Žymos archyvas: Jonas

R. Šarknickas. Tegu Jonas Basanavičius pamiršta Tautos namų idėją? Neleisime! (4)

tautos-namai-profsajungu-rumai-vilnius.lt

Tegu Jonas Basanavičius pamiršta Tautos namų idėją. Tokią išvadą galima daryti perskaičius Vilniaus savivaldybės paruoštas naujas viešojo konkurso sąlygas dėl architektūrinės idėjos pirkimo. Ir nesiseka vis tiems mūsų Tautos kūrėjams: Jonui Basanavičiui, Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui, Kaziui Griniui ir kitoms istorinėms Lietuvos asmenybėms. Mūsų valstybė laukė Tautos namų daug dešimtmečių – visą šimtmetį.

Tauro kalno teritorija yra glaudžiai susijusi su istorine Tautos namų idėja, Skaityti toliau

Apie Jonines kalbiniu atžvilgiu (0)

Rasos šventė | Aušros Sap. nuotr.

Trumpiausia naktis nuo seno sureikšminta, sumistifikuota. Manyta, kad ji stebuklinga. Dabartinės šventės ištakos Lietuvoje – Rasos šventė, turinti labai senas tradicijas, kurios susiformavo ankstyvosios gimininės santvarkos laikais. Dabar oficialus šventės pavadinimas – Rasõs ir Jonìnių diena (žr. švenčių dienų pavadinimus Darbo kodekse). Didžiajame Lietuvių kalbos žodyne teikiama ir Rasõs šventė (Rasõs šveñtė kaip atėjo, šieną pjauti jau reikėjo), ir Jonìnės – kaip Jono šventė, Jono dienos paminėjimas. Skaityti toliau

Rasų šventės naktį akmenys Mindūnuose virs lašu ir purslu (0)

Donatas Dovidavičius „Purslas“, vizualizacija | rengėjų nuotr.

Per patį vasarvidį – astronominės vasaros pradžią – Mindūnuose prasideda Molėtų krašto muziejaus projektas „Atviros skulptorių dirbtuvės – arba skulptūrų galerijos gimimas“. Būtent birželio 23 d. 21 val. Ežerų žvejybos muziejaus kieme vyks šio renginio atidarymas kartu su tradicine Rasų švente. Į šią šventę labiausiai kviečiame mindūniškius bei aplinkinių vietovių vasarotojus. Labiausiai laukiami, žinoma, Jonai, Jonės ir Janinos, nes tai ir Joninių šventė – Jonų ir Janinų vardadienis. Kaip senovėje švęsdavo Jonines? Skaityti toliau

R. Gudaitis. Atsisveikinant su Jonu Trinkūnu (7)

Jonas Trinkūnas | Alkas.lt, V.Daraškevičiaus nuotr.

Atėjo Viešnia Nekviestoji ir pasišaukė mūsų Brolį.

Tik vakar aidėjo Jono juokas – kvietė rengtis kelionei į Indiją. Kur sanskritas, vedos, šventovių ir dvasinių guru gausybės, kur civilizacijos dulkių menkumą nuplauna šventi vandenys, o būties, etninės savasties ir istorijos slaptasis kodas yra atpažintas arijų ir mūsų protėvių vienovės. Ten man gera, ten aš atsigaunu, sakė tikėdamas, jog ir mus pavilios. Juokėsi užkrečiančiai – juk tiek planų ir darbų. Prisipažino pats nesuprantantis, kaip, slegiamas nepriteklių ir persekiojimų, sugebėjo išauginti, išmokslinti tokias nuostabias dukras. Skaityti toliau

D. Razauskas. Ar tikrai Jonas ir Joninės – krikščioniški žodžiai? (11)

Dainius Razauskas | asmeninė nuotr.

Jonui Vaiškūnui, verkusiam esą jo vardas nelietuviškas, kad neverktų, bet juoktųsi

Pradėkime nuo senovės romėnų dievo Jano, lotynų k. Jānus arba Iānus. Kazimiero Kuzavinio apibrėžimu, tai „senovės italikų saulės kelio, laiko ir metų, durų ir vartų, pradžios ir pabaigos dievas, vaizduojamas su raktu ir dviem veidais – jaunu, atsuktu į ateitį, ir senu, žiūrinčiu į praeitį; jam buvo skirtas sausio mėnuo“. Pats jo vardas yra vienos šaknies su žodžiu iānua ‘durys, vartai, įėjimas’ [1].

Štai kaip apie Janą yra rašęs Rene Genonas (René Guénon): „Janas paprastai turi du raktus. Skaityti toliau