Žymos archyvas: Jūratė Laučiūtė

J. Laučiūtė: Kam Lietuvai popieriniai lietuviai? (76)

Jūratė Laučiūtė | Propatria.lt nuotr.

Aistros dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo tiems, kurie priima kitos šalies pilietybę, vis dar kunkuliuoja. Ir, panašu, nenurims iki pat planuojamo referendumo dėl Dvigubos pilietybės įstatymo. Ši dvigubos pilietybės idėja, pasak aktyvios Sąjūdžio dalyvės, humanitarinių mokslų daktarės Jūratės Laučiūtės, jau spėjo supriešinti tautą. Kam to reikėjo? Ir su kuo kariaus į kovą kviečiami užsienyje gyvenantys lietuviai?

Beveik pusę savo gyvenimo pragyvenote Rusijoje, Sankt Peterburge, tad pažįstate gyvenimą ir jausmą toli nuo Lietuvos. Ką manote Skaityti toliau

J. Laučiūtė. Konstituciją į makulatūrą? (27)

Jūratė Laučiūtė | Propatria.lt nuotr.

Kažkas atsitiko Lietuvos valstybėje, jei daug vienas į kitą nepanašių žmonių staiga prabilo apie vieną ir tą patį dokumentą – Konstituciją.

Balandžio 15 d. Rimvydas Valatka skėlė „spyčą“ per radiją, kurį atkartojo „Delfis“: „Grybauskaitei – špygą, Konstituciją – į makulatūrą“.

Žurnalistas taip susisielojo, kad Žemės ūkio ministras Markauskas „pamynė šventą privačios nuosavybės principą“, Skaityti toliau

Vilniaus forumas reikalauja, kad Lietuvos valdžia stabdytų lituanistikos žlugdymą (video) (10)

Konferencija „Lituanistika globalizmo vėtroje: ugdyti tautos kultūrą, stiprinti valstybę“ | V. Sinicos nuotr.

Kovo 2 d. Lietuvos nacionalinio muziejuje įvyko visuomeninės organizacijos „Vilniaus forumas“ surengta konferencija „Lituanistika globalizmo vėtroje: ugdyti tautos kultūrą, stiprinti valstybę“. Konferencijoje buvo perskaityti šeši pranešimai: Vytauto Rubavičiaus „Lituanistika – Lietuvių kultūra – Lietuvos valstybė“, Rasos Čepaitienės ir Dariaus Vilimo „Istorijos tyrimai – mokslui ar visuomenei?“, Artūro Judženčio „Įsipareigojimo ir atsakomybės Tautai“, Marijaus Šidlausko „Lietuvių literatūra ir vertybės“, Jūratės Laučiūtės Skaityti toliau

Konferencija „Lituanistika globalizmo vėtroje: ugdyti tautos kultūrą, stiprinti valstybę“ (0)

Lietuvoje gausėja akivaizdaus lituanistikos žlugdymo apraiškų. Menkinamas lituanistikos tyrimų ir studijų statusas bei mažinamas jų finansavimas. Abitūros egzaminuose sudaromos sąlygos atsisakyti lietuvių literatūros. Tokiu būdu lituanistai – ir mokytojai, ir tyrėjai – visuomenėje praranda ir taip jau sumenkusį socialinį statusą bei prestižą. Jeigu ir toliau bus einama šia kryptimi, lituanistų gali ir visai nebereikėti…

Ruošiant politinę ir teisinę dirvą dvikalbystei šalies viešajame gyvenime įtvirtinti, faktiškai rengiamasi panaikinti valstybinį lietuvių kalbos statusą. Siaurinama lietuvių kalbos viešojo vartojimo erdvė. Kalba stumiama į akademinio gyvenimo paribius. Dirbtinai stabdoma jos natūrali plėtra. Didėja pavojus, kad lietuvių kalbą, kaip sovietmečiu, vėl bus mėginama paversti tik buitinio vartojimo kalba.

Reaguodamas į šias tendencijas Vilniaus forumas rengia konferenciją

Lituanistika globalizmo vėtroje: ugdyti tautos kultūrą, stiprinti valstybę

I dalis
Vytautas Rubavičius. „Lituanistika – Lietuvių kultūra – Lietuvos valstybė“
Rasa Čepaitienė, Darius Vilimas. „Istorijos tyrimai – mokslui ar visuomenei?“
Aušra Martišiūtė. „Lituanistika mokykloje: modernios, pasauliui atviros lietuvybės gairės“

II dalis
Marijus Šidlauskas. „Lietuvių literatūra ir vertybės“
Jūratė Laučiūtė. „Ar išlaikėme išbandymą laisve?“
Artūras Judžentis. „Įsipareigojimo ir atsakomybės Tautai“

Nuoširdžiai kviečiame ateiti pasiklausyti, o po to – apmąstyti ir paversti įsitikinimais bei veiksmais.

Būtina priešintis valdžios savivalei ir kurti lituanistikos gynimo sąjūdį. Kitaip valstybė liks be pamatų, o tauta – be savos kultūros.

Pridedame kalbininkų pareiškimą, atspindintį tikrąjį valstybės požiūrį į lituanistikos tyrimus:

http://www.propatria.lt/2018/02/kalbininkai-lietuvos-mokslo-taryba.html

 

J. Laučiūtė. Mes atsiprašėme. O jūs? (22)

Jūratė Laučiūtė | Propatria.lt nuotr.

Lietuva vėl išprovokuota, vėl kalama ant antisemitizmo kryžiaus. Senas, nusibodęs, bet dėl to ne mažiau skausmingas siužetas: įžūli ar/ir infantili ypata netikėtai, išdavikiškai smūgiuoja į paširdžius, tačiau gavusi grąžos, visa gerkle piktinasi, kokie nekultūringi, netolerantiški tie, kurie išdrįso duoti grąžos.

Jei panašūs apsižodžiavimai, apsistumdymai vyktų šalyje, kur visi konflikto dalyviai išpažįsta Kristaus mokymą ir juo seka, panašūs priekaištai turėtų realų pagrindą, nes daugelis dar prisimename Kristaus raginimą gavus į vieną žandą, šiukštu, neduoti grąžos, bet dar Skaityti toliau

L.V. Medelis. Radžvilomachija. Pavojus Lietuvai, ES ir TSPMI (18)

Vytautas Radžvilas | Alkas.lt nuotr.

Tai senas klausimas: jeigu katinas per tris minutes suėda vieną pelę, per kiek minučių jis suės tūkstantį pelių? Tiek pat senas atsakymas: pelės suės katiną. Štai kodėl gana pesimistiškai žiūriu į profesoriaus Vytauto Radžvilo susirėmimą su Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) administracija.

Prisiminkim: pavasarį V. Radžvilas Europos studijų magistro programos pirmakursiams skaitė Europos idėjos istorijos kursą. Išlaikius egzaminą, instituto administracija gavo kursą klausiusių studentų prašymą vietoj privalomojo padaryti jį pasirenkamuoju. Skaityti toliau

V. Vyšniauskas. Demokratijos išbandymas sąžiningumu ir N. Putinaitės rusenanti veidmainystė (3)

Vytautas Vyšniauskas | asmeninė nuotr.

Vilniaus universiteto docentė Nerija Putinaitė parašė straipsnį jautriu pavadinimu „Vietoje diskusijos – asmeniškumais persmelkta kova be taisyklių“. Reaguodama į profesoriaus Vytauto Radžvilo straipsnį „Mankurtizmo spąstai“ bei į diskusijas viešojoje erdvėje apie profesoriaus padėtį jų bendroje darbovietėje, N. Putinaitė teigia, jog „Lietuvoje stipriai reiškiasi kelios netolerancijai priskirtinos reakcijos į kitokią ar nepatinkančią poziciją, pažiūras ir idėjas“. Jos tikslas – pakalbėti apie tai per asmeninę prizmę, kadangi minėtame straipsnyje gvildenami jos atžvilgiu asmeniški dalykai.

Nėra jokios abejonės, kad diskusijos – itin svarbus demokratijos elementas. Skaityti toliau

P. Jakučionis. Ginčai su Lenkija, Lietuvos lenkais ar tik su Lietuvos lenkų rinkimų akcija? (15)

Povilas Jakučionis

Apie tuos ginčus jau labai daug prikalbėta ir prirašyta. Atrodytų, jog nieko daugiau negalima sugalvoti. Nuomonės skamba labai skirtingos, viena kitai prieštaraujančios ne tik iš oponuojančių lenkų ir lietuvių pusių, bet ir tarp pačių lietuvių ar lenkų.

Pradėta nuo kelių šimtmečių istorijos, nuo Liublino unijos iki Suvalkų sutarties sulaužymo ir iki šių dienų problemų. Jei šiuose ginčuose ieškoma tiesos, tai vargu ar padės senų jau užgijusių žaizdų judinimas. Ne bent norima dar kartą įsitikinti, jog ir dabartinės Lietuva bei Lenkija labai skirtingai traktuoja savo tarpusavio santykių istoriją. Įsitikinus dėti tašką po senąja istorija ir toliau nagrinėti lietuvių bei Lietuvos lenkų santykius po 1990 m. Kovo 11-osios Akto paskelbimo. Skaityti toliau

J.Laučiūtė. Kas bijo istorijos? (23)

Jūratė Laučiūtė, www.voruta.lt   

Jūratė Laučiūtė

Jeigu neturėtume europarlamentaro Valdemaro Tomaševskio, jį vertėtų išsigalvoti. Nes būtent jo pasisakymai skatina (arba – provokuoja) garsiau kalbėti apie Lietuvą, lietuviškumą, apie lietuvių genties tapsmą tauta ir to tapsmo pėdsakus (arba jų nebuvimą) kalboje, istorijoje, archeologijoje, sąmonėje.   

Belieka tik įsiklausyti į tas idėjas, kurias gimdo antilietuviškumo aptemdyta pono V.Tomaševskio ir jo pasekėjų sąmonė, ir žaisti su jomis savotišką ideologinį tenisą. Tik žaisti reikia ne su V. Tomaševskio sukonstruota aptemusios sąmonės „rakete“, o apsiginklavus faktais ir moksliniais argumentais. Skaityti toliau

J.Laučiūtė. Lenkai Vilnijoje: politika ir statistika (5)

Jūratė Laučiūtė, www.delfi.lt

© DELFI (A.Didžgalvio nuotr.)Lenkų rinkimų akcijos sėkmė Vilniuje daug kam buvo lyg šaltas dušas viduržiemyje. Mėginimai analizuoti susiklosčiusią situaciją dažniausiai pasibaigia niurzgėjimu dėl kai kurių „didžiosios Lenkijos“ politikų kišimosi į Lietuvos vidaus reikalus ir atviro Lietuvos lenkų pretenzijų Lietuvai ir lietuviams rėmimo. Kiti pabrėžia ir neeilinį Valdemaro Tomaševskio sugebėjimą suvienyti rusų ir lenkų mažumų nuoskaudas.

Politika I: XXI amžius Skaityti toliau