Žymos archyvas: Jupiteris

Liepos danguje Jupiteris keis Saturną (0)

Sietynas | Ričardo Balčiūno nuotr.

Sietynas paskelbs antrą vasaros pusę

Liepos vakarais žvaigždėtame danguje išsiskirs Didžiojo Vasaros Trikampio žvaigždės: žemiausiai pietryčiuose – Altayras, kairiau ir gerokai aukščiau – Denebas, nuo jo į dešinę ir šiek tiek aukščiau – Vega. Vakaruose ryškiausiai švytės Jaučiaganio žvaigždė – Arktūras. Vakaruose žemyn leisis Didieji Grįžulo Ratai, o šiaurės rytuose aukštyn kops Kasiopėja. Skaityti toliau

Liepą skriesime toliausiai nuo Saulės (2)

Arūnas Rasakevičius, www.alkas.lt

Jupiteris. „Casini“ zondo nuotr.

Giedrą vidurvasario vakarą pirmiausiai „pražys“ Didžiojo Vasaros Trikampio žvaigždės: žemiausiai pietryčiuose – Altayras, kairiau ir gerokai aukščiau – Denebas, o nuo jo į dešinę ir šiek tiek aukščiau, pati ryškiausia iš trijulės – Vega. Pastaroji yra viena iš artimiausių plika akimi matomų žvaigždžių. Jei skrietume šviesos greičiu, tai iki jos ir atgal teužtruktume 50 metų. Altayras dar arčiau – kelionėje į abi puses sugaištume kiek daugiau nei 30 žemiškųjų metų. Kita kalba su Denebu, kelionė su grįžimu užtruktų 6500 metų. Vakarinėje dangaus pusėje rausvai „pražys“ Jaučiaganio žvaigždė – Arktūras. Skaityti toliau

Trumpiausios birželio naktys su didžiausiomis planetomis ir užtemusiu Mėnuliu (7)

Arūnas Rasakevičius, www.alkas.lt

Pilnas Mėnulio užtemimas

Štai ir sulaukėme kalendorinės vasaros su trumpų naktų mėnesiu birželiu. 21 dieną įvyks vasaros saulėgrįža ir pamažu dienos ims trumpėti. Saulė po horizontu nepanirs taip giliai ir net viduryje nakties dangus atrodys lyg užtrauktas šviesia skraiste, o ypač šiaurinė pusė. Šis laikotarpis iki liepos vidurio yra nedėkingas mūsų platumų gyventojams, kurie žvalgosi po žvaigždžių žiedais nusėtą dangų. Gerai matysis tik ryškiausios žvaigždės ir žvaigždynai: šiek tiek į vakarus nuo zenito pasislinkusiame Jaučiaganio žvaigždyne akį traukiantis Arktūras, į rytus nuo zenito Lyros žvaigždyne švytės Vega, šiaurėje visai palei horizontą slinks Vežėjo Kapela, Skaityti toliau

Ant lenko namo stogo nukrito meteoritas (3)

www.delfi.lt

Meteoritas

Skelbiama, kad per incidentą žmonės nenukentėjo, tačiau buvo apgadintas namo stogas.

Meteorito liekanas analizei pasiėmė astronomai. Jas ketina ištirti profesorius Tadeuszas Przylibskis iš Vroclavo technikos universiteto.

Vėliau tai, kas liko iš meteorito, bus perduota Nikolo Koperniko muziejui Fromborke arba Olštynės planetariumui. Skaityti toliau

Kovo mėnesį dėmesys Merkurijui (video) (0)

Arūnas Rasakevičius, www.alkas.lt

Jupiterio ir Merkurijaus susitikimas

Kovo mėnesio apžvalgoje jau minėjau, kad šį mėnesį bus geriausios sąlygos stebėti įnoringąją planetą – Merkurijų.

Stebėjimus palengvins ir Jupiterio viešnagė vakariniame danguje. Jie vienas su kitu prasilenks kovo 13–16 dienomis.

Kovo 17 dieną prie Merkurijaus priartės kosminis zondas „Mesendžer“. Jis pirmą kartą žmonijos istorijoje pabandys tapti arčiausiai Saulės skriejančios planetos dirbtiniu palydovu.

Žiūrėkite apie tai BBC videoreportažą: Skaityti toliau

Kovo danguje – Jupiterio ir Merkurijaus susitikimas (7)

Jonas Vaiškūnas, www.alkas.lt

Jonas Vaiškūnas

Žvaigždės skelbs pavasarį

Lyg atsisveikindamos ryškiausios žiemos žvaigždės kovo vakarais rikiuosis aukštai virš pietų horizonto: Didysis Šuo su ryškiuoju Sirijum, Šienpjoviai su Rygeliu ir Betelgeize, Tauras su Aldebaranu ir Sietynu… Paukščių Takas drieksis iš pietų į šiaurę, „pasiruošęs“ rodyti kelią iš tolimų kraštų grįžtantiems paukščiams. Nuo šiol jis kasnakt vis labiau glausis prie vakarų horizonto, diena po dienos stumdamas žemyn nuo dangaus skliauto ryškiausius žiemos žvaigždynus. Tuo pat metu vis aukščiau virš rytų horizonto kops vakarais tekantis įspūdingas Liūto žvaigždynas. Skaityti toliau

Kovo mėnuo su žieduotoju Saturnu (4)

Arūnas Rasakevičius, www.alkas.lt

Saturnas

Antra vasario mėnesio pusė pažėrė daugybę giedrų naktų, kuomet beveik kasdien buvo galima gėrėtis žvaigždžių žiedais pražydusiu dangumi. Tikėkimės, kad kovo mėnuo mums nešykštės šio gėrio taip pat.

Iš žvaigždynų mus stebins Šienpjovių (Oriono) žvaigždžių sambūris, aukščiau ir Dvyniai su ryškiausiomis žvaigždėmis – Kastoru (aukščiau) ir Poluksu (žemiau), pastarasis yra ryškiausia žvaigždė, prie kurios rasta planeta. Vakare taip pat visu gražumu švyti Sirijus – ryškiausia nuo Žemės matoma žvaigždė. Tuo pačiu metu tai ir viena iš artimiausių saulių, nutolusi „tik“ per 8,6 šviesmečio. Skaityti toliau

Vasario dangų dalinsis trys planetos (1)

Jonas Vaiškūnas, www.alkas.lt

Sietynas fotografuotas su 200/1000 teleskopu ir Canon 350D, apdorota Photoshop ir Paint Shop pro, R.Balčiūno nuotr.

Tarp žvaigždžių išsiskirs Šienpjoviai

Giedrais vasario vakarais žvaigždėtame danguje žvilgsnį trauks virš pietų horizonto iškilęs įspūdingas Šienpjovių (Oriono) žvaigždynas ir  neaukštai pietvakariuose ryškumu išsiskirianti gelsva Jupiterio planeta.

Virš Šienpjovių puikuosis Tauro žvaigždynas su įsidėmėtinais Sietyno (Plejadų) ir Hiadų žvaigždžių spiečiais. O dar aukščiau švytės į patį zenitą įkopęs Vežėjas su ryškiąja Kapelos žvaigžde ir Persėjas. Skaityti toliau

Spalio dangaus akcentai – Jupiteris ir Hartlio kometa (1)

Jupiteris | „Casini“ zondo nuotr.

Išryškės Paukščių takas

Įsibėgėjant rudeniui žvaigždėtas dangus kasnakt atrodys vis įspūdingiau. Per visą dangų vakarais iš šiaurės į pietus drieksis itin išryškėjęs Paukščių takas. Jame bus nesunku atrasti vienas paskui kitą besirikiuojančius ryškiausius Vežėjo, Persėjo, Kasiopėjos, Gulbės, Lyros, Erelio ir  Šaulio žvaigždynus. Skaityti toliau