Žymos archyvas: Karaliaučiaus kraštas

A. Vaškevičius. Amerikos lietuviai Karaliaučiaus krašte drąsiai kėlė Mažosios Lietuvos vėliavą (nuotraukos) (11)

Amerikos lietuviai Karaliaučiaus krašte drąsiai kėlė Mažosios Lietuvos vėliavą | E. Lukoševičiaus nuotr.

Pervažiuoti Rusijos Federacijos Karaliaučiaus (Kaliningrado) sritį amerikietišku džipu, atplukdytu iš JAV, pagrindiniuose srities miestuose iškeliant Mažosios Lietuvos vėliavą – tokį iš pirmo žvilgsnio rizikingą planą neseniai sėkmingai įgyvendino keli Amerikos lietuviai.  Šią idėją jie brandino jau nuo praėjusių metų, kai nepavyko pasiekti, jog Lietuvos Seimas paskelbtų 2018 metus Tilžės akto metais.

Šiemet lapkričio 30 dieną sukaks 100 metų, kai Tilžėje (dabartiniame Sovetske) buvo Skaityti toliau

Seimo nariai susirūpino dėl K.Donelaičio memorialo būklės ir lietuvių kalbos mokymu Karaliaučiaus krašte (1)

Kristijono Donelaicio memorialinis muziejus | mab.lt nuotr.

Gruodžio 6 d. bendrame Seimo Švietimo ir mokslo bei Kultūros komitetų posėdyje ypatingas dėmesys buvo skirtas kaimyninėse valstybėse esantiems istoriniams Lietuvai svarbiems dalykams Karaliaučiaus krašte – šiuo metu taip vadinamoje Rusijos administruojamoje Kaliningrado srityje.

Komitetų nariai išreiškė gilų susirūpinimą dėl taisytinos Kristijono Donelaičio memorialo Tolminkiemyje (dabar vadinamuose Čistyje Prudy, Kaliningrado sr.) būklės. Anot K.Donelaičio draugijos pirmininko Gintaro Skamaročiaus, iki šiol neturėta aiškaus Skaityti toliau

Dr. Romanas Širouchovas: Lietuvių kalba man tapo antra po gimtosios (8)

Romanas Sirouchovas_asmen.nuotrFB

Istorikas, archeologas, humanitarinių mokslų daktaras, muzikologas ir poetas Romanas Širouchovas – prūsų paveldo populiarintojas Karaliaučiaus krašte. Jau 15 metų domisi baltų etnogeneze, etnografija ir folkloru. Dalyvauja archeologinėse ekspedicijose Karaliaučiaus srityje ir Vakarų Lietuvoje. Rašo mokslo straipsnius ne tik gimtąja, bet ir lietuvių bei kitomis kalbomis.

Lietuviška odisėja

– Romanai, kada, kodėl ir iš ko išmokote lietuviškai kalbėti ir rašyti?

Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Vydūnas ir jo veikalas „Septyni šimtmečiai vokiečių ir lietuvių santykių“ (4)

Vydūnas | Alkas.lt koliažas

Po metų švęsime Vydūno gimimo 150-metį. Ta proga didžiai jį pagerbsime valstybiniu mastu. Lietuvos Respublikos Seimas 2018-uosius paskelbė Vydūno metais, Vyriausybė patvirtino šios sukakties komisiją, o ši parengė renginių bei atliktinų darbų programą. Ją įgyvendinus, galėsime skaityti naujai išleistus Vydūno raštų tomus, leidinius apie jį, įstabųjį kūrėją pagerbsime prie jam iškilusių paminklų, regėsime jo vardu pavadintas gatves, alėjas, bibliotekas, būsime aplankę sukaktuvines parodas, būsime pabuvoję iškilminguose minėjimuose, koncertuose, spektakliuose, konferencijose. Programa jau pradedama vykdyti dabar. Skaityti toliau

V. Šilas. Mažosios Lietuvos žemės vardų byla (15)

Londone išleisto Prūsijos karalystės 1799 m. žemėlapio iškarpa su užrašu „LITTLE LITHUANIA“ – Mažoji Lietuva

Kaip žmones, taip ir vandenis, konkrečias vietoves skiriame, surandame ir atpažįstame, jei jie pažymėti tikriniais vardais. Svarbu, kad tie vardai visada būtų gyvi. Mažoji Lietuva (tai Karaliaučiaus ir Klaipėdos kraštai) išbuvę net 650 metų vokiečių valstybių valdžioje (Kryžiuočių ordino Prūsijos valstybė, Prūsijos kunigaikštystė, Prūsijos karalystė, Vokietijos imperija, Veimaro respublika) išsaugojo savo senuosius baltiškus (lietuvių ir prūsų) žemių ir vandenų vardus – iki pat Trečiojo Reicho laikmečio. Klaipėdos krašto vardai yra gyvi iki šiol, deja, to negalima teigti apie senuosius Karaliaučiaus krašto vardus. Skaityti toliau

M. Purvinas. Ar Mažoji Lietuva tebuvo miražas? (II) (1)

Tilžė | commons.wikimedia.org nuotr.

Tęsinys. Pirmą dalį skaitykite ČIA.

Jau antrą dešimtmetį siekiant vėl atkurti Rusijos imperiją (po 1917 m. Spalio perversmo gavusią Sovietų Sąjungos vardą), tam kuriamos ir esą „mokslinės“ prielaidos, turinčios pateisinti naujų teritorijų užgrobimą ar užimtų plotų valdymą. Taip 2014 m. aneksuojant Krymą, jis vadintas sakraline Rusijos žeme – mat vienoje pusiasalio gyvenvietėje Bizantijos dvasininkai kažkada pakrikštiję Kijevo (dabartinės Ukrainos) kunigaikštį. Politiniams propagandistams visai nerūpėjo, kad prieš kelioliką Skaityti toliau

J. Užurka. Karaliaučiaus krašto okupaciją prisiminus: faktai, dokumentai (9)

Potsdamo konferencijos dalyviai ir jų pagrindiniai patarėjai. Sėdi (iš kairės į dešinę): Klementas Etlas, Haris Trumenas, Stalinas. Stovi: admirolas Viljamas Lihis, Ernestas Bevinas, Džeimsas Byrnsas, Viačeslavas Molotovas | wikipedia.org nuotr.

I. Krauju ir ugnimi per rytprūsių žemes

Ar Rytprūsiuose (Karaliaučiaus krašte) vokiečių armijų grupuotės „Centras“ sunaikinimas turėjo strateginę reikšmę karo eigai, ar tai buvo Maskvos politinio plano karinė dalis, vykdant sąmoningą žmonių genocidą Karaliaučiaus žemėse ir kokią reikšmę turėjo Potsdamo konferencijai?

Į šį klausimą išsamiau galima atsakyti tik, kiek įmanoma remiantis abiejų kariavusių bei trečiųjų šalių prieinamais Skaityti toliau

M. Purvinas. Ar Mažoji Lietuva tebuvo miražas? (I) (12)

Mažoji Lietuva | pirmojiknyga.mch.mii.lt nuotr.

Kalbos apie Priegliaus ir Nemuno žemupio baseinų plotuose praeityje buvusią lietuvininkų apgyventą teritoriją erzina nuo 1944 m. pabaigos dabartiniame Karaliaučiaus krašte įsitvirtinusius okupantus. Jų interesų gynimui pasitelkiami žinomi įtakos agentai ir grupuotės.

Antai Klaipėdos universiteto profesorius Vasilijus Safronovas 2012 m. paskelbė didelį rašinį apie „vaizduotės regioną“ – esą lietuvių prasimanytą Mažąją Lietuvą. Smerkdamas lietuvininkų atminimą ginančius žmones, jis teigia: „… šios grupės palaiko mitą aukos, kurios kultūrą buvo pasikėsinta išnaikinti, žinoma, teigdamos, kad aktyviausiai šia linkme veikta sovietmečiu. Sovietmetis Skaityti toliau

V. Šilas. Testamentinis lietuvnininkų aktas (18)

Mažoji Lietuva | pirmojiknyga.mch.mii.lt nuotr.

I pasaulinis karas dar tęsėsi kai 1918 m. sausio 18 d. JAV prezidentas Tomas Vilsonas paskelbė Tautų apsisprendimo teisės Deklaraciją kaip svarbiausią principą taikingam pokario gyvenimui. Lapkričio mėnesį keturios karo išsekintos imperijos – Vokietijos, Austrijos-Vengrijos, Rusijos ir Osmanų beviltiškai žlugo. Vokietiją pribaigė lapkričio 9 d.  įvykusi socialistinė revoliucija, nuvertusi imperatorių Vilhelmą II. Pagaliau, lapkričio 11 d. Vokietija kapituliavo, pasirašiusi su Antantės valstybėmis Kompjeno (pranc. Compiègne) paliaubas. Skaityti toliau

Spalio 16-oji – Mažosios Lietuvos gyventojų genocido diena (0)

Mažosios Lietuvos genocidas | V. Žuravliovo nuotr.

Spalio 16 d. minime Mažosios Lietuvos gyventojų genocido dieną.

Sovietams įsiveržus į Mažąją Lietuvą 1944 m. rudenį prasidėjo iki tol neregėtų mastų vietos gyventojų genocidas ir daugelį tūkstantmečių besivysčiusios šio krašto kultūros galutinis sunaikinimas. 1944–1949 metais pagrindinėje Mažosios Lietuvos dalyje – Karaliaučiaus krašte Kremliaus nurodymu buvo įvykdytos per 300 tūkst. civilių gyventojų (iš jų apie 130 tūkst. lietuvių kilmės) žvėriškos žudynės. Po raudonosios armijos teroro, koncentracijos stovyklų ir getų, sudarytų nepakeliamų sąlygų, bado ir ligų išgyvenę vokiečiai ir lietuvininkai – maždaug 102 tūkstančiai žmonių buvo ištremti į Vokietiją. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kaliningradas – Lietuvos sudėtyje. Vilioja? (56)

Wikipedia.org nuotr.

Prieš penkerius metus Delfi rašiau apie pirmą mano pažintį su Kaliningrado (Karaliaučiaus) žeme. Įspūdis buvo slegiantis.

Sovietinės armijos rezervistus iš Pabradės pratyboms išvežė į šiuos dyklaukius, kurie nuo karo nebuvo matę artojo plūgo, o poligonuose žiojėjo sviedinių išraustos duobės, sugriuvę apkasai, kur ne kur išsimėtę, kemsynais apaugę kaimeliai priminė Rusijos baudžiavos laikų provinciją.

Buvo pažliugęs kovas, miegojome palapinėse ant šlapių šakų, autus džiovinomės prie „buržuikės“, o rytą reikdavo gilinti įšalusią apkasų žemę. Kartą pakraupę stebėjome, kaip, einant pavasariniam pašalui, Skaityti toliau

V. Šilas. Kraštas be savo žmonių (11)

rytprusiai_V.Silas.bernardinai.lt

Pažvelkime į XVIII ir XIX amžiaus žemėlapius. Šiaurinėje Rytprūsių dalyje esantys Klaipėdos ir Karaliaučiaus kraštai tai – Mažoji Lietuva. Jų žemėms ir vandenims čia gyvenę žmonės davė lietuviškus ar prūsiškus vardus. Nors įrašyti su vokiškomis galūnėmis, jie ir dabar iškalbingai liudija, kad pirmieji senieji Mažosios Lietuvos gyventojai buvo baltai – lietuvininkai, prūsai. Mažosios Lietuvos teritorija nuo XIII a. pabaigos beveik visą laiką buvo vokiečių valdžioje (valdė Prūsijos kunigaikštystė, Prūsijos karalystė, Vokietijos imperija, Vokietijos reichas). Natūralu, kad į tą kraštą gyventi atvykdavo vis daugiau kolonistų iš vokiškų kraštų. Skaityti toliau

Karaliaučiaus krašte niokojamas Kanto namas: anot vietinių vandalų, „Kantas – lochas“ (8)

Griūvantys Kanto namai Jučiuose | Wikipedia.org nuotrauka

Kaip pranešė naujienų svetainė Newkaliningrad.ru, Jučiuose (Vesiolovkoje), Karaliaučiaus krašto Įsručio (Černiachovsko) rajone, esantį pasaulinio garso filosofo Imanuelio Kanto (1724–1804) namą nusiaubė vandalai, kurie iš išorės ir vidaus aprašinėjo namo sienas. Ant fasado šiuolaikinės Rusijos „išminčiai“ užrašė: „Kantas lochas“ („Кант лох“). Be to, už 200 metrų nuo namo degė žolė, keldama grėsmę namui.

Per stebuklą ekstremaliomis pokarinio „Kaliningrado“ sąlygomis išlikęs Kanto namas niokojamas jau seniai. Niokojimas nesibaigė ir po to, kai 2014 m. liepos mėnesį, Skaityti toliau

Ministerija Nacionalinio diktanto konkurse laimėjusiai klasei dovanos kelionę (0)

nacionalinis diktantas_smm.lt

Nacionalinio diktanto partnerė Švietimo ir mokslo ministerija  kviečia Lietuvos mokyklų bendruomenes – mokinius, jų tėvelius ir mokytojus – aktyviai dalyvauti jau aštuntą kartą rengiamame Nacionaliniame diktante,  kuris vyks vasario 21 d. 11 val.

Pernai Nacionalinio diktanto konkurse pirmą kartą labai aktyviai dalyvavo mokiniai. Diktantą rašė per 3500 mokinių.
„Tikimės, kad šiemet dar daugiau mokyklų įsitrauks į šį prasmingą projektą, skatinantį mus didžiuotis savo kalba ir savo Tėvyne,“- sako švietimo ir mokslo ministras prof. Dainius Pavalkis. Skaityti toliau

Klaipėdoje bus pristatytas naujas leidinys apie Tilžę (0)

Leidinio „Tilžės dominantės“ viršelis

Vasario 5 d. 17 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) įvyks knygos rusų kalba «Тильзитские доминанты» („Tilžės dominantės“) pristatymas.

„Tilžės dominantės“ – leidinys, skirtas Sovetsko (Tilžės) miesto architektūrai ir pasakojantis jo istoriją. Knygos teksto autorė – menotyrininkė Tatjana Urupina, fotografijų autorius – Kaliningrado fotomenininkų sąjungos narys Jakovas Rozenbliumas. Kaip pasakoja pati knygos autorė, šis leidinys – tai ilgo ir kruopštaus darbo, trukusio aštuonerius metus, rezultatas, pristatantis Tilžės miesto architektūrą europiniame kontekste. T. Urupina knygoje išsamiai aprašo kaip buvo planuojama miesto struktūra, buvusius ir išlikusius pastatus, architektūros stilius, dekorą, meninius metalo elementus. Skaityti toliau

Kristijono Donelaičio 300-osios gimimo metinės bus iškilmingai švenčiamos Karaliaučiuje (0)

Kristijono Donelaicio memorialinis muziejus_mab.lt

Spalio 28-29 dienomis Karaliaučiuje (Kaliningrade) ir Karaliaučiaus srityje bus iškilmingai pažymimos Kristijono Donelaičio gimimo 300-osios metinės. Jubiliejiniuose renginiuose dalyvaus Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos ir Karaliaučiaus srities kultūros ministerijos, Lietuvos generalinio konsulato Karaliaučiuje, LR Seimo, Lietuvos ir Karaliaučiaus srities švietimo, mokslo, kultūros institucijų, kūrybinių sąjungų atstovai.

Kristijono Donelaičio vardas bus suteikiamas Nesterovo (Stalupėnai), kur 1740-1743 m. kantoriumi dirbo Donelaitis, bibliotekai. Delegacija aplankys paminklą Donelaičio gimtinėje Lazdynėliuose,  Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Karaliaučiaus krašto statusas vėl svarstytinas (8)

Sovietai užima Karaliaučiaus miestą (dab. Kaliningradas). 1945 m. pavasaris | antraspasaulinis.net nuotr.

Kaliningrado sritis (mūsiškai – Karaliaučiaus kraštas) vis labiau kaitina aistras, nes dabar jo likimą nori nenori reikia susieti su Krymo aneksija. Atrodo, visai neseniai, rugpjūčio pabaigoje, 75-ųjų Molotovo – Ribbentropo pakto metinių proga rašėme, kad Rusijos invazija į Krymą ir naujos grėsmės Baltijos kraštams vėl užaštrino Karaliaučiaus krašto priklausomybės diskusijas.

Spalio pradžioje į šį chorą įsijungė jau liūdnai pagarsėjęs Rusijos politologas, karinių politinių tyrimų centro vedantysis ekspertas Michailas Aleksandrovas. Būtent jis prieš keletą mėnesių už Lietuvos pretenzijas „Gazpromui“ Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Ar Karaliaučiaus prisijungimo idėja galutinai mirusi? (33)

Karaliaučius

Rusijos invazija į Krymą ir naujos grėsmės Baltijos kraštams vėl užaštrino Karaliaučiaus krašto priklausomybės diskusijas. Tiesa, jos neiškyla aukščiau įvairių veikėjų nuomonių raiškos ir iškart gesinamos, tačiau problema teberusena.

Skandalinga prieš kokį dešimtmetį nuskambėjusi tuometinio Rusijos Dūmos deputato, iš Latvijos kilusio rusų šovinisto Viktoro Alksnio frazė, kad Kaliningrado sritis tai – „iskonno russkije ziemli“ („nuo seno rusų žemės“), iki šiol skamba kaip pasityčiojimas iš istorijos ir Skaityti toliau

Keturi metai minant pedalus K.Donelaičio garbei (nuotraukos) (1)

Ekspedicija „Kristijonas Donelaitis ir Rytų Prūsijos palikimas“ | Alkas.lt, ekspedicijos dalyvių nuotr.

2014 metų vasarą pasibaigė ketverių metų projektas „Kristijonas Donelaitis ir Rytų Prūsijos palikimas“, kuris buvo rengiamas atsižvelgiant į dr. Napalio  Kitkausko ir Stepono Lukoševičiaus į Valstybinę minėjimo programą įrašytus darbus: 1) sutvarkyti muziejaus – Tolminkiemio bažnyčios ir klebonijos – aplinką: atsodinti augmeniją bei atnaujinti muziejaus teritoriją juosiantį aptvarą; 2) sutvarkyti Poeto gimtinėje Lazdynėliuose paminklinio akmens aplinką ir ąžuolyne atsodinti sunykusius medelius. Skaityti toliau

50-ojo „Poezijos pavasario 2014“ renginiai vyko ir Karaliaučiuje (0)

Vytautas Kaziela ir kiti | R.Senapėdžio nuotr.

Gegužės 23 d. Karaliaučiaus  (Kaliningrado) miesto 4-ojoje bibliotekoje įvyko Poezijos pavasario Karaliaučiaus srityje atidarymas, kuriame dalyvavo Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas Antanas A. Jonynas, poetai Antanas Drilinga, Liudvikas Jakimavičius ir Vytautas Kaziela. Nuoširdžiame susitikime, kurį vedė Karalaiučiaus rašytojų sąjungos pirmininko pavaduotojas Sergejus Michailovas, skambėjo lietuvių autorių kūryba tiek lietuvių, tiek rusų kalba, savo eiles skaitė ir karaliaučiaus poetai. Skaityti toliau

G. Songaila. Gera prof. V. Landsbergio idėja (10)

Gintaras Songaila | Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Apgailestaudamas dėl Europos Sąjungos neveiklumo stabdant Rusijos agresiją Ukrainoje, baigiantis kadenciją europarlamentaras prof. V. Landsbergis neseniai „Vorutos“ laikraštyje (Nr.8 balandžio 26 d.) pareiškė, kad atėjo laikas „priminti Rusijai Karaliaučių“.

Sutikdamas su pačia idėja, vis dėlto norėčiau ją patikslinti. Karaliaučiaus ir Mažosios Lietuvos laikino administravimo, Potsdamo konferencijoje pavesto Sovietų Sąjungai, problemą reikėtų priminti ne tiek Rusijai, kiek pačiai Europos Sąjungai. Be to, neužtenka tik priminti, o būtina imtis konkrečių veiksmų kartu su JAV denonsuojant šį Sovietų Sąjungai suteiktą mandatą. Skaityti toliau

Nacionalinio diktanto konkurse laimėjusiai klasei paskirta dovana – kelionė į Tolminkiemį (0)

nacionalinis diktantasVasario 22 d. 11 val. jau septintą kartą vyks Nacionalinis diktantas, kuriame Švietimo ir mokslo ministerija  kviečia Lietuvos mokyklų bendruomenes – mokinius, jų tėvelius ir mokytojus – aktyviai dalyvauti.

„Šis konkursas – ne tik puiki galimybė visiems mums pasitikrinti savo žinias, bet ir paskatinimas  didžiuotis unikalia lietuvių kalba, ją puoselėti, kalbėti ir rašyti  taisyklingai,“ – sako švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis. Skaityti toliau

„Atominėje ruletėje“, pasak austrų, rusai lošia ne tik lietuvių, bet ir lenkų, latvių, vokiečių, čekų likimais (5)

Jei sprogtu_kaliningradoAESBalandžio 26 d. 12 val. prie Rusijos ambasados (Latvių 53, Žvėrynas), Žalieji kviečia visus prasmingai paminėti Černobylio katastrofos metines.

Vidurdienį pievelėje šalia ambasados iškils kryžiai, simbolizuojantys galimos branduolinės katastrofos baigtį, paminėsime jau įvykusių atominių nelaimių aukas. Vėliau judėsime prisijungti prie draugų renginio Kudirkos aikštėje.

1986 metais Ukrainoje, 500 km nuo Vilniaus, sprogus atominei elektrinei, sulaužyta milijonai likimų Skaityti toliau

J. Užurka. Lietuviai kariai Rytprūsių karo operacijoje (1945 01 13 – 04 26). Karaliaučiaus krašto okupaciją prisiminus (9)

Sovietai užima Karaliaučiaus miestą. 1945 m. pavasaris | antraspasaulinis.net nuotr.

Ar Rytprūsiuose (Karaliaučiaus krašte) vokiečių armijų grupuotės „Centras“ sunaikinimas turėjo strateginę reikšmę karo eigai, ar tai buvo Maskvos politinio plano karinė dalis, vykdant sąmoningą žmonių genocidą Karaliaučiaus žemėse?

Į šį klausimą išsamiau galima atsakyti tik, kiek įmanoma remiantis abiejų kariavusių bei trečiųjų šalių prieinamais dokumentais, išnagrinėjus faktinę to meto politinę bei karo padėtį frontuose. Šiame straipsnyje aš pagal galimybes išsamiau panagrinėsiu tik vieną karinį klausimą: koks buvo Rytprūsiuose jėgų santykis tarp kariaujančiųjų pusių prieš operaciją Skaityti toliau

Jie gyvena Mažojoje Lietuvoje – Karaliaučiaus krašte (12)

Karaliaučiaus krašto mokytojai

Karaliaučiaus kraštas – tai lietuviškojo žodžio lopšys. Tai Abraomas Kulvietis, Stanislovas Rapolionis, pirmosios lietuviškos knygos, išleistos 1547 metais, autorius Martynas Mažvydas, lietuvių grožinės literatūros pradininko Kristijono Donelaičio  tėviškė, tai…

Kas dabar rūpinasi lietuvišku žodžiu ir protėvių atminties išsaugojimu? Kai šį klausimą pateikiame, visada prieš akis iškyla Žmogus, pasipuošęs sidabro spalvos plaukais, visada vejamas vienos minties: kaip išlaikyti tai, kas sukurta ir eiti pirmyn. Tas Žmogus – tai buvęs Įsruties (Černiachovsko) kolegijos direktorius Aleksas Bartnikas, dabar Kaliningrado (Karaliaučiaus) srities lietuvių kalbos mokytojų Skaityti toliau