Žymos archyvas: José Manuel Barroso

D. Stancikas. Demokratinis centralizmas (19)

Alkas.lt koliažas

„Dabartinė lietuvių valdžia, nesiklausydama proto balso, ir toliau vykdo vienašališkus, SSRS Konstitucijai prieštaraujančius ir SSRS vientisumą griaunančius sprendimus“, – taip 1990 m. kovo 15 d. SSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas reagavo į Lietuvos nepriklausomybės paskelbimą.

Pakeiskime lietuvius į katalonus, o SSRS – į Ispaniją ir gausime beveik identišką Madrido reakciją į Katalonijos nepriklausomybės referendumą. Tas pats apeliavimas į Konstituciją ir proto balsą („tai sukilimas prieš sveiką protą ir Konstituciją“), panašūs grasinimai. Skaityti toliau

L. Šopauskas. Intelektualų pasaulėžiūros totalitarizmas: K. Sabaliauskaitė kaip tipiškas susovietinto lietuvių inteligento atvejis (II) (video) (12)

Kristina Sabaliauskaitė ir Budulis | alkas.lt koliažas

Straipsnio pirmąją dalį skaitykite ČIA.

Autoriaus pageidavimu skelbiame pilną, be kupiūrų, straipsnio versiją

Rašytojos mintys apie „budulius“ ir euroskeptikus

Greta „nacionalizmo“ kitas esminis terminas, kurį rašytoja pasitelkia, pristatydama savo mintis apie Lietuvos pasidalijimą, yra „budulis“. Apie „budulius“ autorė kalba neslėpdama paniekos ir pasibjaurėjimo: Skaityti toliau

Jogailaičių Universiteto taryba atsisakė suteikti garbės daktaro titulą Ž.M. Barozui (4)

Žoze Manuelis Barozu | europarl.europa.eu nuotr.

Europos Komisijos pirmininkui Žoze Manueliui Barozui (Jose Manuel Barroso), gegužės pradžioje Lenkijoje turėjo būti suteiktas Krokuvos Jogailaičių Universiteto garbės daktaro titulas. Tačiau paskutinę akimirką sprendimas buvo atšauktas. Dalis akademikų pripažino, kad buvęs komunistas ir genderizmo ideologijos šalininkas yra nevertas tokio garbingo titulo.

Barozui buvo pranešta, kad gegužės 10 d. Krokuvoje gaus garbės daktaro titulą už nuopelnus Vidurio-Rytų Europos regiono vystymui. Jo kandidatūrą jau buvo patvirtinęs universiteto rektorius. Nesklandumai prasidėjo kai kandidatūra pateko į Jogailaičių Universiteto Skaityti toliau

K. Juraitis. Geležinių kurpaičių kaina (16)

Už teisę į referendumą | Alkas.lt koliažas.

Suverenitetas – visiškas politinis, teisinis ir kitoks valstybės savarankiškumas, nepriklausomybė, – rašoma Wikipedijoje. Akivaizdu, kad pagal šį apibrėžimą didžiąją dalį savo suvereniteto mes jau savanoriškai esame praradę – tiek politiškai, tiek teisiškai jau visiškai priklausome nuo Europos Sąjungos. Kita vertus, absoliučios nepriklausomybės pasaulyje nėra ir būti negali. Visais laikais didesnės valstybės norėjo užvaldyti arba įtakoti mažesnes, kad galėtų jas eksploatuoti. Tas siekis pasipelnyti silpnesnio ar kvailesnio sąskaita (paprasčiau tariant – godumas), tikriausiai yra žmonijos evoliucijos variklis. Skaityti toliau

Revoliucija Ukrainoje. Gruodžio 2 d. įvykiai (nuotraukos, video, tiesioginės transliacijos) (15)

Radiosvoboda.org nuotr.

Gruodžio 2 d. 6 val. Kijeve prieš Ukrainos valdžios atsisakymą pasirašyti Asociacijos sutartį su ES protestuojančių demonstrantų kolona, kaip ir buvo suplanuota, pajudėjo prie Ministrų kabineto pastato (Ukrainos vyriausybės), kad pareikalautų  vyriausybės atsistatydinimo.

Apie 7 val. Vyriausybės rūmai iš visų pusių apsupti mitinguotojų. visi praėjimai užtverti, mitinguotojai užtvėrė barikada Kreščiatiko gatvę. Vyriausybės rūmus saugo gausios specialiosios „Berkut“ kariškių pajėgos. Vyriausybės pastato kieme stovi aštuoni autobusai su „Berkut“ kariais, Skaityti toliau

Vilniuje prasideda ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimas (13)

Europos vėliavosLapkričio 28 d. Vilniuje prasideda dviejų dienų Europos Sąjungos (ES) Rytų partnerystės viršūnių susitikimas. Pagrindinis Jo tikslas – glaudesnių ES santykių su posovietinėmis Rytų Europos šalimis įtvirtinimas.

Į Vilniaus viršūnių susitikimą susirinks 28 ES šalių ir Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos vadovai ir ministrai. Rusija viršūnių susitikime Vilniuje nedalyvaus. Skaityti toliau

V. Kelertas. Europos Komisija – sąmokslas prieš Europos tautas (4)

Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Europos Konstitucijos 199 straipsnis skelbia: „Ministrų Taryba priima Europos sprendimus, kuriais išreiškiamas ES požiūris į tam tikrą geografinio arba teminio pobūdžio dalyką. Valstybės narės užtikrina, kad jų nacionalinė politika atitiktų Sąjungos pozicijas.“ Ministrų Taryba (įstatymų vykdomoji valdžia) vykdo Europos Komisijos (įstatymų leidžiamoji valdžia) direktyvas.

Europa šiuo metu yra valdoma galingos politinės gaujos – Europos Komisijos, kuri iš esmės jau yra tapusi oficialia Europos nedemokratine vyriausybe. Ši Komisija atstovauja ES piliečiams, tačiau ji nėra renkama! Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Ar suvokėme Marcelijų Martinaitį arba ką gąsdina Sąjūdžio vardas? (39)

Marcelijus Martinaitis | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Marcelijaus Martinaičio posmus, skaitomus ir dainuojamus, girdėjome visi. Tačiau ar suvokėme bent šiandien tiesą ir siekiamybę, kuriomis jis tikėjo, puoselėjo ir kvietė mus visus atsikratyti lietuvių tautai dirbtinai per amžius diegiamo kaltės sindromo? Būdamas laisvu viduje žmogumi, jis nerte paniro į Sąjūdžio sūkurį. Kitaip ir negalėjo, nes Lietuvos Tiesa jis gyveno, jos laukė ir kvietė visus, perspėdamas, kad lietuviai linkę susikurti labiau išorinę nei vidinę nepriklausomybę. Tai jis darė nesižvalgydamas į šonus, būdamas laisvas viduje. Nedvejodamas patikėjo žentui Artūrui Skučui savo užrašų knygutę su telefono numeriais, kad 1988 m. birželio 3 d. į Mokslų Akademijos salę sukviesti kuo daugiau jo kolegų. Skaityti toliau

Premjeras Briuselyje aptarė pirmininkavimo ES prioritetus ir naująją finansinę perspektyvą (0)

A.Butkevičius

Briuselyje viešintis Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius susitiko su Europos Vadovų Tarybos (EVT) Pirmininku Hermanu van Rampu (Herman Van Rompuy) bei Europos Komisijos (EK) Pirmininku Chose Manueliu Barosu (José Manuel Barroso). Susitikimuose su aukščiausiais Europos Sąjungos (ES) institucijų vadovais premjeras pristatė pirmininkavimo ES Tarybai prioritetus bei aptarė temas, susijusias su nauja ES finansine perspektyva. Skaityti toliau

A. Lapinskas. Apie pagalius į lietuvių ir lenkų sugyvenimo ratus (10)

Anatolijus Lapinskas | DELFI, K.Čachovskio nuotr.

Aptariama istorija – Lenkijos piliečio Tomašo Snarskio (Tomasz Snarski) peticija dėl Lietuvos lenkų kalbinių teisių – Europos Parlamento Peticijų komitete atsidūrė dar pernai pavasarį. Viešame posėdyje ji pirmą kartą buvo nagrinėta šių metų balandžio 24 d.

Peticija neišsiskiria nuo ano meto Lietuvos lenkų „tragišką padėtį“ apibūdinančių rašinių, tiražuotų tiek Lenkijos, tiek Lietuvos lenkų spaudoje. Čia gausu emocingų šauksmų: „Kreipiuosi su prašymu imtis visų įmanomų teisinių žingsnių, turinčių tikslą užtikrinti lenkų tautinei mažumai pagrindines žmogaus teises, tarp jų mažumos kalbines teises“. Skaityti toliau

Č.Iškauskas. Tolerancijos pamokos: ar mums gresia šliaužiančioji aneksija? (25)

Alkas.lt nuotr.

Dar visai neseniai buvo taip madinga kalbėti apie toleranciją. Kaip aiškina tarptautinių žodžių žodynas, lot. tolerantia – tai kantrybė, priešingos nuomonės ar įsitikinimų gerbimas, pakantumas. Iš tiesų, Lietuva gali didžiuotis, kad nuo neatmenamų laikų buvo pakanti kitoms, įvairiais keliais į mūsų žemę atsikrausčiusioms tautoms arba po pergalingų karų tiesiog jėga atgabentiems jų atstovams. Statistikos departamentas teigia, kad šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 115-kos įvairių tautų atstovai.

Istorijos kataklizmai tarsi galingos bangos atsijoja gera ir bloga, į mūsų gyvenimo pakraščius išmesdamos įvairias tautines sąšlavas, neišskiriant, žinoma, ir lietuvių. Skaityti toliau

EK pirmininkas Ž.M.Barozu atvirai prabilo apie federacinės Europos kūrimo planus (4)

Žoze Manuelis Barozu | europarl.europa.eu nuotr.

Trečiadienį Europos Parlamente sakydamas metinę kalbą, Europos Komisijos (EK) pirmininkas Žoze Manuelis Barozu (José Manuel Barroso) teigė, kad ES ateityje turi tapti „nacionalinių valstybių federacija“, ir pasiūlė parengti naują ES sutartį, kuri tai įteisintų.

Ž.M. Barozu pasiūlė pateikti visuomenei svarstyti tokios sutarties projektą iki 2014 m. Europos Parlamento rinkimų. Pabrėžęs šių rinkimų svarbą, jis kvietė stiprinti Europos Parlamento vaidmenį bei europines politines partijas. Skaityti toliau