Žymos archyvas: kapai

K. Ivanovaitė. Ar dar pamename? (0)

Pilkapis | A. Railos nuotr.

Daugelyje kultūrų laidojimo papročiai, požiūris į mirtį ir mirusiųjų pasaulį yra vieni svarbiausių dalykų. Mirtis laikoma perėjimu iš šio pasaulio į anapusinį, todėl laidosena suprantama kaip gyvųjų ir mirusiųjų santykių atspindys.

Dabartiniai laidojimo papročių tyrimai leidžia kalbėti apie seniausius akmens amžiaus palaidojimus dabartinėse Lietuvos žemėse ir nuo 1992 m. veikiančiame Gražutės regioniniame parke. Tyrimų dėka esama galimybių išryškinti pagrindinius amžių tėkmėje besiformavusius sėlių laidosenos skirtumus. Skaityti toliau

Punsko krašto Delnickų kapinynėlis (0)

Punskas.pl nuotr.

Seinų lietuvių bažnytinio choro ilgametis dalyvis Juozas Grigutis pasakoja apie kapų lankymą.

O kas seniau turėj pinigo? Žūrėj, kad duonai būt. Man da močutė pasakoj, kad palei galvų, ne pakojin, pasodzina kokį medzį, kad būt žanklas, o tep tai alyvų, bezų instrigdo, ba kryžalis medžinis – supuvė, nuvirto, ir nėr žanklo, o medzis tai ilgai gali augc. Su

Dabar kožnas ainam, lankom kapus. Mano tėvelis mirė 1966 metais. Da buvo tadu žvakutės baltos iš parafino, tai perlauža pusiau, instrigdo žamėn, žiebia. Skaityti toliau

V. Vaitkevičius. Vienas seniausių kapų Lietuvoje – žynio (6)

Donkalnis, žvelgiant iš vakarų | V. Vaitkevičiaus nuotr. 2018 m.

Lietuvos archeologai yra ištyrę kelias dešimtis tūkstančių priešistorinių kapų. Suprantama, jie bevardžiai.

Reikšmingą išimtį sudaro „Taurapilio kunigaikštis“ ir „Donkalnio žynys“.

Tai vienas iš trijų seniausių kapų Lietuvoje. Apie 6377 metus pr. m. e. palaidotas 20-25 m. amžiaus vyras surastas raudonos ochros kupinoje duobėje, matyt, su šventinės aprangos liekanomis – apie tai byloja 57 briedžio, šerno ir tauro priekinių dantų kabučiai galvos, veido, kojų srityje. Skaityti toliau

L. Balsienė. Vėlinės ar Helovynas? (9)

Moliūgas | wikipedija.org nuotr.

Pastaruoju metu Lietuvoje vis daugiau jaunimo spalio 31 dieną ima švęsti siautulingą ir bauginančią Helovyno šventę. Nieko nuostabaus, nes apie ją sukurta daug kino filmų, intriguojančiai pasakoja užsienio televizijos. Lietuviai panašiai siaučia per Užgavėnes. Gal viskas būtų ir gerai, bet šiuo rudens laikotarpiu lietuviai mini Vėlines, kurios yra susikaupimo, rimties, tylos metas.

Garbinantieji Helovyną patys nežino, ką švenčia; žino tik tiek, kad reikia apsirengti kuo baisesniu padaru, šėlti, gąsdinti aplinkinius, prašyti saldainių. Išties Helovynas ir Vėlinės yra skirtingos šventės, turinčios skirtingą kilmę bei prasmę. Skaityti toliau

V. Balkus. Ypatinga Vilniaus vieta „nenusipelnė“ net nuorodos (nuotraukos) (3)

Alkas.lt, V. Balkutės nuotr.

Siauras, duobėtas, tarp daržų vingiuojantis kelias veda link šiukšlėmis „įrėmintos“ automobilių stovėjimo aikštelės. Šalia tvora ir varteliai, kuriuos puošia užrakinta spyna.  Jei nesate Vilniaus žinovai tai vargu ar rasite kelią į karaimų-totorių kapines, juolab, kad jokio net menkiausio ženklo nukreipiančio į šį unikalų objektą jus nesurasite.

O juk kapinės unikalios ir žinomos tolį už Vilniaus ir net Lietuvos ribų. Unikalumas jų tame, kad tai pirmiausiai dviejų konfesijų kapinės kur net palaidojimų kryptys skiriasi pagal tai kokią religiją išpažino Skaityti toliau

Kokių klaidų reikėtų vengti tvarkant kapus (1)

1941 m. Birželio sukilimo memorialas Kauno senosiose kapinėse |  Z. Tamakausko nuotr.

Spalio vidury gyventojai tradiciškai pradeda tvarkyti artimųjų kapus, ruošdamiesi Vėlinėms. Prieš uždegant žvakes, daugelis skuba nusigrėbti lapus, nurinkti nuvytusių gėlių likučius. Vidutinio dydžio kapinėse atliekų skaičius Vėlinių laikotarpiu, lyginant su kitais mėnesiais, išauga 100 tonų. Didžioji šių atliekų dalis galėtų būti perdirbamos, jei gyventojai tvarkingai rūšiuotų kapinių atliekas.

Atliekų tvarkytojų darbą labiausiai apsunkina žaliosios atliekos – lapai, gėlių likučiai, šakos – kurias gyventojai dažnai meta į bendrus ar antrinių žaliavų konteinerius. Skaityti toliau

Gedimino kalne galimai aptikti 1863 m. sukilimo vado Z. Sierakausko palaikai (0)

Gedimino kalno radiniai ziedas_zygmunt KStokausnuotr

Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologai atlikdami archeologinius tyrimus Gedimino kalno aikštelėje aptiko keletą mirusiųjų palaikų. Pagal pirminius duomenis vienas iš mirusiųjų galimai yra 1863 m. sukilimo vadas Zigmantas Sierakauskas.

Šiuo metu archeologai baigia antrąjį archeologinių tyrimų etapą Gedimino kalno aikštelėje. Buvo ištirtas 36 m² plotas, užfiksuoti iki 1,1-2,7 metro storio kultūrinio sluoksnio horizontai, dauguma jų sietini su XIX a. čia buvusia Vilniaus karine tvirtove.

Skaityti toliau

Premjeras išlydėjo „Misija Sibiras’17“: dalijimasis tremtinių patirtimi stiprina lietuvių vienybę (0)

Facebook.com nuotr.

Liepos 5 d. Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis Vyriausybės rūmuose priėmė „Misija Sibiras‘17“ dalyvius. Premjeras, išlydėdamas jaunąją kartą į 16-ąją ekspediciją, padėkojo jai už šio kilnaus tikslo tąsą ir palinkėjo dar stipriau skleisti lietuvių vienybės dvasią.

„Tai, ką daro šis jaunimas, yra prasminga ir naudinga. Jų sąlytis su vietos lietuvių bendruomene, sužinant tremtinių gyvenimo patirtį ir dalijantis ja su kitais, stiprina mūsų tautos vienybę. Iš tiesų, įdomu sužinoti, kaip gyvena ir jaučiasi svetur esantys lietuviai, todėl labai svarbu, kad šią žinią parvežtumėte atgal į mūsų šalį“, – sakė Vyriausybės vadovas S. Skvernelis.

Skaityti toliau

Seime vyks gėlių, skirtų padėti ant signatarų kapų, perdavimo iškilmės (1)

tautine-puokste-geles_tarpgeliu.lt

Kovo 10 d. 13 val., Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse, Vitražo galerijoje (Seimo I rūmai) vyks tradicinės gėlių, padedamų ant Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų kapų, perdavimo iškilmės, bus pagerbtas Anapilin išėjusių Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų – Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputatų šviesus atminimas.

Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis perduos gėles ir įgalios Joniškio, Kauno, Kelmės, Kėdainių, Klaipėdos, Pakruojo, Palangos, Plungės, Ukmergės savivaldybių atstovus ir Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos karius aplankyti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų kapus ir padėti ant jų gėles nuo Lietuvos Respublikos Seimo ir visų Lietuvos žmonių vardu. Skaityti toliau

Palangoje palaidotų žymių žmonių kapavietes nurodys virtualus gidas (1)

Palanga.lt nuotr.

Palangoje amžinojo poilsio atgulusių žymių žmonių kapus nuo šiol aplankyti bus lengviau – atrasti jų palaidojimo vietas padės virtualus vadovas po Palangos miesto kapines. Juo pasinaudoti gali kiekvienas, apsilankęs interneto svetainėje.

Virtualus vadovas, įamžinantis žymių palangiškių amžinojo poilsio vietas, parengtas įgyvendinant Palangos miesto etninės kultūros plėtros 2015–2018 metų programą. Vieną iš priemonių įgyvendino Palangos miesto savivaldybės viešoji biblioteka. Skaityti toliau

F. Kauzonas. Detektyvas ar politinė diversija? (5)

Stansilovas Urbonas it Audronė Vyšniauskienė | respublika.lt nuotr.

Nebūk naivus, skaitytojau…

Pilietis ir skaitytojas Algimantas Jankauskas, matyt, bus linkęs tikėti, kad aukščiausioje šalies valdžioje mūsų visų vardu triūsiantys politikai dar atsimena, kas yra sąžinė. Netikėtų, argi būtų į tas jų sąžines taip nuoširdžiai beldęsis. O mums į redakciją atsiuntęs šį beldimosi įrodymą, dar nuo savęs pridūrė: „Kai gausiu valdžios atsakymus, jų kopijas persiųsiu jums. Geros jums visiems, respublikonai, dienos“.

Ir dar prisipažino, kad neketina nurimti: jeigu valdžia į jo laišką nereaguotų, būdamas žemaitis, atakuosiantis ją tol, kol atsakys. O kai atsakys, jis informuosiąs „Respubliką“ ir Skaityti toliau

Išvyksta 15-oji ekspedicija „Misija Sibiras 2016“ (0)

Misija Sibiras2016_FB foto

Liepos 17 d., Pasaulio lietuvių vienybės dieną, išvyksta 15-oji ekspedicija „Misija Sibiras 2016“. Šiais metais komanda, sudaryta iš 16 pilietiškų jaunų žmonių, keliaus į vieną tolimiausių ir svarbiausių lietuvių tremties vietų – už Šiaurinio poliarinio rato esantį Igarką, kur yra išlikusios vienos didžiausių lietuvių kapinių buvusios SSRS teritorijoje.

„Misija Sibiras 2016“ dalyviai – verti pagarbos. Šiandien, vedini pareigos ir meilės Tėvynei, Jūs išvykstate į garbingą misiją, padėsiančią išsaugoti istorinę atmintį. Dėkoju už žygdarbį, kurį atliksite Lietuvai ir mums

Skaityti toliau

Prasideda „Misija Sibiras’16“ – tapk šių metų ekspedicijos dalyviu! (0)

Misija_Sibiras'14_1-K100

Tūkstančiai nukeliautų kilometrų, ilgos dienos ir naktys kelionėje, gyvas prisilietimas prie istorijos ir praeities – visa tai laukia vienuoliktus metus iš eilės startuojančio projekto „Misija Sibiras’16“ naujųjų dalyvių. Jau nuo šiandien organizatoriai skelbia registracijos pradžią ir kviečia tapti 2016 m. projekto dalimi.

Nors kiekvienais metais ekspedicijos lankomos vietovės keičiasi, bet tikslas išlieka toks pats – pagerbti už tūkstančių kilometrų amžinojo poilsio atgulusių tautiečių atminimą. Skaityti toliau

J.Vaiškūnas. Vėl Vėlinės (46)

Vėlinės | V. Daraškevičiaus nuotr.

Kai lapkričio tamsa apgaubia žemę, vėl keliaujame į savo Tėviškės kapus. Tūkstančiais atminties ugnelių bandome išsklaidyti Vėlinių nakties tamsą. Trumpas brūkšnelis tarp dviejų skaičių kapo akmenyje – mūsų gyvenimas. Kai kuriuose antkapiuose – pavardė, ir gimimo data su brūkšniu laukiančiu antrojo skaičiaus! Šiurpoka. Iš kur toks racionalus atsivėrimas mirčiai?

Gal tai lietuviškas praktiškumas, taupumas? O gal senosios pasaulėžiūros liekana – prijaukintos mirties laikų atbalsis? Juk dar ne pernelyg nutolo metas, kai kiekviena močiutė turėdavo pasiruošusi karstą ir įkapių rūbus. Kartas nuo karto juos prisimatuodavo, nuo savojo karsto nupūsdavo dulkes, o kur toliau išvažiuodama – veždavosi į kelionę ir įkapes… Skaityti toliau

R. Ragauskaitė. Ar turėsime akmens amžiaus muziejų Lietuvoje? (nuotraukos) (7)

100_5511-K100

Kai rugpjūčio sausra kankino Lietuvą taip, kad net žvaigždės, anot poeto Viktoro Rudžiansko, pasidengė rūdimis, Airiją gaivino vėsoki orai ir drungnas, nuo Atlanto atplaukęs lietutis. Dar tebežydėjo gauromečiai (Lietuvoj jau kadai paskleidę pūkus!), o pakelėse geltonavo bitkrėslės. Smaragdo žalumo žolėj nesigirdėjo žiogų, gal todėl nesijautė ir voratinkliais drykstančių išeinančios vasaros melancholijos gijų…

Ražienų tyla primena vieno (žolės? žmogaus? ) etapo baigtį. Ir kito pradžią. Tą tarpelį tarp pabaigos ir pradžios kiekvienas išgyvena skirtingai. Ne tik atskiras žmogus, kiekviena tauta turi vis kitokias  pabaigos ir pradžios virsmo  apeigas – padedančias  tą tiltą pereiti… Skaityti toliau

Į Lietuvą grįžo ekspedicijos „Misija Sibiras“ dalyviai (0)

misija-sibiras-2015-dalyviai-su-prezidente-lrp.lt-r.dackaus-nuotr-K100

Rugpjūčio 1 d. į Lietuvą iš lietuvių tremties vietų Sibire grįžo jau 14-tos „Misija Sibiras“ ekspedicijos dalyviai. Šiais metais ekspedicija vyko į Rusijos Tomsko sritį, kurioje būta itin daug – apie 300 tremties vietų. Ekspedicijos dalyviai Sibire praleido 2 savaites.

Jaunuoliai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos pėsčiomis nuėjo daugiau nei 100 kilometrų, aplankė lietuvių tremties vietas, aplankė 10 Sibire išlikusių tremtinių kapinių, sutvarkė 6 apleistas kapavietes, pastatė 11 kryžių. Ekspedicijos dalyviams kelionės metu pavyko sutikti kelis Sibire iki šiol gyvenančius Skaityti toliau

Lietuviai prieš Vėlines keičia sibiriečių požiūrį į mirusių pagerbimą (0)

misija-sibiras2010b

Jau rugpjūtį įšąlančios Sibiro platybės yra priglaudusios dešimtis, gal net šimtus tūkstančių ten ištremtų lietuvių palaikų. Jų kapus ėmėsi tvarkyti ten vis dar gyvenančios lietuvių bendruomenės. Atstatyti, gėlėmis papuošti lietuvių kapai stebina ir skatina pasitempti vietinius gyventojus. „Rusų kapai neretai būna apleisti. Bet panašu, kad pamatę, ką mes darome, vietiniai Sibiro gyventojai taip pat tampa rūpestingesni. Kai atnaujinome kapus Ilkoje, Skaityti toliau

„Misija SIbiras’14“: ieškomas prasmingam ir kilniam nuotykiui pasiryžęs jaunas žmogus (0)

Misija Sibiras'12 | organiz. nuotr.

Jau šį antradienį, balandžio 15 dieną, prasidės atranka į vieną populiariausių ir nuolat augančių jaunimo iniciatyvų – projektą  „Misija Sibiras’14“. Tai dvi savaitės bekraščiame ir tautos stiprybės veidrodžiu tapusiame Sibire, vienas prasmingiausių gyvenimo nuotykių ir didžiulis žygdarbis, padovanotas Lietuvai.

Žingeidus ir jaunas, ištroškęs nuotykių, pasiryžęs tapti savo šalies istorijos dalimi, svajojantis apie prieš akis atsiveriančias bekraštes galimybes, o krūtinę užliejančią gerumo ir kilnumo bangą. Taip, kiekvienas jaunas žmogus šią vasarą gali savo šaliai padovanoti kilnų žygdarbį. Skaityti toliau

Lietuvoje sukurta internetinė kapaviečių priežiūros sistema (0)

priziurek.lt nuotr.

Šiuo metu Klaipėdos mieste gyvenantis Algirdas Sabaliauskas projekte „Misija Sibiras“ dalyvavo prieš dvejus metus. „Vaikščiodamas po taigą už kelių tūkstančių kilometrų nuo gimtinės prisimeni, jog kartais sunku prižiūrėti savo artimųjų kapavietes kitame mieste Lietuvoje“, – sako Algirdas.

Grįžus iš ekspedicijos jam ir bičiulių kompanijai gimė idėja įkurti kapų priežiūros sistemą internete. „Sistemos idėja nėra naujiena – jau daugiau nei dešimtmetį paprastesnę Skaityti toliau

Lenkų ir lietuvių ginčas (16)

Berznykas | punskas.pl nuotr.

Nematyta retenybė, kad Berznyko (Berznykas, arba Beržininkai, lenk. Berżniki – lietuviškas kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, Seinų valsčiuje, Seinų apskrityje, Palenkės vaivadijoje. – Alkas.lt pastaba)  kapinėse pastatytų paminklų problema taptų lenkams ir lietuviams gyvos, bet ir gana pasvertos, tačiau visų pirma – tiesioginės diskusijos tema, be žiniasklaidos ir svarbiausių institucijų, perteikiančių informaciją. Toks, mūsų manymu, vertingas pokalbis įvyko apskrities tarybos posėdžio metu. Apie ką gi kalbėta?

Šiuo klausimu pasisakė Punsko atstovas, tarėjas Antanas Baudys: Skaityti toliau

Dubingių mįslei įminti prireikė šimtmečių (5)

Radvilų giminės didikų palaikai iškilmingai perlaidoti ant Pilies kalno kriptoje.  Iškilmėse – patrankų šūviai.

Tai buvo vienas vaizdingesnių miestelių ežeringame Molėtų krašte, supamų Asvejos  ežero, kurio pusiasalyje kūpsojo ąžuolais apaugęs piliakalnis. Dabar Dubingiai įrašyti į Lietuvos istoriją šalia Trakų ir Vilniaus, mat šimtmečius jų pilies kalno saugota paslaptis neseniai buvo atskleista.

Miestelis prie Asvejos

Dubingių miestelio vardas žavėjo mane nuo vaikystės, mat dar sovietmečiu buvo gaminami tokio pavadinimo naujoviški šokoladukai. Smagu: matyt, kompartijos cenzoriai neprižiūrėjo konditerijos pramonės, o gal tiesiog neišmanė Lietuvos istorijos? Skaityti toliau

Vėlinės, Ilgės – bendravimo su vėlėmis metas (11)

Vėlinės Dvarciškiuose | V.Daraškevičiaus nuotr.

Vėlinės, lapkričio antroji diena, yra bene seniausia tradicinė lietuviška šventė, menanti ikikrikščioniškus laikus, kurios išlikimą ir unikalumą lėmė ypatingas ryšys su mirusiųjų pasauliu. Šiandien ryškiausias Vėlinių paprotys – aplankyti artimųjų kapus, juos sutvarkyti ir uždegti žvakutę. Taip pat dera pasirūpinti ir niekino nelankomais, netvarkomais kapais.

Seniau mirusiųjų atminimui skirta šventė buvo vadinama Ilgėmis ir trukdavo tris dienas. Bendravimui su mirusiaisiais buvo skirtas visas rudens metas nuo derliaus nuėmimo iki pat Kūčių. Tačiau ne visos Lietuvos kapinės ir pavieniai kapai yra sutvarkyti ir tinkamai prižiūrimi. Skaityti toliau

Kauno rajono vadovai pagerbė Vasario 16-osios akto signataro ir buvusių darbuotojų atminimą (nuotraukos) (1)

Prie Vailokaičių kapo Paštuvoje | Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Vėlinių išvakarėse Kauno rajono savivaldybės vadovai tradiciškai lankė buvusių savivaldybės darbuotojų bei kraštui nusipelniusių žmonių kapus, padėjo gėlių ir uždegė žvakeles.

Seimo nario Antanas Nesteckio, Kauno rajono savivaldybės mero pavaduotojo Petro Mikelionio ir administracijos direktoriaus pavaduotojo Kęstučio Povilaičio maršrutas šiandien apėmė dešiniąją Nemuno pakrantės pusę.

Pirmiausia buvo aplankytos Žemųjų Kaniūkų kapinės, kuriose palaidotas buvęs pirmosios Kauno rajono tarybos deputatas Juozas Trunca. Skaityti toliau

V. Rutkūnas. Kas tave šaukia? Žalio vario! (19)

Vėlinės Dvarciškiuose | V.Daraškevičiaus nuotr.

Per amžių glūdumas lietuviai išsaugojo įstabią Vėlinių dainą-žaidimą, kurio pirmas posmas skamba ypatingais žodžiais:

Kas tave šaukia?
Žalio vario!

Kituose posmeliuose, vis kartojant „Žalio vario!“, išdainuojamas ilgesys ir kviečiama palaipsniui praeiti pro vėlių vartelius. Skaityti toliau

Prisiminkime savo didvyrius (2)

skyle.lt nuotr.

Artėjant Vėlinėms  Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos išplatino kreipimąsi į Tautą Tėvynei pasiaukojusių Lietuvos karių savanorių garbė negali išnykti iš atminties“:

Lapkričio 1 – 2 dienomis, kai minimos Visų šventųjų diena ir Vėlinės, artimieji visoje Lietuvoje prisimena mirusius šeimos narius, gimines ir draugus, lanko ir tvarko jų kapus. Tuomet kaip niekada matyti, kur amžino poilsio atgulę tie, kurių nebėra kam lankyti. Tarp tokių neretai atsiduria ir atkurtos Lietuvos valstybės karių savanorių kapai. Būdami artėjančio Lietuvos valstybės šimtmečio akivaizdoje, turime progą ir pareigą Skaityti toliau

Panevėžiečiai pagerbė kovotojų už Lietuvos Laisvę atminimą (nuotraukos) (1)

Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Panevėžio skyriaus nariai aplankė žuvusiųjų partizanų kapavietės

Prieš Vėlines, spalio 24 dieną, Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Panevėžio skyriaus nariai pirmininkės Leontinos Telksnienės iniciatyva aplankė žuvusiųjų partizanų kapavietės. Buvo aplankytos, sutvarkytos ir pagerbtos trys partizanų atminimo vietos.

Pirmiausia buvo nuvykta į Ukmergės rajoną Lėno mišką Juodvisinės km., kuriame žuvo partizanų būrio vadas Danielius Vaitelis-Briedis su kovos draugais. Ten buvo nušluoti lapai, kryžius perrištas tautinė juostele ir uždegtos žvakutės.

Šiemet D. Vaiteliui-Briedžiui būtų suėję 100 metų. Skaityti toliau

Uždekime vėlinių žvakelę Dieveniškių istoriniame regioniniame parke (0)

Vėlinės

Dieveniškių istorinio regioninio parko direkcija kviečia spalio 24 dieną (ketvirtadienį) 13 val., artėjant mirusiųjų paminėjimo dienai, susirinkti Poškonių pilkapyne, kartu atlikti baltų protėvių pagerbimo apeigas, simboliškai pabendrauti su vėlėmis. Pasistatę „vėlių vartelius“, uždegę žvakeles, prisiminsime protėvius…

„Praeities kartos atidavė mums savo patirtį, savo rankų ir proto jėgą. Pagerbkime tuos, kurie rado čia amžino poilsio vietą. Uždekime vėlinių žvakelę ir ant jau nelankomų kapų.“ Skaityti toliau

P.Maksimavičius. Paminklams – ne, kapams – taip (3)

Iškaltas įrašas skelbia, kad įamžinti 1920 metų lenkų karių žygdarbio Lietuvoje ir Baltarusijoje nėra galimybės. I. Gasperavičiūtės nuotr.

Alkas.lt jau nekartą rašė apie lietuvių istorinės atminties ir lietuviškos savigarbos niekinimą Beržininkų  (Berznykų) kapinėse esančiose lietuvių etninėse žemėse Lenkijoje, Seinų valsčiuje, Seinų apskrityje . Kadangi tas paniekos ir vandalizmo veiksmas yra ne tik sėkmingai ir uoliai tęsiamas, bet ir įgyja vis naujus pavidalus skelbiame dar vieną Petro Maksimavičiaus rašinį apie tai.

***

Neseniai „Aušra“ rašė apie Berznyko kapines ir ten vykdomą neįprastą istorinės atminties žadinimo politiką. Skaityti toliau

Fotografijų paroda „Misija Sibiras‘12“ kviečia į Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galeriją (0)

„Misija Sibiras'12“ | misijasibiras.lt nuotr.

Valstybės atkūrimo dienos išvakarėse, vasario 15-ąją, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galerijos erdvėje duris atvers pilietiškumu ir patriotiškumu pulsuojančio projekto „Misija Sibiras‘12“ fotografijų paroda. Paroda lankytojų lauks iki Kovo 11-osios, Nepriklausomybės atkūrimo dienos.

Praėjusių metų vasarą daugiau kaip 5 tūkst. kilometrų į Rusijos Federacijos gilumą vykusi 15 jaunų žmonių komanda dvi savaites lankė lietuvių tremtinių amžino poilsio vietas, ištisus dešimtmečius nepaliestas žmogaus rankos. Tolimojoje Chakasijos Respublikoje su vienu didžiausių ir atsakingiausių gyvenimo iššūkių susidūrę ekspedicijos nariai patirtus išgyvenimus ir pasiekimus iliustruos šioje šalyje užfiksuotomis akimirkomis ir jas papildančių dienoraščių ištraukomis. Skaityti toliau

Kas kur kada apie Vakarų Lietuvos istorinį kostiumą (nuotraukos) (5)

Apie Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus
projektą, skirtą Vakarų Lietuvos tautinių rūbų istorijai.
Projekto autorė: etnografė dr. Aušra Kavaliauskienė.
Renginiai skirti Muziejų metams ir Tilžės aktui paminėti.

Tą rytą, eidama į darbą, pamačiau prie Parodų rūmų besibūriuojančius škotiškai ir gruziniškai apsirengusius vyrus. Žinojau, kad tą dieną Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje atsidarys dvi parodos ir vyks konferencija, skirta Vakarų Lietuvos kostiumo istorijai. Nustebau, kad muziejus pasikvietė svečių net iš tolimų šalių. Pasukus už kampo, išgirdau kalbant, kad šiandien Klaipėdos senamiestyje filmuojama „Švyturio“ alaus reklama. Skaityti toliau