Žymos archyvas: Juozas Šorys

P. Bogdan. Tradicinių baltarusių rankšluosčių mitologiniai vaizdiniai (1)

Tradicinis baltarusių rankšluostis. Каlinkavičų r., Baltarusija | satenai.lt nuotr.

Tradicinėje baltarusių kultūroje rankšluosčiai (ručnikai) atlikdavo ritualinę, apotropinę, simbolinę ir estetinę funkcijas. Jie buvo ne tik naudojami kaip interjero puošybos elementai, privaloma nuotakos kraičio dalis ir tradicinės dovanos, bet ir suvokiami kaip tam tikras dvasinės srities nuorodas žymintys ženklai. Pagrindiniai prasminiai dėmenys, kurie buvo į juos įaudžiami, – gynyba nuo bet kokio blogio, gerovės linkėjimas, kreipimasis į žmonėms palankias aukštąsias jėgas, apgynimo ir pagalbos prašymai. Todėl tradicinės tekstilės dirbinių rankšluosčių ornamentai ne tik turėjo dekoratyvų krūvį, bet ir buvo susieti bendravimo su aukštosiomis dievybėmis ir apsaugos paskirtimis. Skaityti toliau

Skuode pagerbtas Simono Daukanto atminimas (nuotraukos) (0)

Skuode pagerbtas Simono Daukanto atminimas | EKGT nuotr.

Lapkričio 7 d. Etninės kultūros globos taryba (EKGT) kartu su Skuodo rajono savivaldybės R. Granausko viešąja biblioteka ir Skuodo rajono savivaldybe surengė istorikui, rašytojui ir švietėjui, vienam iš pirmųjų tautinio atgimimo ideologų Simonui Daukantui pagerbti skirtą konferenciją. Konferencija „Simonas Daukantas, jo epocha ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis“ vyko Skuodo meno mokykloje. Šiemet minimos tautos švietėjo S. Daukanto 225-osios gimimo metinės, o 2018-ieji Lietuvos Respublikos Seimo paskelbti atmintinais S. Daukanto metais. Skaityti toliau

Paaiškėjo nusipelniusieji gauti Nacionalinę J. Basanavičiaus premiją (0)

Jonas Basanavičius | lrkm.lt nuotr.

Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos komisija atrinko keturis asmenis, nusipelniusius gauti šią premiją. Premijos paskirtis – įvertinti asmenų arba bendrą veiklą vykdžiusių asmenų grupių išskirtinius nuopelnus etninės kultūros srityje, reikšmingą kūrybinę, mokslinę veiklą ir kitus darbus, susijusius su lietuvių etninės kultūros tradicijų plėtojimu, tautinės savimonės puoselėjimu ir etnokultūriniu ugdymu.

Komisijos posėdyje nutarta, kad Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos skyrimo kriterijus geriausiai atitinka šių kandidatų darbai ir veikla: Skaityti toliau

Veidų ir žemės vagos (III) (nuotraukos) (0)

Ona Pajedaitė (apie 1980 m.) |autoportretas

Su lituaniste, fotomenininke Ona Pajedaite kalbasi Juozas Šorys.

Pokalbio pradžia. Pradžia ČIA ir ČIA.

– Kita Jūsų veiklos sritis – etnokultūrinė. Kaip pradėjote važinėti į kraštotyros ekspedicijas, kaip įsitraukėte į tą įdomią veiklą? Kas ir kodėl Jus pakvietė?

– Kaip sakiau, ir iki to laiko daug keliavau po Lietuvą, ir mano nuotraukose buvo nemažai etnografinių motyvų. Bažnyčios, malūnai, dvarai, sodybos, kapinės, koplytėlės, piliakalniai… 1971 m. Norbertas Vėlius iš tuometinio Lietuvių kalbos ir literatūros instituto pakvietė mane fotografuoti kraštotyros ekspedicijos Dubičiuose (Varėnos r.), pačioje Dzūkijos širdyje. Skaityti toliau

Veidų ir žemės vagos (II) (0)

Ona Pajedaitė (apie 1980 m.) |autoportretas

Su lituaniste, fotomenininke Ona Pajedaite kalbasi Juozas Šorys.

Pokalbio tęsinys. Pradžia ČIA.

– Įsimintinas Jūsų bendravimas su rašytojais, jų fotografavimas. Kaip nutiko, kad mokydama lietuvių kalbos profesinėje technikos mokykloje Vilniuje užsiėmėte ir fotografija? 

– Man baigiant dvyliktą klasę brolis padovanojo fotoaparatą. Vokišką, gerą. Jau tada buvau padariusi šiek tiek nuotraukų. Mokydamasi Vilniaus universiteto Filologijos fakultete nedaug fotografavau – padarydavau draugų nuotraukų iškylose, susibūrimuose. Skaityti toliau

Veidų ir žemės vagos (I) (2)

Ona Pajedaitė (apie 1980 m.) |autoportretas

Su lituaniste, fotomenininke Ona Pajedaite kalbasi Juozas Šorys.

 – Norėčiau, kad papasakotumėte apie gimtąsias vietas, šeimą ir gimines.

– Gimiau labai gražioje Aukštaitijos vietoje – Gelvydžiuose, netoli Svėdasų, ten, kur Jara įteka į Šventąją. Upių slėniuose augo ąžuolynai, pakrantėse žydėjo ievos, vešėjo laukiniai serbentai ir lazdynai su kekėmis riešutų. Žodžiu, ten buvo pilna visokių gėrybių, kurių vasarą ir rudens pradžioje galėjai prisirinkti.

Mūsų sodyba buvo ant kalniuko, po žemės dalijimo iš vadinamojo sodybų kaimo mūsų sklypas buvo perkeltas į vienkiemį. Skaityti toliau

Pasirodė priešvelykinis „Liaudies kultūros“ numeris (0)

LK_2016

Pasibaigus kalendorinei žiemai, nusiteikti pavasariškai kviečia pirmasis 2016 m. „Liaudies kultūros“ numeris su net 70 spalvingų iliustracijų.

Įžanginėje publikacijoje „Lietuviai ir Amazonijos indėnai: čiabuviai ir tenbuviai“ (p. 1–14) su knygos „Lietuvių misijos Amazonėje“ bendraautoriumi, misionieriumi Brazilijoje ir kitose Pietų Amerikos šalyse, kunigu Antanu Saulaičiu SJ kalbasi Juozas Šorys. „Mama, atėjo lietuviškas!“ (p. 15–16): taip, pamatę, kunigą šaukdavo Brazilijos lietuvių imigrantų vaikai. Čia pat rasite ir keletą indėnų tukanų mitų (p. 17–18), iš portugalų kalbos išverstų šio šviesaus dvasininko. Skaityti toliau

Archeologija, kraštotyra ir sutartinės žurnale „Liaudies kultūra“ (0)

Nors, prasidėjus naujiesiems metams, jau pristatėme praeitų metų išvakarėse išleistą šeštąjį 2015 m. „Liaudies kultūros“ numerį, dabar norime trumpai pristatyti ir penktąjį 2015-ųjų metų šio žurnalo numerį, pernai tokio pristatymo nepelnytai išvengusį. Numeryje net 70 iliustracijų. O pagrindinė tema nuspėjama jau iš viršelių – archeologija.

Numeris pradedamas Adomo Butrimo straipsniu apie žymiausią Lietuvos ir Rytų Baltijos regiono akmens amžiaus tyrinėtoją ir šių tyrinėjimų mokyklos kūrėją habil. dr. Rimutę Rimantienę (p. 1–14). Straipsnyje archeologės 95-mečio proga aptariamas Jos mokslinis ir kūrybinis kelias. Skaityti toliau

Vasaros pabaigai išėjo ketvirtasis žurnalo „Liaudies kultūra“ numeris (0)

Liaudies-Kultura-2015-04-virselis-K100Šis žurnalo numeris pradedamas literatūrologės Viktorijos Daujotytės esė „Nerimas – kaip praeityje rasti tai, kas suteiktų prasmę dabartinei tautos būčiai.“ Tekstas skiriamas mokytojo ir bendražygio, tautosakininko ir lietuvių literatūros tyrinėtojo, profesoriaus Donato Saukos (1929 –2015) atminimui.

Yra žmonių piliakalnio principo. Donatą Sauką tokį mačiau, taip suvokiu, liudiju, – rašo V. Daujotytė, – Mąstyti apie tautosaką, pasireiškusią ir išreiškusią prigimtinę kultūrą taip, kad mąstytųsi visos žmogaus ir tautos problemos, kurios vienu ar kitu laiku patenka į sąmonę. Tai Donato Saukos pamoka. Skaityti toliau

Istorijos plaktai ir alko pūkenis (1)

Justinas-Stonys-satenai.lt-j.sorio-nuotr-K100

Su pedagogu, išradėju, Senovinės technikos muziejaus Smalininkuose (Jurbarko r.) įkūrėju dr. Justinu Stoniu kalbasi Juozas Šorys

– Likimas ar „geri dėdės“ Jums suteikė galimybę Smalininkuose (Jurbarko r.) įsteigti plačios paveldosauginės aprėpties, retais eksponatais unikalų Senovinės technikos muziejų? Kaip radosi jo idėja ir sumanymas?

– Kai pirmą kartą atvažiavau į Smalininkus, iškart pajutau, kad miestelio ir gyvensena, ir aplinka kitokia. Savita mažlietuviška ar „vokiška“ architektūra, neįprasti vietinių meistrų pastatyti namai. Skaityti toliau

Naujasis žurnalo „Liaudies kultūra“ numeris – apie žinias, žinojimą, žiniją (0)

LK-virselis-viengubasBirželio pabaigoje vasaros karščius išvydo trečiasis šiais metais „Liaudies kultūros“ numeris, šįsyk itin margas ir įvairus. Betgi ne šiaip „mirgu margu“, nes vyraujanti numerio tema: ŽINIOS, ŽINOJIMAS, ŽINIJA. Trumpai, bet drūtai turinys:

Pirmoji publikacija „Aisčių pasaulio metmenys“ (p. 1–17) – ilgokai brandintas, išsamus, net aštuonių žemėlapių lydimas Juozo Šorio pokalbis su istoriku ir archeologu Eugenijumi Jovaiša, labiausiai mums žinomu dėl savo rašomos trilogijos „Aisčiai“. Pirmoji knyga „Aisčiai. Kilmė“ (1-as leidimas 2012 m.) ir antroji knyga „Aisčiai. Raida“ Skaityti toliau

Lietuvos etnokultūrinių regionų metai buvo pasitikti – Rygoje (nuotraukos) (0)

EKGT_Rygoje_2014_11_pristato_etnoregionu_metus_EKGT_archyvo_nuotr (4)

2015 m. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu buvo paskelbti Lietuvos etnokultūrinių (etnografinių) regionų metais. Jie, tikimės, savaip pratęs, papildys ir išplėtos tuos pozityvius gentinės, žemių arba kraštų, tautinės ir nacionalinės savimonės luistus, kurie buvo išjudinti, per įvairius renginius ir informacijos priemones aktualizuoti dar 2013 m. džiaugiantis analogiškai paskelbtais Tarmių metais.

Nuspręsta, kad būsimais Regionų metų renginiais, akcijomis, priemonėmis ir žinių sklaida, remiantis valstybiškai patvirtinta programa, rūpinsis humanitarinio pobūdžio ministerijos, žinybos, Skaityti toliau

J. Šorys. Vėlinės ir Kūčios – akistata su protėviais (7)

velines-v.daraskeviciaus-nuotr

Vis girdint įgrisusius „kalbančiųjų galvų“ aimanavimus dėl menko „Lietuvos žmonių“ įsitraukimo į visuomeninius judėjimus, pilietinius sambūrius, atrodo, radosi gal dar veiksmingesnė ir demokratiškesnė nuomonių reiškimo (ir prastūmimo) forma – peticijos. Jose lyg kardiogramose pasimato tikrieji žmonių norai ir lūkesčiai, dar neįvelti į lipnų politinių technologijų voratinklį. Surašai atsainiai pūgžlinėti, t. y. be rūpesčių lyg krapų balkono lovelėse augintojui gyventi, neleidžiantį tekstą su „visa teisybe“ ar genialia idėja,

Skaityti toliau

J.Šorys. Įbetonuotosios Telšės sklastymai (4)

2008 m. Telšių Respublikos g. pastatyta skulptūra „Žemaitijos legendos (autorius – Romualdas Kvintas) su žemaičių motina meška, kuri esą padeda auginti ir auklėti ne tik lepečkojus, bet ir žemaičių vaikus. | telsiai.policija.lt nuotr.

Rugpjūčio pirmosiomis keturiomis dienomis Telšiuose vyko renginiai, skirti Žemaičių krikšto 600-osioms sukaktuvėms paminėti. Net ir gerokai prieš renginius oficialiai iš viešų šnekovų lūpų girdėjosi, kad dėl šalies ūkio didesnio, nei tikėtasi, susigarankščiavimo padoriam valstybinio lygio šventimui reikalingų lėšų negauta, tad teko kumpelius paraityti ir patiems žemaičiams. Kaip sakė vienas odekolone išsimaudęs vietinis valdininkas – negi dabar ant trotuaro centrinėje Turgaus aikštėje atsistojęs krioksi ir galus darysies, kaip nors ištiksime. Ar varysi protėvių Dievą – norėčiau, kad per šventę jis jungtų tiek iš aukštųjų kalnelių bei Dausų žvelgiančius gamtamylius, tiek nuoširdžius tautos tradicijų sergėtojus Skaityti toliau

J.Šorys. (Ne)eiliniai „Skambliai“ (0)

Etno.lt, G.Savickio nuotr.

Kaip dainingų dzūkulių pulkucis ar bizonų slėnio govėda (praėjusio laiko duomenų grandytojai enciklopedijoms, ar dar menate tokią sovietmečio „visuomeninio maitinimo įstaigą“ už Žirmūnų tilto ar, tiksliau, ties praėjusio amžiaus pradžioje „veikusia“ brasta palei dar išlikusią gaisrinę, kuria Neriai nuslūgus keltasi ir briste, ir ant arklių nugarų, ir važeliais?) paskutinį gegužės savaitgalį pradundėjo keturiasdešimtasis folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai“.

„Brandaus brežnevizmo“ metais į patvores grūdamas, jis virto prestižiniu tarptautiniu renginiu, nebeįsivaizduojamu be egzotiškųjų ir įprastų kaimyniškų svečių, Skaityti toliau

Saulės spalvos (5)

www.satenai.lt

Elena Adomaitiene

Su savamoksle liaudies menininke, šiemetine „Aukso vainiko“ laureate Elena Adomaitiene kalbasi Juozas Šorys

Kokie Jūsų prisiminimai iš vaikystės, kur ir kaip augote?

– Gimiau 1930 m. Vervedžiuose, Papilės valsčiuje (dabar – Akmenės r.). Ten buvo ir mano tėvo Kazimiero bei jo tėvo Pranciškaus gimtinė. Abu jie – Viesulai, o mes, vaikai – Viesuliukai. Augom trys seserys ir du broliai. Senelės nebepamačiau – mirė, kai gimė mano vyresnė sesuo. Mama buvo kilusi iš Gruzdžių giminės. Atsimenu, būdami dar visai pipirai, bėgdavom pas senutį keptis bulvių ant jo krosnies rinkių. Skaityti toliau

Prūsų kraujo paveldėtojai (29)

Tomas Baranauskas | Asmeninė nuotr.

Menant Didžiojo prūsų sukilimo svarbą baltų pasauliui ir 750-ąsias jo metines su istoriku Tomu Baranausku kalbasi Juozas Šorys 

– Be pergalių Durbės (1260 m. liepos 13 d.) ir Žalgirio (1410 m. liepos 15 d.) mūšiuose metinių, šiemet rugsėjo 20 d. minime baltų istorinei savimonei ne mažiau svarbią sukaktį – Didžiojo prūsų sukilimo 750-metį.  

– Didysis prūsų sukilimas (1260–1274) buvo tarsi Durbės mūšio tęsinys, nes žemaičių ir kuršių pergalė jame ir kitas baltų gentis paskatino nusimesti užkariautojų vokiečių jungą. Skaityti toliau