Žymos archyvas: Juozas Zikaras

2021-ieji paskelbti Juozo Zikaro metais (0)

profesionalus Lietuvos skulptorius, profesorius Juozas Zikaras | wikipedia.org nuotr.

Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2021 m. lapkričio 18 d. sukanka 140 metų, kai gimė Lietuvai ypač nusipelniusi asmenybė – vienas pirmųjų profesionalių Lietuvos skulptorių prof. Juozas Zikaras, paskelbė 2021-uosius Juozo Zikaro metais. Už tai numatantį Seimo nutarimą (projektas Nr. XIIIP-4945(2) vieningai balsavo 90 Seimo narių.

Kitais metais taip pat sukanka 100 metų, kai sukurtas vienas iškiliausių Lietuvos nepriklausomybės simbolių – Juozo Zikaro skulptūra „Laisvė“. Skaityti toliau

Siūloma 2021-uosius metus paskelbti iškilių Lietuvos asmenybių metais (0)

profesionalus Lietuvos skulptorius, profesorius Juozas Zikaras | wikipedia.org nuotr.

Seimas svarstys siūlymus 2021 metus skelbti iškilių Lietuvos asmenybių Juozo Zikaro, Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos, Jono Karolio Chodkevičiaus, kardinolo Vincento Sladkevičiaus, Vytauto Mačernio metais.

Vyriausybei siūloma parengti metų programas ir 2021 metų valstybės biudžete numatyti lėšų programų įgyvendinimui. Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Prabils varpai, skelbiantys Kovo 11-osios trisdešimtmečio rytmetį… (4)

Zigmas Tamakauskas | Asmeninė nuotr.

Gražiai atšventus mūsų Valstybės atkūrimo dieną, į mūsų namus beldžiasi pirmoji didi pavasario šventė – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmetis. Į Kovo 11-ją mes ėjome nešdamiesi savo širdyse Vasario 16-osios idėjas, savo Tėvynės laisvės vilties vėliavą, pažymėtą Birželio 23-iosios sukilėlių, narsiųjų partizanų, knygnešių, tremtinių, žuvusių ar nukankintų mūsų geriausių tautiečių auka. Į Kovo vienuoliktąją ėjome su tos vėliavos paskleista dvasinio polėkio, Vienybės Tikėjimo ir Vilties šviesa. Šią dieną gražiai simbolizuoja ant architekto Karolio Reisono įrengto pjedestalo aukštai pakilęs skulptoriaus Juozo Zikaro angelas, vienoje rankoje laikantis sutraukytas nelaisvės grandines, o kitoje rankoje – karžygių iškovotą Lietuvos laisvės vėliavą. Skaityti toliau

A. Lapinskas. Kaip nueiti į Seimą? (4)

Seimo fontanas | miestai.net nuotr.

Įsivaizduokime, lydime svečią, tarkim, iš užsienio, į Lietuvos Respublikos Seimą. Ateiname nuo Lukiškių pusės ir priartėję prie Tautos atstovybės (Seimas dar pavadinamas ir taip), pasukame visiems žinomo, labiausiai įprasto Seimo įėjimo link, to nuo Mažvydo bibliotekos pusės.

Čia svečias truputėlį suglums, išvydęs taisyklingos formos, dailiais borteliais įrėmintą plotą, kupiną žydinčių pievos gėlių (suprantama, tik vasaros metu). Tolimesniame tos pievos gale matosi sudėtinga piramidės formos metalinė konstrukcija su Europos žemėlapio piešiniais. Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Gyvoji pamoka minint rudeninę tremtį… (2)

Ekskursijos vadovas Zigmas Tamakauskas prie Genocido aukų muziejaus mokiniams kalba apie istoriją | rengėjų nuotr.

Minint 1951 metų spalio mėnesio Lietuvos žmonių tremtį, pavadintą „Ruduo“ (Osen) su didele Kauno Stasio Lozoraičio jaunesniųjų klasių mokinių grupe pabuvojome Vilniuje, kur apsilankėme Genocido aukų muziejuje ir LR Seime.

Vykome kartu su mokyklos klasių vadovėmis – iškiliomis mokytojomis – Jūrate Valatavičiene, Alma Murzine ir Violeta Mickevičiene, stengiančiomis nuo jaunumės pradinukų širdelėse sėti Tėvynės meilės sėklą, žadinti jose savo krašto istorijos geresnio pažinimo norą. Skaityti toliau

B.Ma­laš­ke­vi­čiū­tė. Lie­tu­viš­ko žo­džio kon­tra­ban­da (4)

Kadras iš filmo „Knygnešys", rež. J.Trukanas

Kovo 16-ąją minime Knygnešio dieną. Šių žmonių veikla, prisidėjusi prie lietuviško žodžio išsaugojimo, visais laikais buvo vertinama dviprasmiškai.

Istorijos laikotarpis nuo 1864 iki 1904-ųjų apibūdinamas keturiais žodžiais – lietuviškos spaudos draudimo metai. Tai knygnešių, daraktorių ir vargo mokyklų laikotarpis, išauginęs pirmąją lietuvių inteligentų kartą. Taip jau istoriškai susiklostė, kad ano meto simboliais tapo „Vargo mokykla“ ir „Knygnešys“. Prieš pradedant kalbėti, kodėl taip nutiko, reikia pažymėti, jog požiūris į tam tikrus dalykus priklauso ir yra susijęs su visuomenės požiūriu ir tuo metu valstybėje vykdoma kultūrine politika. Skaityti toliau

Panevėžio miesto garbės pilietis – Juozas Zikaras (2)

Liepos 5 d. Panevėžio miesto savivaldybės taryba miesto garbės piliečio vardą suteikė Juozui Zikarui (1881–1944).

Tai pirmasis profesionalus lietuvių skulptorius, neatsiejamai susijęs su Panevėžiu. J.Zikaras gimė 1881 m. Panevėžio apskrityje, Paįstrio apylinkėse, Paliukų kaime. 1916 m. baigė Peterburgo dailės akademiją, 1919–1929 m. dirbo dailės mokytoju Panevėžio valstybinėje berniukų gimnazijoje ir gyveno Panevėžyje. Skaityti toliau

G. Čepaitienė. Ten, kur gimė tautiška giesmė (video) (0)

Neseniai pasirodė knyga-albumas „Lietuvos himno gimtinė“. Jos autorius – Vilniuje gyvenantis, tačiau visą savo laisvalaikį paskyręs gimtajam Kudirkos Naumiesčiui, pagal išsilavinimą inžinierius, pagal pašaukimą – istorikas Romas Treideris. Tai jo kaupti, dovanoti eksponatai augino tuometinės Vinco Kudirkos vidurinės mokyklos muziejų, tai jo ir bendraminčių iniciatyva Kudirkos Naumiestyje iškilo Vinco Kudirkos muziejus, kurio fonduose ne vienas eksponatas – Romo Treiderio dovana. Skaityti toliau