Žymos archyvas: kalbos politika

K. Garšva: Asmenvardžių rašymas nelietuviškai dokumentuose yra neteisingas naudojimasis gramatika, įstatymais, tikra padėtimi (7)

Kazimieras Garšva | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Dr. (HP) Kazimieras Garšva – Lietuvių kalbos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas. 1977 m. apgynė daktaro disertaciją Priegaidės fonologinėje sistemoje (lietuvių kalbos medžiaga). Yra vienas lietuvių kalbos gramatikų (Grammatika litovskogo jazyka 1985; Dabartinės lietuvių kalbos gramatika 1994, 1997) autorių. Parašė straipsnių apie panevėžiškių tarmės ypatybes, Latvijos, Lenkijos, Gudijos lietuvių šnektas, dvikalbystės problemas. 2005 m. parašė monografiją Lietuvių kalbos paribio šnektos. 2007 m. atliko habilitacijos procedūrą (Lietuvių kalbos paribio šnektos: jų raida, struktūra, kontaktai). Dalyvavo 30 ekspedicijų, kuriose rinko dialektologinę medžiagą. 2008–2014 m. vadovavo LKI Vardyno skyriui. Už lietuvių kalbos tarmių tyrinėjimus ir etninių lietuvių žemių tradicinės kultūros puoselėjimą 2016 m. apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi. Skaityti toliau

A. Antanaitis apie valstybinės kalbos politiką: Svarbiausia – švietimas (video) (24)

VLKK pirmininkas Audrys Antanaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Buvusį Alkas.lt redaktorių, dabar Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininką Audrį Antanaitį kalbina Alkas.lt vyr. redaktorius Jonas Vaiškūnas.

Kaip sekasi atsakingose VLKK pirmininko pareigose įpusėjus šios svarbios pareigybės kadencijai? Ar pavyko pateisinti visuomenės pasitikėjimą? Kas nuveikta ir kokius svarbiausius darbus dar reiktų nuveikti, kad galima būtų pasakyti – aš savo padariau? Skaityti toliau

A. Antanaitis: Ar lietuvių kalba turi ateitį? (video) (16)

Audrys Antanaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkas Audrys Antanaitis susitikime su asociacijos „Talka tautai ir kalbai“ nariais perskaitė pranešimą „Ar lietuvių kalba turi ateitį“ kuriame ne tik aptarė valstybinės lietuvių kalbos padėtį šiuolaikinėje globalioje visuomenėje bet ir pristatė svarbiausias mūsų gimtosios kalbos puoselėjimo strategijos gaires.

Taigi, ar lietuvių kalba turi ateitį? Pamąstykime kartu su A. Antanaičiu. Skaityti toliau

Norėtumėt, kad Lietuvoje būtų kaip Prancūzijoje? (5)

Humanitarinių mokslų daktaras Audrius Valotka | S. Žumbio nuotr.

Dar tik keli mėnesiai, kai humanitarinių mokslų daktaras Audrius Valotka vadovauja Valstybinei kalbos inspekcijai. Nedramatizuodamas svetimybėmis teršiamos lietuvių kalbos bei vis didėjančio neraštingumo, pranašauja, kad greitai Lietuvoje bus kaip Prancūzijoje: politikas, išsižiojęs apie antrą valstybinę kalbą, savo politinei karjerai pasirašys nuosprendį. Pats ne tik inspektuoja, bet ir praktiškai rūpinasi lietuvių kalbos grožiu: Vilniaus universitete studentams skaito stilistikos, Skaityti toliau

Prieš 25 metus priimtas Valstybinės kalbos įstatymas tiesia kelius į ateitį, sako VLKK pirmininkas (nuotraukos, video) (6)

Audrys Antanaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Sausio 31-ąją sukanka 25 metai kai buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymas. Ta proga Seime surengta spaudos konferencija „Ar Valstybinės kalbos įstatymas spėja su laikmečiu?“ Konferencijoje buvo svarstoma apie šio įstatymo nulemtą valstybinės kalbos raidą nepriklausomybės metais ir keliami klausimai dėl ateities.

„Pirmiausia noriu pasakyti, kad kalba keičiasi, turi keistis ir tai natūralu. Antra, noriu pasakyti, puikiai suprantu, kad yra Skaityti toliau

„TALKA kalbai ir tautai“ aptarė svarbius valstybinės kalbos politikos klausimus (1)

talka-uz-lietuvos-valstybine-kalbaBalandžio 24 d. įvyko asociacijos „TALKA kalbai ir tautai“ visuotinis susirinkimas. TALKOS pirmininkas Gintaras Karosas pristatė, o susirinkimas dauguma balsų patvirtino asociacijos 2018 m. veiklos ataskaitą. Vėliau patvirtintos revizoriaus išvados, finansinės ataskaitos rinkinys. Su Tarybos nariais ir svečiais dalyvavo 18 žmonių. Daug diskutuota dėl 2019 m. ir tolimesnių metų veiklos planus, kviesta tarybos narius teikti savo pastabas ir siūlymus, aktyvinti asociacijos veiklą. 

Kalbėta apie lietuviškų asmenvardžių formų išsaugojimą, kitas iniciatyvas. Priminta apie Vietovardžių metus, siūlyta juos maksimaliai išnaudoti aiškinant jų vertę, Skaityti toliau

Valstybinės lietuvių kalbos statuso atkūrimo 30-mečiui skirtoje konferencijoje aptarti lietuvių kalbos politikos klausimai (video) (1)

lrs.lt nuotr.

Lapkričio 19 d. Seime vykusioje konferencijoje „Atkurtam valstybinės lietuvių kalbos statusui – 30“ buvo paminėtas labai svarbus įvykis – 1988 m. lapkričio 18 d. Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba pripažino lietuvių kalbą valstybine. Tuometinė sovietinė Konstitucija buvo papildyta straipsniu, įteisinančiu lietuvių kalbos vartojimą viešojo gyvenimo srityse. Šiek tiek vėliau, jau atkūrus Nepriklausomybę, teisiškai valstybinės lietuvių kalbos statusą įtvirtino 1990 m. Laikinasis Pagrindinis Įstatymas, o 1992 m. referendumu – ir iki dabar galiojanti Lietuvos Skaityti toliau

A. Antanaitis: Valstybinė kalba negali klestėti be ją saugančios politikos (32)

Audrys Antanaitis | Propatria.lt nuotr.

Birželio 19 dieną Seimas po svarstymo pritarė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) parengtoms Valstybinės kalbos politikos 2018-2022 metų gairėms. Tiek viešojoje erdvėje, tiek Seime šiam projektui, siekiančiam sukurti kryptingą valstybinės kalbos apsaugos ir stiprinimo politiką, pasigirdo kategoriška opozicija. Liberalūs TS-LKD ir LLS frakcijų nariai – Mantas Adomėnas, Edmundas Pupinis, Gintaras Steponavičius ir Arūnas Gelūnas – užregistravo pataisas, paremtas principine nuostata, jog gairės nepagrįstai skelbia apie tariamas grėsmes valstybinei kalbai ir kuria esą uždarą, stagnuojančią ir netgi sovietišką kalbos politiką. Apie gairių tikslus, Skaityti toliau

Pristatytos Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gairės (7)

Irena Degutienė | lrs.lt nuotr.

Gegužės 10 d. Seimas pradėjo svarstyti Seimo Pirmininko pavaduotojos, Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkės Irenos Degutienės pristatytą Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gairių“ projektą (Nr. XIIIP-2069), kuriuo siekiama patvirtinti pagrindinius artimiausių 5 metų valstybinės lietuvių kalbos politikos principus, tikslus, uždavinius bei jų sprendimo būdus ir valstybinės kalbos būklės pažangos kriterijus.

Seimo Pirmininko pavaduotoja pažymėjo, kad dabartinis teisinis valstybinės kalbos reguliavimas nėra pakankamas, daugelis Skaityti toliau

„Talka kalbai ir tautai“ reikalauja registruoti prekių ir paslaugų ženklus tik su lietuviškais užrašais (16)

„Talka kalbai ir tautai“ | Alkas.lt nuotr.

Lietuvių kalba besirūpinanti asociacija „Talka kalbai ir tautai“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimą ir Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, siūlydama valstybinės kalbos įstatymu reguliuoti prekių ar paslaugų ženklų įrašus.

Viešojoje erdvėje daugėja oficialių užrašų ne lietuvių kalba: ne valstybinę kalbą registruodamos prekių ir paslaugų ženklus pasirenka net valstybinės ir savivaldybės institucijos bei įstaigos. Precedentas: Kauno miesto savivaldybės inicijuotas „Like Bike Kaunas“ projektas, pagal kurį visame mieste sutvarkyti ir atnaujinti dviračių takai žymimi šiuo nelietuvišku ženklu. Skaityti toliau

Švietimo ir mokslo ministerija tęsia karą prieš lietuvių kalbą ir lituanistiką (9)

Lietuvos respublikos Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė | smm.lt nuotr.

Vyriausybės sudaryta ir Švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės vadovaujama darbo grupė parengė siūlymą jungti šalyje veikiančius Lituanistikos institutus – Lietuvių kalbos, Lietuvių literatūros ir tautosakos, Lietuvos kultūros tyrimų ir Lietuvos istorijos institutą.

Kaip skelbia dr. Darius Kuolys: Skaityti toliau

„TALKA kalbai ir tautai“ su VLKK pirmininku aptarė valstybinės kalbos puoselėjimo klausimus (0)

„TALKA kalbai ir tautai“ taryba su VLKK pirmininku aptarė valstybinės lietuvių kalbos reikalus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Sausio 4 d. Vilniuje, visuomeninio judėjimo „TALKA kalbai ir tautai“ tarybos nariai susitiko su naujuoju Valstybinės lietuvių kalbos komisijos(VLKK) pirmininku Audriu Antanaičiu. Susitikime buvo aptarti svarbūs naujosios kadencijos komisijos darbo organizavimo ir valstybinės lietuvių kalbos politikos klausimai.

A. Antanaitis pasidžiaugė, kad prie VLKK jau įsteigta labai reikalinga kalbos politikos pakomisė, kurios iki šiol labai trūko. Be to per pirmąjį VLKK kadencijos darbo mėnesį pavyko išspręsti terminų banko klausimus. „Terminų bankui po vieno Seimo sprendimo buvo iškilęs pavojus būti prarastam, Skaityti toliau

A. Antanaitis. Laikas keisti pagrasomąjį toną pristatant VLKK politiką visuomenei (video) (13)

Audrys Antanaitis | Alkas.lt nuotr.

Kalba, pasakyta Lietuvos Respublikos Seime, prisistatant kandidatu į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko pareigas 2017-11-14 d.

Gerbiamieji Seimo nariai,

Valstybinė Lietuvių Kalbos Komisija – tai įstaiga, sprendžianti Valstybinės lietuvių kalbos politikos įgyvendinimo klausimus. Trijuose komisijos darbo baruose – kalbų politikos, kalbos norminimo bei sklaidos ir švietimo – šiandien įžvelgiu  šiuos svarbiausius uždavinius: Skaityti toliau

D. Vaišnienė. Kalbos politikos dvidešimtmetis ir šiandienos nuostatos (2)

Daiva-Vaisniene-Alkas.lt-J.Vaiskuno-nuotr-K100

Pranešimas skaitytas 2015 m. vasario 5 d. Lietuvos respublikos Seime vykusioje konferencijoje „Valstybinės kalbos įstatymo dvidešimtmetis“ .

Vienas pirmųjų žingsnių į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą buvo siekis grąžinti lietuvių kalbai deramą svarbą valstybės gyvenime. Per labai trumpą laiką atgimstančioje valstybėje sukurti teisiniai valstybinės kalbos politikos pagrindai, įsteigtos kalbos planavimu, tvarkyba ir priežiūra besirūpinančios institucijos. Kalba tapo ne tik mūsų kultūros, tapatybės, bet ir valstybingumo neatskiriama dalimi. Per dvidešimtmetį visuomenės samprata ir politinė nuostata, kokia lietuvių kalbos reikšmė valstybingumui ir pilietinei visuomenei, sparčiai kito. Skaityti toliau

Konferencija „Valstybinės kalbos politika: įžvalgos ir gairės“ (video) (0)

Danų kalbos tarybos pirmininkė Sabina Kišmejer–Andersen (Sabine Kirchmeier–Andersen) | Alkas.lt nuotr.

Kovo 24 d. Seime vyko Seimo ir Valstybinės kalbos komisijos surengta konferencija „Valstybinės kalbos politika: įžvalgos ir gairės“.

Konferencijos dalyvius sveikino Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė. Po jos kalbėjo Valstybinės kalbos komisijos (VLKK) pirmininkė Daiva Vaišnienė. Ji apžvelgė valstybinės kalbos vystymosi kelią, nurodė jos plėtojimo kryptis.

Estų kalbos tarybos pirmininkė Birutė Klaas–Lang gražia taisyklinga lietuvių kalba, kurios ji sakė išmokusi iš tėvų, Skaityti toliau