Vasario 15 d. Lietuvos partizanų memoriale Minaičių kaime iškilmingai paminėtos 70-osios Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Deklaracijos paskelbimo metinės. Šiuo dokumentu buvo užtikrintas Lietuvos valstybės tęstinumas ir paskelbta lietuvių tautos valia atkurti nepriklausomą demokratinę valstybę. Kartu su kitais tuomet parengtais dokumentais įteisintas Lietuvos laisvės kovos sąjūdis kaip visuotinio organizuoto ginkluotojo pasipriešinimo organizacija, o Taryba – kaip vienintelė teisėta valdžia okupuotos Lietuvos teritorijoje. Skaityti toliau
Žymos archyvas: Jonas Žemaitis-Vytautas
Minaičių kaime iškilmingai paminėtos 70-osios Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Deklaracijos paskelbimo metinės (nuotraukos) (0)
Spaudos konferencija: Nacionalinė premija už antinacionalines nuostatas (video) (3)
Vasario 15 d. Seime įvyko Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų Algirdo Edriukaičio ir Vlado Terlecko spaudos konferencija „Nacionalinė premija už antinacionalines nuostatas“.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras A. Edriukaitis sakė, kad politinių kalinių ir tremtinių organizacijos teismui žada apskųsti prokuratūros sprendimą nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl rašytojo Mariaus Ivaškevičiaus romane „Žali“ išsakytų žeminančių teiginių apie Lietuvos partizaninę kovą ir vieną iš jos vadovų – generolą Joną Žemaitį. Skaityti toliau
R. Bacevičius. Dviveidystė (6)
Lietuvos rašytojų sąjungos valdyba, kuriai priklauso Vladas Braziūnas, Daiva Čepauskaitė, Liutauras Degėsys, Vytautas Dekšnys, Erika Drungytė, Antanas A. Jonynas, Birutė Jonuškaitė, Alvydas Katinas, Vidmantas Kiaušas-Elmiškis, Jonas Liniauskas, Danielius Mušinskas, Mindaugas Nastaravičius, Gytis Norvilas, Donatas Petrošius, Viktoras Rudžianskas, Aldona Ruseckaitė ir Juozas Šikšnelis, paskelbė rašytoją Marių Ivaškevičių ginantį pareiškimą, buvusių politinių kalinių ir tremtinių organizacijoms pareikalavus atšaukti jam skirtą Nacionalinę premiją. Neskelbiama, kurie konkrečiai tos valdybos nariai sausio 18-ąją buvo susirinkę priimti šį „Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos pareiškimą dėl sambrūzdžio, keliamo Nacionalinę kultūros ir meno premiją skyrus prozininkui ir dramaturgui Mariui Ivaškevičiui“. Rašytojai teigė, kad viena iš pamatinių žmogaus teisių yra teisė į žodžio ir apskritai kūrybos laisvę. Skaityti toliau
Pagerbtas ketvirtasis Lietuvos prezidentas Jonas Žemaitis-Vytautas (1909-1954) (video) (0)
Nespėjus išsisklaidyti atminimo laužų dūmams pagerbiant Sausio 13-os žuvusiųjų atminimą, Vilniaus žemaičių kultūros draugijos nariai ir svečiai sausio 15 rinkosi į atminimo vakarą Vilniaus mokytojų namuose (VMN).
Prieš pat vakaro renginį, prie paminklo Vilniuje ketvirtajam Lietuvos prezidentui, brigados generolui Jonui Žemaičiui-Vytautui (1909-1954), susirinko Vilniaus žemaičių kultūros draugijos tarybos nariai su pirmininku Alvydu Strička, gen. Jono Žemaičio-Vytauto dukterėčia Aušra Juškaitė-Vilkienė, prof. dr. Vykintas Vaitkevičius, Kauno Skaityti toliau
Adolfas Ramanauskas-Vanagas gyvenime, kovoje ir dokumentuose (0)
LNB Adolfo Damušio demokratijos studijų centras, minėdamas Adolfo Ramausko-Vanago 100-ąsias gimimo metines, lapkričio 29 d. 17.30 val, LNB Valstybingumo centre rengia pokalbį „Adolfas Ramanauskas-Vanagas, LLKS 1949 m. vasario 16 d. Deklaracija ir demokratinė mintis Lietuvos valstybės atkūrimo projektuose“, kuriame dalyvaus Arūnas Gumuliauskas, istorikas, Seimo narys, Valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas, Bronius Makauskas, istorikas ir diplomatas, Alfonsas Vaišvila, teisės filosofas, teoretikas ir istorikas, Skaityti toliau
Seimas pripažino partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą Lietuvos valstybės vadovu (16)
Seimas, minėdamas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį ir Adolfo Ramanausko-Vanago 100-ąsias gimimo metines, pripažino Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Tarybos Prezidiumo pirmininko pirmąjį pavaduotoją Adolfą Ramanauską-Vanagą su okupacija kovojusios Lietuvos valstybės vadovu.
Už šią Seimo deklaraciją (projektas Nr. XIIIP-2667(3) balsavo 91 Seimo narys, susilaikė 7 parlamentarai.
Priimtoje deklaracijoje Seimas pabrėžė, kad nuo Prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio-Vytauto žūties okupanto nelaisvėje 1954 m. lapkričio 26 d. iki 1957 m. lapkričio 29 d. (jo paties nužudymo KGB kalėjime Vilniuje) Skaityti toliau
M. Kundrotas. Nubudęs patriotizmas ar nauja komanda? (12)
Lietuviško tautiškumo ir patriotizmo naikinimo tendencijas jau galima skaičiuoti dešimtmečiais. Neatsitiktinai didžioji dalis jaunimo jau sieja save su užsienio valstybėmis, pasirengusi išvykti. Bet štai prasidėjo Rusijos ir Ukrainos karas, ir tie patys žmonės, propagavę liberalizmą ir kosmopolitizmą, staiga pasigedo patriotų. Ukrainos pavyzdys parodė, jog pirmieji kovotojai už savo šalį – tie patys iškeikti nacionalistai. Norint saugaus gyvenimo savo šalyje pirmiausiai tenka remtis jais.
Prieš daugelį metų Nepriklausomybės akto signataras Kazimieras Uoka pranašavo: ateis Skaityti toliau
A. Aleksandravičius. Gal paprašyti Holivudo surežisuoti Lietuvos šimtmečio jubiliejų? (16)
Iki valstybės atkūrimo šimtmečio liko mažiau nei pusmetis. Tačiau jokių jubiliejaus akcentų nei komercinių televizijos kanalų naujojo sezono laidų ir filmų tinkleliuose, nei kino studijų planuose, nei Švietimo ir mokslo ministerijos naujose mokymo programose nerasta. Vyriausybė dar tik skelbia konkursus šventiniam vaizdo klipui sukurti, keičia valstybės atkūrimo šimtmečio programų pavadinimus, tai yra vaizduoja veiklą.
Maskva jau išmetė į kino rinką dešimtis vaidybinių ir dokumentinių filmų, klastojančių Baltijos šalių istoriją. Negi Lietuvą nuo Kremliaus informacinio karo Skaityti toliau
Vilniaus sąjūdininkai kviečia į „Atgimimo bangą“ (2)
Liepos 5 d. 12-13.30 val. Vilniuje, prie Seimo rūmų, Nepriklausomybės aikštėje įvyks vieša Vilniaus sąjūdininkų renginys „Atgimimo banga“.
Jame sąjūdininkai ir visuomenininkai išreikš savo nuomonę šiais klausimais:
- Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento Jono Žemaičio-Vytauto palaikų paieškos ir perlaidojimo iš Maskvos Butyrkų kalėjimo Lietuvoje. Skaityti toliau
Tautininkai siūlo ant Žaliojo tilto pastatyti keturių pirmųjų Lietuvos prezidentų skulptūras (20)
Liepos 23 d. Tautininkų sąjunga (TS) pasiūlė ant Vilniaus Žaliojo tilto vietoje nukeltų sovietinių statulų pastatyti keturių pirmųjų Lietuvos prezidentų skulptūras.
Išplatintame TS kreipimesi siūloma ant Žaliojo tilto įamžinti keturis istorinius valstybės prezidentus – Antaną Smetoną, Aleksandrą Stulginskį, Kazį Grinių ir Joną Žemaitį-Vytautą.
„Partizanų prezidento asmenyje būtų pagerbti visi laisvės kovotojai – Aleksandro Stulginskio ir Antano Smetonos asmenyse – signatarai, drauge būtų suvienyta parlamentinė demokratija Skaityti toliau
Z. Tamakauskas. Ekskursijos įspūdžių kraitelė… (nuotraukos) (0)
Baigiantis mokslo metams, Kauno Stasio Lozoraičio vidurinės mokyklos 3 ir 4 klasių pradinukams surengėme gyvąją patriotinio ugdymo pamoką – išvyką į Vilnių. Lankėmės Tuskulėnų rimties parke, Signatarų namuose ir Lietuvos Respublikos Prezidentūroje. Mokinius lydėjo pradinukų veiklios mokytojos – Jūratė Valatavičienė, Alma Murzinė bei Violeta Mickevičienė, nuolat besirūpinančios ne tik dalykinių žinių sklaida, bet ir mokinių dvasiniu augimu, sėjant jų jaunose širdelėse meilės sėklą savo namams, savo aplinkai, savo Tėvynės gyvajai istorijai.
Tuskulėnai – tai sovietinių okupantų žiaurumo gyvo liudijimo vieta. Šioje teritorijoje buvo užkasami 1944 – 1947 metais čekistinių budelių nužudyti žmonės. Jau atkurtos nepriklausomos Lietuvos archeologai, tyrinėję Tuskulėnų dvaro teritoriją, Skaityti toliau
J. Žemaitis–Vytautas: Lietuva, iškovojusi laisvę, įvertins mūsų siekius ir mūsų darbus (0)
Šiandien sukanka 60 metų, kaip sovietų okupantai pasmerkė Lietuvos Prezidentą generolą Joną Žemaitį-Vytautą sušaudymui.
Šios iškilios asmenybės kova devynerius metus šaltuose bunkeriuose nepritekliuje, pavojuose, kiekvieną dieną pasiruošus žūti už Tėvynę, išpildė didžiausius tautos lūkesčius. Jie buvo įrašyti į Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaraciją, kad Lietuva „prisidėdama prie kitų tautų pastangų sukurti pasaulyje teisingumu ir laisve pagrįstą pastovią taiką, besiremiančią pilnutiniu įgyvendinimu tikrosios demokratijos principų, išplaukiančių iš krikščioniškosios moralės supratimo ir paskelbtų Atlanto Chartijoje, Skaityti toliau
Seime pristatoma paroda „Karas po karo: ginkluotasis antisovietinis pasipriešinimas Lietuvoje 1944–1953 m.“ (1)
Lapkričio 26 d., trečiadienį, 14.10 val. Vilniuje, Seimo Vitražo galerijoje, bus pristatyta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido aukų muziejaus parengta paroda „Karas po karo: ginkluotasis antisovietinis pasipriešinimas Lietuvoje 1944–1953 m.“ Parodą atvers Seimo narė Rasa Juknevičienė. Ekspozicija Seime pristatoma minint partizaninio pasipriešinimo 70-metį ir Lietuvos kariuomenės dieną.
Renginio data simbolinė – prieš 60 metų, 1954 m. lapkričio 26 d., Maskvos Butyrkų kalėjime buvo sušaudytas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos prezidiumo pirmininkas generolas Jonas Žemaitis-Vytautas. Skaityti toliau
Seime istorikai aptars kario priesaikos davimo aplinkybes istorinių lūžių laikotarpiais (tiesioginė translaicija) (0)
Lapkričio 26 d., trečiadienį, Seime vyks konferencija „Karinė priesaika istorinių lūžių laikotarpiais“. Renginį rengia Seimo narių grupė „Už ištikimybę priesaikai“, Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC), Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija ir Vytauto Didžiojo karo muziejus. Pradžia – 10 val.
Konferencijoje įvairių institucijų mokslininkai aptars kario priesaikos davimo aplinkybes skirtingais Lietuvos istorijos tarpsniais: Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, per XIX a. sukilimus, tarpukario Lietuvoje (1918–1940), pokario partizaninių kovų metu ir Lietuvos valstybingumo atkūrimo laikotarpiu (1989–1992). Skaityti toliau
Č.Iškauskas. Pokario pasipriešinimas: kaip elgtumės šiandien? (26)
Daugelis tyrinėtojų sutaria, kad organizuotas ginkluotas partizaninis pasipriešinimas sovietų okupantams išblėso 1953 m. gegužės pabaigoje. Tuomet, kai į enkavedistų rankas pateko išduotas Jonas Žemaitis-Vytautas, partizanų generolo laipsnį turėjęs jų vadas, 1954-ųjų lapkričio 26-ąją sušaudytas Maskvos Butyrkų kalėjime.
Kiti gi, pavyzdžiui, aktyvus šio pasipriešinimo dalyvis ir išleistų atsiminimų autorius Vytautas Mačionis teigia, kad, praėjus metams po J.Stalino mirties, Skaityti toliau
Lietuvos karo akademija paminėjo J.Žemaičio-Vytauto 103-iąsias gimimo metines (0)
Kovo 15 d. sukako 103-eji metai, kaip gimė Jonas Žemaitis-Vytautas, 2009-aisiais LR Seimo pripažintas ketvirtuoju Lietuvos prezidentu. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos bendruomenė iškilmingoje rikiuotėje tylos minute pagerbė jo atminimą ir padėjo gėlių prie bareljefo.
Skulptoriaus Liutauro Serapino bareljefas generolui Jonui Žemaičiui-Vytautui Lietuvos karo akademijoje buvo atidengtas 2009 m. kovo 13 d., minint Lietuvos partizanų generolo Jono Žemaičio-Vytauto 100-ąsias gimimo metines. Skaityti toliau