Žymos archyvas: Karalienė Morta

Latvijoje atidengiamas paminklas karaliui Mindaugui (8)

Paminklas.Karalius Mindaugas, Morta ir sūnus_Vidmanto Gylikio nuotr

Šį sekmadienį, rugsėjo 20 d., Didžiausioje Latvijoje Agluonos bazilikoje bus atidengtas paminklas karaliui Mindaugui ir karalienei Mortai. Jis žymės Lietuvos karaliaus mirties vietą. Mindaugas su latgalių kilmės žmona Morta ir jų vaikais primena bendras lietuvių ir latvių šaknis. Paminklo atidengimas – tai vienas iš Baltų vienybės dienos (rugsėjo 22-osios), kuriai bus skirtas šis savaitgalis, renginių.

„Nors karalius Mindaugas daugiau žinomas Lietuvoje, galima sakyti, kad jis buvo valdovas, mėginęs suvienyti baltų gentis. Šiandien tarptautinė bendruomenė Lietuvą mato kaip Baltijos šalių trijulės dalį, tačiau manau, kad mes, lietuviai ir latviai, turėtume dažniau prisiminti bendrą dviejų tautų istoriją ir tapatybę“, – sakė Lietuvos ambasadorius Latvijoje Ričardas Degutis.

Abi šalis vienija kalba, kai kurie papročiai. Skaityti toliau

Lietuviai ir latviai minės Baltų vienybės dieną (0)

Baltu_vienybes_diena_2010

Šiais metais Baltų vienybės diena bus pažymėta pirmą kartą rengiamu bendru Lietuvos ir Latvijos Vyriausybių posėdžiu, šventiniais renginiais Rokiškyje bei paminklo Karaliui Mindaugui ir Karalienei Mortai atidengimu Agluonoje, Latvijoje.

Pirmą kartą organizuojamas Lietuvos ir Latvijos Vyriausybių bendras posėdis vyks Rokiškyje rugsėjo 18 dieną. Jam pirmininkaus abiejų šalių premjerai Algirdas Butkevičius ir Laimdota Straujuma, posėdyje dalyvaus ir užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Rugsėjo 19 dieną Rokiškyje vyks tradiciniai šventiniai Baltų vienybės dienos renginiai – paroda, Skaityti toliau

A. Butkus. Mindaugas ir latgaliai (19)

Karalius Mindaugas ir Karalienė Morta | J. Malinauskaitės tapyba

Pastaruoju metu politiniais sumetimais daug rašoma apie lietuvių ir lenkų bendrą praeitį: akcentuojamas bendros valstybės turėjimas, broliuojamasi, didžiuojamasi net 1791 m. konstitucija (kuri, tiesą sakant, unifikavo buvusią Abiejų Tautų Respubliką, paversdama ją didžiąja Lenkija) ir pan.  

Šitame fone pamirštami lietuvių ryšiai su tikraisiais etniniais broliais latviais, su kuriais mus sieja dar ir kraujo giminystė, susiliejus mūsų etnosams su kuršiais, žiemgaliais ir sėliais. Mat šiaurinės šių genčių žemės, XIII a. okupuotos vokiečių, nuo XIV a. ėmė latvėti, o pietinės, likusios LDK sudėtyje, ilgainiui sulietuvėjo. Čia verta priminti, kad į Lietuvą bėgo kovas pralaimėję baltai; Skaityti toliau