Naujienų srautas (RSS) Alkas feisbuke

Žymos archyvas: Juozas Tumas-Vaižgantas

Vyriausybė numatė 2019-ųjų Juozo Tumo-Vaižganto metų minėjimo renginius (0)

Juozas Tumas-Vaižgantas, 1923 m. | maironiomuziejus.lt nuotr.

Rugsėjo 4 d. Vyriausybė Kultūros ministerijos siūlymu patvirtino Juozo Tumo-Vaižganto 150-ųjų gimimo metinių minėjimo 2019 metais planą. 2019-ieji Seimo nutarimu yra paskelbti Juozo Tumo-Vaižganto metais. J. Tumas-Vaižgantas yra viena ryškiausių XX a. pirmosios pusės asmenybių, tautinio atgimimo ir moderniosios kultūros reiškėjas, lietuvių prozos klasikas, kritikas ir literatūros istorikas, kurio kūrybinis palikimas yra gausiausias tarp to meto rašytojų.

Skaityti toliau

D. Žuromskienė. Per juostą – į širdį (0)

Juozas Tumas-Vaižgantas, 1923 m. | maironiomuziejus.lt nuotr.

Atminty iškyla Mariaus Puloko eilėraščio „Lino kelias“ eilutė: „Kaip gaila vasaros ir žydinčio lino, / Bet jo žydėjimas toks trumpas ir trapus. / Jis su žmogum keliauja ilgą, ilgą kelią, / Primindamas kančias, vargus …“. Poeto eilėmis tyliai prikeliama tai, kas protėviams buvo brangu, kas jų gerbta ir mylėta.

Tik poetai, rašytojai padeda geriau suvokti praėjusio laikmečio dvasią. Linas – svarbi lietuvių tautos pasaulėjautos formavimo dalis. Šiandien linas dažnai tampa simboliu, raginančiu saugoti tautos kultūros vertybes.

Todėl ir norisi prabilti J. Tumo-Vaižganto žodžiais: „Per juostą – į širdį“. Toje juostoje Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Kauno deputatų klubo išvyka (nuotraukos) (1)

Šakiuose prie dr. Vinco Kudirkos paminklo giedame Kauno deputatų klubo himną (Maironio „Užtrauksme naują giesmę“ ištrauką) | R. Gaidžio ir R. Kazakevičiaus nuotr.

Kauno  Deputatų klubas (jį sudaro įvairių kadencijų buvę miesto savivaldybės tarybos nariai, jo prezidentas – miesto ceremonmeisteris Kęstutis Ignatavičius), klubo prezidento pavaduotojo Raimondo Gaidžio iniciatyva, dr. Vinco  Kudirkos mirties 118 metų minėjimo  išvakarėse  ir  artinantis mūsų Valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimui, surengė  labai prasmingą išvyką Vinco Kudirkos keliais. Pakeliui sustodavome pasidairyti  ir po kitus miestelius, daugiau žinomus kultūros istorijoje. Malonu, kad šioje kelionėje dalyvavo ne tik klubo nariai, bet ir jų artimieji. Skaityti toliau

A. Šlepikas: Nežinodamas praeities nežinai, ką reiškia dabartis (video) (0)

Slepiko TV filmas1

Nuo sausio 7 dienos į LRT televizijos eterį sugrįžta Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skirtas dokumentinių vaidybinių filmų ciklas „Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą“. Projekto režisierius Alvydas Šlepikas džiaugiasi, kad kūrybinė komanda galėjo toliau tęsti prasmingą švietėjišką darbą.

Dokumentinių vaidybinių filmų ciklas „Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą“ pasakoja apie Lietuvai svarbias istorines asmenybes. Pasak režisieriaus A. Šlepiko, šio filmų ciklo idėja aiški – pristatyti asmenybes, Skaityti toliau

R. Šarknickas. Dovana Lietuvai šimtmečio proga – Tautos namai (5)

Profsajungų rūmai ant Tauro kalno Vilniuje | wikimedia.org nuotr.

Lietuva. Vilnius. Naujamiesčio seniūnija ir joje esantis Pamėnkalnis arba kitaip – Tauro kalnas. Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio kontekste ši vieta galimai turėtų įgauti ypatingą reikšmę, mat dar 1907 m. buvo iškelta idėja būtent čia statyti kultūros rūmus – Tautos namus. Idėjos iniciatorius, vienas iš Tautos tėvų, dr. Jonas Basanavičius, kartu su kitais Lietuvos visuomenės veikėjais, tokiais kaip M. K. Čiurlionis, Petras ir Jonas Vileišiai, Antanas Smetona, Juozas Tumas-Vaižgantas, Kazys Grinius ir kt., už žmonių suaukotus pinigus ant Tauro kalno 1911–1913 m. įgijo žemės sklypą, kuriame numatė vystyti šį projektą.

Kad ir kaip būtų gaila, tačiau Tauta vis dar neturi savo namų Vilniuje. 1964-aisiais istorinėje vietoje vietoj Tautos namų buvo pastatyti Profsąjungų rūmai, Skaityti toliau

A. Bumblauskas: Pramiegojom savo istoriją, kurios turėtų prireikti (8)

Alfredas Bumblauskas | E. Kurausko nuotr.

Anot Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesoriaus Alfredo Bumblausko, nors Lietuvos istorija laikoma vienu mūsų tapatybės pagrindų, tačiau visą laiką gyvenome su pramiegotos Lietuvos istorijos idėja. Ne veltui Maironis yra pasakęs, kad po Vytauto mirties – penki amžiai nakties be aušros.

Tokiomis įžvalgomis dalijosi vienas įtakingiausių istorikų paskaitoje „Pramiegota Lietuvos istorija“, skaitytoje vasario 2–4 d. vykstančioje tarptautinėje mokymosi, žinių ir karjeros planavimo parodoje „Studijos“.

Skaityti toliau

Muziejams perduotose nuotraukose, dokumentuose, rankraščiuose – Lietuvos Nepriklausomybės kelio liudijimai (0)

3_Sajudis

Jau galima susipažinti su paroda „Lietuvos Nepriklausomybės kelias: asmenybės, įvykiai“, parengta pagal informaciją, kurią 2016 m. muziejams pateikė gyventojai ir organizacijos, perduodami jiems saugoti nuotraukas, dokumentus, rankraščius ar šių objektų skaitmeninius vaizdus, liudijančius apie mūsų valstybės kūrimąsi nuo XIX a. pab. iki šių dienų. Parodoje – 23 mobilūs stendai, kiekviename iš jų – vis kita Lietuvos Nepriklausomybės kelią iliustruojanti istorija. Su paroda internete galima susipažinti  čia.

Parodoje pristatomos nuotraukos, kuriose įamžinti ne tik tokie gerai žinomi valstybės ir visuomenės veikėjai kaip Jonas Basanavičius ar Vytautas Landsbergis, Skaityti toliau

Sunkus ir ilgas blaivybės kelias (1)

motiejus-valanciu_motiejusvalancius-weebly-com

Pastaruoju metu ieškoma naujų priemonių blaivybei skatinti. Prieš rinkimus Seime buvo kuriami alkoholio vartojimo apribojimo projektai, įvairios gelbėjimosi iš girtuokliavimo liūno akcijos, siūloma stipriuosius gėrimus pardavinėti tik specializuotose parduotuvėse, padidinti baudas už alkoholio vartojimą viešose vietose.

Aktyvi veikla

Užlieti kunkuliuojančio informacijos srauto apie galynėjimąsi su girtuoklystės šmėkla nebeprisimename Motiejaus Valančiaus – Žemaičių vyskupo, švietėjo, aktyvaus visuomenininko, politiko, istoriko, rašytojo, blaivybės sąjūdžio organizatoriaus. Autoritetingą asmenybę jaudino ne tik baudžiavos ir carinė priespauda, bet ir Lietuvos krašto pakelėse stūksančios smuklės ir karčemos. Skaityti toliau

Seimo komisija ragina pasirengti Juozo Tumo-Vaižganto gimimo 150-mečiui (0)

Juozas Tumas-Vaižgantas, 1923 m. | maironiomuziejus.lt nuotr.

Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija kreipėsi į Seimo Pirmininkę, prašydama į artimiausio Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkę įtraukti klausimą dėl 2019 metų paskelbimo rašytojo Juozo Tumo-Vaižganto metais, minint jo 150-ąsias gimimo metines (Seimo nutarimo projektas Nr. XIIP-4812).

Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkė Irena Degutienė mano, kad būtų reikalinga parengti minėjimo programą iš anksto. Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos iniciatyva buvo parengtos stambiausių sukakčių – Kristijono Donelaičio, Maironio ir kitų asmenybių minėjimo programos. Skaityti toliau

Anykščiai kviečia į Vaižgantines (0)

anyksciai.lt nuotr.

Rugsėjo 17 dieną, šeštadienį, nuo 13 val. lietuvių literatūros klasiko kanauninko Juozo Tumo- Vaižganto gimtinėje – Anykščių rajono Svėdasų seniūnijos Malaišių kaime vyks tradicinės Vaižgantinės.

Vaižgantinnėse bus pagerbtas penkioliktas respublikinio literatūrinio Vaižganto apdovanojimo laimėtojas ir aštuntasis Vaižganto mažojo apdovanojimo „Už nuopelnus Svėdasų kraštui“  laimėtojas, o taip pat įvairių varžytuvių dalyviai, gimtojo krašto šviesuoliai.

Renginyje gros nuotaikinga muzika, ant Malaišių senųjų pastatų sienų veiks Simonos Bagdonaitės ir Raimundo Kovo parengtas nuotraukų parodos. Skaityti toliau

R. Baškienė. Garsios Lietuvos moterys. Emilija Vileišienė (0)

Emilija Vileišienė | archyvinė nuotr.

Rugpjūčio 26 d. sukanka 81 metai nuo vienos veikliausios visuomenininkės, lietuvybės stiprintojos lenkų okupuotame Vilniaus krašte, Emilijos Vileišienės mirties. Ta proga rugpjūčio 26 d. 17 val. Šv. Mikalojaus bažnyčioje bus laikomos mišios už jos sielą.

Pasvalio kraštas Lietuvai yra padovanojęs iškilių žmonių, kurių tarpe bene garsiausia yra Vileišių giminė. Broliai Petras, Antanas, Jonas XIX a. pabaigoje bei XX a. pradžioje buvo lietuvių tautos žadintojai, švietėjai, lietuviškų laikraščių steigėjai. Geležinkelių ir tiltų inžinierius Petras Vileišis teikė peticijas carui dėl spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo, rašė straipsnius į „Aušrą” ir „Varpą”,  leido pirmąjį  Skaityti toliau

Birštono kurortas švęs 170 metų sukaktuves (2)

Birštono savivaldybės nuotr.

Birželio 10–12 d. Birštono kurortas švęs 170 metų sukaktuves, nuo 1846 m. čia pradėtas taikyti kurortinis gydymas.  Miesto šventės šūkis – „Birštonuokimės“, kurio autorius to meto žymiausias tinklaraštininkas Juozas Tumas-Vaižgantas kviečia pajausti kurorto dvasią, užsikrėsti gera energija ilgam.

„Birštonuokimės – lygybė žodžiui „draugaukime“. Savo svečiams norime perteikti draugiško miesto dvasią, kuriame atmosferą, kuri leistų atsikvėpti, užmiršti kasdienius Skaityti toliau

Veidų ir žemės vagos (II) (0)

Ona Pajedaitė (apie 1980 m.) |autoportretas

Su lituaniste, fotomenininke Ona Pajedaite kalbasi Juozas Šorys.

Pokalbio tęsinys. Pradžia ČIA.

– Įsimintinas Jūsų bendravimas su rašytojais, jų fotografavimas. Kaip nutiko, kad mokydama lietuvių kalbos profesinėje technikos mokykloje Vilniuje užsiėmėte ir fotografija? 

– Man baigiant dvyliktą klasę brolis padovanojo fotoaparatą. Vokišką, gerą. Jau tada buvau padariusi šiek tiek nuotraukų. Mokydamasi Vilniaus universiteto Filologijos fakultete nedaug fotografavau – padarydavau draugų nuotraukų iškylose, susibūrimuose. Skaityti toliau

Širvintose surengta vakaronė „Baltas lino gyvenimas“ (1)

Širvintose surengta vakaronė „Baltas lino gyvenimas“ | rengėjų nuotr.

Ši J. Tumo-Vaižganto citata iš „Lino darbų pasakos“ taikliausiai apibūdina  gruodžio 11 dieną Širvintų „Atžalyno“ progimnazijoje vykusią etnokultūrinę bendruomenės vakaronę, į kurią susirinko per 250 dalyvių: mokinių, jų tėvų, senelių, mokytojų ir svečių. Pasak vieno iš renginyje dalyvavusio mokinio tėvelio, tokios vakaronės sugrąžina vaikus ir suaugusius į šių dienų  žmonėms egzotišką, primirštą senolių pasaulį.

Vakaronėje „Baltas lino gyvenimas“ visi dalyviai  klausėsi  Juozo Tumo-Vaižganto „Lino darbų pasakos“, bandė iš eilės atkartoti Skaityti toliau

R. Ozolas. Šventas Vaižgantas (0)

Juozas Tumas-Vaižgantas  1923 m.

Jis – kitoks. Iš pirmo žvilgsnio.

Koks – pasakyti labiausiai kliudo tie jo perdegę plaukai, švelniai, bet įsakmiai siaučiantys jį tokio kažkokio amžinojo lietuvių senolio aureole.

Joks jis senolis. Nereikia nė įsiskaityti, pakanka atidžiau pažvelgti į katrą ne visai atsitiktinį jo portretą, kad pamatytum vaiko akis, modeliuojančias visą gyvenimui tiesiog jaunuoliškai atvirą Vaižganto veidą. Jo akys yra durys į gyvenimo šventovę, kuri yra tokia didelė, kad joje telpa visas pasaulis su visais savo dievais ir žmonėmis, ir mums lieka tik kartu su visais Vaižganto vaikais ir jaunuoliais stebėtis, koks tas pasaulis gražus, o su suaugusiais – džiaugsmingai apie jį kalbėti. Skaityti toliau

Kur pamatyti legendinius J.Tumo-Vaižganto kailinius? (0)

Maironio muziejaus nuotr.

Juozas Tumas-Vaižgantas dar gyvas būdamas tapo legenda. Legendiniais tapo ir kai kurie jo asmeniniai daiktai. Pavyzdžiui, garsieji Vaižganto kailiniai, kuriuos jam 1925 metais, viešint Paryžiuje, nupirko sesers Severijos žentas diplomatas Petras Klimas. Tuo pačiu nupirko ir kailinę kepurę. Kepurės pirkti Klimas neketino, bet Vaižgantas, garsėjęs savo humoru, pasakė: „davei žirgą, duok ir balną.“
Su naujais kailiniais ir kepure rašytojas nusifotografavo vienoje iš garsiausių Paryžiaus fotoatelje.

Dabar tie Vaižganto kailiniai, tiksliau, paltas iš geros angliškos medžiagos, pamuštas usūrinio šuns kailiu, Skaityti toliau

Jau dvi Vaižganto literatūrinių herojų skulptūros puošia rašytojo sodybvietę (0)

Skulptūra Vaižganto literatūriniam veikėjui - kaimo tijūnui Rapolui Geišei Malaišiuse

Lietuvoje ir užsienio šalyse žinomo rašytojo, vieno iš lietuvių grožinės literatūros pradininkų ir klasikų, liaudies švietėjo, kraštiečio ir kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto gyvenimo būdas ir filosofija, ypač moralinės, dvasinės ir sielovadinės jo nuostatos su giliu kaimo žmogaus gyvenimo pajautimu, jo rūpesčių, siekių ir dorų kaimyniškų santykių suvokimu bei įprasminimu beletristiniuose ir kituose kūriniuose iki šiol nepaprastai žavi bei įkvepia prasmingiems darbams visus Svėdasų krašto žmones.

Galbūt dėl to čia iš kartos į kartą yra menamas, gerbiamas bei saugomas ir paties rašytojo Vaižganto atminimas. Kunigiškių kaime iki šiol globojama rašytojo lankyta senoji pradžios mokykla, platų kultūros ir švietimo darbų barą varo Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejus, atstatyti gimtajame Malaišių kaime jo tėvų sodybos pamatai, išsaugotas rašytojo bareljefinis paminklas, Skaityti toliau

M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (IX) (2)

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

10. Tautininkų sąjunga: istorinis kelias

1924 m. įsikūrusi Lietuvių tautininkų sąjunga (LTS) dažniausiai gvildenama dviem arba vienu iš dviejų aspektų – tautiškumo ir demokratijos. Išsamiau jos ideologijos ir praktikos bruožai aptariami retai. Nei demokratija, nei tautininkystė nėra kažkas vientiso ar atskirto nuo kitų politinių ideologijų ar sistemų, pavyzdžiui – konservatizmo, liberalizmo ar socializmo. LTS kelias – permainingas, įvairiais laikotarpiais čia telkėsi įvairios srovės, bet vyraujančia tėkme paprastai įvardijamas konservatizmas. Aptarkime, kiek ši prielaida pagrįsta. Skaityti toliau

J.Tumo-Vaižganto gimtinė kviečia į tradicines „Vaižgantines“ (1)

J.T.Vaižganto gimtinė | efoto.lt, Kazimiero nuotr.

Rugsėjo 22 d., šeštadienį, nuo 13 val. Anykščių rajono Svėdasų seniūnijos Malaišių kaime, lietuvių literatūros klasiko kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto gimtinėje, visi kviečiami į tradicinį respublikinį renginį – „Vaižgantines“.

„Vaižgantinių“ programoje numatomos patrankos salvės už Tėvynę Lietuvą, Vaižganto šviesų atminimą, Vaižganto premijos laureatus bei visus „Vaižgantinių“ dalyvius.

Bus įteiktos vienuoliktosios Lietuvos rašytojų sąjungos, Lietuvos žurnalistų sąjungos ir
Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos įsteigtos respublikinės Vaižganto premijos. Skaityti toliau

Tautos namų idėja bus įgyvendinta iki 2018 metų (0)

Vilniaus profsajungų rūmai | vilnius.lt nuotr.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba iškilmingame posėdyje pritarė rezoliucijai, kuria įsipareigojama iki 2018 metų sostinėje įkurti Tautos namus.

„Norime, kad Tautos namai būtų atgaivinti minint Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto 100-ųjų metines, taigi dar turime šešerius metus pagaliau įgyvendinti šį projektą. Justinas Marcinkevičius yra sakęs: „Tauta atstato Valdovų rūmus, nors pati neturi ne tik rūmų, bet netgi namų“, – sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas. Skaityti toliau

Vaižganto „Juodžiaus kelmo” atlaidai (2)

Premijos laureatas poetas Liudvikas JakimavičiusPaskutinį metų rugsėjo šeštadienį Svėdasų apylinkių Maleišių sodžiuje vyko tradicinės „Vaižgantinės”, šventė skirta rašytojo, literatūros klasiko Juozo Tumo-Vaižganto užrašytiems kūriniams aktualizuoti dabartiniame laike. Visada įdomu dalyvauti šioje šventėje, jau vietos gyventojų pramintoje atlaidais. Visas atlaidų šurmulys sukosi apie didžiulį akmenį, Vaižganto „Juodžiaus kelmu” pavadintą. Gimė mintis – „Juodžiaus kelmo” atlaidai.

Įdomiausia besirutuliojančius atlaidų įvykius stebėti pro trobos langą ar praviras duris, iš už klėtelės ar iš po Dzūkijos karaliumi tituluojamo, aktoriaus Tomo Vaisietos sodintos dvikamienės liepos šešėlio, Skaityti toliau

srtfondas Init Vilniaus metro pigūs skrydžiai

Šilumokaičiai Skrajučių platinimas Kelionės