Žymos archyvas: Juodoji jūra

Lietuvos vėliava galėjo atrodyti visai kitaip, o Baltijos jūrą ketinta sujungti su Juodąja – mūsų šaliai pieštos neįtikėtinos vizijos (0)

100 vizijų, baltos lankos knyga | „Baltų lankų“ leidyba nuotr.

Gyvensime kaip Švedijoje, žemės ūkio derlius bus kaip Danijoje, sujungsime Juodąją ir Baltijos jūras, perkelsime Lietuvą į kosmosą – per pastarąjį šimtmetį mūsų šalies politikai, menininkai, mokslininkai, tyrėjai ir kitų sričių specialistai daug svajojo, kūrė ir įsivaizdavo Lietuvos ateitį.

100 įdomiausių įgyvendintų ir neįgyvendintų, įtaigiai aprašytų vizijų pernai tapo knyga „Įsivaizduoti Lietuvą. 100 metų, 100 vizijų. 1918-2018“. Leidyklos „Baltos lankos“ išleistą knygą Vilniuje pristatė jos sudarytojai ir Rimvydas Valatka. Skaityti toliau

Kelionės į Turkiją – viena mėgstamiausių lietuvių atostogų krypčių (0)

Turkija | Pixabay.com nuotr.

Daugelis lietuvių apie šilumą ir atostogas svajoja jau nuo žiemos ar ankstyvo pavasario. Dažniausiai tautiečiai renkasi poilsį prie jūros. Nors Lietuva taip pat turi pamėgtų, su šeimos tradicijomis ir vaikystės prisiminimais siejamų kurortų – Palangą, Šventają, Nidą – vis daugiau keliautojų renkasi atostogas ne prie Baltijos jūros, o Pietų šalyse, kur garantuotai laukia geras oras, saulė ir vasaros karštis. Šiuos kriterijus atitinka net keturių jūrų supama Turkija.

Šalies krantus skalauja Juodosios, Egėjo, Viduržemio bangos ir vidinė Marmuro jūra, Skaityti toliau

Naujas lietuvių atradimas – įspūdžių kupinos atostogos Odesoje (2)

Odesa | „SEOhelis“ nuotr.

Pigūs skrydžiai į Odesą sulaukia vis didesnio lietuvių susidomėjimo. Šis Ukrainos miestas – pigi ir įdomi, pramogų pilna kelionių kryptis. Daugybė lankytinų objektų, nedidelis atstumas nuo Lietuvos, nerūpestingoms atostogoms įkvepiantis klimatas ir ypatingai pozityvi atmosfera leidžia suprasti: dėl gero poilsio keliauti toli nebūtina.

Ką veikti Odesoje?

Odesa puikiai tinka atostogoms visais metų laikais. Kaip ir kituose kurortiniuose miestuose, vasarą turistų čia daugiausia – juos Skaityti toliau

„Kelionių kompasas“: Raitelių kelionės (video) (0)

Gintaras Kaltenis, Gerimantas Statinis ir Gintautas Babravičius | Alkas.lt nuotr.

Laidos svečiai: raitelis Gintaras Kaltenis ir raitelių kelionių organizatorius Gintautas Babravičius.

Žygis žemaitukais iki Juodosios jūros: 2000 kilometrų istorijos“ ir „Valdovų meilės keliu. Žygis žemaitukais į Krokuvą“ knygų autorius G. Kaltenis sako: „Vieną kartą, prieš tą žygį, man paskambino jaunystės ir jojimų draugas Vaidotas ir sako: „Jojam prie Juodosios jūros“. Pasakiau „Jojam“. Mes rekordų nesivaikėm – per dieną nujodavom 50, kartais 70 kilometrų. Rašydamas antrą savo knygą apie žygį į Krokuvą, radau istorinių duomenų, kad raita kariuomenė su amunicija per dieną įveikdavo ir 100 kilometrų“. Skaityti toliau

R. Abukauskienė. Alšis (0)

Alšis |  G. Klimkevičiaus nuotr.

Būrys lietuvių, užsibrėžę pakartoti Vytauto Didžiojo žygį, sėdo ant žemaitukų ir išjojo Juodosios jūros link. Baltarusijoje, ties Alšios pilimi, prie jų prisijungė šunelis. Jis kasdien nubėgdavo 40 – 50 km paskui raitelius. Kodėl? O buvo taip…

Kalė atsivedė net aštuonis šuniukus. Pamačiusi šeimininkė aiktelėjo:

– Kur ir dėsime tiek?

Toks šeimininkės tonas nieko gero nežadėjo. Skaityti toliau

Ant žirgo joja nuo Juodosios jūros iki Kernavės (0)

Ceslovas Marcinauskas su zemaituku_P. Lileikio nuotr

Česlovas Marcinauskas išgarsėjo, kai prieš penkerius metus savo augintais žemaitukais kartu su bendražygiais nujojo iki Juodosios jūros. Dabar šį žmogų, įsikūrusį prie pat Kernavės, lanko mėgstantieji pabūti lietuviškų žirgų draugijoje, jodinėti ar važinėtis jais kinkytoje bričkutėje.

Kantrūs ir neišrankūs

Išskirtinio dėmesio verta Česlovo iš mėsinių arklių supirkėjų išgelbėta kumelė Žyga. Skaityti toliau

Prikelta Vytauto Didžiojo tėvonija (2)

Senąją ir Naująją pilis ant gretimų kalvų jungia akmeninis viadukas, pakeitęs pakeliamąjį tiltą | N.Baronienės nuotr.

Prieš 20 metų į netolimus miestus Gardiną ar Lydą Baltarusijoje važiuodavome nebent apsipirkti – kai pabosdavo eilės ir prekės savose parduotuvėse. Ir tuoj pat sukdavome ienas atgal: o ką veikti – grožėtis  sovietų karinės šlovės paminklais, klupinėti po griuvėsius pilių, kurių valdovų vardų vietiniai nė nežino? O šiandien, už vizas sumokėję, sieną įveikę ir ten nukakę, nuoširdžiai aikčiojame: Vytauto pilis! Stepono Batoro rūmai! Ir pripažįstame, kad kažin ar patys būtume galėję geriau šiais turtais  pasirūpinti nei kaimynai gudai.

Ir mūsų, ir gudų

Kiekvienas lietuvis turėtų aplankyti Lydą, Gardiną, Nesvyžių, kitus Skaityti toliau

Vilniuje atidaroma istorinė Gintaro kelią pristatanti fotoparoda (0)

Ekspedicija Gintaro keliu | Organizatorių nuotr.

Lapkričio 21 d., trečiadienį, 17.00 val. Vilniaus Rotušės Didžiojoje (Kolonų) salėje įvyks fotoparodos „Gintaro Kelias Baltija – Kaspija“ atidarymas. Joje perteikiamos pavasarį įvykusios ekspedicijos istoriniu prekybos Gintaro Keliu akimirkos.

Ekspediciją surengė visuomeniniu pagrindu susibūrusi Baltijos-Atlanto-Viduržemio jūros prekybos ir investicijų taryba (BAMTIC). Lietuvos verslininkų inicijuotas projektas siekia atkreipti visuomenės dėmesį į daugelį amžių gyvavusį senovės pirklių kelią ir jungusį Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę su Kaspijos jūros valstybėmis. Skaityti toliau

A. Mikus. Baltų vienybė: praeitis ir dabartis (22)

Baltų vienybės idėja, sklisdama iš Lietuvos bei Latvijos, palengva aprėpia Baltarusiją ir netgi vakarinius Rusijos regionus. Tačiau prieš prabylant apie baltų vienybės perspektyvas šiandieną, reikėtų aptarti, kaip reiškėsi baltų vienybė senovėje ir kiek ta senovė aktuali dabar.

Baltai – pusiausvyros išlaikytojai

Baltų misija senovėje aiškėja pažvelgus į jų gyventą teritoriją, į šio krašto ypatumus. Senovės baltų teritorija žinoma – ją nurodo baltiški vandenvardžiai (upių bei ežerų vardai). Skaityti toliau

INIT televizija kviečia į istorinę kelionę po Ukrainą (0)

Olesko pilis Lvovo sritis

Šiemet liepos 23–31 d. INIT televizija rengia jau antrą kelionę į buvusias Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės žemes. Jos metu ketinama daugiau dėmesio skirti Kijevui ir iš jo pasiekiamoms sritims. Vienas didžiausių viduramžių Europos miestų Kijevas Lietuvos kunigaikščių valdžioje buvo nuo 1322 iki 1569 m.

Pernai INIT televizija rodė dvylikos laidų ciklą iš kelionės po Lietuvos pilis Ukrainoje. Surengtos istorinės ekspedicijos metu buvo aplankytos Volynės ir Podolės žemės, pasiekta Juodoji jūra bei Kijevas. Skaityti toliau