Žymos archyvas: Jurgis Bielinis

Z. Tamakauskas. Kauniečiai atidavė pagarbą knygnešiams (1)

Pranešėjas Zigmas Tamakauskas | A. Grigaitienės ir R. Kazakevičiuaus nuotr.

Kovo mėnesį   kasmet  pažymima Knygnešio diena. Ta proga Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus salėje įvyko Knygnešių minėjimo popietė. Ją surengė LŠS  Kauno šaulių antroji kuopa, vadovaujama  Juliaus Proškaus, gražiai talkinant aktyviam kuopos šauliui Ramūnui Kazakevičiui. Minėjimą savo poetišku žodžiu vedė Kauno įgulos karininkų ramovės ryšių su visuomene skyriaus darbuotojas majoras Gediminas Reutas.

Apie  Lietuvos knygnešius ir jų veiklą  pranešimą skaitė šių eilučių autorius. Pranešime   išskirti du knygnešystės tarpsniai. Pirmasis – susijęs su vadinamuoju spaudos draudimo Skaityti toliau

Minima Knygnešių diena – 170-osios J. Bielinio gimimo metinės (0)

knygnesiu_karalius_jurgis_bielinis_grazitumano.ltSukanka 170 metų, kai gimė knygnešys Jurgis Bielinis.  Per 40 metų trukusį spaudinių lotyniškais rašmenimis draudimą J. Bielinis tapo viena ryškiausių tautinio judėjimo figūrų, o pati knygnešystė laikoma svarbiu reiškiniu, prisidėjusiu prie Lietuvos valstybės atkūrimo.

Jurgis Bielinis (kitos pavardės: Bieliakas, Jakulis, 1846 m. kovo 16 d. Purviškiuose, Nemunėlio Radviliškio valsčius – 1918 m. sausio 18 d. Katinuose, Joniškėlio valsčius, palaidotas Suoste) – Lietuvos knygnešys, publicistas, „Aušros“ ir „Varpo“ bendradarbis. Pasirašinėjo slapyvardžiais – Juozapas Baltasis Erelis, J. B. Erelis, Jurgis, Juozapas Baltasai ir kt. Skaityti toliau

V. Striužas. Čia mano miškai, čia mano vyrai (5)

Stefanija-Valatkiene-Roglaicia- 2015-07-16-V.Striuzo-nuotr2

Prie kelio Šiluva – Tytuvėnai, Roglaičių kaime, nedidelėj trobelėj gyvena stebėtinai jaunatviškos sielos ir geros atminties Stefanija Valatkienė, gimusi Pagedočio kaime Raseinių valsčiuje. Iki šių dienų išlaikiusi  nesavanaudišką meilę Lietuvai, pagarbą dėl laisvės kovojusiems partizanams.

Jos tėvelis – žymus knygnešys Juozas Matuzas, gyvenęs Sandrausiškės dvare, Šiluvos vlsč., carinės Rusijos valdžios draudžiama spauda aprūpindavęs savo krašto, taip pat Panevėžio, Ukmergės apylinkių knygnešius. Stefanija apsakė, kad tėvelis knygas slėpdavo šuns būdoje su dviguba siena. Knygas nešdavo ir vežimu veždavo. Kartą pasitikę pakeliui draugai patarė negrįžti namo, Skaityti toliau

Vilniaus mokytojų namai kviečia į vakaronę „Knygnešio diena su naujais vardais“ (0)

vilniaus-mokytoju-namai-kultura.lt-nuotr

Kovo 16 d. 16.30 val. Knygnešių dienos proga Vilniaus mokytojų namų svetainėje (Vilniaus g. 39) įvyks vakaronė „Knygnešio diena su naujais vardais“.

Renginyje bus pristatytas naujas žinyno „Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai 1864-1904“ antroji knygą.  Dalyvaus: autoriai Benjaminas Kaluškevičius ir Kazys Misius, istorikas akademikas Antanas Tyla, „Diemedžio” leidyklos vyr. red. Danas Kaukėnas, Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės vadovas Sigitas Šamborskis, Mažvydo knygos klubas, knygnešių ainiai. Skaityti toliau

Kovo 16-ąją Lietuvoje minima Knygnešio diena (3)

Filmo „Knygnešys“ kadras

Kviesdama minėti Knygnešio dieną, kovo 17 d., pirmadienį, Lietuvių ir lyginamosios literatūros katedra LEU II-ųjų rūmų pirmo aukšto fojė „Literatų Arka“ rengia tradicinius knygų mainus, o  Lituanistikos fakulteto studentų atstovybė tą pačią dieną 12 val. kviečia žiūrėti režisieriaus Juozo Trukano filmą „Knygnešys“ (filmo trukmė 37 min).

Kovo 16-oji pasirinkta įamžinti Knygnešio dieną todėl, kad tądien 1846 m. gimė legendinis Lietuvos knygnešys Jurgis Bielinis. Manoma, kad Lietuvoje knygnešių būta apie du tūkstančius. Uždraudus lietuvišką spaudą, knygnešių veikla buvo Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Žiemgalių kraštan – į Joniškėlį (I) (16)

Karpių dvaras | R.Jasukaitienės nuotr.

Pavasaris šiemet kaip užtupėtas kiaušinis- išsirito vėlai, bet išsilukštenęs skuba pasivyti. Dar prieš porą savaičių laukuose bolavo sniegas, gandrai staipėsi atšalusiom kojom, graudulingai sparnus paleidę. Bet štai saulelė jau budina svietą ir „krūmai su šilais visais išsibudino keltis“. Sklidinai apsemtame griovy – apsikatinavusi blindė, sausumėlėse – šalpusnių saulutės. Šiaurės Lietuvoj pievos dar labiau pažliugusios, tad mūsų ekskursijos gidas, Joniškėlio B.Petkevičaitės–Bitės gimnazijos istorijos mokytojas Viktoras Stanislovaitis, skambindamas kelionės organizatorei, A.Mitkaus vidurinės mokyklos geografijos mokytojai Irenai Jonelienei, Skaityti toliau

Kovo 16-ąją minime Knygnešio dieną (4)

Jurgis Bielinis | grazitumano.lt nuotr.

Kovo 16-ąją Lietuvoje minime Knygnešio dieną. Šią dieną Lietuvoje pagerbiami knygnešiai, lietuvių kalbos draudimo metais platinę lietuviškas knygas. Carinės Rusijos vykdyta lietuviškos spaudos ir raidyno draudimo politika, trukusi 40 metų, nenumarino lietuviškosios spaudos. Knygnešystė UNESCO įvertinta kaip unikali ir pasaulyje neturinti atitikmenų.

Po 1863–1864 m. sukilimo Lietuvoje, 1865 m. Carinė Rusija išleido raštą, draudžiantį spausdinti lotyniškomis raidėmis, lietuvių ir žemaičių tarmėmis. Taip Lietuvoje buvo pradėtas spaudos draudimas.

Knygnešystė atsirado kaip pasipriešinimas caro valdžios vykdomai politikai nukreiptai prieš lietuvių kalbą, uždraudus lietuviškas maldaknyges ir diegiant provoslavybę. Skaityti toliau

Biržų pilyje aptarti Aukštaitijos etninės kultūros reikalai (0)

V.Vasiliauskaitės nuotr.

Lapkričio 23-ią Tautos patriarcho Jono Basanavičiaus gimimo dieną Aukštaitijos regioninė etninės kultūros globos taryba (AREKGT) paskutiniam šių metų posėdžiui pasirinko prasmingą datą. Aukštaitijos etnokultūrininkai susirinko į patį šiauriausią ne tik savo regiono, bet ir visos Lietuvos kraštą – Biržus.

Susipažinę su  biržiečių pasiekimais ir problemomis etninės kultūros srityje, regioninės tarybos nariai sprendė visam Aukštaitijos regionui svarbias problemas: kaip aktyvinti etninės kultūros sklaidą regione per įvairias žiniasklaidos priemones; kaip stiprinti regioninių tarybų sprendimų įtaką Aukštaitijos savivaldybėse, Skaityti toliau

J.Bielinis. Išeitis – pakartotini rinkimai (5)

Jurgis Bielinis | krantai.lt nuotr.

Šie rinkimai parodė, kad dabartinė Lietuva  panaši į Žečpospolitą jos žlugimo metais. V.Uspaskich man primena M.Repniną, 1764 – 1769 m. Rusijos ambasadorių, 1794 – 1799 m. generalgubernatorių.

Lietuvos Seimo partijos, besiriejančios viena su kita,  rinkimų metu be atsakomybės žarstančios pažadus, mėtančios smulkius pinigėlius, alaus bambalius nusigyvenusiems, prasigėrusiems lietuvaičiams, primena anų laikų prasigėrusius šlėkteles. Būtina priminti, kad tas pats M.Repninas  skundėsi, jog nespėja Lietuvon, Žečpospoliton iš Maskvos vežti skrynias pinigų, kad supriešintų, papirktų LDK didikus. (Paskaitykite Šapokos „Lietuvos istoriją, Kazio Almeno  „Šienapjūtė“). Skaityti toliau

A. Dementiška. Knygnešiai Bružai iš Zaltriškių (0)

Knygnešių Bružų giminaitė Petronėlė Bružaitė su vyru Lietuvos kariuomenės kareiviu Juozu Ambrožėjumi. 1933 m. Tauragė

Pernai gruodį sukako 140 metų, kai gimė Antanas Bružas (Bružys, Bruožis) – vienas iš žymiausių Tauragės krašto knygnešių, Garšvių knygnešių draugijos narys, artimai bendravęs ir dirbęs su žymiausiu Lietuvos knygnešiu Jurgiu Bieliniu, knygnešys profesionalas, knygnešys didmenininkas, Rytų Sibiro tremtinys.

Tilžėje leistame žurnale „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“ (1894, kovo 1, nr. 5) Antanas Bružas įvardintas kaip „didelis Lietuvos knygininkas“. Beveik po 100 metų knygnešių laikų tyrinėtojas akademikas Vytautas Merkys A. Bružą paminėjo kaip įžymų knygnešį įkliuvusį su Vinco Kudirkos redaguojamu „Varpu“.

Taip pat gruodį sukako 170 metų, kai gimė Martynas Bružas (Bružys) – knygnešių rėmėjas ir knygnešys, Antano Bružo tėvas. Skaityti toliau

Prie Knygnešių sienelės vyko Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos minėjimas (nuotraukos) (0)

Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Gegužės 4 d. unikalioje vietoje – Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, prie Knygnešių sienelės, kur stovi paminklai Knygnešiui ir Sėjėjui, – vyko tradicinis Kauno „Ąžuolo“ mokyklos surengtas Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos minėjimas.

Į minėjimą atvyko Kauno miesto mero pavaduotojas Stanislovas Buškevičius, Lietuvos knygnešių draugijos Kauno skyriaus pirmininkas Jurgis Bielinis, Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus pirmininkas Raimundas Kaminskas, svečiai iš sostinės – LR Seimo nariai Rytas Kupčinskas, Valdemaras Valkūnas, Skaityti toliau

Knygnešio draugija kviečia pagerbti knygnešius (0)

Kovo 16 d., penktadienį, 16 val. Vilniuje, Lietuvos medicinos bibliotekoje (Kaštonų g.7) Lietuvos kultūros fondo Knygnešio draugija kviesdama pagerbti knygnešius, spaudos draudimo metais išsaugojusius lietuvišką spausdintą žodį, rengia dokumentinio filmo „Knygnešiai“ (režisierius Jeremijas Kalineinas (Jeremiah Cullinane)) pristatymą.

Šis filmas tai bendras lietuvių ir airių kūrinys. Filmas kelionė. Airių poetas Geroidas Mak Loсhlainas (Gearoid Mac Lochlainn) ir lietuvių teatro režisierius Albertas Vidžiūnas kartoja XIX amžiaus Lietuvos knygnešių pavojų kupiną kelią. Skaityti toliau

J.Bielinis. Ko verta Voldemaro Tomaševskio mintis: „lietuviai turi integruotis, o ne mes…“ (17)

Jurgis Bielinis, www.slaptai.lt

Jurgis Bielinis

LNK televizija yra parodžiusi lenkų graudžius verksmus, kad juos nutautina… Lenkai mums, lietuviams, niekad gero nelinkėjo ir džentelmenais su mumis niekad nebuvo.

Tai jų iniciatyva buvo pasikviesti kryžiuočių ordiną kovoti su pagonimis aisčiais.

Pirmutiniai ryšiai tarp lietuvių ir lenkų valstybių užsimezgė 1325 m. Gediminui ištekinus dukrą Aldoną už lenkų karaliaus Lokietkos sūnaus Kazimiero. Ne aukso, sidabro kraitį įdėjo, bet tūkstančiai Gedimino belaisvių Lenkijon Aldoną nulydėjo. Skaityti toliau