Žymos archyvas: kaltė

Noamas Chomskis. 10 masių valdymo būdų (4)

mitingas-maskvoje-2017-06-12-twittwe.com-d-frenkel-nuotr-1

Chomskis (1928) amerikiečių lingvistas ir politikos aktyvistas. Dėstė Masačusetso technologijos institute, Lingvistikos ir filosofijos departamente. JAV Mokslo akademijos narys. Jis žavus savo jaunatvišku kairuoliškumu (ne leftizmu ar „moksliniu liberalizmu“) su anarchijos „prieskoniu“, o jo įžvalgos verčia kiek kitaip žvelgti į pasaulį. Ne vienas pastebės, atpažins ir Lietuvos žiniasklaidos naudojamas poveikio visuomenei priemones. Kadangi masių valdymo būdų, matyt,  yra daugiau nei šimtas ir vienas, straipsnio pavadinime galėtų būti žodis „dažniausi“. Skaityti toliau

G. Burneika. Kanibalizmas ir žmonių aukojimas Biblijoje (12)

Viešas tėvo Urbano Grandierio (Urban Grandier) sudeginimas apkaltinus sutarties su Velniu sudarymu | Amžininko piešinys, Ludenas, 1634 m.

Įprasta manyti, kad Biblijoje kalbama tik apie pasiaukojimą, bet tai tik dalis tiesos. Šv. Rašte aiškiai sakoma, kad  bibliniam dievui  žmonės ne tik aukojosi, bet ir aukojo kitus. Būdamas krikščioniu, tokių Biblijos vietų aš tiesiog nepastebėdavau, o kai pastebėdavau, mano protas spruko nuo jų šalin, bijodamas jas deramai įvertinti. Kaipgi galima negerai galvoti apie tai, kuo tiki, kuo tiki tau artimi žmonės, bendruomenė? Be to, studijuojant Bibliją joje paprastai ieškoma simbolinės įvykių prasmės, taip apeinant doroviškai nepriimtiną ir nepatogią tiesioginę reikšmę. Tad objektyvesnis biblinės ideologijos vaizdas tegali atsiverti tik nuo jos atsiskyrus, iš šalies.. Skaityti toliau

G. Burneika. Kaip krikščionybė kėsinasi į lietuviškąją tautinę tapatybę (40)

Pilėnų gynimas. Dail. Aleksandras Vitulskis, 1965 m.

Daugelis Lietuvos eilinių katalikų yra nuoširdžiai atsidavę savo tautai. Tačiau jie net neįtaria, kad krikščionių šventas raštas, kuris kasdien skaitomas bažnyčiose ir kuriuo remiasi katalikų ideologai ir kunigai, menkina bet kokį tautiškumą, papročius ir tradicijas, išskyrus išrinktosios Abraomo palikuonių, šiuo atveju – žydų tautos.

Žydų tauta yra gerbtina ir daugeliu atvejų dėl istorijos bėgyje iškilusių sunkių išbandymų verta užuojautos. Tačiau kito pagarba be savęs gerbimo yra ne tikra pagarba, o pataikavimas ir kito aukštinimas savęs menkinimo sąskaita. Šiame straipsnyje Skaityti toliau

L. Milčius. Kalaviju išvykim primestą mums kaltę (6)

L. Milčiaus nuotr.

Kažkam  „balvonai“ Vilniuje dar brangūs,
Kažkam lietuviai amžiams liks, matyt, kalti,
Kad  ritos baisios pasaulinio karo bangos,
Bet čia,  prie Nemuno, išlikom dar gyvi.

Tarsi ne didžiosios valstybės pragarą atvėrė,
Kankino, degino žmoniją gaisruose,
Paleido siaust nacizmo, komunizmo žvėrį
Ir ištisas tautas skandino liepsnose.

Bet va, pakyla melas iš klajoklių žemės,
Sukranksi juodvarniu, net vanagu savu,
Istorijos klastotes mūsų žemėn beria Skaityti toliau

R. Karbauskis. Aš „kaltas“ (18)

Ramūnas Karbauskis | asmeninė nuotr.

Tikriausiai nustebinsiu pasakydamas, jog Lietuvoje atsirado krepšinio arena, kurioje draudžiama prekiauti alkoholiu, o neblaivūs asmenys į ją neįleidžiami, ant krepšinio aikštės ir joje žaidžiančios komandos marškinėlių užrašyta „Už blaivią Lietuvą“. Kiekvienose rungtynėse šioje arenoje už savo komandą serga 800 moksleivių, kurie savivaldybės transportu suvežami iš visų rajono kampelių.

Nebandydamas jūsų kantrybės, pranešu, jog tai – Kėdainių arena, „Nevėžio“ krepšinio komanda, Kėdainių miesto ir rajono vaikai. Skaityti toliau

A. Zolubas. A. M. Brazauskui Vilniaus garbės piliečio vardas suteiktas neteisėtai ir nepelnytai (13)

Algimantas Zolubas | asmeninė nuotr.

Buvusį socialdemokratų vadovą paskelbti sostinės garbės piliečiu pasiūlė kadenciją baigiantis Vilniaus meras Artūras Zuokas bei valdančioji dauguma. Regalijų įteikimas tapo paskutiniuoju A. Zuoko, kaip Vilniaus mero, oficialiu renginiu.

Savivaldybės teisės aktai numato, kad velioniai Vilniaus garbės piliečiais gali būti skelbiami praėjus ne mažiau nei penkeriems metams po mirties, o pavadinti jų vardais gatves bei inžinerinius statinius ar kitus objektus galima tik praėjus 10-čiai metų.

Prezidentas A. M. Brazauskas mirė 2010 m birželio 26 d, o Vilniaus savivaldybės sprendimas priimtas 2015 m. balandžio 15 d., regalijų įteikimas įvyko 2015 m. balandžio 21 d., penkeriems metams nesuėjus, taigi sprendimas ir regalijų įteikimas laikytini neteisėtais. Skaityti toliau

Lietuviški filmai pristatomi žymiuose dokumentinių filmų festivaliuose (0)

Kadras iš Ričardo Marcinkaus filmo „Galutinis tikslas“ | scanorama.lt nuotr.

Lietuvos kino centras skyrė 7130 litų paramą dviem kino sklaidos užsienyje projektams. Režisieriaus Ričardo Marcinkaus dokumentinio filmo „Galutinis tikslas“ (prod. įmonė UAB „Full Screen“) pasaulinei premjerai Tarptautiniame Amsterdamo dokumentinių filmų festivalyje skirta 6000 litų parama. Režisieriaus Lino Mikutos dokumentinio filmo „Pietūs Lipovkėje“ (prod. įmonė „Monoklis“) pasaulinei premjerai Tarptautiniame Leipcigo dokumentinių ir animacinių filmų  festivalyje skirta 1130 litų parama.

Ričardo Marcinkaus debiutinis dokumentinis filmas „Galutinis tikslas“ yra vienas iš 15 filmų, atrinktų Skaityti toliau

Lietuviškas animacinis filmas varžysis dėl prizo tarptautiniame animacinių filmų festivalyje (video) (0)

Filmo sustabdytas kadras

Šiandien, birželio 11 d., jaunosios kartos lietuvių animacijos režisierės Redos Tomingas debiutinis filmas „Kaltė“ bus rodomas tarptautiniame Ansi animacinių filmų festivalyje, Prancūzijoje.

Šio festivalio metu vykstančioje tarptautinėje animacinių filmų mugėje (MIFA) Lietuvos kino stende bus pristatyta mūsų šalies animacijos industrija.

Redos Tomingas filmas „Kaltė“ yra pirmasis lietuviškas animacinis filmas atrinktas į šio festivalio konkursinę programą. Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Ar suvokėme Marcelijų Martinaitį arba ką gąsdina Sąjūdžio vardas? (39)

Marcelijus Martinaitis | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Marcelijaus Martinaičio posmus, skaitomus ir dainuojamus, girdėjome visi. Tačiau ar suvokėme bent šiandien tiesą ir siekiamybę, kuriomis jis tikėjo, puoselėjo ir kvietė mus visus atsikratyti lietuvių tautai dirbtinai per amžius diegiamo kaltės sindromo? Būdamas laisvu viduje žmogumi, jis nerte paniro į Sąjūdžio sūkurį. Kitaip ir negalėjo, nes Lietuvos Tiesa jis gyveno, jos laukė ir kvietė visus, perspėdamas, kad lietuviai linkę susikurti labiau išorinę nei vidinę nepriklausomybę. Tai jis darė nesižvalgydamas į šonus, būdamas laisvas viduje. Nedvejodamas patikėjo žentui Artūrui Skučui savo užrašų knygutę su telefono numeriais, kad 1988 m. birželio 3 d. į Mokslų Akademijos salę sukviesti kuo daugiau jo kolegų. Skaityti toliau