Žymos archyvas: Jonas Vileišis

V. Vasiliauskas. Amžinas nepriklausomybės ir demokratijos susikirtimo taškas (1)

Pagerbti partizanai ir kovotojai, žuvę už Lietuvos Laisvę | G. Masiulio nuotr.

Neįmanomybės istorija: nuo 1918 m. Vasario 16-osios iki 1990 m. Kovo 11-osios

Jeigu sąžinę suvokiame kaip žmoniškumo branduolį, asmenybės centrą, kurio negali sunaikinti jokios išorinės aplinkybės, sunku būtų rasti autentiškesnį pavyzdį, nei Simonos Veil (Simone Weil) (1909-1943), genialios moters, „pasaulietiškos šventosios“, abiejų totalitarizmų – komunizmo ir nacizmo – amžininkės, jų sukelto kruvino karo dalyvės, savo trumpu gyvenimu įrodžiusios: „Kad prisiliestum neįmanomo, reikia daryti kas įmanoma“. Nelyginant S. Veil lūpomis būtų prabilusi abiejų totalitarizmų trypiamos Europos sąžinė: „Jokia epocha Skaityti toliau

Šilalės kraštiečių draugijos susitikime pokalbiai apie lietuvių ir suomių kultūrų ir istorijų pynes (0)

Kalba dr. Albina Auksoriute LKI direktore | A. Stričkos nuotr.

Tradiciškai, metų pabaigoje, Šilalės kraštiečių draugijos susirinkime pasidalinta mintimis apie nuveiktus, planuojamus darbus gimtajam kraštui, Žemaitijai, Lietuvai. 2018 m. gruodžio 21 d. popietę renginys vyko Lietuvių literatūros ir tautosakos institute (LLTI).

Instituto direktorė prof. dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė papasakojo apie Jono Vileišio rūmų praeitį ir instituto veiklos pagrindinės sritis. Apie mokslininkų dalyvavimą Skaityti toliau

S. Jazavita. Vilniaus konferencijos kontekstas ir pamokos (5)

Simonas Jazavita | Asmeninė nuotr.

Vilniaus konferencija, prasidėjusi lygiai prieš šimtą metų – labai reikšmingas įvykis Lietuvos istorijoje.  Būtent joje išsigrynino mintis, kad Lietuvos nepriklausomybės reikia ne tik siekti, bet tai bus padaryta ir jau pakankamai greitai.

Šiame svarbiame darbe dalyvavo pakankamai didelis dalyvių skaičius – virš 200. Be abejo, tai buvo be galo skirtingi žmonės. Dalis jų, buvo aktyvūs ir pastebimi šiuose organizaciniuose reikaluose jau gerokai anksčiau – tarkim Antanas Smetona, Petras Klimas ar didelį Skaityti toliau

A. Aleksandravičius. Kodėl Molotovas sandėrį su Ribentropu pasirašė vokiškai? (87)

1987 m. rugpjūčio 23-ioji. Prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje Lietuvos patriotai pirmą kartą viešai pasmerkė Molotovo–Ribentropo paktą, atėmusį iš Baltijos šalių laisvę | Archyvinė nuotr.

Molotovo-Ribentropo (arba Stalino ir Hitlerio) 1939 m. rugpjūčio 23 d. sutarties slaptojo protokolo, leidusio bolševikinei Rusijai pavergti Baltijos šalis, o nacionalsocialistinei Vokietijai, prisipylusiai savo tankų degalų bakus Uralo naftos produktų, užgrobti beveik visą Vakarų ir Pietų Europą, vokiškas mikrofilmas daugelį Vakarų „taikaus sambūvio“ su Maskva metų dulkėjo Amerikos Valstybės departamento archyvuose, o Europos padalijimo dokumentų originalai iš pradžių po devyniais užraktais gulėjo sovietų diktatoriaus Stalino asmeniniame seife, vėliau – SSRS kompartijos centro komiteto bendrųjų reikalų skyriaus nedegamoje spintoje. Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Ko liūdi Karo muziejaus liūtai? (1)

R. Jasukaitienės nuotr.

Liūtų kailis blizga – jie neseniai restauruoti, bet akyse – skausmas… 1938-aisiais Karo muziejui juos padovanojo paskutinysis Astravo dvaro paveldėtojas Jonas Jurgis Tiškevičius, tuo metu jau gyvenęs Paryžiuje. Liūtų didingumas, įkūnijęs ne grėsmę, greičiau mažos tautos laisvą dvasią, šiandien atspindi nostalgiją praeičiai: kurgi tie vaikai, kurie, karčių prisilaikydami, ropšdavosi jiems ant nugaros, laimingai šypsodavosi, tėvų paveiksluojami? (Kas gi iš vyresnės kartos neturi nuotraukos su Karo muziejaus sodelio liūtais?!)

Tėvai dar mažą atsiveždavo mane į Kauną. Atminty išliko varpų muzika. Kiekvieną vakarą Skaityti toliau

Signatarų namuose vyks Lietuvos Tarybos narių jubiliejinės sukaktys (0)

lnm.lt nuotr.

Balandžio 27 d. 15 val. Signatarų namų salėje (Pilies g. 26, Vilnius) vyks konferencija „Lietuvos Tarybos narių, nepriklausomos valstybės – Lietuvos Respublikos – kūrėjų sukaktys 2017 m.: Mykolui Biržiškai – 135, Stanislovui Narutavičiui – 155, prelatui Kazimierui Steponui Šauliui ir Jonui Vileišiui – 145“, kurioje paminėsime keturių prie Nepriklausomybės Akto paskelbimo ir sklaidos ypač daug prisidėjusių Lietuvos Tarybos narių jubiliejines sukaktis. Tarp jų – net trys kairiųjų pažiūrų valstybininkai: pedagogas, lietuvių literatūros ir tautosakos tyrinėtojas Mykolas Biržiška, Skaityti toliau

Kaune bus pristatyta paroda „Jonas Vileišis: tarnystė vardan Kauno ir Lietuvos“ (0)

Jonas Vileišis(antras iš dešinės) su JAV lietuviais 1935m_LCVA

Gegužės 2 d., antradienį, 16 val., Kauno miesto muziejuje (Rotušės a. 15) vyks kilnojamosios parodos „Jonas Vileišis: tarnystė vardan Kauno ir Lietuvos“ pristatymas.

Jonas Vileišis – iškilus Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas, Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataras, ilgametis Kauno miesto burmistras. Šiemet minimos burmistro 145-osios gimimo ir 75-osios mirties metinės, tai progai ir dedikuojama ši kilnojamoji paroda. Skaityti toliau

T. Baranauskas. Vasario 16-osios akto originalai: ar atrasti Vokietijai skirti egzemplioriai? (33)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Pastaruoju metu karštai aptarinėjami Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Liudo Mažylio atrasti Vasario 16-osios akto originalai lietuvių ir vokiečių kalbomis tarsi ir nėra didelė sensacija turinio požiūriu – juk 1918 m. Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės aktas yra gerai žinomas dokumentas, daugelio bemaž mintinai mokamas. Vis dėlto naujai surasti akto egzemplioriai šį tą patikslina ir mūsų žiniose apie patį dokumentą ir jo atsiradimo bei naudojimo aplinkybes, o taip pat leidžia šį bei tą pasakyti apie kitus, dar nežinomus egzempliorius. Skaityti toliau

Kauniečiai spręs, kur statyti išeivių Kaunui dovanojamą J. Vileišio paminklą (4)

Rengėjų nuotr.

Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui išeivijoje gyvenantys kauniečiai nusprendė miestui padovanoti J. Vileišio paminklą. Kauniečiai kviečiami dalyvauti apklausoje ir nuspręsti, kuri miesto vieta šiam paminklui yra tinkamiausia.

„100-osioms Lietuvos Nepriklausomybės metinėms ne tik mūsų giminė, bet ir Joną Vileišį pažinoję Kauno patriotai, gyvenantys JAV, iškėlė idėją pagerbti jo atminimą nors kukliu paminklu tame mieste, dėl kurio Tėvelis darė viską, kad jis prilygtų kitiems Europos miestams“, – savo laiške teigia 97 metų burmistro J. Vileišio jauniausioji dukra Rita Vileišytė-Bagdonienė. Skaityti toliau

P. Šimkavičius. Vilniaus karininkų ramovėje paminėtos Lietuvos valstybės atkūrimo 99-osios metinės (nuotraukos) (1)

Arūno Sakalausko kūrinys „Laisvės karys“ | P. Šimkavičiaus nuotr.

Lietuvos valstybės atkūrimo dienos išvakarėse Vilniaus įgulos karininkų ramovės Karaliaus Gedimino didžiojoje auloje vyko iškilmingas minėjimas, skirtas Vasario 16-ajai.

Iškilmingą minėjimą pradėjo ramovės viršininkas Gaudentas Aukštikalnis, pagarsindamas Nepriklausomybės aktą – svarbiausią XX a. Lietuvos valstybės dokumentą ir jį pasirašiusių Lietuvos Tarybos narių pavardes – dr. Jonas Basanavičius, Saliamonas Banaitis, Mykolas Biržiška, Kazys Bizauskas, Pranas Dovydaitis, Steponas Kairys, Petras Klimas, Donatas Skaityti toliau

R. Baškienė. Garsios Lietuvos moterys. Emilija Vileišienė (0)

Emilija Vileišienė | archyvinė nuotr.

Rugpjūčio 26 d. sukanka 81 metai nuo vienos veikliausios visuomenininkės, lietuvybės stiprintojos lenkų okupuotame Vilniaus krašte, Emilijos Vileišienės mirties. Ta proga rugpjūčio 26 d. 17 val. Šv. Mikalojaus bažnyčioje bus laikomos mišios už jos sielą.

Pasvalio kraštas Lietuvai yra padovanojęs iškilių žmonių, kurių tarpe bene garsiausia yra Vileišių giminė. Broliai Petras, Antanas, Jonas XIX a. pabaigoje bei XX a. pradžioje buvo lietuvių tautos žadintojai, švietėjai, lietuviškų laikraščių steigėjai. Geležinkelių ir tiltų inžinierius Petras Vileišis teikė peticijas carui dėl spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo, rašė straipsnius į „Aušrą” ir „Varpą”,  leido pirmąjį  Skaityti toliau

Valstybės dienos proga V.Noreikai įteiktas garbingiausias Kauno apdovanojimas (nuotraukos) (0)

Virgilijus Noreika | Kaunas.lt nuotr.

Trečiadienį, liepos 6 d., vakare tarptautinio renginio „Operetė Kauno pilyje“ metu 1-ojo laipsnio Santakos garbės ženklas įteiktas garsiausiam Lietuvos operos solistui Virgilijui Noreikai.

„Įvairiausiuose pasaulio kampeliuose plėvėsuojančios trispalvės, tautiečių giedami himnai – tai mūsų vienybės ir tvirtybės simbolis. Kaunas neabejotinai turi kuo didžiuotis. Tai – „Operetė Kauno pilyje“, skaičiuojanti jau 15-uosius metus ir kaskart sujungianti pačius talentingiausius įvairių šalių atlikėjus. Skaityti toliau

Vilniaus centriniame pašte pristatomi nepriklausomos Valstybės kūrėjų laiškai (0)

Liudas Mažylis | asmenininė nuotr.

Pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo dieną Vilniaus centriniame pašte pristatoma filatelisto Liudo Mažylio paroda „Iškilių Lietuvos veikėjų pašto korespondencija 1900–1940 metais“. Ekspozicijoje pristatomi 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarų bei kitų iškilių XX a. pr. Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėjų rašyti ir gauti laiškai, atvirlaiškiai, dokumentai.

 

„Šia filateline paroda siekiama parodyti iškilių Lietuvos politikos, kultūros, mokslo ir visuomenės veikėjų pastangas puoselėti lietuvybę caro priespaudos sąlygomis, Skaityti toliau

Ant Žaliojo tilto siūloma įamžinti Vasario 16-osios Deklaracijos autorius (7)

zaliasis-tiltas_vilniausgidas.lt, lrkm.lt

Patriotinio jaunimo sambūris „Pro Patria“ siūlo ant Žaliojo tilto vietoje ankstesnių sovietinių statulų pastatyti keturių Vasario 16-osios Nepriklausomybės deklaracijos teksto autorių ir signatarų skulptūras. Siūloma įamžinti Vilniuje gyvenusių ir dirbusių Mykolo Biržiškos, Jono Vileišio, Petro Klimo ir Stepono Kairio atminimą.

Šį siūlymą sambūris „Pro Patria“ išplatino po to kai šį savaitgalį nuo Žaliojo tilto buvo nuimtos komunistinę ideologiją šlovinančios statulos ir kai Vilniaus meras pareiškė, kad jų gražinti ant tilto neketinama. Skaityti toliau

Nusipelnę kauniečiai apdovanoti „Gerumo kristalais“ ir J. Vileišio medaliais (0)

Kauno sav. nuotr.

Už reikšmingus ir neatlygintinus darbus kelioms dešimtims kauniečių įteikti „Gerumo kristalai“, padėkos ir burmistro Jono Vileišio medaliai.

Trys dešimtys kauniečių „Gerumo kristalais“ apdovanoti už socialinius projektus bendruomenėse, kultūrinę ir visuomeninę veiklą, neatlygintiną kraujo donorystę ar lietuviškos dainos populiarinimą. Savivaldybės komisijai pretendentus į apdovanojimą siūlė nevyriausybinės organizacijos, bendruomenės, miesto vadovas. Skaityti toliau

Bus paminėtos F.Bortkevičienės 140-osios gimimo metinės (1)

Felicija Bortkevičienė-Povickaitė (1873-1945)

Spalio 17 d., 17 val. Signatarų namuose (Pilies g. 26, Vilnius) bus paminėta Felicijos Bortkevičienės, vienos iš pirmųjų moterų, dalyvavusių lygiomis teisėmis su vyrais visuomeniniame, politiniame valstybės gyvenime, 140-ąsias gimimo metines. Kalbės istorikas Jonas Rudokas.

Felicija Bortkevičienė-Povickaitė gimė 1873 m. rugsėjo 1 d. Linkaučių dvare, Krekenavos valsčius, Panevėžio apskrityje.

Iki 13 m. mokėsi namuose, 1885–1889 m. mokėsi Kauno Marinskaja mergaičių gimnazijoje, bet už streiko organizavimą iš priešpaskutinės klasės buvos pašalinta. Skaityti toliau

Nepriklausomybės 95-metį švenčiančiai Lietuvos valdžiai – daktaro J.Basanavičiaus iššūkis (video) (5)

Alkas.lt nuotr.

Vasario 16 d. rytą, švenčiant Lietuvos Nepriklausomybės 95-tasias metines, Vilniaus Rasų kapinėse Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su Lietuvos Vyriausybės ir Seimo vadovais prie Lietuvos nepriklausomybės patriarcho daktaro Jono Basanavičiaus kapo tylos minute pagerbė visų Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarų atminimą.Kariai prie daktaro Jono Basanavičiaus kapo padėjo Prezidentės gėles.

Prieš Patriarcho Jono Basanavičiaus antkapį kartu su Prezidente D.Grybauskaite Skaityti toliau

Parodos „Vasario 16-oji tarpukario Lietuvoje“ atidarymas (0)

Antanas Smetona

Vasario 12 d., antradienį, 15 val. Vilniaus universiteto Medicinos fakultete (Čiurlionio g. 21) bus atidaryta paroda „Vasario 16-oji tarpukario Lietuvoje“. Dalyvauja LR Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis, laikinai einantis Vilniaus universiteto rektoriaus pareigas prof. Jūras Banys, Vilniaus universiteto prorektorius dr. Juozas Galginaitis, Vilniaus universiteto prorektorius dr. Aleksas Pikturna, Lietuvos centrinio valstybės archyvo direktorius Dalius Žižys, VU Medicinos fakulteto dekanas prof. dr. Algirdas Utkus, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto tarybos nariai. Skaityti toliau

L.V.Medelis. Mykolas Riomeris Lietuvis (II) (1)

J.Pilsudskis Vilniuje | audiovis.nac.gov.pl nuotr.

Svetimi svetimoje sostinėje

Vilnius blaškomas tarp kovojančių pusių tarsi žaisliukas. Išstūmę bolševikus 1919 m. balandžio 19 dieną ir įžengę į Vilnių, lenkai čia išsilaikė kiek daugiau nei metus. 1920 metų liepos viduryje bolševikai išvijo lenkus ir, remdamiesi Rusijos ir Lietuvos taikos sutartimi, palaipsniui, ėmė jį užleisti Lietuvai. Į Vilnių ėmė keltis Lietuvos valdžios įstaigos, tarp jų ir teismai, su jais ir Mykolas Riomeris kaip Lietuvos teisėjas. Tik rugpjūčio pabaigoje miestas jau yra visiškoje Lietuvos valdžioje (ji truko apie du mėn.), o rugsėjo mėnesį bolševikai, po sutriuškinimo prie Varšuvos, ima masiškai trauktis. Lenkai veržiasi Vilniaus pusėn, prasideda pirmieji ginkluoti susidūrimai Skaityti toliau

L.V.Medelis. Mykolas Riomeris Lietuvis (I) (1)

Mykolas Riomeris | mdl.lt nuotr.

Šiame pavadinime skaitytojas, be abejo įžvelgs analogiją su Mykolu Lietuviu, legendiniu šešioliktojo amžiaus vidurio publicistu, lotyniškai parašiusiu traktatą, kuriuo bandyta ne tik kritikuoti, bet aplinkinių kaimynų pavyzdžiais paveikti kunigaikštystės valdovus susirūpinti valstybės likimu. Gal Riomeris (būtent Riomeris – ne Romeris, Römeris arba dar blogiau – Remeris, Rėmeris, reikėtų kartą dėl vartosenos susitarti) ir pats prieštarautų, bet tokio titulo jis tikrai yra nusipelnęs. Nežinia, kaip tą vardą vertintų ir plati, nuo XVII a. Lietuvoje apsistojusi ir išplitusi vokiečių kilmės, bet veikiau lenkiškos, ne lietuviškos, kultūros Riomerių giminė, Skaityti toliau

Tautos namų idėja bus įgyvendinta iki 2018 metų (0)

Vilniaus profsajungų rūmai | vilnius.lt nuotr.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba iškilmingame posėdyje pritarė rezoliucijai, kuria įsipareigojama iki 2018 metų sostinėje įkurti Tautos namus.

„Norime, kad Tautos namai būtų atgaivinti minint Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto 100-ųjų metines, taigi dar turime šešerius metus pagaliau įgyvendinti šį projektą. Justinas Marcinkevičius yra sakęs: „Tauta atstato Valdovų rūmus, nors pati neturi ne tik rūmų, bet netgi namų“, – sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas. Skaityti toliau

A. Ramanauskaitė-Skokauskienė. Ar gyvi mūsų širdyse Vasario 16-osios idealai? (1)

Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė | Asmeninė nuotr.

Valstybinės šventės skatina mus atsigręžti į savo tautos istoriją, prisiminti asmenybes, aplinkybes ir priežastis, kurios lėmė konkrečius istorijos lūžius. Vienas tokių lūžių mūsų istorijoje – 1918 m. vasario 16 oji. Tą dieną Lietuvos Taryba pasirašė dokumentą, skelbiantį, jog Lietuva atsiskiria nuo visų valstybinių ryšių, kada nors buvusių su kitomis tautomis.

To laikotarpio nuotaikas ir nusiteikimą, ryžtą patiems tvarkytis savo valstybėje atspindi prabėgus mėnesiui po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo akto paskelbimo „Lietuvos aide“ atspausdinti žodžiai: Skaityti toliau

Knyga apie moterį aplenkusią laiką (1)

Knyga „Aplenkusi laiką“

Šiandien gruodžio 8 d. 11.30 val. Seimo parodų galerijoje bus sutikta Liudo Subačiaus knyga „Aplenkusi laiką. Felicija Bortkevičienė 1873 – 1945“. Monografiją išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.

Renginyje dalyvaus autorius – Kalbos premijos laureatas (2006), Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos nariai.

Monografija „Aplenkusi laiką“ apžvelgia žymios XIX a. pab. – XX a. pirmos pusės politinės ir visuomeninės veikėjos, Didžiojo Vilniaus Seimo 1905 m. dalyvės ir Steigiamojo Seimo (nuo 1921 m.) narės, kandidatės į ministrus, prezidentus, spaudos magnatės, labdaringų organizacijų įkūrėjos ir vadovės, moterų judėjimų lyderės, knygnešės Felicijos Bortkevičienės – Povickaitės gyvenimą.

Knygoje nagrinėjama moterų socialinio elgesio dinamika nuo XIX a. antrosios pusės iki Lietuvos Nepriklausomybės, analizuotos šio reiškinio priežastys. Skaityti toliau