Žymos archyvas: Jonas Žemaitis

Š. Valentinavičius. Didžiavyriai nemiršta (video) (0)

Pastatytas paminklas Jonui Žemaičiui-Vytautui | Š. Valentinavičiaus nuotr.

Mirties tie vyrai jau nebojo
Už garbę brolių ir tėvų
Į kovą kils visi – žinojo,
Nors ir mokėt reikės krauju.

Siūbuos žalioji epušėlė,
Ir ąžuolas rūstus stovės…
Krauju gyventi tautą kėlėm,
Ji nepriklausoma žydės!
(iš partizanų poezijos)

Kuo ypatingi šie, prieš dvidešimt devynerius metus  atkurtos Nepriklausomos Lietuvos metai? Tuo, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2019 metus Skaityti toliau

Karo akademijos kariūnai mokosi vadovauti gynybos operacijoms (0)

Karo akademijos kariūnai mokosi vadovauti gynybos operacijoms | Srž. sp. I. Budzeikaitės nuotr.

Vasario 18-kovo 1 d., Generolo Silvestro Žukausko poligone vykstančiose lauko pratybose, dalyvauja Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos ketvirto kurso kariūnai kur jie mokosi planuoti ir vykdyti būrio gynybos operacijas. Kariūnams mokymus veda Lietuvos ir Suomijos karo akademijų instruktoriai.

Pirmąją savaitę mokymus kariūnams vedė didelę karo inžinerijos kursų patirtį turintis Suomijos karo akademijos Karo inžinerijos mokyklos kontrmobilumo instruktorius kapitonas Pekas Siparis (Pekko Sipari). Skaityti toliau

Prieš 70 metų įvyko vienintelis Lietuvos partizanų suvažiavimas (0)

Pietų Lietuvos partizanai vyksta į suvažiavimą. 1949 vasaris

„Tai yra didžiulis, seniai trokštamas, per kraujo aukas ir vargą atsiektas laimėjimas“,  – tokiais žodžiais prieš 70 metų partizanų vadai savo bendražygiams pranešė apie ilgai lauktą istorinį įvykį – Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio subūrimą į vieningą organizaciją. Tai buvo vienintelis partizanų vadų suvažiavimas okupuotoje Lietuvoje, nes po jo įniršę okupantai ėmėsi ypač žiaurių persekiojimų. 

„Stipri sargyba buvo. Gal du šimtai vyrų ar daugiau – pilnas miškas. Jei ten būtų įvykę kautynės, tikras frontas būtų atsidaręs“, – prisimena partizanė Bronė Morkūnienė-Žilvitė. Skaityti toliau

Lietuvos karo akademijai vadovauti pradeda pulkininkas Juozas Kačergius (1)

Lietuvos karo akademijai vadovauti pradeda pulkininkas Juozas Kačergius | A. Pliadžio nuotr.

Sausio 25 d., Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijai minint 100-ąsias įkūrimo metines, vyko akademijos vėliavos perdavimo naujai paskirtam viršininkui, pulkininkui Juozui Kačergiui, iškilmės. Pagal Lietuvos kariuomenės papročius dalinio kovinę vėliavą naujajam Karo akademijos viršininkui įteikė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

„Akademija atlieka išskirtinę ir labai svarbią misiją – rengia būsimus Lietuvos kariuomenės lyderius. Lietuvos kariuomenė šiuo metu pradėjo esminį modernizacijos ir plėtros kokybinį etapą, Skaityti toliau

Pagerbtas ketvirtasis Lietuvos prezidentas Jonas Žemaitis-Vytautas (1909-1954) (video) (0)

Pagerbtas ketvirtasis Lietuvos prezidentas Jonas Žemaitis-Vytautas (1909-1954) | Rengėjų nuotr.

Nespėjus išsisklaidyti atminimo laužų dūmams pagerbiant Sausio 13-os žuvusiųjų atminimą, Vilniaus žemaičių kultūros draugijos nariai ir svečiai sausio 15 rinkosi į atminimo vakarą Vilniaus mokytojų namuose (VMN).

Prieš pat vakaro renginį,  prie paminklo Vilniuje ketvirtajam Lietuvos prezidentui,  brigados generolui Jonui Žemaičiui-Vytautui (1909-1954), susirinko Vilniaus žemaičių kultūros draugijos tarybos nariai su  pirmininku Alvydu Strička, gen. Jono Žemaičio-Vytauto dukterėčia Aušra Juškaitė-Vilkienė, prof. dr. Vykintas Vaitkevičius, Kauno Skaityti toliau

Seimas pripažino partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą Lietuvos valstybės vadovu (16)

Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio karinių pajėgų vadas A. Ramanauskas-Vanagas tvirtai laikė ginklą rankose | Archyvinė nuotr.

Seimas, minėdamas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį ir Adolfo Ramanausko-Vanago 100-ąsias gimimo metines, pripažino Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Tarybos Prezidiumo pirmininko pirmąjį pavaduotoją Adolfą Ramanauską-Vanagą su okupacija kovojusios Lietuvos valstybės vadovu.

Už šią Seimo deklaraciją (projektas Nr. XIIIP-2667(3) balsavo 91 Seimo narys, susilaikė 7 parlamentarai.

Priimtoje deklaracijoje Seimas pabrėžė, kad nuo Prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio-Vytauto žūties okupanto nelaisvėje 1954 m. lapkričio 26 d. iki 1957 m. lapkričio 29 d. (jo paties nužudymo KGB kalėjime Vilniuje) Skaityti toliau

A. Aleksandravičius. Gal paprašyti Holivudo surežisuoti Lietuvos šimtmečio jubiliejų? (16)

Kino kritikų nuomone, „šimtmečio“ tremties melodrama „Tarp pilkų debesų“ arba „Pelenai sniege“ gali nuslysti paviršiumi | Archyvinė ukininkopatarejas.lt nuotr.

Iki valstybės atkūrimo šimtmečio liko mažiau nei pusmetis. Tačiau jokių jubiliejaus akcentų nei komercinių televizijos kanalų naujojo sezono laidų ir filmų tinkleliuose, nei kino studijų planuose, nei Švietimo ir mokslo ministerijos naujose mokymo programose nerasta. Vyriausybė dar tik skelbia konkursus šventiniam vaizdo klipui sukurti, keičia valstybės atkūrimo šimtmečio programų pavadinimus, tai yra vaizduoja veiklą.

Maskva jau išmetė į kino rinką dešimtis vaidybinių ir dokumentinių filmų, klastojančių Baltijos šalių istoriją. Negi Lietuvą nuo Kremliaus informacinio karo Skaityti toliau

R. Grigas. Mintys apie istoriko monografiją – akibrokštą (117)

Romualdas Grigas | enciklopedia.lt nuotr.

Savotišką intelektualinį nuotykį (akibrokštą), manau, labai dažnas gali išgyventi skaitydamas naujausių laikų Lietuvoje istorijos tyrinėtojo profesoriaus Henriko Šadžiaus monografiją: „Tautos drama (1939–1953)“. Knygą 2016 m. 500 egz. tiražu išleido „Minties“ leidykla (!). Veikalas savaip stulbina savo fundamentalumu, neįtikėtinai gausia, kruopščiai sustruktūrinta, susisteminta medžiaga ir, dera pripažinti, atviromis, drąsiomis įžvalgomis. Tai tikrai neeilinė, ilgus metus (tikėtina – ne vien to autoriaus) rašyta ir išmąstyta studija.

Tačiau būtent veikalo autoriaus plati įžvalgų paletė ir jų drąsumas (gal ir originalumas) ir duoda besidominčiam tiek senąja, tiek vėlyvųjų laikų lietuvių tautos istorija, ypač jos Skaityti toliau

Valstybės dieną palangiškiai raginami švęsti su šeimomis (dienotvarkė) (0)

Palanga.lt nuotr.

Valstybės dieną, Liepos 6-ąją, palangiškiai ir kurorto svečiai kviečiami švęsti su šeimomis. Šventinių renginių programoje – pirmą kartą Palangoje rengiamas atraktyvus Šeimų susibūrimas, šv. Mišios, iškilmingos salvės, tautinių kostiumų demonstravimas, Dainų vakaras ir Valstybės dienos kulminacija – 21 val. rengiamas Tautiškos giesmės giedojimas ant Birutės kalno.

Šeimų susibūrimas

Liepos 6-ąją Palanga pradės žvaliai ir energingai.  „Šiais metais minėdami Valstybės dieną kurorto gyventojams ir svečiams pasiūlysime naujovę Skaityti toliau

A. Bubnys. Lietuvos vietinė rinktinė ir jos štabo narių suėmimas bei kalinimas Salaspilio lageryje 1944 metais (5)

arunas-bubnys-voruta.lt-nuotr

Per visą nacių-sovietų karo laikotarpį Lietuvos visuomenėje buvo gyvybinga Lietuvos kariuomenės atkūrimo idėja. Netrūko ir realių bandymų šią idėją realizuoti. Lietuvių aktyvistų fronto (LAF-o) ir 1941 m. Birželio sukilėlių, jų iškeltos Lietuvos Laikinosios vyriausybės deklaruotuose dokumentuose ir praktiniuose veiksmuose, 1942-1944 m. susiformavusios lietuvių antinacinės rezistencijos planuose minėta idėja vis atgimdavo ir buvo svarstoma.

Nacistinės okupacijos metais nebuvo nei Lietuvos valstybės, nei Lietuvos kariuomenės. Vokiečių okupacijos metais (1941-1944) Lietuvoje buvo formuojamos ir veikė įvairios Skaityti toliau

Tautininkai siūlo ant Žaliojo tilto pastatyti keturių pirmųjų Lietuvos prezidentų skulptūras (20)

zaliasis-tiltas-alkas.lt-a.sartanaviciaus-nuotr

Liepos 23 d. Tautininkų sąjunga (TS) pasiūlė ant Vilniaus Žaliojo tilto vietoje nukeltų sovietinių  statulų pastatyti keturių pirmųjų Lietuvos prezidentų skulptūras.

Išplatintame TS kreipimesi siūloma ant Žaliojo tilto įamžinti keturis istorinius valstybės prezidentus – Antaną Smetoną, Aleksandrą Stulginskį, Kazį Grinių ir Joną Žemaitį-Vytautą.

„Partizanų prezidento asmenyje būtų pagerbti visi laisvės kovotojai – Aleksandro Stulginskio ir Antano Smetonos asmenyse – signatarai, drauge būtų suvienyta parlamentinė demokratija Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Ekskursijos įspūdžių kraitelė… (nuotraukos) (0)

Zigmas Tamakauskas prie Genocido aukų muziejaus mokiniams kalba apie istoriją | rengėjų nuotr.

Baigiantis  mokslo metams, Kauno Stasio Lozoraičio vidurinės mokyklos 3 ir 4 klasių pradinukams surengėme gyvąją patriotinio ugdymo pamoką – išvyką į Vilnių. Lankėmės Tuskulėnų rimties parke, Signatarų namuose ir Lietuvos Respublikos Prezidentūroje. Mokinius lydėjo pradinukų veiklios mokytojos – Jūratė Valatavičienė, Alma Murzinė bei Violeta Mickevičienė, nuolat besirūpinančios ne tik dalykinių žinių sklaida, bet ir mokinių dvasiniu augimu, sėjant jų jaunose širdelėse  meilės sėklą savo namams, savo aplinkai, savo Tėvynės gyvajai istorijai.

Tuskulėnai – tai sovietinių okupantų žiaurumo gyvo liudijimo vieta. Šioje teritorijoje buvo užkasami 1944 – 1947 metais čekistinių budelių nužudyti žmonės. Jau atkurtos nepriklausomos Lietuvos archeologai, tyrinėję Tuskulėnų dvaro teritoriją, Skaityti toliau

J. Žemaitis–Vytautas: Lietuva, iškovojusi laisvę, įvertins mūsų siekius ir mūsų darbus (0)

Jonas Žemaitis-Vytautas

Šiandien sukanka 60 metų, kaip sovietų okupantai pasmerkė Lietuvos Prezidentą generolą Joną Žemaitį-Vytautą sušaudymui.

Šios iškilios asmenybės kova devynerius metus šaltuose bunkeriuose nepritekliuje, pavojuose, kiekvieną dieną pasiruošus žūti už Tėvynę, išpildė didžiausius tautos lūkesčius. Jie buvo įrašyti į Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaraciją, kad Lietuva „prisidėdama prie kitų tautų pastangų sukurti pasaulyje teisingumu ir laisve pagrįstą pastovią taiką, besiremiančią pilnutiniu įgyvendinimu tikrosios demokratijos principų, išplaukiančių iš krikščioniškosios moralės supratimo ir paskelbtų Atlanto Chartijoje, Skaityti toliau

Seime pristatoma paroda „Karas po karo: ginkluotasis antisovietinis pasipriešinimas Lietuvoje 1944–1953 m.“ (1)

Zemaitis_partzanaiLapkričio 26 d., trečiadienį, 14.10 val. Vilniuje, Seimo Vitražo galerijoje, bus pristatyta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido aukų muziejaus parengta paroda „Karas po karo: ginkluotasis antisovietinis pasipriešinimas Lietuvoje 1944–1953 m.“ Parodą atvers Seimo narė Rasa Juknevičienė. Ekspozicija Seime pristatoma minint partizaninio pasipriešinimo 70-metį ir Lietuvos kariuomenės dieną.

Renginio data simbolinė – prieš 60 metų, 1954 m. lapkričio 26 d., Maskvos Butyrkų kalėjime buvo sušaudytas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos prezidiumo pirmininkas generolas Jonas Žemaitis-Vytautas. Skaityti toliau

Seime istorikai aptars kario priesaikos davimo aplinkybes istorinių lūžių laikotarpiais (tiesioginė translaicija) (0)

Lietuvos kariai | kam.lt, A.Pliadžio nuotr.

Lapkričio 26 d., trečiadienį, Seime vyks konferencija „Karinė priesaika istorinių lūžių laikotarpiais“. Renginį rengia Seimo narių grupė „Už ištikimybę priesaikai“, Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC), Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija ir Vytauto Didžiojo karo muziejus. Pradžia – 10 val.

Konferencijoje įvairių institucijų mokslininkai aptars kario priesaikos davimo aplinkybes skirtingais Lietuvos istorijos tarpsniais: Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, per XIX a. sukilimus, tarpukario Lietuvoje (1918–1940), pokario partizaninių kovų metu ir Lietuvos valstybingumo atkūrimo laikotarpiu (1989–1992). Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Gyvoji pamoka minint rudeninę tremtį… (1)

Ekskursijos vadovas Zigmas Tamakauskas prie Genocido aukų muziejaus mokiniams kalba apie istoriją | rengėjų nuotr.

Minint 1951 metų spalio mėnesio Lietuvos žmonių tremtį, pavadintą „Ruduo“ (Osen) su didele Kauno Stasio Lozoraičio jaunesniųjų klasių mokinių grupe pabuvojome Vilniuje, kur apsilankėme Genocido aukų muziejuje ir LR Seime.

Vykome kartu su mokyklos klasių vadovėmis – iškiliomis mokytojomis – Jūrate Valatavičiene, Alma Murzine ir Violeta Mickevičiene, stengiančiomis nuo jaunumės pradinukų širdelėse sėti Tėvynės meilės sėklą, žadinti jose savo krašto istorijos geresnio pažinimo norą. Skaityti toliau

E.Merkytė. Žuvusiųjų prezidentas (video) (16)

Jonas Žemaitis

Lapkričio 26 d. sukaks 58 metai, kai buvo sušaudytas ketvirtasis Lietuvos prezidentas – Jonas Žemaitis. Taip, šį Lietuvos ginkluoto pasipriešinimo SSRS okupaciniam režimui vadovą, partizanų generolą Seimas pripažino Lietuvos prezidentu. Tiesa, praėjus daugiau nei pusei amžiaus po jo žūties. Seimo priimtoje deklaracijoje pripažįstama, kad nuo 1949 metų vasario 16 dienos LLKS Tarybos deklaracijos priėmimo iki mirties, 1954 metų lapkričio 26 dienos, LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininkas J. Žemaitis buvo kovojančios su okupacija Lietuvos valstybės vadovas, faktiškai vykdęs Respublikos Prezidento pareigas. Ginkluoto pasipriešinimo vadovu jį pripažino ne tik partizanai, bet ir okupantai – suimtą jį tardė pats Lavrentijus Berija. Apie šią asmenybę buvo žinoma gana nedaug, į Lietuvos žmonių atmintį Skaityti toliau

A.Anušauskas. Ką ignoruoja Tomaševskis ir ko nemato naktinė koalicija? (25)

Arvydas Anušauskas | Arvydasanusauskas.lt nuotr.

Kol Valdemaras Tomaševskis matuoja Lietuvos lenkų rinkimų akcijai (LLRA) švietimo ir mokslo ministro kėdę, yra gera proga pakalbėti apie tai, su kuo „naktinė koalicija“ rimtais veidais derasi dėl ministro posto. Prieš pusmetį jau teko komentuoti ir rašyti apie tai, kad elektroninėmis priemonėmis platinamo žurnalo rusų kalba „Russkij mir“ („Rusų pasaulis“) visuomeninės tarybos narių sąraše puikuojasi ir Europos Parlamento nario, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovo Valdemaro Tomaševskio pavardė.

Tai nekeltų jokio susidomėjimo, jeigu ne žurnale tiražuojamos antilietuviškos ar antibaltiškos, istorine dezinformacija dvelkiančios teorijos. Skaityti toliau

Lietuvos Prezidentė ant Ladakalnio pasodino du ąžuolus (0)

Lietuvos Prezidentėant ant Ladakalnio sodina ązuoliuką | lrp.lt nuotr.

Spalio 6 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė lankėsi Ignalinos rajone ir ant Ladakalnio esančiame Prezidentų ąžuolyne pasodino du ąžuoliukus.

„Prezidentų ąžuolynas vienoje gražiausių Lietuvos vietų – valstybės kūrimo ir darbų tęstinumo simbolis. Prisimindami svarbiausius valstybės kūrėjus ir tęsdami jų darbus, stipriname savo valstybę. Tegul šie ąžuolai įkvepia kiekvieną lietuvį labiau mylėti savo šalį ir visada ginti jos laisvę“, – sakė šalies vadovė.

Lietuvos laisvės kovoms atminti Prezidentė pasodino ąžuoliuką generolui Jonui Žemaičiui, kuris 2009 m. buvo pripažintas ketvirtuoju Lietuvos Prezidentu. Skaityti toliau