Žymos archyvas: karai

Z. Zinkevičius. Senieji lietuvių ir slavų santykiai (45)

Zigmas Zinkevičius | Alkas.lt nuotr.

Lietuvių tautos ir jos vardyno tolimoji praeitis buvo glaudžiai susijusi su senųjų baltų slavėjimu. Didžiuliuose senovės baltų gyventuose plotuose, kuriuos galima nustatyti iš baltiškos kilmės vandenvardžių, ilgainiui buvo pereita prie slavų kalbos. Tai – ilgas ir labai sudėtingas istorinis vyksmas, kurį suintensyvino, iš esmės nulėmė rytų slavų krikštas (X a.) ir su juo susijęs slavų raštijos atsiradimas bei bizantinė kultūra.

Manoma, kad slavų skverbimasis į senąsias baltų žemes prasidėjo apie IV a. po Kristaus, kai hunų įsiveržimas į Europą (375 m. po Kr.) sukėlė didįjį tautų kraustymąsi. Didžiuliuose plotuose tarp Kijevo ir Naugardo slavų kalba įsivyravo V–VIII amžiais. Skaityti toliau

Laukinių vaikų sala: ar jie išmoktų būti žmonėmis? (nuotraukos) (1)

Pedos smelyje_JonoV. foto

100 kūdikių. Jokių suaugusiųjų. Viena sala. Be kalbos, kultūros ar įrankių, kuo jie taptų ir kaip vystytųsi jų pačių vaikai?

Ši sala – keista vieta. Apžėlusi, nenuspėjama, plėšoma karo. Dieną, kai saulė kopia dangumi, būna tylu ir ramu. Bet vėliau, šešėliams medžiuose tirštėjant, iš miško tankmės atsklinda ūkavimai ir nuaidi per visą salą. Iškart pasigirsta atsakomieji šūksniai iš tankiai medžiais apžėlusio kito salos krašto. Kvietimas, tada atsakas. Ir tada tyla.

Garsai vėl pasklinda medžių viršūnėmis. Ūkavimas ir tada tolimi atsakai. Aukšto tono ir pasikartojantys garsai nėra žodžiai. Bet jie vis vien kažką reiškia: medžiotojai grįžta namo. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Paslaptingi karo didvyriai (2)

Karas | wikipedia.org nuotr.

Nemanykite, kad rašydamas apie karvelius (balandžius) apžvalgininkas nušoko nuo proto ar kaip nors žiniomis konkuruoja sau tikraisiais šių paukščių mėgėjais ir specialistais – balandininkais (karvelininkais). Gal taip ir pavyks paukščius kiek reabilituoti, nes, pavyzdžiui, šie skraiduoliai miestuose įgijo nevalų, įkyruolių, ramybės ir tvarkos drumstėjų įvaizdį. Betgi šis paukštis – ne šiaip sau sparnuotasis…

Karveliai – istorijos kūrėjai nuo senų laikų

Apie karvelius (šitaip dažniausiai vadinami laukiniai paukščiai, o balandžiais – naminiai, bet daugiau skirtumų niekas nenurodo; mes vartosime pirmą sąvoką) esame girdėję Skaityti toliau

V. D. Hansonas. NATO pabaiga? (2)

Victoras D. Hansonas_httpnecessaryandpropergovt.wordpress.com

Pareiškimai, jog Šiaurės Atlanto sutarties organizacija mirė, buvo mėgstama analitikų pramoga nuo Šaltojo karo pabaigos. Aljansas, šiandien turintis 28 šalis nares, išliko 65 metus, nes kol egzistavo ekspansionistinės ir branduoliniais ginklais ginkluotos Sovietų Sąjungos bei jos Varšuvos bloko satelitų grėsmė, jo akivaizdūs prieštaravimai nebuvo sureikšminami.

Nuo pat įsteigimo NATO prisistatydavo kaip demokratinių Vakarų bastionas prieš totalitarinių Sovietų agresiją – jei ne visada praktikoje, tai bent teorijoje. NATO niekada neturėjo daug problemų išlaikyti Graikiją ir Turkiją aljanse nepaisant to, kad šias šalis tam tikrais laikotarpiais valdė represyvios, dešinės pakraipos karinės diktatūros – dėl šių šalių strateginės reikšmės ir poreikio suvaldyti šių šalių istorinius prieštaravimus. Net jei aljanso egzaltuotas moto animus in consulendo liber („laisvas protas konsultacijose“) ne visuomet buvo pritaikomas, tam tikrus dalykus NATO gynė daug geriau negu alternatyvos. Skaityti toliau

M. Jučas. Gedimino laiškai (22)

Šiandien beveik niekas neabejoja Gedimino laiškų autentiškumu. Jie buvo rašyti Vilniuje Gedimino patarėjų pranciškonų2023 m. Vilnius minės įkūrimo 700 metų sukaktį. VU profesorius, daugelio studijų apie Lietuvos senąją istoriją autorius siūlo pažvelgti į miesto įkūrėjo Gedimino pastangas Vilnių kurti kaip europinį miestą.

Šiandien beveik niekas neabejoja Gedimino laiškų autentiškumu. Jie buvo rašyti Vilniuje Gedimino patarėjų pranciškonų, palaikiusių ryšius su Rygos pranciškonais. Turime tų laiškų publikacijas, kurias apibendrino ir iš naujo 1966 m. Vilniuje paskelbė Vladimiras Pašuto. Naujausią jų leidimą parengė Stefanas Rovelas (Stephen Rowell) – „Chartularium Lithuaniae res gestas magni ducis Gediminae illustrans“ (Vilnius, 2003). Jo publikacija pranašesnė už visas ankstesnes. Skaityti toliau

Kryžiaus žygiai į Baltijos šalis sukėlė ekologinių nelaimių virtinę (10)

Kryžiuočių ordino puolimo kryptys. ŽemėlapisBaltijos šalių kryžiaus žygiai Viduramžių pagonių kaimuose sukėlė svarbius ekologinius bei kultūrinius pokyčius. Nauji archeologiniai tyrimai rodo, kad šie žygiai lėmė plataus masto miškų kirtimus, kai kurių rūšių išnykimą ir netgi sunaikino pagonių įprotį valgyti šunis, skelbia naujienų tarnyba MSNBC.

Kryžiuočiai (arba Teutonų ordinas) nuo XII iki XVI a. kovojo su pagonimis, kuriems priklausė žemės šiuo metu esančios Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Švedijos ir Rusijos teritorijose. Archeologų ir antropologų komanda, kuriai vadovauja Stanfordo universiteto (JAV) tyrėjas Krishas Seetahas analizuoja, kokie pokyčiai įvyko minėtuoju periodu. Skaityti toliau

A.Avižienis. Pavojingos globalistų svajonės: nesibaigiantys karai vardan amžinos taikos (5)

Europa | efoto.lt, T.Žilinsko nuotr.

Europinės integracijos propagandistai dažnai mėgsta kartoti, kad karas tarp Europos Sąjungos valstybių tampa neįsivaizduojamas. Daug kas, įsitikinęs šio teiginio pagrįstumu, taip pat sutiktų, kad jeigu europinė integracija atnešė Europai taiką, tai globali integracija turėtų ir pasaulį apsaugoti nuo karo grėsmės. Bet čia iš karto susiduriama su paradoksais. Nors pasaulis jau 30 metų sparčiai integruojasi, kariniai konfliktai (kuriuose ir ES šalys kartais dalyvauja) toliau plinta. Kinija smarkiai didina savo karinį potencialą, tuo sukeldama susirūpinimą Azijoje ir JAV atsakomuosius žingsnius Australijoje. Afrikoje daugėja įtampos židinių. Aštrėja konkurencija tarp JAV ir Kinijos dėl Afrikos žaliavų, ypač naftos. Skaityti toliau