Žymos archyvas: Jūratė Regina Statkutė de Rosales

Kaune pristatyta J.Statkutės de Rosales knyga (4)

Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Kauno miesto savivaldybės Vinco Kudirkos viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta baltų proistorės tyrinėtojos, Venesueloje gyvenančios lietuvės Jūratės Statkutės de Rosales naujausia knyga „Europos šaknys ir mes, lietuviai“.

Penktojoje papildytoje knygos laidoje pirmą kartą skelbiama priešpaskutinė 2-oji „Europos šaknų“ dalis (7–12 skyriai), kurioje aprašomas laikotarpis nuo baltų pajudėjimo iš baltiškų žemių pietų link pirmaisiais mūsų eros amžiais iki Romos paėmimo 410 m. Knygoje taip pat skelbiami žymių Lietuvos ir užsienio mokslininkų autorės darbų ir atradimų vertinimai, trumpa gyvenimo ir kūrybos apžvalga. Skaityti toliau

J.Statkutė de Rosales: Europos šaknys ir mes, lietuviai (4)

Jurate-de-Rosales-bibliotekoje_Stasio-Petkaus-nuotr2Šiomis dienomis Panevėžyje, Klaipėdoje bei šalies sostinėje lankėsi ir naująją neįtikėtinų teiginių kupiną knygą „Europos šaknys ir mes, lietuviai“ pristatė reta, lietuvių mylima ir gerbiama viešnia – garsi Venesuelos žurnalistė, žurnalo „Zeta“ redaktorė, taip pat mokslininkė – tolimosios baltų praeities tyrėja – Jūratė Statkutė de Rosales. Tėvynėje ji sutiko ir 83-iąjį savo gimtadienį.

Į Vilniuje, Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje, vykusį susitikimą su knygos autore J.Statkute de Rosales visi gerbėjai niekaip neįstengė sutilpti. Skaityti toliau

M.Kundrotas. Baltų sklaidos teorijos istoriosofijos šviesoje (V) (27)

7. Kas liko nepasakyta

Žymus britų archeologas ir istorikas Tomas Pauelis savo knygoje „Keltai“ šiai tautų grupei priskiria dvi tautas, kurios paprastai priskiriamos germanams – kimbrus ir teutonus (T. G. E. Powell. Keltai. Vilnius, 2002, p. 189–190). Skaityti toliau

M.Kundrotas. Baltų sklaidos teorijos istoriosofijos šviesoje (II) (75)

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

3. Tautų tapatybių kaita

Jau straipsnio pradžioje užsiminta, jog istorijoje būta tautų, kurių tapatybės keitėsi. Atėjo laikas pateikti bent keletą istorijos pripažįstamų pavyzdžių.

Hetai, dar žinomi hetitų vardu – arijų kilmės tauta, antikiniais laikais sukūrusi galingą imperiją, apėmusią didžiąją dalį Turkijos, Siriją ir šiaurės Mesopotamiją. Neseniai iššifruotas jų raštas ir kalba aiškiai liudija arišką, indoeuropietišką tapatybę. Vis gi pats hetų vardas, atėjęs iš antikinių šaltinių, iš pradžių žymėjo visai kitą tautą. Tai buvo chatai – huritų kilmės tauta. Skaityti toliau

M.Kundrotas. Baltų sklaidos teorijos istoriosofijos šviesoje (I) (39)

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

Skaitant garbės daktarės Jūratės Statkutės de Rosales, profesoriaus Alvydo Butkaus ir daktaro Stefano Lancos disputą apie gotus, jų kilmę ir spėjamą protėvynę – Skandzą – kyla keletas klausimų.

Pirmiausia – žanro klausimas. Ar šie trys garbingi autoriai diskutuoja istorijos, ar istoriosofijos, o gal net kalbotyros plotmėje? Kalbantis skirtingomis kalbomis, kiekvienas gali būti savaip ir iš dalies teisus, bet susikalbėjimas – sunkiai įmanomas.

Antras – objekto klausimas. Ką šie autoriai siekia įvardinti ir apibrėžti – Skandzos vietovę ar gotų tautinį tapatumą? Skaityti toliau

A.Patackas. Paslaptingoji Skandija, arba visada ieškok atsakymo LKŽ (87)

Algirdas Patackas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Vietoj įvado

Šaltajame kare tarp skaitančiosios visuomenės ir istorikų įvyko proveržis. Turima omeny, kad vienu metu pasirodė pora rimtų tekstų, skirtų Jūratės Statkutės-Rozales knygoms aptarti, kuriuos parašė akademinės visuomenės atstovai. Kaip žinia, iki šiol galiojo kolektyvinė akademikų nuostata juos ignoruoti, tačiau Jūratės Statkutės-Rozales triumfališkas vizitas 2011m. vasarą ir ypač Vilniaus pedagoginio universiteto jai suteiktas honoris causa bei visuomenės spaudimas berods įtikino akademikus tokios pozicijos bergždumu.

Taigi, du straipsniai. Pirmasis – istoriko Dariaus Barono „Mokslas ir mes, lietuviai“ [1] ir antrasis – kalbininkų Alvydo Butkaus ir Stefano M. Lanzos (Stefano M. Lanza) Skaityti toliau

A.Butkus, S.M.Lanza. Patriotizmas pseudomokslo pakuotėje (68)

Gotų karys

Nesitikėjome, kad taip audringai ir netgi arogantiškai bus reaguota į mūsų populiariai parašytą straipsnį Kaip baltai tampa gotais, publikuotą Vorutoje 2011-2012 m. slenkstyje. Straipsnyje mes atkreipėm dėmesį į Venesuelos lietuvės žurnalistės Jūratės Statkutės de Rosales mėginimus pagrįsti Aistmarių nerijos ir senuosiuose raštuose minimos Skandzos salos tapatumą, paremtą daugiausia istoriko Jordano (VI a.) šios salos aprašymu. Šis tapatumas drauge su gotų baltiškumu yra įrodinėjamas J. Statkutės knygoje Europos šaknys ir mes, baltai (Vilnius, 2011). Mūsų patikrintieji Jordano, Pretorijaus ir kitų autorių tekstai, mūsų manymu, neįrodo nei minėtojo salos tapatumo, nei gotų baltiškumo, nei pangermanistų sąmokslo.

Atsakymą į straipsnį J. Statkutė paskelbė Vorutos vasario 18 d. numeryje bei internete. Skaityti toliau

P.Jonušas. Ar dabar jau išgirsime? (2)

Petras Jonušas, www.slaptai.lt

Petras Jonušas

Birželio 16 d. Lietuvos Mokslų akademijos salėje gausiai susirinkusiai visuomenei buvo pristatyta žymios baltų proistorės tyrinėtojos, Venesuelos lietuvės Jūratės Statkutės de Rosales knyga „Europos šaknys ir mes, lietuviai“, atskleidžianti istorines apgavystes, kurių aukomis buvo ne tik lietuvių ir latvių tautos, bet ir pasaulio mokslininkai, domėjęsi baltų genčių praeities temomis.

Renginyje dalyvavo knygos autorė, susirinkusiems papasakojusi apie savo gyvenimą ir darbus, pristatomos knygos ištakas, žmones, padėjusius ir prisidėjusius jai pasirodyti. Skaityti toliau

Baltų praeities tyrinėtojai Jūratei Statkutei de Rosales įteiktos Garbės daktaro regalijos (video, audio) (1)

Juratė de Rosales ir VPU rektorius prof. Algirdas Gaižutis

Birželio 15 d. iškilmingame Vilniaus pedagoginio universiteto (VPU) Senato posėdyje Garbės daktaro regalijos buvo įteiktos, birželio 13 d. į Lietuvą atvykusiai, baltų praeities tyrinėtojai Jūratei Reginai Statkutei de Rosales.

Jūratė Statkutė de Rosales plėtoja Marijos Gimbutienės pradėtą baltų kultūros reikšmės Europos istorijoje įtvirtinimo darbą. Esminiai iš mokslininkės tyrinėjamų Europos įvykių – aisčių (vakarų baltų) indėlis formuojantis naujajai Europai, aisčių dalyvavimas kovose su Roma Skaityti toliau

Lietuvoje vieši baltų praeities tyrinėtoja Jūratė Statkutė de Rosales (video, audio) (49)

Jūratė Statkutė de Rosales

Pirmadienį birželio 13 d. vakare į Lietuvą atvyko garsi lietuvė, Venesuelos žurnalistė, baltų praeities tyrinėtoja Jūratė Regina Statkutė de Rosales. 20 val. 25 min. Vilniaus oro uoste išlipusius iš lėktuvo Jūratę de Rosales ir jos vyrą Luisą Rosales pasitiko ne fanfaros ir Lietuvos mokslo ir valdžios atstovų delegacija o gausus būrys gerbėjų su folklorinio ansamblio „Raskila“ dūdų garsais, kanklių skambėjimu ir liaudies dainomis bei tautinių juostų garbės keliu.

Jūratė Rosales buvo sujaudinta ir tokį sutikimą įvertino kaip viso savo gyvenimo aukščiausią pasiekimą. Skaityti toliau

Lietuvoje lankysis baltų praeities tyrinėtoja Jūratė Statkutė Rosales (27)

www.alkas.lt, papildyta 06.04, 9.00 val.

Jūratė Statkutė Rosales

Birželio 13 d. į Lietuvą atvyks Jūratė Statkutė Rosales (Jūratė Regina Statkutė de Rosales) – lietuvių kilmės Venesuelos žurnalistė, baltų praeities tyrinėtoja.

Birželio 15 d. 11 val. Vilniaus pedagoginiame universitete (VPU centriniai rūmai, Aktų salė, Studentų g. 39)  Jūratei  Statkutei Rosales bus suteiktas garbės daktarės vardas(honoris causa).

Birželio 16 d. 16 val. Lietuvos mokslų akademijos salėje numatomas Juratės Statkutės naujos knygos „Europos šaknys“ pristatymas. Skaityti toliau