Šiais metais minimos 30-osios sovietiniame Azerbaidžane vykusių Sumgaito žudynių metinės. 1988 m. vasario 27–28 dienomis buvo nužudyta dešimtys armėnų, apie 18 000 buvo priversti palikti miestą, savo namus ir turtą.
Sumgaito pogromai buvo nuožmus atsakas Kalnų Karabacho nepriklausomybės judėjimo metu vykusioms taikioms armėnų demonstracijoms dėl armėnų tautos apsisprendimo teisės.
Spalio 18 d. Vilniuje, Žurnalistų namuose (Jogailos g. 11, III aukštas) atidaryta dėmesio verta internetinio dienraščio Alkas.lt fotografo Arūno Sartanavičiaus nuotraukų paroda „Dinamiškasis Azerbaidžanas“.
Fotografo A. Sartanavičiaus archyve – tūkstančiai įdomių, sensacingų, išliekamąją vertę turinčių nuotraukų. Tačiau dauguma jo darbų iki šiol buvo vien lietuviškos tematikos. Nūnai jo archyve – šimtai nepaprastų vaizdų, pasakojančių apie Azerbaidžaną bei Azerbaidžanui priklausantį, tačiau Armėnijos bei Rusijos karinių pajėgų užgrobtą Kalnų Karabachą. Skaityti toliau
Dienos šviesą išvydo Gintaro Visocko knyga „Juodojo sodo tragedija“. Tai – antroji Mokslotyros instituto išleista knyga apie Azerbaidžaną. Pirmą, „Tautų kraustymai Kaukaze XX a.“, parašė istorikas Algimantas Liekis. Šį kartą į Azerbaidžano praeitį ir dabartį pažvelgta lietuvio žurnalisto akimis.
Juoduoju sodu azerbaidžaniečiai nuo seno vadino Kalnų Karabacho kraštą, tuo sakydami, kai tai – brandus, derlingas, gyvybingas sodas. Jau visą ketvirtį amžiaus šis kraštas yra kruvina Azerbaidžano žaizda. Skaityti toliau
Spalio 18 d. 17 val. Vilniuje, Žurnalistų namuose (Jogailos g. 11, III aukštas) bus atidaryta internetinio dienraščio Alkas.lt fotografo Arūno Sartanavičiaus nuotraukų paroda „Dinamiškasis Azerbaidžanas“.
A. Sartanavičius nėra fotografijos meno naujokas. Tačiau šį kartą nuo jam įprastos lietuviškos tematikos jis gręžiasi prie užsienietiškos, dar daugiau – karo temos. Jo kelionė po Azerbaidžaną buvo ganėtinai intriguojanti, nes pirmą kartą Kalnų Karabachą jis aplankė per Jerevaną. O tai reiškė, kad į šią Azerbaidžano dalį jis pateko nelegaliai, neturėdamas nei Azerbaidžano vizos ir nepranešęs apie savo kelionę šios šalies pareigūnams. Skaityti toliau
Lankydamasi Azerbaidžane Alko komanda buvo nuvykusi į netoli fronto esantį Fizuli rajoną. Grįždami į Baku, pamatėme būrelį žmonių, prie kurių ir sustojome pasikalbėti. Pasirodė, kad tai pabėgėliai iš Kalnų Karabacho, paskutines dienas leidžiantys laikinojoje stovykloje.
Netrukus jie turi persikelti į naujus, specialiai jiems pastatytus namus.
Buvome svetingai priimti. Išgėrėme arbatos. Pasikalbėjome. Šio pokalbio ištrauką Jums ir siūlome. Atsiprašome už vaizdo ir garso kokybę. Buvo vakaras, temo. Filmavimo kameros išsitraukti irgi nespėjome. Teko verstis kuklesne įranga. Svarbiausia – netikėtas susitikimas su žmonėmis. Tiesiog – tokių susitikimų buvo daug ir norime, kad pajustumėte vieno iš jų nuotaiką. Skaityti toliau
Keliaudami po Azerbaidžaną Alko žurnalistai Audrys Antanaitis ir Arūnas Sartanavičius turėjo galimybę susitikti su Azerbaidžano parlamento (Mali Mažliso) pirmininko pvaduotoja Bahar Muradova. Pokalbio su ja metu turėjome galimybę ne tik apsikeisti mandagumo frazėmis, bet ir turiningai pasikalbėti apie Azerbaidžaną kamuojančią neišspręstą Kalnų Karabacho problemą. Mali Mažliso vicepirmininkė apie šią problemą žino beveik viską, nes jau trečią kadenciją parlamente atstovauja priverstiems iš šio regiono pasitraukti žmonėms, kurie dabar gyvena išsklaidyti visoje šalyje. Politikė teigė, kad jai nėra lengva dirbti šį nervų ir dvasinių jėgų reikalaujantį darbą, todėl viliasi, jog ateina laikas, kai šį darbą galės keisti. Skaityti toliau
Kažkada lyg ir taikiai sugyvenusios Armėnija, Gruzija ir Azerbaidžanas šiandien yra pasukusios kiekviena savo keliais. Dar daugiau – tie keliai virsta atvira priešstata ar net karu. Jau ne pirmą dešimtmetį dėl kalnų Karabacho nesutaria Armėnija ir Azerbaidžanas, o Abchazijos ir Pietų Osetijos nesutarimus – skausmingai sprendžia Gruzija. Šiame problemų kamuolyje aktyviai dalyvauja Rusija, o situaciją stebi Vakarų valstybės, Iranas, Turkija.
Atrodo, kad šiuo metu situacija šiame regione tapo patinė. Armėnija, Azerbaidžanas ir Kalnų Karabachas nustatė savo teritorijas ir nenori jų užleisti. Balandžio pradžioje praūžęs Skaityti toliau
Balandžio pradžioje praūžus keturių dienų karui, teritorijose prie Kalnų Karabacho – Azerbaidžano fronto, gyventi tapo labai nesaugu.
Daug šeimų iš pafrontės miestelių ir kaimų buvo priverstos pasitraukti į saugesnius regionus.
Alko komanda lankėsi Kalnų Karabacho sostinėje Stepanakerte įsikūrusiame pabėgėlių centre.
Iš Stepanakerto Audrys Antanaitis ir Arūnas Sartanavičius: Skaityti toliau
Šįkart Alko komanda lankėsi karo ligoninėje Stepanakerte. Kalbėjomės su gydytojais ir kariais. Gal ne tiek jau daug sužinojome, bet pajutome – tikrai nemažai.
Audrys Antanaitis ir Arūnas Sartanavičius – iš Kalnų Karabacho.
Skaityti toliau
Karas nėra romantiškas dalykas. Arba, tiksliau, romantiškas jis būna tik filmuose, kada žavimės herojų drąsa ir džiaugiamės pergalėmis.
Tikrasis karas – proza, dulkės, kraujas, prakaitas ir sekinantis laukimas. Tuo Alko komanda įsitikino, pasiekusi liniją, skiriančią armėnų ir azerbaidžaniečių pozicijas.
Mes pasikalbėjome su (šįkart) Kalnų Karabacho kariais, akies krašteliu pažvelgėme į tai, kas yra anapus linijos… Skaityti toliau
Gegužės pradžioje Kalnų Karabache lankėsi Alko komanda, kuriai pavyko susitikti ne tik su šio krašto vadovais, bet ir lankytis fronto linijoje, karo ligoninėje, pabėgėlių centre…
Tuos susitikimus Jūs turėsite galimybę pamatyti. Šiandien siūlome pirmąjį pokalbį. Audrys Antanaitis kalbina Kalnų Karabacho ministrą pirmininką Araiką Arutiunianą (Arayik Harutyunyan).
Balandžio 2 d. Kaukaze po 22 metų pertraukos netikėtai vėl įsiplieskė kovos tarp Azerbaidžano ir Armėnijos dėl ginčijamo Kalnų Karabacho teritorijos. Žuvo žuvo 18 armėnų ir 12 azerbaidžaniečių karių, pranešama ir apie taikių gyventojų žūtį. Šalys dėl ugnies atidengimo kaltina viena kitą.
Kalnų Karabachas, kurio daugumą gyventojų sudaro etniniai armėnai, yra armėnų kontroliuojamas anklavas Azerbaidžano teritorijoje. 1991 m. Kalnų Karabachas, paskelbė nepriklausomybę ir ketinimą jungtis prie Armėnijos. Dėl to kilo karas, kuriame žuvo 30 000 žmonių. 1994 m. Armėnijai jėga užėmus Kalnų Karabacho teritoriją tarp Azerbaidžano ir Armėnijos buvo sudarytos paliaubos. Azerbaidžanas ir Turkija Kalnų Karabacho nepripažįsta. Skaityti toliau
Pietų Kaukaze yra trys šalys – Gruzija, Armėnija ir Azerbaidžanas. Sovietų laikais šis regionas vadintas Užkaukaze, nes į Rusijos pakraščius žiūrėta pro Kremliaus langus. Rusija šį terminą vartoja ir dabar.
Trumpai apie kiekvieną šalį.
Gruzija. Plotas – 69,7 tūkst. kv. km, gyventojų – 4,4 mln. (2002 m.), iš jų gruzinai sudaro 83,7 proc., armėnai – 6,5 proc., azerbaidžaniečiai 5,7 proc. XX a. gale maždaug 200 tūkst. gruzinų gyveno Rusijoje, apie 900 tūkst. – Irane ir Turkijoje. Vyraujanti religija – krikščionybė (stačiatikiai). Skaityti toliau
Lietuvos Respublikos Seimas – keistas. Lyginant su didžiosiomis pasaulio valstybėmis turime itin mažai parlamentarų. Vos tris milijonus gyventojų teturinčiai valstybei užtenka 141 parlamentaro. Tačiau kodėl mūsų politikai pasišovę draugauti su visu pasauliu?
Tas neturi nė vieno tikro draugo…
Sakote, bičiuliavimosi troškulys – gražus bruožas? Ieškoti politinių, ekonominių, kultūrinių kontaktų visuomet geriau nei pyktis. Bet ar siekis turėti ypač daug prietelių byloja kokybę? Skaityti toliau
Antradienį, vasario 24 d., į Vilniaus Rotušę paminėti dvidešimt trečiąsias Chodžaly tragedijos metines susirinks verslo, politikos, šou verslo, nevyriausybinių organizacijų atstovai. Netradiciniu būdu paminėti vykusią tragediją Azerbaidžane kviečia Azerbaidžano ambasada Lietuvoje.
„Džiaugiamės, kad renginį „Kraujas gyvenimui“ palaiko įvairių sričių atstovai ir žymūs Lietuvos žmonės. Organizuojamame minėjime laukiame visų, pritariančių renginio idėjai“, – teigia Azerbaidžano ambasados Lietuvoje ambasadorius Hasanas Mamadzada. Skaityti toliau
Kreipiuosi į Lietuvos Respublikos piliečius – lietuvius ir baltarusius, rusus ir lenkus, karaimus ir latvius, ukrainiečius ir žydus…
Gruodžio 15 d. lrytas.tv laidos „Nuoga tiesa“ formatas ir glaustas laikas neleido išsamiai atsakyti į vedančiosios Rūtos Janutienės klausimą, ar galima pasitikėti p. Dalia Grybauskaite? Spėti tik pasakyti Ne – neužtenka. Kalbame apie Respublikos Prezidentą.
Liūdniausia buvo matyti laidos dalyvį rusą Aleksandrą Maceiną, leidžiantį laikraštį rusų kalba „Savaitės ekspresas“, kuris net neverčiamas teisinosi faktiškai neaišku dėl ko. Mūsų valstybės institucija, nepaskelbusi jokių argumentų, viešai pasakė, kad šis savaitraštis blogas. Skaityti toliau
Šiandien, rugsėjo 6 dieną, Vilniuje prie Vengrijos ambasados buvo surengtas protesto mitingas. Buvo piktintasi prieš Azerbaidžano kariškio Ramilio Safarovo, Vengrijoje kirviu užkapojusio Armėnijos karininką, perdavimą Azerbaidžanui ir malonės jam suteikimą.
Į mitingą susirinko kelios dešimtys žmonių ir laikė Armėnijos vėliavas bei plakatus su užrašais lietuvių ir anglų kalba: „Gėda Vengrijai“, „Sąžiningi vengrai – su mumis“, „Azerbaidžaniečių nafta nupirko Europą“ ir t.t. Skaityti toliau
