Žymos archyvas: Jūratė Šlekonytė

Stebuklinga stebuklinių pasakų knyga: iš skaptuotų figūrų ir „skaptuotos“ kalbos (1)

Marius Jonutis | R. Gelažiaus nuotr.

Gruodžio 9 d., sekmadienį,Vilniaus Užupyje buvo pristatyta stebuklinių pasakų knyga – „Karalaitė ant stiklo kalno“.

Kas atsitinka atrinkus svarbiausias lietuvių pasakas, jas perrašius šiuolaikiniam skaitytojui ir dar įspūdingai iliustravus? Sakytinę tautosaką apie du dešimtmečius tyrinėjanti mokslininkė Jūratė Šlekonytė, spalvingos medinės skulptūros meistras Marius Jonutis ir rašytoja, nacionalinės premijos laureatė Danutė Kalinauskaitė pristato būtent tokios partnerystės rezultatą – dvylikos ir dar vienos stebuklinės pasakos knygą „Karalaitė ant stiklo kalno“. Skaityti toliau

Prigimtos kultūros „monai“ žurnale „Liaudies kultūra“ (0)

„Liaudies kultūra“ Nr.6 | leidėjų nuotr.

Paskutinius 2016 metų žurnalo „Liaudies kultūra“ numerius – Nr. 5 ir Nr. 6 – sieja menininkės Viktorijos Daniliauskaitės darbai. Jos darbo fragmentas ir ant penktojo numerio viršelių. Verčiant straipsnįpo straipsnio matyti, kad įstabūs Viktorijos darbai dera prie beveik kiekvienos žurnalo temos, jie ne tik iliustruoja, bet ir pratęsia autorių mintis. Kur slypi jų magija, padės suprasti Viktorijos Daujotytės bendravardės kūrybai skirtas esė „Dirbti savo darbus“ (Nr. 6).  Pasak jos, V. Daniliauskaitės meninei pasaulėvokai vientisumą suteikia gilus prigimtinės kultūros pajautimas. O pati menininkė pokalbyje „Ir bėga protėviai artyn…“ dalijasi prisiminimais apie visas istorines pervartas patyrusios savo garsiosios giminės likimą.   Skaityti toliau

Prigimtinė kultūra, vietos ir žmonės (video) (2)

efoto.lt, janinos nuotr.

Lietuvoje greta etninės kultūros termino pradedama vartoti prigimtinės kultūros sąvoka. Tai tarsi ženklas, rodantis, kad lietuviškasis etninės kultūros terminas neišsaugojo prieš du dešimtmečius jam patikėtos reikšmės, apibrėžiančios etninę kultūrą kaip tautos kultūros pamatą. Apie šio termino aukštąją (tautos) ir žemąją (liaudies) reikšmes ir jų takoskyrą diskutuojama ir rašoma pastaraisiais metais, konstatuojant, kad šiandien etninė kultūra dažniausia suprantama tik antrąja reikšme.

Vartodami terminą prigimtinė kultūra, įvardijame kultūros vietinę kilmę, tačiau dėmesį fokusuojame į šios kultūros kūrybišką raidą ir ypač į gyvąją tradiciją, dar iki šiol akivaizdų paveldėtosios tradicijos alsavimą, Skaityti toliau