Žymos archyvas: kaimynai

Kauno apskrityje išrinkti geriausi kaimynai (0)

Geriausių kaimynų rinkimai | policija.lt nuotr.

Gegužės mėnesį Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Bendruomenės pareigūnų veiklos skyriaus pareigūnai kvietė atsiliepti visus, kurie turi dovaną – gerą kaimyną (kaimynų kaimyną). Pareigūnams atidžiai perskaičius ir įsigilinus į visus aprašymus geriausiais kaimynais buvo išrinkti: Kauno mieste Valdas Pukas iš Žaliakalnio bei Regina Skapčiuvienė iš Romainių bendruomenės, Kėdainiuose P. Lukšio g. 14 kaimynai, Jonavoje miesto meras Mindaugas Sinkevičius, Kaišiadoryse Rimantė Daniulienė Skaityti toliau

J. Basanavičius. O kad taip jau prašvistų Lietuvos dvasia! (14)

Dr. Jonas Basanavičius | lrkm.lt nuotr.

Ištraukos iš įvairių raštų, surinktų leidinyje: Jonas Basanavičius. Raštai, II: „Publicistika, recenzijos. Iš gyvenimo kronikos ir laiškų“. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004, p. 106, 143–146, 179, 180, 187, 194.

Dirstelėję ant mapos [žemėlapio] to kampo žemės, kurią šiandien gudai ir kiti slovėnai apgyvena, mes veik užtėmijame [pastebime] daugybę lietuviškų vardų vietų, upių ir t. t. visur ten, kur šiandien lietuviškos kalbos nė vieno žodžio neišgirsi. Kokiu būdu tie lietuviški vardai čion atsirado, mes gerai žinome: čion senovėje lietuviai gyveno, dabar į slovėnus (gudus, lenkus ir t. t.) Skaityti toliau

P. Šidagis. Lietuvos pozicija santykiuose su Lenkija ir Rusija (6)

Lietuva Lenkija veliaveles_urm.lt

Gilų pėdsaką Rytų Lietuvoje paliko mūsų karų su kaimynais istorija: tai žiauri Rusijos invazija ATR laikais, kada 1655 m. buvo sudeginta Lietuvos sostinė Vilnius, po jo sekė žiauri maro epidemija, išnaikinusi daug etninių Vilnijos gyventojų lietuvių valstiečių, Lietuvos bajorų lenkiška asimiliacija XVIII a. ATR laikais, formuojantis Lenkijos unitarinei valstybei, 1795 m. įvykęs III-asis ATR padalijimas – tai Lietuvos etninių žemių Rusijos įvykdyta okupacija ir jos metu vykę sukilimai, po kurių Rusijos žandarai vykdė sukilėlių žudymus bei trėmimus, svetimo etnoso atkėlimą į Lietuvą iš slaviškų Skaityti toliau

A. Juozaitis. Metas vienyti Lietuvos ir Latvijos ateitį (video) (21)

Arvydas Juozaitis A. | Petrulevičiaus nuotr.

Geresnių kaimynų vieni kitiems, nei latviai lietuviams ar lietuviai latviams, retai būna. Tačiau vidutinio lietuvio požiūris į Latviją toks, tarsi latvių visai nebūtų. Pagalvokime ir prisiminkime: XX amžiaus pradžioje pusės Lietuvos signatarų likimai buvo glaudžiausiai susiję su Latvija-Jelgava (Mitava), Liepoja (Libava), Ryga. Ir vėliau, nepriklausomybę įtvirtinant, kas buvo geriausi mūsų broliai? Žinoma, latviai. Net latvių politinis elitas, kad ir sunkiai, bet palankiausiai mums „išsprendė Palangos klausimą“– gavome kone pusę dabar mums priklausančio pajūrio. Skaityti toliau

Seimas nepritarė siūlymui uždrausti rūkyti daugiabučių namų balkonuose (2)

A.Grigaliūtės nuotr.

Seimas nepritarė Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pataisoms (projektas Nr. XIIP-3323(2), kuriomis buvo siekiama uždrausti rūkyti daugiabučių namų balkonuose. Už šiuos pakeitimus balsavo 37 Seimo nariai, prieš – 22, susilaikė 25.

Šiuo metu įstatyme įtvirtinta, kad Lietuvoje rūkyti draudžiama: visose švietimo, socialinių paslaugų įstaigose, kuriose teikiamos socialinės priežiūros ir (ar) socialinės globos paslaugos vaikams, sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose; bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, Skaityti toliau

Kaip sumažinti riziką susirgti nuo triukšmo? (0)

hearos.com nuotr.

Šiandieniniame gyvenime, didėjant transporto srautams miestuose ir gyvenvietėse, modernėjant buitinei technikai, sparčiai didėja triukšmas. Ypač tai jaučia pramonės įmonių darbuotojai, pralaidžių triukšmui daugiabučių namų gyventojai, pasilinksminimo vietų lankytojai. Aplinkos triukšmas dažnai yra neišvengiamas, todėl nuo jo sukeliamų problemų kenčia žymi gyventojų dalis, o pagal sukeliamų ligų mastą triukšmo problema yra antra po oro taršos.

Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Apė poną ir mužiką (2)

Buva kitą kartą senelis ir senele, tik jie teturėja karvelę. Buva jomarkas. Senele saka sava seneliui:
– Vesk tą karvelę ant jomarka. Niekada nei parduodam, nei mainom, ta jau atsiboda – vesk išmainyt.

Senelis nuvede karvelę ant jomarka – nieks nei perk, nei maina. Led led senelis sumaine karvelę ant ožkeles, tą ožkelę vėl sumaine ant aveles, avelę sumaine ant gaidžia, gaidį pasikiša po pažasčia ir ein namo.

Pasitinka dar vieną žmogų.
– Ką čia neši?

Saka seniukas: Skaityti toliau