Žymos archyvas: Karalius Gediminas

Algimantas Bučys: pagoniškos Lietuvos valdovus popiežiai vadino karaliais (video) (29)

Algimantas Bučys | Gretos Skaraitienės nuotr.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje sausio 7 d. pristatyta Algimanto Bučio knyga „Lietuvių karaliai ir Lietuvos karalystė de facto ir de jure viduramžių Europoje“. Rašytojas, literatūrologas, literatūros kritikas A. Bučys savo veikalu siekia atstatyti tikruosius pagoniškos Lietuvos valdovų titulus.

Kodėl net ir lietuviškoje istoriografijoje valdovai vadinami didžiaisiais kunigaikščiais, nors daugybėje lotyniškų šaltinių Lietuvos valdovai tituluojami karaliais (lot. rex)? Knygoje, kurios pirmoji laida jau išpirkta, A. Bučys pateikia daugybę dokumentų lotynų kalba, išmargintų Skaityti toliau

Senojo baltų tikėjimo tęsėjai kreipėsi į Popiežių (42)

Lietuvos Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė ir Latvijos Dievturių Sandraugos Dižvadonis Andrejs Broks | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Prieš atvykstant į Lietuvą Romos Katalikų Bažnyčios vadovui Popiežiui Pranciškui, Senojo baltų tikėjimo tęsėjai išplatino jam skirtą sveikinimo laišką. Šį laišką pasirašė Lietuvos ir Latvijos senojo baltų tikėjimo religinių bendrijų vadovai: Lietuvos Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė ir Latvijos Dievturių Sandraugos (Latvijas Dievturu sadraudze) Dižvaldonis Andrejs Broks.

„Džiaugiamės galėdami Jūsų prakilnybę pasveikinti mūsų protėvių žemėje istorinę Baltų vienybės dieną. Linkime  malonių įspūdžių bei visokeriopos sėkmės ir Dievo palaimos šioje viešnagėje“, – rašoma laiške. Skaityti toliau

A. Bučys. Apie Lietuvos karalių Gediminą (II) (112)

Karalius Gediminas | A.Liupšio paveikslas 2007 m.

Tęsinys. Pradžia ČIA.

Dėl ko  tartasi Gedimino ir Jono XXII laiškuose

Galima būtų manyti, kad Romos popiežiaus ir Lietuvos karaliaus korespondencijos tekstai atspindi tiktai pradinę derybų stadiją, kai šnekama apie Gedimino galimą atsivertimą į katalikybę ir dar neatėjo metas kalbėti apie karaliaus karūną.

Bet atkreipkime dėmesį, kad tekstuose nešnekama ir apie karūnavimą. Skaityti toliau

A. Bučys. Apie Lietuvos karalių Gediminą (I) (40)

Gediminas | dail. Artūras Slapšys

Šiemet sukanka 700 metų, kai  Gediminas tapo Lietuvos karaliumi, pradėjęs valdyti 1316 metais, mirus vyresniajam jo broliui Vyteniui. Ta proga skelbiame ištrauką iš naujos, spaudai paruoštos Algimanto Bučio knygos  „Lietuvių karaliai ir Lietuvos karalystė de jure ir de facto Viduramžių Europoje. Literatūrologinė istorinių šaltinių ir istoriografijos analizė“. Ši knyga skiriama Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui pagerbti.

/…/

Gedimino titulai jo paties laiškuose Skaityti toliau

Paminėtos Karaliaus Gedimino įžengimo į sostą 700-osios metinės (nuotraukos) (3)

P. Šimkavičiaus nuotr.

Sausio 25 dieną Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovėje buvo švenčiama Vilniaus pagarsinimo šventė, kurios pagrindine gaida šiais metais tapo Karaliaus Gedimino įžengimo į sostą 700-osios metinės. Skubėdami retas kuris įsigiliname į šio reikšmingo skaičiaus prasmę. Kol mūsų istorikai labai ryškiai nenušvietė iki Gedimino valdžiusių valdovų laikotarpio, tol manysime, kad prieš 700 metų prasideda patvirtinta ir nepaneigiama, privaloma kiekvienam sąmoningam mūsų šalies piliečiui Lietuvos istorija.

Ši reikšminga data labai aiškiai parodė, ar mes turime savyje giliai įsisąmonintą valstybės istoriją, ar mūsų praeitis mums yra stiprybės teikiantis atsparos taškas. Nenuvertindami Skaityti toliau

Vilniaus Gedimino kalne vyks Romuvos Krivės įšventimo apeiga (17)

inija

Gegužės 31 dieną, sekmadienį, 12 val. Vilniaus Gedimino kalne vyks Lietuvos Romuvos Krivės Inijos Trinkūnienės įšventimo apeiga.

Vaidila Jonas Gediminas Beržanskis-Klausutis pirmasis naujausioje istorijoje 1905 10 22 d. parašė prašymą pripažinti jį senojo lietuvių tikėjimo išpažinėju ir po 10 metų tokį pripažinimą gavo iš caro valdžios Petrapilyje. J.G.Beržanskis-Klausutis yra palaidotas pirmose Romainių kapinėse, 11 kvartalas, 11 eilė, 5 kapavietė.

2002 spalio 19 d. Vilniuje ant Gedimino kapo kalno buvo iškilmingai įšvęstas Lietuvos Romuvos Krivis – Jonas Trinkūnas (1939 m. – 2014 m.). Skaityti toliau

D. Razauskas. Vienas Dievas, vienas Tikėjimas, viena Žemė (220)

dainius-razauskas-2012-j.vaiskuno-nuotr-K100

Aš ne „pagonis”, nes „krikščionybė – pagonybė” tėra primesta ideologinė priešprieša. Panašiai bolševikai buvo primetę priešpriešą „proletaras – buržujus”, arba „proletaras internacionalistas – buržuazinis nacionalistas”, ir ta priešprieša turėjo surišti lietuvio sielą sunkiomis kaltės grandinėmis: jeigu aš myliu Tėvynę ir nekenčiu okupantų, vadinasi, tesu smulkus savanaudis niekšas…

Ideologija yra tarsi pjesė, kurioje vaidmenys visiems padalyti taip, kad pagrindinis herojus, o per jį ir pjesės autorius, išeitų nugalėtoju. Ir jeigu priimi „pjesę” už gryną pinigą, Skaityti toliau

Nepagaunamas interviu: kas ardo pasaulio vidurį? (17)

Dainius Razauskas | V. Vaiškūnaitės nuotr.

Liudviko Giedraičio pokalbis su mitologu Dainiumi Razausku, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslo darbuotoju, „Liaudies kultūros“ žurnalo redakcijos Bendrųjų kultūros klausimų ir mitologijos skyriaus vyresniuoju redaktoriumi.

Esame tos pačios redakcijos, net to paties „kabineto“ joje žmonės, tad ryžtis pokalbiui su Tavimi buvo ne visai paprasta. Kad tą lyg ir nemalonų „nepaprastumo“ prieskonį greičiau nustūmus, sakyk, ką Tau pačiam rūpėtų pasakyti žmonėms šiuo pokalbiu? O gal ir pačiu žurnalu, kuriame dirbi?

Pataikei klausti tiksliai „į akį“. Būtent šią situaciją ir svarsčiau, dviračiu čia atriedėdamas. Skaityti toliau