Žymos archyvas: Kaliningrado sritis

Rusai ketina sunaikinti pasaulinio garso prūsų archeologinių paminklų kompleksą (5)

Kaupo-Viskiautų archeologinių paminklų komplekso teritorija (balta spalva) ir numatoma gintaro gavybos vieta (mėlyna spalva) | V. Kulakovo sudarytas planas, paskelbtas Facebook.com

Archeologai skambina pavojaus varpais: Rusijos valdomoje Kaliningrado srityje gintaro gavybos sumetimais ketinama sunaikinti pasaulinio garso vikingų epochos (IX–X a.) Prūsijos miestą – Kaupą-Viskiautus.

Kaip praneša interneto portalas „Novyj Kaliningrad“, dar 2017 m. gruodžio 15 d. kompanija „Hermes“ gavo 20 metų naudingų iškasenų žvalgymo ir gavybos licenciją Višniovoje vietovėje prie Kranto (Zelenogradsko), kur ketinama pramoniniu būdu kasti gintarą. Tai pirmas kartas, kai tokia licencija suteikiama privačiai kompanijai. Numatoma, kad „Hermeso“ gautos licencijos jau 2019 m. leis privačiai kompanijai iškasti apie 150 tonų gintaro. „Novyj Kaliningrad“ pastebi, kad 19 proc. „Hermeso“ akcijų priklauso kompanijai „Ruskomresurs“, kurios vienas iš akcininkų Sergejus Karasis yra žinomas kaip Kaliningrado srities vyriausybės pirmininko pavaduotojo Gario Goldmano verslo partneris. Skaityti toliau

Seimo nariai susirūpino dėl K.Donelaičio memorialo būklės ir lietuvių kalbos mokymu Karaliaučiaus krašte (1)

Kristijono Donelaicio memorialinis muziejus | mab.lt nuotr.

Gruodžio 6 d. bendrame Seimo Švietimo ir mokslo bei Kultūros komitetų posėdyje ypatingas dėmesys buvo skirtas kaimyninėse valstybėse esantiems istoriniams Lietuvai svarbiems dalykams Karaliaučiaus krašte – šiuo metu taip vadinamoje Rusijos administruojamoje Kaliningrado srityje.

Komitetų nariai išreiškė gilų susirūpinimą dėl taisytinos Kristijono Donelaičio memorialo Tolminkiemyje (dabar vadinamuose Čistyje Prudy, Kaliningrado sr.) būklės. Anot K.Donelaičio draugijos pirmininko Gintaro Skamaročiaus, iki šiol neturėta aiškaus Skaityti toliau

T. Baranauskas. Garuozos mūšio laukuose – barbariškai naikinamos istorijos pėdsakai (5)

Pasivaikščiojimas po nugriauto XVIII a. Garuozos dvaro griuvenas | Alkas.lt, T. Baranausko nuotr.

Liepos 30 d. asociacija Žiemių pradas „Simkala“ surengė ekspediciją, skirtą 1287 m. kovo 26 d. įvykusio Garuozos mūšio, kuriame žiemgaliai pasiekė paskutinę įspūdingą pergalę prieš kryžiuočius, vietos paieškai. Ekspedicijoje dalyvavo „Simkalos“ vadovas Andrius Bitaitis, Mindaugas Davidavičius, archeologas Ernestas Vasiliauskas, Pasvalio muziejininkas Gražvydas Balčiūnaitis ir šių eilučių autorius. Ekspedicijos tikslas buvo apžiūrėti galimas Garuozos mūšio vietas ir patikslinti mūšio vietos lokalizaciją.

Tačiau vietos apžiūra sukėlė ne tik minčių apie mūšio lauko lokalizavimą, bet ir šokiravo tuo, kad XXI a. Latvijoje gali būti taip barbariškai niokojamas kultūros paveldas. Skaityti toliau

JAV patvirtina įsipareigojimą Baltijos šalių saugumui (nuotraukos) (0)

Susitikime pabrėžta tvirto transatlantinio ryšio svarba saugumo ir taikos užtikrinimui. 

Pasak Prezidentės, JAV yra strateginė Lietuvos parterė, kuri aktyviai ir labai konkrečiais darbais prisideda stiprinant viso Skaityti toliau

J. Ražinskas. Pokaris Vištyčio apylinkėse (2)

Razinsku seima. Pirmoje eileje viduryje berniukas – Jonas Razinskas.Apie 1948-50m

Man 1947-aisiais buvo penkeri metai. Atsimenu, kad su tėvo padarytu mediniu ar metaliniu plaktuku žaisdavau kalvėje; ten visada būdavo svetimų žmonių.

1948 metus labai gerai atsimenu. Būdavo, ateidavo stribai, visus kampus išnaršydavo, reikalaudavo degtinės ir valgyti.

Buvo vienas nuotykis Vištyčio miestelyje. Ten vasarą po atlaidų žmonės susirinkdavo paežerėje, pievoje: Skaityti toliau

V. Šilas. Mažosios Lietuvos žemės vardų byla (15)

Londone išleisto Prūsijos karalystės 1799 m. žemėlapio iškarpa su užrašu „LITTLE LITHUANIA“ – Mažoji Lietuva

Kaip žmones, taip ir vandenis, konkrečias vietoves skiriame, surandame ir atpažįstame, jei jie pažymėti tikriniais vardais. Svarbu, kad tie vardai visada būtų gyvi. Mažoji Lietuva (tai Karaliaučiaus ir Klaipėdos kraštai) išbuvę net 650 metų vokiečių valstybių valdžioje (Kryžiuočių ordino Prūsijos valstybė, Prūsijos kunigaikštystė, Prūsijos karalystė, Vokietijos imperija, Veimaro respublika) išsaugojo savo senuosius baltiškus (lietuvių ir prūsų) žemių ir vandenų vardus – iki pat Trečiojo Reicho laikmečio. Klaipėdos krašto vardai yra gyvi iki šiol, deja, to negalima teigti apie senuosius Karaliaučiaus krašto vardus. Skaityti toliau

M. Purvinas. Ar Mažoji Lietuva tebuvo miražas? (II) (1)

Tilžė | commons.wikimedia.org nuotr.

Tęsinys. Pirmą dalį skaitykite ČIA.

Jau antrą dešimtmetį siekiant vėl atkurti Rusijos imperiją (po 1917 m. Spalio perversmo gavusią Sovietų Sąjungos vardą), tam kuriamos ir esą „mokslinės“ prielaidos, turinčios pateisinti naujų teritorijų užgrobimą ar užimtų plotų valdymą. Taip 2014 m. aneksuojant Krymą, jis vadintas sakraline Rusijos žeme – mat vienoje pusiasalio gyvenvietėje Bizantijos dvasininkai kažkada pakrikštiję Kijevo (dabartinės Ukrainos) kunigaikštį. Politiniams propagandistams visai nerūpėjo, kad prieš kelioliką Skaityti toliau

Praėjusios savaitės reagavimo į orlaivius prie Baltijos valstybių sienų duomenys (0)

lektuvo-seselis_manfredo-reudenbacho-nuotr-kam-lt

Gruodžio 12- 18 d. NATO oro policijos pareigas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai 2 kartus kilo atpažinti ir palydėti Rusijos Federacijos karinių orlaivių, skridusių tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros.

Gruodžio 13 d. NATO oro policijos naikintuvai atpažino ir palydėjo Rusijos Federacijos orlaivį Su-30SM, skridusį iš Rusijos Federacijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį, taip pat atpažinti du Rusijos Federacijos orlaiviai Su-27, skridę iš Kaliningrado srities į tarptautinę oro erdvę virš Baltijos jūros pasitikti Su-30SM. Visi trys Rusijos Federacijos kariniai orlaiviai ryšio su skrydžių valdymo centrais nepalaikė, auto atsakikliai buvo išjungti, tačiau skrydžių planus turėjo. Skaityti toliau

D. Grybauskaitė: ES būtina daugiau investuoti į saugumą (0)

prezidentes-susitikimas-su-ambasadoriais_lrp-lt

Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Lietuvai akredituotais Europos sąjungos (ES) valstybių ambasadoriais. Tai kasmetinis šalies vadovės susitikimas, kuriame aptariamos svarbiausios metų aktualijos, Lietuvos vidaus politinė padėtis, pagrindiniai ES darbotvarkės bei užsienio politikos klausimai.

Šiemet susitikime ypatingas dėmesys skirtas saugumo iššūkiams Baltijos jūros regione ir įtemptai geopolitinei situacijai, ES santykiams su JAV po šioje šalyje įvykusių rinkimų.

Prezidentės teigimu, Rusija ne tik intensyviai militarizuoja Kaliningrado sritį ir ten Skaityti toliau

Svarstoma galimybė Kaliningrado srityje įkurti lietuvišką mokyklą (2)

baltic.kaliningradas.karaliaucius_etama.lt

Švietimo ir mokslo ministerijoje aptarta galimybė Karaliaučiaus krašte (Rusijos Kaliningrado srityje) įkurti bendrojo ugdymo lietuvišką mokyklą. Antradienį švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė susitiko su Kristijono Donelaičio draugijos pirmininku, VšĮ Nemuno euroregiono Marijampolės biuro direktoriumi Gintaru Skamaročiumi. Pasak ministrės, tokia mokykla galėtų būti įkurta pačiame pasienyje – Tilžėje ar Ragainėje, nes čia tebegyvena gausiausia srityje lietuvių bendruomenė.

„Iš pradžių galėtų būti įkurta pradinė mokykla, vėliau ji galėtų išaugti iki gimnazijos. Pasienio regione lietuvių kalbos mokosi  apie 150 vaikų, tačiau kiek būtų norinčiųjų lankyti lietuvišką bendrojo ugdymo mokyklą, mes nežinome“, – sako švietimo ir mokslo ministrė A. Pitrėnienė. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kaliningradas – Lietuvos sudėtyje. Vilioja? (56)

Wikipedia.org nuotr.

Prieš penkerius metus Delfi rašiau apie pirmą mano pažintį su Kaliningrado (Karaliaučiaus) žeme. Įspūdis buvo slegiantis.

Sovietinės armijos rezervistus iš Pabradės pratyboms išvežė į šiuos dyklaukius, kurie nuo karo nebuvo matę artojo plūgo, o poligonuose žiojėjo sviedinių išraustos duobės, sugriuvę apkasai, kur ne kur išsimėtę, kemsynais apaugę kaimeliai priminė Rusijos baudžiavos laikų provinciją.

Buvo pažliugęs kovas, miegojome palapinėse ant šlapių šakų, autus džiovinomės prie „buržuikės“, o rytą reikdavo gilinti įšalusią apkasų žemę. Kartą pakraupę stebėjome, kaip, einant pavasariniam pašalui, Skaityti toliau

D. Stancikas. Kai baigsis Rusijos rezervo fondas (13)

Dalius Stancikas | asmeninė nuotr.

Nuo nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos didžiausia grėsme yra įvardijama Rusija ir šiam pavojui atitolinti skiriama daug jėgų ir finansų. Užsienio, saugumo, energetikos strategijos, milijardus kainuojantys projektai (atominė elektrinė, dujų terminalas, skalūnų angliavandeniliaiir pan.) kuriami ne pagal sąnaudų ir naudos analizę, bet išskirtinai žvelgiant tik per Rusijos grėsmės prizmę. Artėjanti ekologinė katastrofa – visuotinis atšilimas, kurį didžiosios valstybės vadina rimčiausia grėsme planetai, o teologai –Apvaizdos ženklu žmonijai, Lietuvoje vertinamas su ironiška šypsena: „žaliųjų“ Kremliaus agentų primesta pseudoproblema, Skaityti toliau

A. Praninskas. Ar Baltarusija vėl taps branduoliniu Kremliaus placdarmu? (0)

wikipedia.org nuotr.

Atsakydama į neva planus Lenkijoje dislokuoti JAV branduolinius ginklus, Rusija savo branduoliniu placdarmu galėtų paversti Baltarusiją.

Sukėlė didelį atgarsį

Lenkija nagrinėja galimybę prisijungti prie NATO programos „Nuclear Sharing“: apie tai šios šalies TV kanalo „Polsat News2“ eteryje pranešė šios šalies Gynybos ministerijos valstybės sekretoriaus pavaduotojas Tomašas Šatkovskis (Tomasz Szatkowski). Šios programos esmė – galimybė kai kuriose NATO  valstybėse laikyti Jungtinių Valstijų aviacines bombas ir raketų galvutes su branduoliniais koviniais užtaisais. Jos tinkamos Skaityti toliau

F. Kavoliūtė: Lietuva trinama uoliau nei sovietmečiu (18)

Filomena Kavoliūtė_asmen. nuotr

Svetimųjų valdžia dešimtmečiais Lietuvoje tikslingai griovė kaimus ir viensėdžius, o mūsų valdžia, pati nesusimąstydama, iš esmės tęsia šitą darbą, ištrindama senuosius kaimų ir vienkiemių pavadinimus. Matydama skaudžias tokios politikos pasekmes, – sovietmečiu prarasti 5,6 tūkst. gyvenamųjų vietovių vardų,o dabar tas pats gresia 4200 ištuštėjusių kaimų ir vienkiemių, – Lietuvos geografų draugija ragina Seimą ir Vyriausybę atsikvošėti ir keisti įstatymus, Skaityti toliau

ŠMKK delegacija Kaliningrado srityje aplankė Lietuvos kultūros paveldo vietas (0)

SMKK lankosi Kaliningrado srityje_smkk.lt

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) pirmininkas Raimundas Paliukas ir komiteto biuro atstovai lankėsi Kaliningrado srities Sovetsko (Tilžės), Nemano (Ragainės) ir Krasnoznamensko (Lazdynų) savivaldybėse.

Delegacija Sovetsko Martyno Mažvydo bibliotekoje susitiko su kun. kanauninku Anupru Gauronsku, lietuvių bendruomenės atstovais Regina Kapkova (Sovetsko vaikų darželio lietuvių grupės auklėtoja), Nijole Kisieliova aptarė lietuviško švietimo ir kultūros raiškos klausimus. Skaityti toliau

Trakų pilyje atidaroma Prūsų Lietuvos paveldo nuotraukų paroda (0)

Pabėtai-E.Senapedienes foto

Lapkričio 3 d. 16 val. Trakų salos pilies kazematuose atidaroma dr. Eglės Senapėdienės fotoparoda „Argarsiai. Senųjų Rytprūsių palikimas“. Parodoje eksponuojamos 34 fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti nykstantys lituanistinio kultūros paveldo paminklai Rusijos Kaliningrado srityje.

„Prūsų Lietuvos tematika įdomi ir artima kiekvienam savo tautos istorija besidominčiam lietuviui, – sako E. Senapėdienė. – Buvimas šioje žemėje suteikia ypatingą emocinį užtaisą, norą prisidėti prie unikalaus paveldo išsaugojimo.“

Ši senųjų prūsų ir vakarinių lietuvių žemė patyrė daugybę karų ir ne vieną kolonizaciją. Skaityti toliau

Karaliaučiaus lietuvių kalbos mokytojai mini asociacijos įkūrimo 20-metį (0)

Kaliningrado lietuviu kalbos mokytoju asociacijos renginys_rengeju nuotr

Karaliaučiaus (Kaliningrado) regioninė lietuvių kalbos mokytojų asociacija, – aktyvi, kūrybinga, palaikanti glaudžius ryšius su Lietuva, mini įkūrimo 20-metį.

Lietuvių kalbos ir etnokultūros pamokos Karaliaučiaus krašte dažniausiai vyksta rusiškose mokyklose kaip fakultatyvai ar būreliai. Lietuviškų mokyklų yra tik viena – Karaliaučiaus Liudviko Rėzos lietuvių draugijos sekmadieninė mokykla. Kai kurie mokytojai važinėja iš Lietuvos, o kiti – tenykščiai gyventojai. Dauguma pastarųjų yra lietuvių kilmės, tačiau kai kurie net neturi lietuviškų šaknų, tik moka lietuviškai. Skaityti toliau

Karaliaučiaus srities ir lietuvių mokinių kūrybinė stovykla (1)

Kaliningrade mokiniu vasaros stovykla_rengeju nuotr

Iki rugpjūčio 15 d. Karaliaučiaus (Kaliningrado) srities pajūrio mieste Krante (Zelenogradske) vyksta vaikų kūrybinė stovykla „Palikimas 2“, skirta M. K. Čiurlionio 140-osioms gimimo metinėms. Stovykloje, kurią remia Švietimo ir mokslo ministerija, mokiniai kartu su bendraamžiais paaugliais iš Kauno Juozo Grušo meno gimnazijos stato spektaklį pagal M. K. Čiurlionio kūrybos motyvus „Pasaulio simfonija“.

Per stovyklą mokiniai taip pat turi galimybę plačiau susipažinti su lietuvių kultūra ir kalba. Per kūrybinę stovyklą gimęs spektaklis vėliau bus rodomas Karaliaučiaus srityje ir Kaune, sukurtas vaizdo filmas. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kam mums reikalinga suniokota Karaliaučiaus žemė? (24)

karaliaucius-1945-metai

Lygiai prieš 70 metų, 1945-ųjų balandžio 6-osios, penktadienio, vidudienį prasidėjo paskutinis tūkstantmečio istoriją turėjusios Prūsijos egzistavimo etapas – jos sostinės Kionigsbergo šturmas. 81 valandą vokiečiai beviltiškai priešinosi, o Raudonoji armija barbariškai naikino šį seną prūsų miestą.

Išdegintos žemės principu

Vokiečių „Die Welt“ ta proga rašo, kad iš maždaug 5200 pabūklų, iš daugybės minosvaidžių, reaktyvinių paleidimo įrenginių „Katiuša“ Skaityti toliau

Karaliaučiaus krašte niokojamas Kanto namas: anot vietinių vandalų, „Kantas – lochas“ (8)

Griūvantys Kanto namai Jučiuose | Wikipedia.org nuotrauka

Kaip pranešė naujienų svetainė Newkaliningrad.ru, Jučiuose (Vesiolovkoje), Karaliaučiaus krašto Įsručio (Černiachovsko) rajone, esantį pasaulinio garso filosofo Imanuelio Kanto (1724–1804) namą nusiaubė vandalai, kurie iš išorės ir vidaus aprašinėjo namo sienas. Ant fasado šiuolaikinės Rusijos „išminčiai“ užrašė: „Kantas lochas“ („Кант лох“). Be to, už 200 metrų nuo namo degė žolė, keldama grėsmę namui.

Per stebuklą ekstremaliomis pokarinio „Kaliningrado“ sąlygomis išlikęs Kanto namas niokojamas jau seniai. Niokojimas nesibaigė ir po to, kai 2014 m. liepos mėnesį, Skaityti toliau

Žolės gaisrai – pavasarinis šalies skaudulys (0)

MINOLTA DIGITAL CAMERA

Nors žiema dar nesibaigė, tačiau Vakarų Lietuvoje, Nemuno žemupyje, jau rūko pirmieji šiemetiniai žolės gaisrai. Pasak gamtininkų, Pagėgių savivaldybės teritorijoje išdegusiose pievose neabejotinai žuvo pirmieji atvesti kiškučiai.

Degindami pernykštę augaliją, savo pievas ir laukus kasmet bando „tvarkyti“ gamtos netausojantys žmonės. Toks ją niokojantis „tvarkymo“ būdas yra prigijęs ne visoje šalyje – kai kuriuose regionuose istoriškai jis siejamas su apsileidusio ūkininko įvaizdžiu. Skaityti toliau

Tūkstančiai lietuvių autorių knygų padovanotos šalies bibliotekoms (0)

prezidentė bibliotekoje naujojoje vilnioje knygų kalėdos 2014_president.lt

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuota akcija „Knygų Kalėdos“ apkeliavo visą Lietuvą ir padėjo surinkti 40 tūkst. naujų knygų šalies bibliotekoms.

Ketvirtą kartą surengta akcija šiais metais kvietė dovanoti lietuvių autorių knygas šalies viešosioms ir mokyklų bibliotekoms. Naujos knygos buvo skirtos ir lietuvių mokykloms Baltarusijoje, Lenkijoje, Latvijoje ir Kaliningrado srityje.

„Knygų Kalėdos tapo Lietuvos žmones sutelkiančiu judėjimu. Svarbu, kad šiais metais akcija padėjo praturtinti bibliotekas ir paskleisti lietuvišką žodį ten, kur jį puoselėti ypač svarbu. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Karaliaučiaus krašto statusas vėl svarstytinas (8)

Sovietai užima Karaliaučiaus miestą (dab. Kaliningradas). 1945 m. pavasaris | antraspasaulinis.net nuotr.

Kaliningrado sritis (mūsiškai – Karaliaučiaus kraštas) vis labiau kaitina aistras, nes dabar jo likimą nori nenori reikia susieti su Krymo aneksija. Atrodo, visai neseniai, rugpjūčio pabaigoje, 75-ųjų Molotovo – Ribbentropo pakto metinių proga rašėme, kad Rusijos invazija į Krymą ir naujos grėsmės Baltijos kraštams vėl užaštrino Karaliaučiaus krašto priklausomybės diskusijas.

Spalio pradžioje į šį chorą įsijungė jau liūdnai pagarsėjęs Rusijos politologas, karinių politinių tyrimų centro vedantysis ekspertas Michailas Aleksandrovas. Būtent jis prieš keletą mėnesių už Lietuvos pretenzijas „Gazpromui“ Skaityti toliau

Keturi metai minant pedalus K.Donelaičio garbei (nuotraukos) (1)

Ekspedicija „Kristijonas Donelaitis ir Rytų Prūsijos palikimas“ | Alkas.lt, ekspedicijos dalyvių nuotr.

2014 metų vasarą pasibaigė ketverių metų projektas „Kristijonas Donelaitis ir Rytų Prūsijos palikimas“, kuris buvo rengiamas atsižvelgiant į dr. Napalio  Kitkausko ir Stepono Lukoševičiaus į Valstybinę minėjimo programą įrašytus darbus: 1) sutvarkyti muziejaus – Tolminkiemio bažnyčios ir klebonijos – aplinką: atsodinti augmeniją bei atnaujinti muziejaus teritoriją juosiantį aptvarą; 2) sutvarkyti Poeto gimtinėje Lazdynėliuose paminklinio akmens aplinką ir ąžuolyne atsodinti sunykusius medelius. Skaityti toliau

50-ojo „Poezijos pavasario 2014“ renginiai vyko ir Karaliaučiuje (0)

Vytautas Kaziela ir kiti | R.Senapėdžio nuotr.

Gegužės 23 d. Karaliaučiaus  (Kaliningrado) miesto 4-ojoje bibliotekoje įvyko Poezijos pavasario Karaliaučiaus srityje atidarymas, kuriame dalyvavo Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas Antanas A. Jonynas, poetai Antanas Drilinga, Liudvikas Jakimavičius ir Vytautas Kaziela. Nuoširdžiame susitikime, kurį vedė Karalaiučiaus rašytojų sąjungos pirmininko pavaduotojas Sergejus Michailovas, skambėjo lietuvių autorių kūryba tiek lietuvių, tiek rusų kalba, savo eiles skaitė ir karaliaučiaus poetai. Skaityti toliau

G. Songaila. Gera prof. V. Landsbergio idėja (10)

Gintaras Songaila | Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Apgailestaudamas dėl Europos Sąjungos neveiklumo stabdant Rusijos agresiją Ukrainoje, baigiantis kadenciją europarlamentaras prof. V. Landsbergis neseniai „Vorutos“ laikraštyje (Nr.8 balandžio 26 d.) pareiškė, kad atėjo laikas „priminti Rusijai Karaliaučių“.

Sutikdamas su pačia idėja, vis dėlto norėčiau ją patikslinti. Karaliaučiaus ir Mažosios Lietuvos laikino administravimo, Potsdamo konferencijoje pavesto Sovietų Sąjungai, problemą reikėtų priminti ne tiek Rusijai, kiek pačiai Europos Sąjungai. Be to, neužtenka tik priminti, o būtina imtis konkrečių veiksmų kartu su JAV denonsuojant šį Sovietų Sąjungai suteiktą mandatą. Skaityti toliau

J. Užurka. Rytprūsių karo operacija 1945.01.13–04.26 ir Potsdamo konferencija (14)

Jonas Užurka | asmeninė nuotr.

1945 metų pradžioje sąjunginės Vakarų valstybių pajėgos jau baigė Vakarų fronte triuškinti  Hitlerio armijas, artėjo prie Elbės. Iš rytų tarybinė armija jau buvo persiritusi per visą Rytų ir Centrinę Europą, per Budapeštą ir Belgradą, artėjo prie Potsdamo, Drezdeno, Berlyno, išėjo prie Oderio. Vermachto pajėgos buvo demoralizuotos, išskaidytos, praradusios vieningą vadovavimą, apsupamos masiškai kapituliavo. Vakarų fronto (tiek politinė, tiek karinė) koalicinė vadovybė stengėsi suteikti galimybę vokiečiams kapituliuoti – vengė beprasmių gyventojų bei karių iš abiejų pusių aukų, mažino karo daromą žalą ūkiui. Kitaip elgėsi TSRS politinė ir karinė vadovybės Rytų fronte žinodama pergalingą karo baigtį prieš hitlerinę Vokietiją. Skaityti toliau

K.Uoka: Lietuvos valdžia turėtų susidomėti Baltijos jūros teršimu Karaliaučiaus srityje (nuotraukos, video) (1)

Kazimieras Uoka | N.Balčiūnienės nuotr.

Spalio 9 d. Seime įvyko Neprilklausomybės akto signataro Kazimiero Uokos spaudos konferencija „Dėl neveikiančių valymo įrenginių Karaliaučiaus srityje“. Konferencijoje žadėjo dalyvauti Karaliaučiaus (Kaliningrado) srities Dūmos deputatas Vladimiras Sultanovas, keli rajonų deputatai, tačiau dėl nežinomos priežasties, jie į Vilnių neatvyko.

Signataras K.Uoka pranešė, kad neseniai viešėjo Kaliningrado srityje, domėjosi aplinkosauginėmis problemomis.  Jį nuliūdino žinia, kad Baltijsko, Bagratonovsko ir Polesko miestų valymo įrenginiai neveikia ir nevalytos nuotekos Skaityti toliau

Isrutyje įvyko XIII Karaliaučiaus srities moksleivių lietuvių kalbos olimpiada (0)

Olimpiados dalyviai ir rengėjai

Balandžio 20 d. Isrutyje (Černechovske) Černiachovsko industrinėje – pedagoginėje kolegijoje, kurioje mokoma ir lietuvių kalbos, įvyko XIII-oji Karaliučiaus (Kaliningrado) srities moksleivių lietuvių kalbos olimpiada.

Karaliaučiaus srities lietuvių kalbos mokytojų asociacijos ir Černiachovsko industrinės – pedagoginės kolegijos surengtoje Olimpiadoje dalyvavo per 60 moksleivių, kurie lietuvių kalbos žinias demonstravo meninio skaitymo ir gramatikos žinių konkursuose. Atkreiptinas dėmesys, jog kiekvienais metais Olimpiados dalyvių skaičius auga, o lietuvių kalbos mokosi ir vaikai neturintys lietuviškų šaknų. Skaityti toliau

EK pirmininkas Ž.M.Barozu atvirai prabilo apie federacinės Europos kūrimo planus (4)

Žoze Manuelis Barozu | europarl.europa.eu nuotr.

Trečiadienį Europos Parlamente sakydamas metinę kalbą, Europos Komisijos (EK) pirmininkas Žoze Manuelis Barozu (José Manuel Barroso) teigė, kad ES ateityje turi tapti „nacionalinių valstybių federacija“, ir pasiūlė parengti naują ES sutartį, kuri tai įteisintų.

Ž.M. Barozu pasiūlė pateikti visuomenei svarstyti tokios sutarties projektą iki 2014 m. Europos Parlamento rinkimų. Pabrėžęs šių rinkimų svarbą, jis kvietė stiprinti Europos Parlamento vaidmenį bei europines politines partijas. Skaityti toliau