Žymos archyvas: kaimai

2019-ieji paskelbti Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo ir Lietuvos vietovardžių metais (0)

Alkas.lt nuotr.

Birželio 14 d. Seimas pritarė siūlymams 2019-uosius skelbti Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo ir Lietuvos vietovardžių metais.

2019-uosius paskelbti Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo metais nuspręsta atsižvelgiant į tai, kad 1918 m. pabaigoje ir 1919-1920 metais Lietuvoje vyko Nepriklausomybės kovos. Šiuo sprendimu (projektas Nr. XIIIP-1894(2), už kurį balsavo 97 Seimo nariai, susilaikė 2 parlamentarai, siekiama įvertinti ypatingą Lietuvos savanorių, Lietuvos kariuomenės ir kitų Lietuvos piliečių indėlį Nepriklausomybės kovose ginant ką tik atkurtą Lietuvos valstybę ir pagerbti visų kovojusiųjų ir žuvusiųjų Skaityti toliau

M. Purvinas. Modernybė ir kaimų paveldas (7)

dr. Martynas Purvinas | ve.lt nuotr.

Kaip iš tiesų atrodo tas modernus Vakarų pasaulis, kurį vis bandome vytis?

2017 m. rugsėjo mėnesį Belgijoje, Levene, vyko eilinė tarptautinė konferencija „Kaimo istorija 2017“ („Rural History 2017“), skirta kaimų istorijos tyrimams. Tokios konferencijos rengiamos kas dveji metai, jos jau vyko Didžiojoje Britanijoje, Šveicarijoje ir Ispanijoje. Į šį renginį susirinko apie 400 specialistų iš visų pasaulio žemynų (išskyrus Antarktidą): 44 britai, 39 ispanai, po 35 italus ir belgus, 32 vokiečiai, 29 prancūzai, 26 švedai, po 22 olandus ir JAV atstovus ir kiti. Paminėtini specialistai iš Japonijos ir daugumos Lotynų Amerikos šalių, Ganos ir Namibijos, Skaityti toliau

Regionų kultūros finansavimo programa – postūmis kultūros gyvybingumui (0)

kulturos ministerija_lrkm.lt

Baigiamas rengti regionų kultūros finansavimo modelis Lietuvos kultūros taryboje (LKT). Jo tikslas – padėti įgyvendinti kultūros prieinamumą Lietuvos žmonėms, mažinti kultūrinę atskirtį tarp didmiesčių ir atokiau nuo jų esančių miestų bei miestelių. Galutinis modelio variantas bus paskelbtas viešai kultūros bendruomenės diskusijai balandžio mėnesį.

„Regionų kultūros finansavimo modelis padės realizuoti naują požiūrį į kultūros vaidmenį ir svarbą mūsų visuomenėje – sudarys sąlygas labiau plėtoti kultūrines paslaugas už didmiesčių ribų, Skaityti toliau

Raudondvaryje išsiskleidė visų Lietuvos regionų tautiniai drabužiai (0)

Raudondvaryje išsiskleidė visų Lietuvos regionų tautiniai drabužiai| Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Gruodžio 7 d., Raudondvaryje vyko renginys – „Taip auga Lietuva“. Renginyje buvo atskleista, kad Kauno rajono miesteliai ir kaimai vis dar saugo neįkainojamus lietuvių tautinės kultūros lobius.

Į Raudondvario dvarą, kuris neseniai išrinktas į kultūriniam turizmui patraukliausių Lietuvos vietų penketuką, rinkosi ne tik Kauno rajono saviveiklos kolektyvai, bet ir svečiai – Jungtinis Lietuvos kultūros centrų vadovų choras.

Skaityti toliau

Seime – bus aptarti išnykusių kaimų vardų išsaugojimo klausimai (tiesioginė transliacija) (3)

Alkas.lt nuotr.

Birželio 5 d., pirmadienį, 10 val., Vilniuje, Seimo Konstitucijos salėje (Seimo I r.) vyks Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) ir Seimo Kultūros komiteto organizuojama konferencija „Vietovardžių (išnykusių kaimų vardų) išsaugojimo, įpaminklinimo sprendimai, pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį“.

Renginio tikslas – aptarti vietovardžių nykimo ir naikinimo klausimus, pasidalyti atskirų savivaldybių, bendruomenių patirtimi juos saugant, teikti siūlymus dėl vietovardžių išsaugojimo. Aptarti šių reikalų kviečiami kalbos, istorijos, žemėtvarkos, žemės kadastro, savivaldybių, geografijos, žiniasklaidos, kultūros, mokslo institucijų, Skaityti toliau

Pristatomas žemėlapis „Lietuvoje – visas pasaulis“ (video) (0)

paryzius_jonavos-r-wikipedija-org

Turbūt visi esame girdėję iš kitų šalių pasiskolintus Lietuvos vietovardžius: Šveicarija, Aleksandrija, Jeruzalė, Venecija, Paryžius… Bet ar žinojote, kad Lietuvoje yra Anglijos sala, Sachara, Amerika, Arabija, Indija ir netgi Madagaskaras? Ir kad čia pat galite aplankyti Rojų, pasiekti Ramybę ir pailsėti ant Sofos? Iš tiesų paslapčių kupina ir nuostabi mūsų šalis!

Žemėlapį „Lietuvoje – visas pasaulis“ per GIS pratybas parengė Lietuvos edukologijos universiteto geografijos edukologijos magistrantūros II kurso studentės Simona, Justyna, Miglė, Andželika ir Violeta kartu su dėstytoju Marijumi Pilecku.

Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: Lydos krašto etnolingvistinė praeitis (1)

Lydos turgus 1961 m. | wikipedija.org nuotr.

Juozas Mazelaitis. Įdomesni faktai iš mano gyvenimo. Lydos krašto lietuviai, II. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2002, p. 499–517. Ištraukos.

Gimiau 1907 metais, pagal seną kalendorių spalio 14, o pagal naują – spalio 27 dieną, Benekainėlių kaime, Lydos rajone. Pagal dabartinį suskirstymą – Baltarusijoje. Mano tėvai – iš to paties Benekainėlių kaimo. Tėvas Vladas Mozolis, Mykolo sūnus, gimė 1882 metais, motina Kristina Rutkauskaitė, Motiejaus duktė, – 1883 metais. Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Misius. Neapykanta Lietuvai Lydos apskrities bažnyčiose XX a. pradžioje (6)

Kazys Misius | vda.lt nuotr.

Kazys Misius. Lietuvių kalba Lydos apskrities bažnyčiose XX a. pradžioje (Lydos krašto lietuviai, I. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2002, p. 102–133). Ištraukos:

Kalbas, kuriomis Vilniaus vyskupijos bažnyčiose sakomi pamokslai, reikalauta žymėti 1828 ir 1830 metų vizitacijose. Tose vizitacijose akivaizdžiai ignoruojami Lydos aps. lietuviai. Antai 1828 metų Asavos bažnyčios vizitacijoje nurodyta, kad parapijoje gyventojų, kalbančių svetima, t.y. lietuvių, kalba, nėra. Todėl ir pamokslų kalba nenurodyta, kaip savaime suprantama. Deja, net po šimtmečio didesnė šios parapijos gyventojų dalis dar kalbėjo lietuviškai. Tais pačiais metais Varenavo ir Žirmūnų bažnyčiose būdavo sakomi tik lenkiški pamokslai. Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Misius. Dieveniškių krašto lenkinimas (3)

knyga Armija Krajova Lietuvoje

Kazys Misius. Iš Dieveniškių golgotos (Dieveniškės. Vilnius: Mintis, 1995, p. 138–176.) Ištraukos:

Lenkų kalbos plitimas Lietuvoje

1599 m. išleistoje Mikalojaus Daukšos „Postilės“ prakalboje teigiama, kad tarp lietuvių bajorų „daugiausia tokių, kurie lenkų kalbos nesupranta arba nekiek jos temoka“. Vilniaus vyskupijoje lenkų kalba buvo ypač atkakliai skleidžiama per bažnyčią. 1595 m. A. Kumelijus, vizitavęs Vilniaus vyskupiją,daugumą parapijų rado be kunigų, o buvę dvasininkai nemokėjo lietuviškai. Iš šios vizitacijos tampa aišku, kad Vilniaus vyskupijos dvasininkai nesiskaitė net su fundatorių Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: P. Kalnius. Dieveniškių apylinkės tautinė padėtis Nepriklausomybės pradžioje (16)

petras-kalnius_alkas.lt

Ištraukos iš: Petras Kalnius. Dabartinė etninė Dieveniškių apylinkės padėtis (etnosiociologinės apklausos duomenimis). Dieveniškės. Vilnius: Mintis, 1995, p. 207–224.

Dieveniškių apylinkė gyventojų tautine sudėtimi – viena iš lietuviškiausių Šalčininkų rajone. Tai, kad Dieveniškės mažiau suslavėjusios negu kai kurios kitos į vakarus nutolusios Vilnijos krašto teritorijos, matyt, daugiausia lėmė tai, kad spartaus jų slavėjimo pradžioje šis procesas dėl daugelio priežasčių geografiškai nebuvo tolygus. Net XIX a. viduryje, kaip rodo tyrinėtojų duomenys bei to meto šaltiniai, Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos naikinimo istorijos: A. Tyla, V. Martinkėnas, K. Misius, S. Buchaveckas. Švietimas Dieveniškių krašte (5)

Antanas Tyla | lma.lt nuotr.

Antanas Tyla. Švietimas Dieveniškių apylinkėse iki XX a. pradžios (Dieveniškės. Vilnius: Mintis, 1995, p. 78–81.) Ištraukos:

1526 m. Vilniaus vyskupijos sinodas įpareigojo steigti prie bažnyčių parapines mokyklas. Kijevo seniūnas Geranainių valdytojas Martynas Goštautas Dieveniškėse bažnyčią fundavo 1474 m. Apie mokyklos buvimą prie jos XV–XVII a. nepavyko užtikti žinių.Yra žinoma, kad Šalčininkų bažnyčia 1622 m. buvo įpareigota turėti vargonininką, kuris ne tik grotų, bet ir mokytų vaikus. Pirmosios žinios apie Dieveniškėse veikusią mokyklą siekia Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Misius. Dieveniškių krašto gyvenviečių lenkinimas (6)

Kazys Misius | vda.lt nuotr.

Ištraukos iš Kazio Misiaus straipsnio „Dieveniškių krašto kaimai: Istorinis ir geografinis žodynėlis“ (Dieveniškės. Vilnius: Mintis, 1995, p. 41–77). Paryškinimai Alko redakcijos.

ALBERTINA, kaimas Dieveniškių ap., 5 km į vakarus nuo Dieveniškių. Dvaras įsikūrė apie XIX a. vidurį. 1928 m. pradėta pardavinėti Albertinos dvaro žemė, kurios lietuviams valdžia neleisdavo įsigyti.

ANTANIŠKĖS, kaimas Poškonių ap., 8 km į šiaurės vakarus nuo Poškonių, prie Baltarusijos sienos. Įsikūrė XIX a. pradžioje buvusiose Radvilų Subatininkų dvaro valdose. 1890 m. visi kaimo žmonės kalbėjo lietuviškai. Skaityti toliau

Merkinė – 2016-ųjų Lietuvos mažoji kultūros sostinė pradeda metus (0)

Merkine_lrkm.lt

2016 metais Merkinei atiteko garbė nešti Lietuvos mažosios kultūros sostinės vėliavą Dainavos krašte. Sausio 30 dieną, šeštadienį, Merkinės kultūros centre vyksiančiame Mažosios kultūros sostinės atidarymo ir visų metų kultūros renginių programos pristatymo renginyje dalyvaus kultūros ministras Šarūnas Birutis. Šventėje koncertuos Merkinės miestelio menų kolektyvai, talentingi jaunosios kartos operos solistai.

Lietuvos mažųjų kultūros sostinių projektu siekiama padėti pamatus naujai ilgametei kultūrinei tradicijai ir praturtinti Lietuvos kultūrą, Skaityti toliau

Lietuvos kaimo tinklas pradeda naują veiklos etapą (0)

kaimo tinklo klausimai_zum.lt

Lietuvos kaimo tinklas yra viena priemonių, skirtų tam, kad Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programa (KPP) būtų sėkmingai įgyvendinta. Pirmininkaujant žemės ūkio ministrei Virginijai Baltraitienei, Žemės ūkio ministerijoje įvyko pirmasis naujojo finansinio laikotarpio  Lietuvos kaimo tinklo veiklos koordinavimo grupės posėdis, kuriame aptarti veiksmų programos 2016–2020 metais ir 2016 m. veiksmų plano projektai.

Kaimo plėtros procese dalyvauja įvairios institucijos ir organizacijos. Siekiant skatinti jų keitimąsi informacija, žiniomis, gerąja perduotina praktika, Skaityti toliau

Lietuvoje ištuštėjo 4200 kaimų ir viensėdžių – išsaugokime jų vardus! (30)

Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvoje sparčiai mažėjant gyventojų skaičiui ištuštėjo 4200 mūsų šalies kaimų ir viensėdžių. Laikantis galiojančios tvarkos, kyla pavojus prarasti visų šių gyvenamųjų vietovių vardus. Palyginimui, per sovietmetį prarasti 5600 istorinių kaimų ir viensėdžių pavadinimai (apie 22% viso gyvenviečių vardyno); 2014 m. Ukmergės r. savivaldybės prašymu LR Vyriausybė jau panaikino 40 kaimų ir viensėdžių, šiais metais – dar tiek pat Švenčionių r. administracinių vietų pavadinimų. Toks likimas gresia ir kitų ištuštėjusių kaimų ir viensėdžių pavadinimams. Tai būtų skaudžiausias praradimas, nes kaimų ir viensėdžių vardai – lyg senųjų Skaityti toliau

R. Karbauskis: Kviečiu tikėti ir veikti (nuotraukos) (0)

Naisiai – mažoji Lietuvos kultūros sostinė 2015 pristatymas Katedros aikštėje | Rengėjų nuotr.

Vilniuje rugsėjo 18–20 dienomis Katedros aikštėje vyko renginys „Naisiai – mažoji Lietuvos kultūros sostinė 2015“, tokie susitikimai su kultūrine programa per šiuos metus jau organizuoti įvairiose Lietuvos vietovėse. Šis pristatymas išsiskyrė tuo, kad kartu buvo pristatytos ir 2016 metų mažosios Lietuvos kultūros sostinės: Josvainiai (Kėdainių r.), Gelgaudiškis (Šakių r.), Miežiškiai (Panevėžio r.), Žemaičių Kalvarija (Plungės r.), Šeduva (Radviliškio r.),Pagramantis (Tauragės r.), Juknaičiai (Šilutės r.), Merkinė (Varėnos r.), Alanta (Molėtų r.), Vepriai (Ukmergės r.). Dalyvavo jų atstovai su savo programa. Skaityti toliau

Pritarta regionų heraldikos įteisinimui (4)

marcinkoniu_herbas

Gegužės 6 dienos posėdyje Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (VVSK) svarstė Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo pakeitimo projektą (Nr. XIIP-2025).

Seimo nutarimu 2015 metai yra paskelbti Etnografinių regionų metais, tačiau etnografinių regionų heraldikos įteisinimo tvarka iki šiol buvo nereglamentuota. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Lietuvos etnografinių regionų heraldinių ženklų etalonus tvirtina Lietuvos Respublikos Prezidentas. Vadovaujantis dabar galiojančiomis įstatymo nuostatomis, Prezidentas tvirtina įvairių teritorinių darinių – apskričių, miestų, miestelių, kaimų – skiriamuosius ženklus. Įstatymo projektui VVSK pritarė bendru sutarimu. Skaityti toliau

Druskininkų kaimiškųjų vietovių bendruomenėms – išskirtinės skulptūros (0)

Jovaisu km Druskininku r. Kavaliausko Vilke_druskininkai.lt

Nuo šiol Druskininkų kaimiškąsias vietoves puošia originalios skulptūros, simbolizuojančios kiekvienos bendruomenės identitetą ir išskirtinumą. Skulptūros – Druskininkų vietos veiklos grupės (VVG) teritorinio projekto, įgyvendinto kartu su Lazdijų vietos veiklos grupe, rezultatas. Iš viso pastatyta 10 išskirtinių skulptūrų. Jas sukūrė Druskininkų krašto menininkai.

Kaimiškosiose vietovėse apsilankęs ir visus menininkų darbus apžiūrėjęs Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas džiaugėsi, kad savivaldybės kaimiškų vietovių bendruomenės yra darnios ir veiklios.

Skaityti toliau

V.V.Landsbergis. Rudens gėrybės (30)

V.V.Landsbergis | Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

I

Gyvenant Anykščiuos, Lietuva regisi truputį kitaip, negu gyvenant Vilniuje. Ypač lapkritį, kai anksti sutemsta ir gatvėse užgęsta elektra, taupant ir/arba neturint už ką. Po septintos–aštuntos valandos miestelis ima panašėt į bergmanišką vėlių ar vaiduoklių karalystę. Nei žmonių, nei judesio, nei kur nueit, nei ką nuveikt… Tuomet atsiranda daug laiko galvoti apie mylimos tėviškės pilkumą bei ieškoti spalvų „dance makabriškuose“ žydruosiuose ekranuose. Arba savo vaizduotėje… Arba medituoti, eiti su bičiuliais išgerti arbatos, kas, beje, geriausiai įprasmina tokį rudenišką laisvalaikį. Skaityti toliau

T.Čelkis. Ar kunigaikštis Vytautas įsteigė kaimą prie Šiaulių–Joniškio kelio? (2)

Vytautava | XVII-a. žemelapio fragmentas

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija tyrinėjama remiantis archyvuose saugomais ir skelbtais dokumentais. Jie leidžia priartėti prie praeities epochų fenomenų. Tačiau kai kuriems tyrimams, ypač iš istorinės geografijos srities, labai svarbiais istorijos šaltiniais tampa ir mus supantys vietovardžiai. Daugelis jų liudija tolimos praeities pėdsakus. Naudojantis rašytiniais šaltiniais galima mėginti atskleisti jų reikšmę valstybės administracinėje sistemoje – tai buvo svarbūs centrai ar kaimai?

Dalis toponimų yra labai tvirtai susiję su LDK valdovų ar politinių asmenybių vardais. Antai istorikas Artūras Dubonis, plėtodamas istorinės geografijos tyrimus, XVI–XVIII a. šaltiniuose rado ne vieną dar XIII a. menantį vietovardį, liudijantį toje vietoje buvus valdovo dvaro ar žem Skaityti toliau

Mokslininkų ir kraštotyrininkų žvilgsnis nukrypo į Vilkaviškio rajoną (0)

Ekspedicijos vadovas architektas Antanas Rupeika prie vienuolyno Raseiniuose.

Gražiškiuose (Vilkaviškio r.) jau prasidėjo pirmoji šiemet leidyklos organizuojama vasaros ekspedicija. Tokių kūrybinių išvykų šią vasarą bus dvidešimt.

Bendras „Versmės“ leidyklos nuo 1999 m. rengiamų ekspedicijų skaičius pasieks net 114. Ekspedicijų tikslas – būsimų monografijų apie miestų ir miestelių, kaimų ir vienkiemių, apylinkių istoriją nuo seniausių laikų pradžia. Parengta ir išleista 22 „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos, rengiama dar 80 knygų. Skaityti toliau