Žymos archyvas: kalendorinės šventės

V. Daraškevičius pristatys nuotraukų parodą ir rengiamą spaudai knygą „Saulės ratu“ (nuotraukos) (0)

Vytautas Daraškevičius | Valstietis.lt nuotr.

Lapkričio 6 d. 18 val. Vilniuje koncertų salėje „Compensa“ (Kernavės g. 84) bus atidaryta etnofotografo, Alkas.lt redakcinės kolegijos nario Vytauto Daraškevičiaus nuotraukų paroda „Saulės ratu“. Parodos atidaryme dalyvaus apeiginio folkloro grupė „Kūlgrinda“, bus pristatytas ir ruošiamo spaudai V. Daraškevičiaus nuotraukų knygos „Saulės ratu“ maketas. Paroda veiks iki gruodžio 10 d.

Knygoje „Saulės ratu“ atspindimos visos metų bėgyje Lietuvoje švenčiamos kalendorinės šventės. Joje panaudota medžiaga, kurią Skaityti toliau

D. Vaitkevičienė. Vėlinės, Ilgės, Stalai, Diedai… (audio) (2)

D. Vaitkevičienės nuotr.

Vėlinės turi daug vardų – Ilgės, Stalai, Šermenys, Diedai, Diedaduonės… Kadaise tai buvo tikra šventė, o ne vien kapų lankymas. Šeima, giminė ir bičiuliai susirinkdavo prie padengtų stalų, ant kurių rikiavosi šiai šventei pagaminti ypatingi valgiai – grucė, juka, įvairių grūdų košės ir skirtingų rūšių mėsa (aviena, kiauliena, gaidiena).

Prieš valgydami ratu apsiųsdavo aplinkui stalą degančią žvakę. Ne tik valgydavo, bet ir per visą naktį giedodavo. Skaityti toliau

Šeimų romuva kviečia į šeimos apeigas (0)

Šeimų romuva | R. Bačytės nuotr.

Rugsėjo 23 dieną, sekmadienį, 15 val. Kovos menų klube „Dojo“ (Architektų g. 11, įėjimas į rūsį kairėje pro parduotuvę „Čia“) Šeimų romuva kviečia susiburti šeimas su vaikais į Lygiadienio šventę ir pirmąjį „Vaikų kūlgrindėlės“ užsiėmimą. Renginio metu bus kviečiama paaukoti dievams, išmokti kalendorinių dainų, pasivaišinti suneštinėmis vaišėmis.

Vaikų ir šeimos apeigos Skaityti toliau

V. Daraškevičius. Padėkite išleisti albumą „Saulės ratu“ (nuotraukos) (3)

Vytautas Daraškevičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuviai daug ko pavydi vakarų Europos ir kitų išsyvysčiusių šalių žmonėms – aukštesnio  pragyvenimo lygio, gerų atlyginimų, pensijų… Bet yra sritis, kurioje mes galime pagrįstai didžiuotis prieš juos. Tai turtingas nemedžiaginis paveldas, mūsų senieji papročiai. Bene geriausiai jie atspindimi kaledorinėse šventėse. Kai kurios jų iš seno švenčiamos Lietuvoje. Gi daugelis jau buvo nuėję užmarštin, bet pastaraisiais dešimtmečiais atkurtos ir vis plačiau švenčiamos. 

Šiuo metu rengiu spaudai nuotraukų knygą „Saulės ratu“, kurioje atspindimos visos metų bėgyje Lietuvoje švenčiamos Skaityti toliau

L. Jakimavičius. Kalėdinis etiudas (1)

Liudvikas Jakimavičius | Asmeninė nuotr.

Metai ritasi į paskutinę advento savaitę. Čia pat išsiilgta Kūčių vakarienė ir smagus Kalėdų klegesys namuose ir miesto gatvėse. Viskas tuoj pat, tuoj pat bus. Tokios trumpos mielos atostogėlės, atgaiva pavargusiai sielai po sunkių, pilnų įtampos metų.

Prisikaupė per juos daug šiukšlių, mizeriškos, šurmulingos nešvaros. Be Dievo pagalbos nelabai ir išsikapstysi. Nesinori apie tai ir kalbėti. Gal ir gerai, kad 2017-ieji nenusipelno būti kaip nors ypatingiau pažymėti kalendoriuje. Beveik niekiniai, neistoriški. Mūsų laimei, nieko reikšmingo, istoriško per šiuos metus neįvyko. Nei blogo, nei per daug gero. Neaišku, ko daugiau, nėra kaip pasverti. Skaityti toliau

N. Marcinkevičienė. Mėnesiai ir šventės: gruodis (nuotraukos) (0)

D. Rastenienės nuotr.

Kai atvėsta nuo rudens darganų ir darbymečio įkarščio laukai, pažliugusią raukšlėtą žemę sutraukia gruodas. Gruodis. XIX a. raštuose šio mėnesio vardas dėl ypatingų švenčių sankaupos pavadinamas ir Kalėdų mėnesiu.

Gruodžio diena trumpa. Nespėjo prašviesėti, o jau vakaru kvepia. Šis tamsus, niūrus laikas tik laukimui – adventui ir tikęs. Laukta ne žemiškų gėrybių, o šviesos, meilės, linksmybės… Kad ką nors ypatingo gautum, reikia ką nors ir paaukoti, t. y. perdėtai Skaityti toliau

N. Marcinkevičienė. Mėnesiai ir šventės: lapkritis (nuotraukos) (0)

Rasų kapinės per Vėlines. 2015 m. Iš FB puslapio „ We love Lithuania“.

Vis labiau rudenėja, žmonės vis mažiau varsto savo būsto duris, žiemamiegiai laukų ir miškų gyviai baigia ruoštis žiemos poilsiui. Barsukai, sočiai prisiriję, į urvus tempia sausą žolę, virš jos kloja švarias samanas, šalia deda vieną kitą padžiūvusį grybą, gilę, vaisių… Tuo tarpu tinginiai mangutai akylai stebi jų darbą, kad, pasitaikius progai, užimtų patogų barsuko migį. Lazdyninės miegapelės ilgam poilsiui išsinuomoja paukščių inkilus, margo genelio uoksus. Bebrai skuba ręsti namus, kad iki didesnių šalnų suspėtų įsikurti, o ežiukai pasitenkina sausų lapų krūvele, po medžių šaknimis susidariusia landa

Skaityti toliau

Sielų upė. Vėlinėms (video) (0)

S. Jašauskytės asmeninė nuotr.

Tai jiems – išėjusiems į Amžinąją Šviesą, mūsų mylimiems ir pasiilgtiems artimiesiems! 

Su Modestu Kapustinsku  jau seniai turėjome šią šviesią idėją ir dabar paleidome ją į pasaulį.

Mirtis nėra vien Nežinomybė. Mirtis yra skriejimas į ten, kuo tikėjai. Viską išgirsite dainoje. Skaityti toliau

Vilniuje vyks seminaras „Kalendorinės šeimos ir bendruomenės šventės rudenį“ (video) (0)

Rengiamas seminaras „Kalendorinės šeimos ir bendruomenės šventės rudenį“ | lmnsc.lt nuotr.

Šių metų spalio 17–18 d. Vilniaus etninės kultūros centras ir Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras kviečia mokytojus, kultūros darbuotojus ir visus, besidominčiu etnine kultūra bei mokymu į kvalifikacijos tobulinimo seminarą „Kalendorinės šeimos ir bendruomenės šventės rudenį“.

Dvi dienas truksiantis seminaras palies skirtingas, bet įdomias ir aktualias temas. Kitą antradienį prasidėsiantis seminaras vyks Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centre Skaityti toliau

Savos tautos kultūra turėtų lydėti nuo pat lopšio (3)

kudikis_V.Balkuno nuotr

Vasario 17 dieną, penktadienį, 18 val. Vilniuje, Pijaus palėpės rūsyje (Antakalnio g. 64, Vilnius) Šeimų svirnas kviečia išmokti lietuvių liaudies lopšinių. Lopšinės – tai patikrintas būdas kalbėtis su kūdikiais ir vaikais. Jos lydėjo mūsų protėvius nuo gimimo, ramino ir auklėjo ne vieną kartą ir, svarbiausia, yra veiksmingos iki šiol. 

Bemiegės naktys… Tai turbūt pirmas dalykas, ateinantis mintin galvojant apie gyvenimą su kūdikiu. Vaikų ligų gydytoja Vytenė Menkevičienė net rašė, kad prastas kūdikių miegas yra natūralus dėl nebrandžios jų nervų sistemos. Skaityti toliau

Naujajame arsenale vyks žiemos šventėms papročiams skirtas tautinės kultūros vakaras (0)

Užgavėnės Plateliuose | A.Baltėno nuotr.

Gruodžio 7 d. 16 val. Vilniuje, Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Naujajame arsenale, (Arsenalo g. 1), rengiamame tautinės kultūros vakare fotografas Arūnas Baltėnas pristatys fotografo akimis pamatytas įvairių Lietuvos kraštų žiemos šventes ir drauge su žurnalo „Liaudies kultūra“ redaktore, Vilniaus universiteto lektore dr. Saule Matulevičiene papasakos apie iki pat XXI amžiaus išsaugotus senuosius papročius, tradicinį gyvenimo būdą ir jo filosofiją.

Artėjant didžiosioms metų šventėms – Kūčioms ir Kalėdoms – dalinsimės mintimis ir apie Skaityti toliau

Fotomenininkas V.Daraškevičius kviečia pakeliauti Saulės ratu (nuotraukos) (1)

Vytautas Daraškevičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Iki rugsėjo 23 d. Vilniaus Tamošaičių galerijoje „Židinys“ (Domininkonų 15) veiks fotomenininko, Alkas.lt redkolegijos nario Vytauto Daraškevičiaus paroda „Saulės ratu“.

Parodoje „Saulės ratu“ perteikiamos ypatingos akimirkos iš devynių svarbiausių senojo baltų tikėjimo tesėjų romuvių švenčių.

Kalendorinės šventės – neabejotinai vienas reikšmingiausių ir dvasiškai veiksmingiausių mūsų tautinio paveldo dėmenų. XX a. antroje pusėje įsibėgėjus tautinių vertybių naikinimui ir nykimui – Skaityti toliau

Žymaus fotomenininko parodoje – atgimstančių kalendorinių švenčių vaizdai (nuotraukos) (1)

jore-v-daraskevicius

Balandžio 13 d.  17.30 val. Vilniuje, Lietuvos fotomenininkų sąjungos Prospekto galerijoje (Gedimino 43)  bus atidaryta fotomenininko, Alkas.lt redakcinės kolegijos nario  Vytauto Daraškevičiaus lietuviškų kalendorinių švenčių ratui skirta paroda „Saulės ratu“.

Pasak Alkas.lt vyr. redaktoriaus, etnokosmologo Jono Vaiškūno, mūsų prigimtinėje kultūroje gamtos tvariniai ir reiškiniai buvo ir yra suvokiami kaip savaiminės šventybės, per kurias į žmogų byloja dieviškosios galios, „tad šventame laike (šventėje) ir šventoje vietoje (šventvietėje) jie reiškiasi kaip Dievų tarpininkai“. Skaityti toliau

Šiandien – Gandrinės! (0)

Gandrai su jaunikliais | Žuvinto biosfero rezervato direkcijos nuotr.

Kovo 25-oji – Gandrinės. Ši dieną siejama su gandro parskridimu. Sakoma, kad parskrendantis gandras atneša ant uodegos kielę, kuri baigia išspardyti likusius ledus.

Nuo šios dienos artojams jau buvo duodami pavakariai, todėl buvo sakoma: Gandras pavakarius parneša, gandras išskrisdamas ir išneša.

Pagal šios dienos spręsta apie pavasario ankstyvumą: jei per Gandrines nėra šalnų, tai pavasaris bus ankstyvas, jei šąla – tai šals dar 25 rytus. Jei šią dieną vėjas pučia iš šiaurės – dar bus šalta, jei iš vakarų – palis. Jei diena giedra, saulėta, spėjama, kad tais metais bus neskalsūs javai, jų bus mažai, nes išdegsią pasėliai. Skaityti toliau

Siūloma įteisinti Vėlines, kaip šventę (3)

Vėlinės | V. Daraškevičiaus nuotr.

Seimo nariai Edvardas Žakaris, Alma Monkauskaitė ir Edmundas Jonyla įregistravo Darbo kodekso 162 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, kuriuo siūloma lapkričio 2-ąją – Vėlines – įteisinti kaip švenčių dieną.

Siūlymas pateiktas, atsižvelgiant į Etninės kultūros globos tarybos (toliau – EKGT) kreipimąsi.

EKGT ekspertų nuomone, Vėlinių paskelbimas nedarbo diena sudarytų palankesnes sąlygas Lietuvos žmonėms toliau puoselėti mūsų kultūrai išskirtines mirusiųjų pagerbimo tradicijas ir užtikrinti Lietuvos įsipareigojimą įgyvendinti Nematerialaus kultūros paveldo konvenciją. Skaityti toliau

Metų kryžius (4)

Geležinė paminklo viršūnė. XIX a. pabaiga – XX a. pradžia. Iš Lietuvos nacionalinio muziejaus ekspozicijos. Dalios Rastenienės nuotrauka.

Dalia RASTENIENĖ. Senokai puoselėju mintį pasišnekėti apie kalendorinių švenčių laiką, nuo tada, kai vieno garbaus žmogaus buvau pamokyta per daug neapsistoti prie jų. Diplomatiškai, kas šiaip jau man nebūdinga, nutylėjau, bet galvoju: „Kodėl? Vienas iš svarbiausių dalykų, metai iš metų rikiuojantis žmogaus gyvenimą, pats laukiamiausias, suteikiantis laikui tolesnę jėgą, žmogui – sakralią atgaivą“. Aišku, yra ir kitoks laiko išgyvenimas, pavyzdžiui, orientuotas į vienkartinius įvykius, sakykim, – atvažiavo labai žymus smuikininkas, nuėjau į koncertą, po kurio laiko – galbūt į kitą koncertą. Gali skaičiuoti savo gyvenimą ir pagal sesijas, netgi pagal egzaminus… Taigi siūlau pakalbėti apie ciklinę laiko sampratą, kalendorinių švenčių prasmę, o šalia to – ir apie linijinį laiką – nuo gimimo iki mirties, istorinį laiką – nuo epochos prie epochos. Jų ypatumus, pranašumus, o gal vienodą reikšmę. Skaityti toliau

EKGT teigia, kad Lietuvoje švenčių lyginant su kitomis Europos valstybėmis nėra per daug (1)

Rasos 2013 Dieveniskese_dirpd.am.lt

Etninės kultūros globos taryba (EKGT) atliko tyrimą apie šventes Europos valstybėse remiantis 2014 m. duomenimis. Šis tyrimas buvo atliktas siekiant nustatyti, ar iš tikrųjų Lietuva pirmauja tarp kitų Europos valstybių švenčių gausumu. Tyrimas parodė, kad įvairių valstybių švenčių skaičiaus palyginimas neretai yra klaidingas, kadangi neatsižvelgiama į tai, jog Lietuvoje įteisinta tik vienintelė oficiali šventės statuso forma (švenčių diena), kai kitos Europos šalys turi ir kitokio statuso šventes, kurių metu nedirbama.

Lietuva turi daugiausia su savaitgaliais nuolat sutampančių švenčių, bet mažiausiai nuolat sutampančių su pirmadieniais, ketvirtadieniais ir penktadieniais, todėl realus nedarbo dienų per šventes skaičius Lietuvoje 2014 m. buvo gana mažas: daugiau realių nedarbo dienų per šventes būta net 23 valstybėse, tiek pat – 3, mažiau – 8 šalyse. Skaityti toliau

Šokdami sutikome pavasarį (2)

Algimantas Baltusis 5

Jau nuo 2009 metų Kelmės kraštą sudrebina džiaugsmingas įvykis – Kelmo šokių naktis, vykstanti kartą metuose, suburianti karščiausias ir jaunatviškiausias Kelmės rajono, net Lietuvos ir Pabaltijo širdis nuostabiausiam bendravimui – šokiams.

Kodėl ši įstabi naktis pavadinta būtent „Kelmo“ vardu? Todėl, kad žmonės susirenka džiaugsmo bangos pakėlimui istorinėje Kelmo sostinėje Kelmėje. Ne kiekvienas žino pačias svarbiausias „Kelmo“ reikšmes. Skaityti toliau

Ž. Šaknys. Lietuvos etnografinių sričių simboliai: kalendorinės šventės (5)

Užgavėnių persirengėliai. Salantai. 1923 | Lietuvos istorijos instituto Bibliotekos rankraštyno Etnografijos fondo, byla 949-57, nuotr.

Lietuvių šnekamojoje kalboje neretai išgirsi žodžius „aukštaitis“, „žemaitis“, „dzūkas“, „suvalkietis“, kai kada (tiesa, vis dažniau) ir „lietuvininkas“, „mažlietuvis“. Taip nusakoma žmonių kilmė, paveldima iš tėvų ir / ar (ypač jei tėvai – iš skirtingų kraštų, o žmonės nuo mažens gyvena kitoje etnografinėje srityje (regione)) įgyjama gyvenant viename ar kitame Lietuvos krašte. Rečiau vienai ar kitai etnografinei sričiai save gali priskirti žmonės, gimę dideliame mieste ar nelietuviai. Etnografinė sritis (regionas) svarbi konstruojant etninio tapatumo jausmus. Etnografiniam regionui suteikiama savita prasmė, vertė, jo žadinamas dvasinis ir emocinis prisirišimas prie gimtosios žemės leidžia palaikyti glaudesnius ryšius su gimtine. Skaityti toliau

Klaipėdiečiai kviečia į paskaitą apie Užgavėnių mitinę prasmę (0)

prof.dr. Rimantas Balsys-K100

Vasario 4 d. 17 val. Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g.10) vyks susitikimas, pokalbis su etnologu prof. dr. Rimantu Balsiu apie Užgavėnių mitinę prasmę.

Viena svarbiausių archajinio šventinio ritualo paskirčių – išsaugoti egzistencinę svarbą turinčius žemdirbių gyvensenos momentus, perduoti kitoms kartoms, jog ritualas kasmet būtų pakartojamas ir taip užtikrinamas visos bendruomenės bei atskirų jos narių išlikimas. Ilgus šimtmečius mūsų tautos egzistencinis pamatas buvo žemdirbystė, todėl per Užgavėnes kaip ir per  kitas kalendorine šventes pagrindinis dėmesys buvo skiriamas būsimam derliui, gyvulių prieaugliui, pačios bendruomenės narių sveikatai, sėkmei ir tęstinumui, t. y., kaip jau minėta, visokeriopam vaisingumui. Skaityti toliau

N. Marcinkevičienė. Dieveniškių apylinkių Kūčių papročiai (2)

Kūčių stalas su avižų kisieliaus dubeniu | N. Marcinkevičienės nuotr.

Jau gal niekur kitur Lietuvoje dabar nepavyktų užrašyti tiek daug kalendorinių švenčių senųjų papročių, tikėjimų, burtų, spėjimų, kaip Dieveniškių apylinkėse (Šalčininkų r.). 2012 m. per kelias dienas jų užrašiau daug ir senų.

Gruodis laikytas vilkų mėnesiu, jų rujos priartėdavo prie kaimo, įsibraudavo į tvartus, gal todėl apie Dieveniškes ilgai laikytasi draudimo, kad advente negalima kirpti avių, nes vilkai jas nešios. Ilgai verpė, nes ilgi vakarai priminė ilgą linų valakną… Dėl vilnos gerumo, kad ėriukai negimtų margi, stengėsi nelopyti drabužių

Skaityti toliau

Etnologas A.Vaicekauskas pasakos apie senuosius lietuvių Velykų papročius (0)

Kauno miesto muziejaus nuotr.

Balandžio 17 d., ketvirtadienį, 16 val. Kauno miesto muziejaus skyrius P. Stulgos lietuvių tautinės muzikos instrumentų muziejus (L. Zamenhofo g. 6) kviečia sužinoti apie Velykų šventės prasmę, kilmę bei simbolius paskaitoje „Senieji lietuvių Velykų papročiai“.

Paskaitą skaitys etnologas doc. dr. Arūnas Vaicekauskas.

Paskaita skirta norintiems daugiau sužinoti apie svarbiausias Velykų apeigas, jų kilmę, apeiginius simbolius ir jų prasmę.  Skaityti toliau

J.Vaiškūnas. Rytietiški Trys Karaliai ar baltiška Krikštų šventė? (66)

Atarašai | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Įsigalint krikščionybei visur ir visuomet savitos senosios tautų tradicijos buvo pritempiamos prie žydų tautos ir krikščioniško mokymo įvaizdžių. Tai buvo padaryta ir su baltų bei kitų Europos tautų pasaulėžiūra. Mes baltai susidūrėme jau su vėlyvosios krikščionybės poveikiu – įsiurbusios į save iš dalies kai kurias Artimųjų rytų, keltų, germanų ir kitų indoeuropietiškų kultūrų tradicijas. Bandymas krikščioniškai perkoduoti vietos tradicijas ypač ženklus metinių kalendorinių švenčių simbolikoje. Likdamos iš esmės su gamtos virsmais ir žmogaus ūkine veikla susijusių gairių per gamtinį kodą simboliškai išreiškiančių ir žmogaus sielos poreikius rinkiniu Skaityti toliau

Kūčios ir Kalėdos – mėgiamiausios jaunimo šventės (0)

Artėja didžiosios metų šventės – Kūčios, Kalėdos, Naujieji metai. Tai ir pabaigos, ir pradžios šventės. Jų metu žmonės palydi, o kartu ir sutinka, susitinka. Dažniausiai būtent dėl susitikimo, sutarimo, dėmesio vieni kitiems, susiklausymo šios šventės patinka žmonėms.

Vytauto Didžiojo universiteto Kultūrų studijų ir etnologijos katedros tyrėjai, vykdydami Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Kalendorinių švenčių (re-)konstrukcijų santykio su lietuvių tapatumu tyrimai“, Skaityti toliau

V.Rutkūnas. Kas kalama per Kalėdas? (39)

Elnias su Saule raguose | G.Giedraitienės pieš.

Kalėdos žymi Saulės sugrįžimą į mūsų pasaulį, kai dienų trumpėjimą pakeičia ilgai lauktas šviesėjimas. Kaip ir prieš daugelį tūkstantį metų mūsų išgyvenimas Žemėje tebelieka priklausomas nuo metų laikų kaitos, Saulės ir jos nuolatinio sugrįžimo pas mus. Pagal Saulės kelionę pradedami skaičiuoti Nauji Metai, maitintojėlė Žemelė irgi ilsisi ir brandina savo vaisius mums kartu su Saulele. Žmogaus gyvenimo, praėjusių metų įvertinimo ir naujų metų lūkesčiai neatsiejami nuo Saulės metų pradžios per Kalėdas. Dėl to šios šventės svarba įrėžta ir mūsų pasąmonėje. Kaip gamta atgimsta su Saulės sugrįžimu, taip ir žmonės turi galimybę permąstyti savo gyvenimo kelią ir svarbiausias vertybes, pasisemti gyvybinių jėgų ir ryžto kurti laimingesnį gyvenimą. Skaityti toliau

Išleista lietuvių papročių, burtų ir apeigų „enciklopedija“ (1)

lietuviu-kalendorines-sventes-is-jono-balio-palikimo Prekyboje jau pasirodė „Minties“ leidyklos išleista knyga „Lietuvių kalendorinės šventės. Iš Jono Balio palikimo“.

Į šią knygą sugulė J. Balio (1909-2011) surinkta medžiaga, susijusi su lietuvių kalendorinėmis šventėmis. Tai savotiška lietuvių papročių, burtų ir apeigų enciklopedija, kurioje galima rasti pačių įdomiausių ir netikėčiausių lietuvių tautosakos elementų.

Leidinyje daug dėmesio skiriama burtams, susijusiems su vedybomis, turto įsigijimu, derliaus gausa ir kitais rūpimais klausimais. Skaityti toliau

Kalėda pradėjo kelionę po Lietuvą, išvykdamas į Kalėdų sostinę – Trakus (video) (1)

KalėdaŠeštadienį, gruodžio 7 dieną, lietuviškas senelis Kalėda šokiais ir dainomis su gausia vaikų palyda iš Vilniaus geležinkelio stoties išlydėtas į Kalėdų sostine pasiskelbusius Trakus.

Traukinyje Kalėda vaikams dalijo saldainius, klausė jų eilėraščių ir žadėjo visus aplankyti per Kalėdas. Seneliui visur suspėti padės gausus būrys padėjėjų. Skaityti toliau

Vilniaus lygiadieniai (I). Ugnies ženklai (2)

1998 metų rudens lygiadienis Gedimino kalno papėdėje | V.Daraškevičiaus nuotr.

Su Egle Pliopliene, Vilniaus etninės veiklos centro kūrėja bei ilgamete vadove, daugybės etnokultūrinių Vilniaus miesto renginių ir reginių iniciatore, šiuo metu – viešosios įstaigos „Ugnis ir kaukė“ šeimininke, apie lietuvių kalendorines šventes Vilniuje, jų atkūrimo  ar net įkūrimo istoriją, simboliką bei aktualumą šiandienos žmogui, kalbasi Saulė Matulevičienė.

Miela Egle, kaip Jūs tapote kalendorinių švenčių iniciatore ir rengėja Vilniaus mieste?

Po sovietmečio turėjome susivokti, kas esame ir nuo ko pradėti statyti savo kultūros rūmą. Kertiniu jo akmeniu visada buvo ir šiandien yra etninė kultūra. Skaityti toliau

Jaunimas folkloro stovykloje buvo supažindintas su Dieveniškių krašto tradicijomis (1)

Vaikų folkloro stovykla DieveniškėseDieveniškių istorinio regioninio parko direkcija jau antrus metus iš eilės rengia „Vaikų ir jaunimo folkloro stovyklą“, iš dalies finansuojamą LR Kultūros rėmimo fondo. Liepos 1-5 dienomis vykusioje stovykloje vaikai mokėsi lietuviškų kalendorinių švenčių papročių, įvairiausių žaidimų, patarlių, dainų. Jaunieji stovyklautojai buvo supažindinti su Dieveniškių krašto tradicijomis.

Kaip ir praeitais metais stovykloje buvo siekiama gilinti Šalčininkų rajono vaikų ir jaunimo žinias apie savo krašto tradicijas, papročius, folklorą, amatus, kultūros paveldą.

Stovykloje dalyvavo 30 vaikų iš įvairių Šalčininkų rajono vietų: Dieveniškių, Čiužiakampio, Poškonių, Rimašių, Padvarių, Kalvių, Bėčionių, Stalgonių, Pupiškių ir Šalčininkų. Skaityti toliau

Šiandien Vilniuje vyksta Žolynų turgus (0)

zolynu-turgus-3Birželio 22 d. (šeštadienį) 10–21 val. Gedimino prospekte (nuo Vilniaus g. iki Odminių skvero) ir V. Kudirkos aikštėje prasidėjo tradicinis Žolynų turgus.

Rašytiniai šaltiniai liudija, jog Vilniaus mieste tarp kitų kalendorinių švenčių, proginių mugių, kermošių buvo populiarus ir Joninių kermošius, vietinių dažnai vadintas „Žolių turgumi“. Joninių kermošius turėjo gilias tradicijas nuo XX a. pr. Jų specializacija buvo vaistažolės ir gazoninės gėlės, turgus vykdavo 2 dienas prieš Rasų šventę.

Pirmasis atgimęs ŽOLYNŲ TURGUS vyko 2007 m., taigi šiemet Vilniaus Gedimino prospektas 7-ąjį kartą pakvips žolynų, gėlių, vaistažolių, žolelių arbatų aromatais. Skaityti toliau