Žymos archyvas: Kalavijuočiai

A. Liekis. Prūsų – lietuvių žemių susigrąžinimo viltis Lietuvai (46)

Algimantas Liekis | Alkas.lt nuotr.

Neseniai elektroninėje bibliotekoje paskelbtas prof. dr. Algimanto Liekio 6 tomų veikalas, skirtas pirmojo Lietuvos Prezidento A. Smetonos darbams, mintims priminti ir įvertinti  šiandienos požiūriu (1 tomas – „Tautos prisikėlimas“, 2 – „Tautos vienybė“, 3 – „Nepriklausomybės pamatai“, 4 – „Tautinė Lietuva“, 5 – „Lietuvos šviesa‘, 6 – „Tautos valia“). Skaitytojų dėmesiui kai kurios ištraukos iš to veikalo, susijusios su Prūsų Lietuva ir galimybėmis atgauti ją, o  taip pat Lenkijos kolonizuotos lietuvių Tautos žemės šiauriau Vyslos.   

Susivilioję lenkiškais blizgučiais Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kaip prasidėjo kryžiaus karai Pabaltijyje? (video) (22)

Gintaras Songaila ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

Šioje „Aktualiosios istorijos“ laidoje kalbamės apie kryžiaus karus Pabaltijyje, kryžiaus karų pasislinkimo į Pabaltijį priežastis ir pirmąjį nukariavimo etapą iki Kalavijuočių ordino prijungimo prie Vokiečių (Kryžiuočių) ordino po Saulės mūšio (1236 m.) bei Pirmojo prūsų sukilimo.

Kada ir kodėl buvo griebtasi ginkluotos kovos prieš Baltijos regiono pagonis – vendus, prūsus, lyvius ir, galiausiai, lietuvius? Kokį vaidmenį tose kovose vaidino Lenkijos, Vokietijos ir Danijos riteriai, kunigaikščiai bei valdovai? Kas nutiko pirmajam Prūsijos vyskupui Kristijonui? Skaityti toliau

A. Liekis. Svetimi lenkai: kada ir kodėl? (II) (8)

Algimantas Liekis | Penki.tv stopkadras

Tęsinys. Pirma dalis ČIA.

Ar aukos ir Žalgirio mūšio laukuose pralietas kraujas sustiprino lietuvių tautą ir jos valstybės savarankiškumą? Deja… Jis, pirmiausia, gerokai sustiprino Lenkiją, kuriai ir atiteko didžioji tos pergalės vaisių dalis.Tą puikiai liudija po pergalės vykusių derybų ir pasitarimų rezultatai.

Vytautas nesulaukė žadėtos paramos iš lenkų, kad galutinai įveikus kryžiuočius: kai po poros savaičių lietuvių kariuomenė apsiautė kryžiuočių sostinę Marienburgą, per tą laiką vokiečiai jau buvo spėję tinkamai pasirengti gynybai. Taigi Lietuvos kariuomenė, ėmus trūkti maisto ir pašaro arkliams, gruodžio pradžioje buvo priversta atsitraukti. Skaityti toliau

V.Vaitkevičius. Kalavijuočiai sugrįžo? (12)

kalnelio akmuo.V.Vaitkeviciaus nuotr20150201

Sidabrės pilies vietoje sudegintas senovės lietuvių religijos paminklas

Tai ne knygos antraštė, ne filmo pavadinimas ir, deja, ne sapnas. Mintis, palyginimas atėjo Sidabrės pilies vietoje, Kalnelio kaime prie Joniškio pamačius s u d e g i n t ą senovės lietuvių religijos paminklą – granito akmenį su dubeniu. Pabrėžtina, kad jie būdingi išskirtinai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūrai – paplitę Vidurio ir Šiaurės Lietuvoje, apie Anykščius ir Uteną, bet niekada neperžengė Livonijos sienos, išskyrus kelis atvejus Latvijos pasienyje su Lietuva. Manoma, kad tai buvo kertiniai gyvenamųjų namų akmenys, šeimos šventovių, skirtų Žemės dievams ir deivėms, dalis. XVI a. antroje pusėje iš viensėdžių ir laisvo plano gyvenviečių į gatvinius (rėžinius) kaimus akmenys su smailiadugniais dubenimis buvo vežami kartu su kitu turtu. Skaityti toliau

Latvijoje, Bauskės pilyje, bus minima Baltų vienybės diena (4)

V-VIII a. Kuršių genties merginos rūbai | A.Moisejenko nuotr.

Rugsėjo 22 d. Latvijoje, Bauskės pilyje, bus minima Baltų vienybės diena.

Renginyje koncertuos viduramžių muzikos grupė „Banchetto musicale“, Lietuvos ir Latvijos folkloro ansambliai, bus rodomas režisierius Sauliaus Bartkaus dokumentinis filmas „Saulės mūšis“, vyks senovės baltų kariūnų pasirodymai, įkurti senieji kaimai kvies žiūrovus į kelionę po baltų žemes. „Lieptų kaimas“ perkels lankytojus į XIII amžių – pagonybės ir dievybių laikmetį, „Senolių kaime“ bus galima prisiliesti prie senųjų amatų – pasukti verpimo ratelį, pabandyti žiesti molio dirbinius, sviestamuše (muštoke) patiems pasigaminti sviesto, paragauti lietuvių tradicinių patiekalų. Skaityti toliau

T.Baranauskas. Šiaulių (Saulės) mūšis: jo reikšmė, eiga ir istorinis kontekstas (1)

Medalis, skirtas Saulės-Šiaulių mūšio 770-čiui atminti. Autorius skulptorius, medalininkas Juozas Kalinauskas

Tautų, valstybių ir ištisų regionų likimus neretai lemia ir naujomis kryptimis pasuka mūšiai. Lemtingų mūšių ypač gausu Lietuvos istorijoje. Tačiau tiktai dviejų iš jų – Šiaulių (Saulės) ir Žalgirio mūšių – datos Lietuvoje oficialiai įteisintos kaip atminties dienos. Gal tai ir nėra pats svarbiausias šių mūšių reikšmingumo rodiklis, bet aišku, kad abu mūšiai primena mums daugiau kaip 200 metų trukusį karą prieš kryžiuočius ir kalavijuočius, kurių neįveikus nebūtų ir Lietuvos.

Kuo gi ypatingi šie mūšiai viso karo kontekste? Žalgirio mūšis yra didžiausias ir lemiamas mūšis lietuvių kare su kryžiuočiais, nulėmęs viso karo baigtį. Tuo tarpu Šiaulių (Saulės) mūšis – pirmoji didelė Lietuvos pergalė, pradėjusi ilgą kelią į Žalgirį. Skaityti toliau