Žymos archyvas: karininkas

V. Vaitkevičius. Penki broliai Galinaičiai: ūkininkas, gimnazistas, karininkas, kunigas, teisininkas (0)

Jono Noreikos penkių dalių istorinis romanas „Penki broliai“ | xxiamzius.lt nuotr.

Mintys Jono Noreikos-Generolo Vėtros romaną „Penki broliai“ perskaičius

Vilniaus „Versmės“ leidyklos 2013 metais išleistas Jono Noreikos penkių dalių istorinis romanas „Penki broliai“ kaip verpetas įsuka į tarpukario Lietuvos kaimo ir Kauno, Klaipėdos bei Šiaulių gyvenimą, brolių Galinaičių – ūkininko Baltro, baigiamosios klasės gimnazisto Kazio, vėliau pasirinkusio prekybininko kelią, karininko Martyno, kunigo Prano ir teisės daktaro Stasio – darbai ir siekiai atspindi tuometės nepriklausomos Lietuvos paprastų žmonių ir inteligentijos troškimus, patriotizmą, rūpinimąsi gimtosios šalies gerove, ateitimi. Nenorėdamas būti šališkas atsiriboju nuo dabar   inspiruojamo neigiamo požiūrio į kai kuriuos vėlesniųjų metų J. Noreikos – Generolo Vėtros politinės veiklos epizodus. Skaityti toliau

O. Voverienė. Kazimieras ir Stefanija Ladygos (5)

3ee96077e3efaf0723c12dbf84c3e3b6208298e1_article_scale

Išgelbėti į praeitį nuėjusius bei visa kita aš norėjau. Štai ką tikru išgelbėjimu aš vadinu. Nyčė.

Nors savo knygose ir ypač publicistikoje aš išgelbėjau iš užmaršties – daug mokslininkų, Lietuvos partizanų, rašytojų ir poetų bei žymių politikos ir visuomenės veikėjų, vieną kitą Lietuvos karininką, mažai teko sutikti šeimų, kuriose ir vyras ir žmona įprasmino savo gyvenimą žygdarbiais. Dažniausiai didvyriškumo kelią renkasi vyrai, o jų žmonos atpalaiduoja juos nuo šeimos rūpesčių. Retai, bet vis dėl to Lietuvos kultūroje pasitaiko, kad ir vyras ir žmona tampa lygiaverčiais tautos didžiaisiais žmonėmis. Skaityti toliau

L. Linkevičius toliau ragina panaikinti Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentą (31)

Linas Linkevičius | J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, reaguodamas į spalio 16 d. įvykusį mitingą prie Užsienio reikalų ministerijos, pabrėžia ir toliau raginsiantis institucijas „atsisakyti atminimo ženklų asmenims, kolaboravusiems su nacių okupacine valdžia“.

„Jono Noreikos biografijoje būta įvairių, prieštaringų epizodų, kurių visumą turi vertinti istorikai. Mes neraginame peržiūrėti J. Noreikos reabilitacijos už antisovietinę veiklą bylos, Skaityti toliau

XVII amžiaus Lietuvos bajoro knygos „Didysis artilerijos menas“ paroda (1)

XVII amžiaus Lietuvos bajoro knygos „Didysis artilerijos menas“ parodos plakatas | Kazimiero Simonavičiaus universiteto nuotr.

Lapkritį, kelionę per Lietuvą pradėjusi, pasaulyje geriausiai žinomo XVII amžiaus lietuvių autoriaus Kazimiero Simonavičiaus knygos „Didysis artilerijos menas“ iliustracijų paroda, atkeliauja į Kauną. Iki sausio 2 d. ji įsikurs KAVB Meno leidinių skaitykloje (Radastų g. 2, 406 kamb.).

Visus, norinčius iš arčiau apžiūrėti šį veikalą, parodos rengėjai kviečia į Senųjų ir retų spaudinių skyrių (K. Donelaičio g. 8, II a.), Skaityti toliau

P. Šimkavičius. Vaclovas Raginis – lietuvybės puoselėtojas – Lietuvos karininkas (5)

Vaclovas Raginis | LCVA nuotr.

Vaclovas Raginis – aktyvus visuomenės veikėjas ir lietuvybės puoselėtojas, Lietuvos skautas ir karininkas – gerai žinomas Adelaidės bei visos Australijos lietuvių bendruomenėje, tačiau mažiau žinomas Lietuvoje.

Ši aplinkybė ir paskatino pasidomėti tuometinės Švenčionių apskrities sūnaus gyvenimo istorija, prasidėjusia 1910 m. vasario 5 d. Ivanėnų, (dabar Jonėnų) kaime, Daugėliškio valsčiuje (kituose šaltiniuose Kronštatas, Rusija), apjuosta istorinių įvykių grandine – Vilniaus krašto okupacija, Antruoju pasauliniu karu bei sovietine okupacija, emigracija iš Lietuvos – ir pasibaigusia 1971 m. birželio 11 d. tolimojoje Australijoje. Skaityti toliau

P. Šimkavičius. Kazys Butautis – Pašaminės pradinės mokyklos mokytojas – Lietuvos karininkas (6)

Kazio Butaučio padovana nuotrauka Onai Gimžauskaitei: „Juodą žemę mes kojomis mindome, o ji apdovanoja gėlėmis. Onutei“. 1940-03-14, Pašaminė | D. Brazdžiūnienės asmeninio albumo nuotr.

Artėjant Lietuvos kariuomenės dienai

Tarpukario Lietuvoje neretai atsakingas pradinių mokyklų mokytojo darbas buvo pavedamas Lietuvos kariuomenės atsargos karininkams. Tyrinėjant savo krašto istoriją pavyko surasti tokį pavyzdį ir Pašaminės pradinėje mokykloje. Lietuvos kariuomenės dienos proga prisiminkime karininką, mokytoją Kazį Butautį, kuris liko ištikimas Lietuvos  karininko priesaikai: „Aš prisiekiu Visagalio Dievo akivaizdoje, kad, nesigailėdamas savo jėgų ir gyvybės, ginsiu Lietuvos Valstybės garbę ir Nepriklausomybę nuo visų jos priešų, <…>“ [1], o taip pat aktyviai dalyvavo pasipriešinimo sovietinei okupacijai judėjime bei švietėjiškoje veikloje tuometiniuose Kaltanėnų ir Švenčionėlių valsčiuose (Švenčionių apskritis).  Skaityti toliau

Lietuvos karo akademijos absolventams iškilmingai suteikti leitenanto laipsniai (nuotraukos) (0)

resize_800x500_dsc_1860

Liepos 31 d. Vilniuje, Simono Daukanto aikštėje, Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė 51 Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnams suteiks pirmąjį karininko – leitenanto – laipsnį. 46 vaikinai ir 5 merginos prisiekė ištikimai tarnauti Lietuvos Respublikai, negailėdami jėgų ir gyvybės visada ginti Tėvynę, jos laisvę ir nepriklausomybę.

Ceremonijoje Prezidentė pabrėžė, kad kiekvieno karininko pareiga – saugoti Lietuvos laisvę, jos žmones ir kurti tokią kariuomenę, kuria pasitikėtų ir didžiuotųsi kiekvienas mūsų šalies žmogus. Skaityti toliau

Prisimintas ir pagerbtas rezistencijos judėjimo vadas Sergijus Staniškis (15)

Sergijus Staniškis-Litas, Pietų Lietuvos srities vadas, (1949-1953) | partizanai.org nuotr.

Vasario 4 dieną 1953 metais, lygiai prieš 60 metų, Sergijus Staniškis, pasipriešinimo judėjime žinomas ir Lito, Antanaičio, Vilties slapyvardžiais, žuvo Prienų šile.

Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius padėkos laišku kreipėsi į žuvusio Pietų Lietuvos srities partizanų vado Sergijaus Staniškio dukras Danutę Sabaitienę ir Jūratę Gelžinienę.

Karininko dukroms adresuotame premjero laiške rašoma, jog Sergijus Staniškis buvo vienas paskutiniųjų pasipriešinimo judėjimo vadų, kovojęs, kai pergalei jau nebuvo vilčių, tačiau savo auka išlaikęs tautoje valstybingumo dvasią. Vyriausybės vadovo teigimu, šiandieninėje Lietuvoje S. Staniškis lieka mums meilės Tėvynei pavyzdžiu. Skaityti toliau

Bus atidengiama atminimo lenta pirmajam Lietuvos kariuomenės vadui gen. S. Žukauskui (3)

Silvestras Žukauskas | KAM archyvo nuotr.

Lapkričio 23 d. 15 val. prie Vilniaus universiteto Gamtos fakulteto (M. K. Čiurlionio g. 21) vyks atminimo lentos, skirtos pirmajam Lietuvos kariuomenės vadui generolui Silvestrui Žukauskui atminti, atidengimo ceremonija.

Atminimo lentą atidengs Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Arvydas Pocius ir Vilniaus universiteto rektorius prof. habil. dr. Jūras Banys. Garbės sargyboje stovės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono Garbės sargybos kuopos kariai, paminklinę lentą palaimins kariuomenės ordinaras vyskupas Gintaras Grušas. Ceremonijoje taip pat dalyvaus krašto apsaugos sistemos ir VU bendruomenės nariai, kiti svečiai. Skaityti toliau

E. Merkytė. Žuvusiųjų prezidentas (video) (16)

Jonas Žemaitis

Lapkričio 26 d. sukaks 58 metai, kai buvo sušaudytas ketvirtasis Lietuvos prezidentas – Jonas Žemaitis. Taip, šį Lietuvos ginkluoto pasipriešinimo SSRS okupaciniam režimui vadovą, partizanų generolą Seimas pripažino Lietuvos prezidentu. Tiesa, praėjus daugiau nei pusei amžiaus po jo žūties. Seimo priimtoje deklaracijoje pripažįstama, kad nuo 1949 metų vasario 16 dienos LLKS Tarybos deklaracijos priėmimo iki mirties, 1954 metų lapkričio 26 dienos, LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininkas J. Žemaitis buvo kovojančios su okupacija Lietuvos valstybės vadovas, faktiškai vykdęs Respublikos Prezidento pareigas. Ginkluoto pasipriešinimo vadovu jį pripažino ne tik partizanai, bet ir okupantai – suimtą jį tardė pats Lavrentijus Berija. Apie šią asmenybę buvo žinoma gana nedaug, į Lietuvos žmonių atmintį Skaityti toliau