Žymos archyvas: katalikai

V. Sinica. Ir katalikų pogrindis bus paniekintas (7)

Vytautas Sinica | J. Česnavičiaus nuotr.

Kalba, sakyta 2018 metų lapkričio 9 dieną, Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto įsteigimo keturiasdešimtmečio minėjime Kaune. 

Garbė šiandien būti su jumis, šalia Žmonių iš didžiosios raidės. Tenoriu pasakyti tris dalykus. Du gražius ir vieną baisų.

Pirma, žinoma, noriu padėkoti visiems, prisidėjusiems prie katalikų antisovietinės rezistencijos. Padėkoti esantiems čia, taip pat esantiems kitur ir galiausiai esantiems pas Viešpatį. Mano, kaip vėliau atėjusio, gyvas Skaityti toliau

M. Kundrotas. Krikščionio atsakymas broliui Žygimantui (25)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Žygimantas Pavilionis, žinomas savo siekiais atgaivinti Lietuvoje taip trūkstamą konservatizmą, tvirta euroatlantine pozicija ir net kartkartinėmis užuominomis apie tautiškumą, žavi dažną Lietuvos pilietį, labiau linkusį mąstyti dešiniuoju smegenų pusrutuliu. Užtai nuvilia jo bandymai sugrąžinti lietuvius į seniausiai išgyventą ir gal be reikalo primirštą religinių kovų laiką. Būtent kovų, nes karų, kuriais liepsnojo daugelis Europos valstybių, Lietuva išvengė. Dėl mūsų tautai būdingo pakantumo ir pagarbos kitam, kitokiam. Bet kovų būta. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Pripažinti Romuvą – krikščioniška, tautiška ir demokratiška (14)

jore-isventimas-i-romuvius-daraskeviciaus-nuotr

Šių metų gegužės 24-ąją, vakariniame posėdyje Seimas balsavo dėl valstybės pripažinimo Romuvos religinei bendruomenei. Smagu, jog dauguma po pateikimo pritarė šiam projektui. Liūdna, jog šalia gausybės veidmainių ir kvailių prieš balsavo, susilaikė arba vengė balsavimo keletas padorių, dvasingų deputatų, ištikimų Lietuvos patriotų. Savos religijos formos suvokimas kaip vienintelės galimos kartais tampa akidangčiu net garbingiems ir išmintingiems žmonėms.

Andrius Kubilius pranoko pats save. Jis pasiūlė dėl Romuvos pripažinimo kreiptis į Skaityti toliau

G. Burneika. Velykų spindesys ir skurdas (26)

„Koncertas kiaušinyje“. Jeronimo Boscho paveikslas 1516 m. | Wikipedia.org nuotr.

Amžina šviesos ir tamsos kova gamtoje sukelia metų laikų virsmus, kuriuos prigimtinio baltų tikėjimo puoselėtojai pažymi šventėmis. Gamta – mūsų senojo prigimtinio tikėjimo Šventas Raštas, mokantis mus visokeriopos įžvalgos, o švenčių tradicijos neatsiejamos nuo gyvybinių jėgų apykaitos ir telkimo.

Krikščionybė, pradedant nuo pat jos įsigalėjimo IV a., atkakliai stengiasi iškreipti šių švenčių prasmę, primesdama joms su žydų tautos istorija ir religiją susijusius pavadinimus ir turinį. Skaityti toliau

Kultūros istorijos vakaras atskleis katalikų dvasininkijos likimą malšinant 1863–1864 metų sukilimą (0)

Zigmanto Sierakausko ir Apolonijos Dalevskytės jungtuvių žiedas | Lietuvos nacionalinis muziejus

Vasario 1 d. 17.30 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje (Arsenalo g. 3) vyks istorikės habil. dr. Aldonos Prašmantaitės paskaita „Vilniaus vyskupijos dvasininkija ir 1863 m. sukilimas: kun. Stanislovo Išoros istorijos pėdsakais“.

Lietuvos nacionalinio muziejaus rengiami ketvirtadienio kultūros istorijos vakarai siekia supažindinti visuomenę su 1863–1864 metų sukilimu ir jo dalyviais. Tokią temą nulėmė radiniai Gedimino kalne. Artimiausio vakaro metu istorikė habil. dr. Aldona Prašmantaitė atskleis, Skaityti toliau

A. Butkus. Baltų krikštas ir krikščionėjimas (53)

„Saulės mūšis“ filmo stop kadras

Krikšto laikas

Istorijoje įprasta laikyti, kad krikšto data yra toji, kada krikštijasi genties ar šalies valdovas.

Dėl Lietuvos krikšto datos esama keleto nuomonių – tų datų nurodomos net trys: 1009, 1251 ir 1387 m. (LI 2012, 26, 29, 40, Kviklys 1985, 29). Pridėjus dar Vytauto vykdytą atgautosios Žemaitijos krikštą 1413 m., datų būtų jau keturios.

Latvijos atvejis keblesnis – Latvija resp. šiaurės baltai iki vokiečių ekspansijos nebuvo Skaityti toliau

Vilniuje įvyks jau dvyliktoji tarptautinė folkloro šventė – „Pokrovskije kolokola“ (0)

Folkloro ansamblis ARINUŠKA (Lietuva) | arinuska.lt nuotr.

2017 m., spalio mėnesio 11-15 dienomis, Vilniuje, įvyks jau dvyliktoji tarptautinė folkloro šventė – „Pokrovskije kolokola“.

Renginys, pavadintas pravoslavų šventės – Švenčiausiosios Mergelės Marijos apsaugos (Pokrov Presviatoj Bogorodicy) garbei, jau daugelį metų nuosekliai vykdo gražią ir svarbią užduotį – puoselėja ir stiprina žmonių ir valstybių tarpusavio ryšius. Dėl šios priežasties tarptautinis renginys jau tapo žinomas ir vertinamas ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Vieną kartą jame sudalyvavę atlikėjai, noriai grįžta į Vilnių dar ir dar kartą, o sostinės gyventojai bei svečiai, laukia rudens ir dėlioja savo laisvalaikį pagal renginio programą.

Skaityti toliau

Vengrijos vyskupas: Popiežius yra neteisus dėl pabėgėlių, tai invazija (2)

Pabėgėliai iš Afrikos | Wikipedia.org nuotr.

Popiežius Pranciškus yra daugybę kartų pasisakęs apie tai, kad katalikai privalo padėti į Europą plūstantiems šimtams tūkstančių migrantų, ir jiems atverti savo bažnyčių, vienuolynų bei namų duris.

Tačiau Vengrijos vyskupas Laslo Kis-Rigo (Laszlo Kiss-Rigo) šią savaitę pareiškė, kad popiežius šiuo klausimu klysta.

„Jie nėra pabėgėliai. Tai invazija“, teigia Segedo–Csanado vyskupijos vadovas. „Jie ateina čia šaukdami „Alahu Akbar“. Jie nori perimti.“ Skaityti toliau

G. Burneika. Kuo mažiau seki Biblijos mokymu, tuo daugiau išsaugai tautinės tapatybės (40)

Francisko Gojos (1746-1828) paveikslo „Inkvizicijos naktis“ fragmentas

Vos pamėgini argumentuotai apginti tautinę tapatybę, meilę savo kraštui, savo prigimtinį tikėjimą, senas tūkstantmetes tradicijas, iš oponentų iškart pasigirsta pikti lozungai apie grėsmę humanizmui, demokratijai, priešiškumą kitoms religijoms ir kurstomą konfliktą. Mariaus Kundroto buvau pavadintas džihadistu, nors „švento karo“ terminas labiau tinka krikščionims. Čia tiktų pacituoti Lietuvos filosofijos klasiką prof. Arvydą Šliogerį: „…krikščionybė įsitvirtina kaip maištas ar šėtoniškas įsiūtis prieš vadinamąją pagonybę“ [1].

M. Kundrotas mano „polinkį peikti“ kitą tikėjimą, krikščioniškąjį, užuot teigus ir grindus Skaityti toliau

L. Šopauskas. Atsakymas D. Pusliui. Kam patinka gyventi Europos Sovietinių Socialistinių Respublikų Sąjungoje? (II) (0)

Laisvūnas Šopauskas | Asmeninė nuotr.

Pirmąją straipsnio dalį skaitykite ČIA.

Laisvosios rinkos fundamentalizmą Donatas Puslys bando apginti samprotaudamas šitaip:

Įdomu, kokia autoriaus nuomonė apie tokius įtakingus katalikų mąstytojus ir laisvos rinkos šalininkus kaip Samuelis Gregas (Samuel Gregg) ir visas Aktono institutas ar popiežiaus šv. Jono Pauliaus II biografas Džordžas Veiglas (George Weigel)? Juk, kaip suprantu, laisvąją rinką jie gina ne todėl, kad norėtų demontuoti krikščionybę, būtų pasišventę kokiam nors socialinės inžinerijos projektui, o tiesiog todėl, kad labiau pasitiki žmogaus Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Slavų christianizacija ir krikščionybės skilimas (video) (8)

Tomas Baranauskas, Darius Alekna| Alkas.lt, nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ tęsiame temų ciklą, padiktuotą istorijos egzaminų programos. Su laidos svečiu, Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto dėstytoju Dariumi Alekna aptariame antrąjį krikščionybės plėtros etapą – slavų christanizaciją. Misionierių Kirilo ir Metodijaus dėka IX a. prie Europos liturginių kalbų, kuriomis iš esmės buvo pripažįstamos tik lotynų ir graikų kalbos, prisideda slavų kalba.

Krikščionybė pirmą kartą daro didelį šuolį už buvusių Romos imperijos ribų ir apima jau beveik visą Europą. Pagoniškos lieka tik baltų žemės ir labiausiai į šiaurę nutolę Europos pakraščiai. Skaityti toliau

M. Markuckas. Apie ES ir vyžas (3)

Marius Markuckas | propatria.lt nuotr.

Prognozuoti tai, kaip baigsis Jungtinėje Karalystėje dar šį birželį vyksiantis referendumas dėl britų narystės ES, remiantis tik turimais apklausų duomenimis, būtų gana sudėtinga. Pasisakančiųjų už tolimesnį britų buvimą ES stovykla dydžiu panaši į pasisakančiųjų prieš. Liks, ar neliks Jungtinė Karalystė ES dalimi – pamatysime jau visai greitai. Tačiau nepriklausomai nuo to, kokį sprendimą britai priims, jau dabar galima kalbėti apie tam tikrą pamoką. Taip pat ir mums, lietuviams.

Šios pamokos esmė – paprasta. Ji yra apie tai, kad ES, nepaisant ją gaubiančių ideologinių Skaityti toliau

L. Palmaitis. Romos vyskupo ir teroristinės valstybės emisaro istorinė deklaracija (2)

Benediktas XVI | Alkas.lt nuotr.

Dėkoju Pontifikui, pasirašiusiam Romos vyskupu, nes tai nuima nuo manęs dalį baimių išsakyti čia savo abejones bei įtarimus.

Nors kiekvienas žino, kad Romos vyskupas yra Katalikų Bažnyčios popiežius, tačiau tik dabartinis šitaip prisistatė miniai iškart po išrinkimo, kada dar nebuvo oficialiai nominuotas Romos vyskupu. Turint galvoje jau išrinktojo pabrėžtiną nenorą vadintis (būti?) popiežiumi, tačiau tuo metu jo parodytą norą vadintis, kuo dar nėra, ir atsižvelgus į unikalią situaciją, kada popiežiaus vardas liko paliktas („emeritui“) Benediktui XVI, logiškai peršasi mintis, kad dabartinis Romos Skaityti toliau

R. Valatka. Ką mums neša taikos balandėlis Pranciškus ir Putino mirtos šakelė Kirilas? (nuotraukos) (6)

Rimvydas Valatka | delfi.lt, M. Ažušilio nuotr.

Būna dienų lyg tyčia. Taip jau sutapo, kad tą pačią dieną, kai Putino mygtukas Medvedevas grasino mums ilgu atominiu karu, jei tik Kremliui neleisim siautėti, o popiežius Pranciškus Kuboje spaudė Putino mirtos šakelę, sorry, FSB mygtuko, Maskvos patriarcho Kirilo ranką, Vilniuje rimta filosofė išraitė feisbuke mintį, kad nuolatinė karo retorikos eskalacija žiniasklaidoje ją gąsdina.

„Aš turiu tris anūkus (vakar gimė trečioji mergytė) ir kažkaip nenorėčiau to karo. Jeigu čia vyks karo veiksmai ir bus nusiaubta Lietuvos žemė, menka paguoda, kad NATO Skaityti toliau

T. Baranauskas. Kodėl popiežius Pranciškus puolė į Putino patriarcho glėbį? (49)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vasario 12 d. popiežius Pranciškus ir Maskvos patriarchas Kirilas susitiko Kubos sostinėje Havanoje ir paskelbė „istorine“ pavadintą bendrą deklaraciją, kurioje reiškiamas bendro veikimo siekis bei dėstomas požiūris į nūdienos aktualijas. Iš tiesų šioje deklaracijoje kai kuriais klausimais formuluojama tiesiog šokiruojanti pozicija. Prieita net iki to, kad popiežiui pavaldi Graikų katalikų bažnyčia faktiškai pripažinta klaida. Ne atsitiktinai Ukrainoje, kurią liečia ne vienas šios deklaracijos punktas, ji sukėlė skandalą. Skaityti toliau

Uoli katalikė V. Abramikienė siūlo pusšimčiu metų prailginti netradicinių religinių bendruomenių nepripažinimą (12)

V. Aleknaitė Abramikienė meldžiasi Dievui | Alkas.lt nuotr.

Spalio 20 d. Seimo narė konservatorė–krikščionė demokratė Vilija Abramikienė (Vilija Aleknaitė Abramikienė) Seime įregistravo Lietuvos respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo (RBB) 6-to straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (XIIP-3670), kuriuo siūlo valstybinio pripažinimo siekiančioms Lietuvos religinėms bendruomenėms ir bendrijoms užkirsti kelią tapti oficialiai valstybės pripažintomis.

Jei Seimas pritartų siūlomoms pataisoms tai šiuo metu valstybės nepripažintos religinės bendrijos oficialaus valstybės pripažinimo turėtų laukti ne kaip dabar yra nustatyta – 25-erius metus nuo jų pirminio registravimo Lietuvoje,o turėtų dar palūkėti pusšimtį metų kol joms sukaks 75-eri. Skaityti toliau

Švenčionių krašto knygnešiai ir didieji lietuvintojai XIX-XX amžių sandūroje (10)

knygnesys-mykolas-vaiskunas-K100

Istorija Lietuvai ir lietuvių tautai dažnai buvo rūsti ir negailestinga, tačiau visais laikais lietuviai stengėsi išsaugoti savo moralines vertybes.

Per Pilėnų laužus, kunigaikščių Mindaugo, Gedimino, Algirdo, Vytauto, Jogailaičių dinastijos karalių kovas su godžiais kaimynais Lietuvos piliečio sąvoka vis glaudžiau siejosi su pareigos ir meilės Tėvynei sąvokomis. Deja, 1795 metais valstybingumas buvo ilgam prarastas. Vis dėlto pilietinė sąmonė teberuseno ir plykstelėjo 1831 ir 1863 metų sukilimų liepsnomis.

Po 1863 metų sukilimo caro valdžia ėmėsi priemonių dar labiau išplėsti savo įtaką Lietuvoje.

Vilniaus generalgubernatorius Muravjovas, kaip ir Jekaterina II, buvo nuomonės, Skaityti toliau

Romos katalikų bažnyčia nepadarė nuolaidų gėjams (4)

Romos katalikų Popiežius Pranciškus | Alkas.lt nuotr.

Spalio 18 d. baigėsi neeilinė dvi savaites trukusi Romos katalikų bažnyčios Vyskupų Sinodo asamblėja (VSA) šeimos klausimais: „Šeimos pastoraciniai iššūkiai evangelizacijos kontekste“.

Popiežiaus prašymu Sinodas paskelbė didelio visuomenės susidomėjimo sulaukusį dokumentą šeimos klausimais: Relatio Synodi. Tai Sinodo metu vykusios diskusijos apie šeimą baigiamoji ataskaita.

Katalikų vyskupams po specialaus sinodo šeimos klausimais, nepavyko pasiekti sutarimo dėl Bažnyčios durų atvėrimo gėjams, išsiskyrusiems ir dar kartą susituokusiems asmenims. Skaityti toliau

A.Svarinskas: Lietuvos patriotai, pirmyn už Dievą ir Tėvynę! (62)

Monsinjoras A.Svarinskas | L.Kalnikaitės , H.Girčio nuotr.

Ir vėl nauji dideli pavojai Lietuvai… Daugelis ją šmeižia Lietuvoje ir užsienyje. Trimituoja, kad Lietuvoje nėra jokių tautinių ir ideologinių mažumų laisvės. Dabartinis gyvenimas liudija, kad tautinės, ideologinės mažumos ir nusikaltėliai Lietuvoje turėjo daugiausiai laisvės. Kiek daug Europoje buvo nubausta už kolaboravimą su vokiečiais. O Lietuvoje nenukentėjo nė vienas tardytojas, prokuroras ar teisėjas. O nusikaltimai Lietuvoje buvo padaryti dideli. Tauta neteko beveik trečdalio savo gyventojų. Vien miškuose žuvo apie 22 tūkstančius partizanų. Išvargę žmonės paliko savo bylą spręsti Dievui. Nusikaltėliai pamatę, kad jų niekas nepersekioja, bandė įtikinti kitus, Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Velykų pamokslas tariamiems krikščionims (83)

Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Dievas neatima žmogaus orumo. Atvirkščiai: tik Dievas žmogui tikrąjį orumą suteikia. Tuščią puikybę, išdidumą, pasipūtimą – taip, Jis savo girnomis sutrina į miltus, bet ne orumą. Orumas nėra kuklumo, drovumo, nusižeminimo priešybė. Atvirkščiai: tik visiškai nusižeminęs žmogus gali patirti tikrąjį orumą. Nes tikrasis orumas – tai žmogaus ryšys su Dievu, žmogaus meilė Dievui, žmogaus ištikimybė Dievui. Kažkas iš senųjų graikų sakė, kad iš žmogaus prieš jo valią galima atimti viską, tik ne orumą – šį žmogus visuomet praranda pats.

Krikščioniškai kalbant, pats oriausias žmogus pasaulyje yra Kristus, vedamas nukryžiuoti. Ir nepasipriešino jis ne todėl, kad negalėjo ar jautėsi pasmerktas, Skaityti toliau

J. Trinkūnas. Vydūno „Amžinos Ugnies“ šimtmetis (11)

Vydūnas

Prieš gerą šimtmetį prasidėjo lemtingi Lietuvai laikai. Lietuviai ėmė jausti laisvės dvelksmą. Tai buvo panašu į mūsų laikų Sąjūdžio dvasią.

Vydūnas buvo tos dvasios reiškėjas ir pranašas, skelbęs svarbius žodžius tautai.

Jau 1902 m. Vydūnas pradeda kurti ugninę trilogiją, kurios įžanginė dalis buvo „Romuva“, apreikšta Tilžės scenoje 1903 metais. Vydūnas rašė  „Amžinos ugnies“ pratarmėje:„Beveik be perstojimo dirbau tam nuo rudens 1911 m. lig rudens 1912 m. Ir rodos, dabar laikas, kad veikalas pasirodytų viešai“.

„Pats pirmasis lietuvių kosminę moralinę viziją apie 1900 metus pradėjo kurti Vydūnas, Skaityti toliau

A.Avižienis. Kaip išgyventi tautai, kai valdžia ja nesirūpina (34)

Turbūt nesiginčysime, kad tauta be valstybės – tauta be ateities. Yra žinoma, kad žydų tauta keletą tūkstantmečių neturėjo savo valstybės, bet kažkokiu būdu sugebėjo išlikti. Tačiau ir žydai XIX-to amžiaus pabaigoje ėmė suprasti, kad moderniame, mobiliame pasaulyje jie neatsispirs nutautėjimo procesams be savo nacionalinės valstybės pagalbos. Izraelio valstybė oficialiai įsteigta 1948 m. ir iki šios dienos ji sulaukia stiprios savo piliečių, pasaulio žydijos ir užsienio sąjungininkų paramos.

Tuo tarpu dabartinėje Europoje vyrauja ypač nepalankios sąlygos tautinių valstybių plėtojimui. Skaityti toliau

Klaipėdiečiai kviečia į Latvijos Nepriklausomybės dienai skirtą vakarą „Suitų dainos“ (0)

Lapkričio 19 d. pirmadienį 17 val. Klaipėdoje Klaipėdos miesto savivaldybės Etnokultūros centro salėje (Daržų g. 10) įvyks Latvijos Respublikos Nepriklausomybės dienai skirtas vakaras „Suitų dainos“.

Šio vakaro viešnios – unikalaus folkloro paveldo puoselėtojos Kuržemės Suitų krašto dainininkės „Suitu sievas“ (vad. Ilga Leimane).

Vakarą ves dr. Dalia Kiseliūnaitė. Dalyvaus Latvijos Respublikos ambasadorius J.E. dr. Martinš Virsis, Klaipėdos krašto latvių bendruomenių atstovai. Skaityti toliau

Netyla aistros dėl Romeo Kastelučio spektaklio (video) (20)

Alkas.lt | A.Rasakevičiaus nuotr.

Prie diskusijų stalo ELTA konferencijų salėje spalio 3 dieną buvo gvildenama tema apie šiuolaikinio meno estetinę, meninę, dorovinę vertę.

Tokią diskusiją paaštrino Romeo Kastelučio (Romeo Castelluci) spektaklis „Apie Dievo sūnaus veido koncepciją“, kurį numatoma rodyti Nacionaliniame dramos teatre.

Diskusijoje dalyvavo dirigentas prof. Saulius Sondeckis, filosofas Skaityti toliau

Prancūzijos „krikščionofobai“ atvyksta ir į Lietuvą (video) (2)

Protestuotojai užėmė sceną 2011 10 20, Paryžiuje per Kastelučio spektaklio premjerą

Gegužį išrinktas naujasis Prancūzijos prezidentas Francu Olandas (Francois Hollande), pasisakantis už homoseksualių asmenų santuoką, jau spėjo  savo pavarde papuošti Prancūzijos radikaliųjų katalikų instituto „Civitas“ sudarinėjamą krikščionofobų sąrašą.  Šiame sąraše, greta prezidento  – ir užsieniečiai teatro menininkai: italas Romeo Kasteluči  (Romeo Castellucci) bei argentinietis Rodrigo Garsia (Rodrigo Garcia), kurie praeitų metų pabaigoje Paryžiuje pristatė kontroversiškus kūrinius, įkaitinusius prancūzų sostinę iki katalikų protestų. Šių metų rudenį abu menininkai viešės „Sirenų“ teatro festivalyje, o „Sirenų” klube lietuviai turės galimybę „gyvai“ pakalbinti kūrėjus rūpimomis temomis.

„Civitas“ instituto nuomone, Kastelučio ir Garsijos spektakliai „Apie Dievo Sūnaus veido koncepciją“ Skaityti toliau

A.Simanonytė. Kiekvienam „globalizatoriui“ – privalomą komandiruotę į Niujorką (138)

Audronė Simanonytė | Asmeninė nuotr.

Gyvendama Niujorke manau, kad šis pasaulio sostine vadinamas miestas labai gerai gali pasitarnauti pavyzdžiu, kas yra Globalizacija, ir kuo ji iš tiesų kvepia. Ypatingai tą reikėtų pamatyti niekada iš Lietuvos neišvažiavusiam, tačiau didinga globalizacijos idėja užsikrėtusiam mūsų tautiečiui.

Ar tokie mano žodžiai reiškia, kad užsimojau prieš švenčių švenčiausią tautų draugystės idėją, teigiančią, kad visos nacijos yra lygios ir kad turi draugiškai kartu gyventi? Prisipažįstu – pasisakau. Ne prieš tai, kad lygios. Senutėlį pasakymą, kad prieš Dievą visi lygūs ir man teko girdėti. Bet kad turim kartu gyventi! Kas taip pasakė? Skaityti toliau

Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarui profesoriui Pranui Dovydaičiui – 125 metai (3)

Pranas DovydaitisPranas Dovydaitis gimė 1886 m. gruodžio 2 d. Marijampolės apskr. Višakio Rūdos valsč. Runkių kaime. Skaityti ir rašyti mokėsi namuose, o nuo 1896 m. žiemomis su pertraukomis lankė Višakio Rūdos pradinę mokyklą. Mokslas sekėsi labai gerai ir kartais pavaduodavo mokytoją jam išvykus. 1903 m. išlaikė egzaminus į penktąjį skyrių Pavyzdinėje mokykloje prie Veiverių mokytojų seminarijos. 1904 m. buvo priimtas į Veiverių mokytojų seminariją. Už dalyvavimą revoliuciniuose 1905 metų įvykiuose buvo pašalintas iš seminarijos antrojo kurso. Skaityti toliau