Žymos archyvas: Jonas Vaiškūnas

J. Vaiškūnas. S. Skvernelis išprievartavo Teisingumo ministrę M. Vainiutę? (video) (29)

2017 06 20 08:23

Birželio 19 d. popietę buvo išplatinta žinia, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė įstatymo pataisoms, kurios atvertų kelią valstybinės lietuvių kalbos naudojimo apribojimui oficialiuose Lietuvos Respublikos dokumentuose.

Vyriausybė pritarė Kirkilo-Kubiliaus įstatymo projektui Nr. XIIIP-535 siūlančiam leisti Lietuvos piliečių pavardes pagrindiniame paso puslapyje leisti rašyti ir nelietuviškais rašmenimis, ir nepritarė įstatymo projektui Nr. XIIIP-471, kuriuo siūloma nelietuviškus asmenvardžius rašyti kitame paso puslapyje, pagrindiniame paso puslapyje išsaugant ir įrašus valstybine kalba. Skaityti toliau →

Valstiečiai ir žalieji raginami nepalaikyti antikonstitucinio asmenvardžių rašybos įstatymo (video) (28)

2017 06 02 17:31

Jonas Vaiškūnas, dr. Kazimieras Garšva, dr. Lilijana Atra | Alkas.lt nuotr.

Birželio 1 d. naujienų agentūroje ELTA vykusioje spaudos konferencijoje „Lietuvių kalba – politinio blogio akivaizdoje!“ Seimo rinkimus laimėjusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) vadovybė buvo paraginta laikytis rinkiminių įsipareigojimų ir nepalaikyti antikonstitucinio asmenvardžių rašybos įstatymo.

Du piliečių iniciatyvinės grupės „TALKA: už Lietuvos valstybinė kalbą“ nariai – kalbininkas hab. dr. Kazimieras Garšva ir internetinio dienraščio Alkas.lt vyr. redaktorius Jonas Vaiškūnas bei filosofė Baltijos instituto prezidentė dr. Lilijana Astra Skaityti toliau →

Visuomenininkai kviečia į spaudos konferenciją „Lietuvių kalba – politinio blogio akivaizdoje!“ (13)

2017 05 31 09:17

Birželio 1 dieną, ketvirtadienį, 10 val. Vilniuje, Naujienų agentūros ELTA spaudos konferencijų salėje (Gedimino pr. 21/2) bus surengta spaudos konferencija „Lietuvių kalba – politinio blogio akivaizdoje!“

Spaudos konferencijoje dalyvaus ir pasisakys piliečių iniciatyvinės grupės „TALKA: už Lietuvos valstybinė kalbą“ nariai – kalbininkas, hab. dr. Kazimieras Garšva, internetinio dienraščio Alkas.lt vyr. redaktorius Jonas Vaiškūnas ir filosofe, Baltijos instituto prezidentė dr. Lilijana Astra.

Kai kurioms politinėms jėgoms Seime vis aktyviau bandant brukti nelietuviškų Skaityti toliau →

Socialdemokratai Seimui toliau brukte bruka antikonstitucinį nelietuviškų asmenvardžių rašybos įstatymą (video, nuotraukos) (23)

2017 05 10 20:58

Socialdemokrtai toliau brukte bruka antikonstitucinį nelietuviškų asmenvardžių rašybos įstatymą | Alkas.lt, J. Vaiškūno koliažas

Nepaisydami Konstitucinio teismo išaiškinimų ir pastarojo meto Lietuvos administracinio teismo suformuotos teisinės praktikos bei bemaž 70 000 Lietuvos piliečių parašais Seimui pateiktų įstatymų projektų, grupė Seimo narių ir toliau bando stumti antikonstitucinį nelietuviškų asmenvardžių rašybos įstatymą.

Socialdemokratas Gediminas Kirkilas susitaręs su konservatoriumi Andriu Kubiliumi ir valstiečių ir žaliųjų deleguotu Ministru Pirmininku Sauliumi Skverneliu gegužės 9 d. Seimui pristatė Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą (Nr. XIIIP-535) kuriuo yra siūloma Lietuvos Respublikos piliečiams oficialiuose dokumentuose leisti atsisakyti įrašo Skaityti toliau →

J. Vaiškūnas. Ar naujasis Seimas pamins Lietuvos Konstituciją ir 70 000 piliečių valią? (video) (31)

2017 05 09 08:03

Gegužės 9 d. 12.40–13 val. Seime lietuvių kalbos išdavikai – Gediminas Kirkilas ir Andrius Kubilius, remiami Sauliaus Skvernelio, vėl eilinį kartą bandys kėsintis į valstybinę lietuvių kalbą, siekdami kai kuriems Lietuvos Respublikos piliečiams suteikti išimtinę teisę jų pasuose atsisakyti vardo ir pavardės įrašo valstybine kalba.

Dabar jau niekam nebe paslaptis, kad tokios privilegijos Lietuvoje jau daugelį metų siekia Lenkijos Respublikos politikai. Ar ne keista, kad Lenkija to nereikalauja ne iš vienos pasaulio valstybės, o tik iš Lietuvos? Nereikalaujam to nei iš Vokietijos, nei iš Latvijos, nei iš Ukrainos, nei Baltarusijos, nei juo labiau iš JAV. Tad kodėl Skaityti toliau →

L. Vasilevičius. Statant Perkūno pirtį Jorės šventei – netikėtas atradimas (2)

2017 05 08 19:21

Meistras Aliukas įdeda stebuklingą akmenėlį laikantį visą krūsnį. Kulionys. 2017-04-21 | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kasmet daugybė romuvių iš visos Lietuvos suvažiuoja į Jorę Kulionyse, Molėtų rajone, į savotiškus metinius „pagonių atlaidus“. Šeštadienį būna talka ant piliakalnio, pirtis, senoviniai žaidimai, laužas, jaunimo šokiai. Sekmadienį vyksta šventinės apeigos – iš Dangaus šviesulių stebyklos žygiuojame į piliakalnį, giedame „Jori, tėvas šaukia“. Įkopę į viršūnę giedame protėvių atminimo ir karines giesmes, aukojame Dievams, ugniai, protėvių vėlėms. Krivė įšventina naujus Vaidilas ir romuvius. Po apeigos priešpilyje vyksta apeiginė karių kova skirta Pilėnų atminimui pagerbti. Nusileidę į slėnį užkuriame aukurą Dangaus stebykloje. Labiname Gabiją, Žemyną, Perkūną, vaišinamės duona ir raudonais joručiais, sveikiname Skaityti toliau →

Didžiausias pavasarinis virsmas bus pasitiktas protėvių apeigomis (nuotraukos, video) (12)

2017 04 19 13:41

Jorė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Balandžio 29-30 dienomis, kaip ir kasmet – paskutinį balandžio savaitgalį, senojo baltų tikėjimo tęsėjai iš visų baltiškų žemių rinksis į Didžiąją pirmosios pavasario žalumos šventę Jorę. Kulionių kaime, Molėtų rajone, šalia Molėtų Astronomijos observatorijos, Labanoro regioniniame parke įsikūrusioje Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje ir Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje. Ši nepaprasta šventė šiemet čia bus švenčiama jau 21-ajį kartą.

„Jorės šventė – tai tikrieji Naujieji metai. Kai sprogsta pirmieji pavasario pumpurai, veržiasi pirmieji gležni gyvybės daigai, visa gyvastis apsigaubia pirmosios pavasarinės žalumos Skaityti toliau →

J. Vaiškūnas. Ar LVŽS agitavusi už „Darnią Lietuvą“ leis Skverneliui prakišti „socialinės lyties“ sąvoką? (27)

2017 04 08 15:55

Su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga į Seimą prasprukęs ir Lietuvos Respublikos ministru pirmininkų paskirtas statutinis policijos pareigūnas Saulius Skvernelis vienu iš prioritetinių savo Vyriausybės darbotvarkės klausimų paskelbė prieštaringai vertinamos vadinamosios Stambulo konvencijos ratifikavimą Lietuvoje. Praktikuojančiu kataliku išdidžiai prisistatantis Skvernelio bendražygis, Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis taip pat neseniai pareiškė, kad Skvernelio Vyriausybė sieks Stambulo konvencijos ratifikavimo. Skaityti toliau →

Vyksta 10-ieji N. Vėliaus skaitymai „Dangus baltų religijoje ir mitologijoje“ (programa) (3)

2017 04 07 11:40

Balandžio 7 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas (Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) Centrinių rūmų (Antakalnio g. 6, Vilnius) Konferencijų salėje rengia Profesoriaus Norberto Vėliaus skaitymus (X) „Dangus baltų religijoje ir mitologijoje“.

Kasmet rengiamomis garsaus lietuvių mitologijos ir religijos tyrinėtojo profesoriaus Norberto Vėliaus (1938–1996) atminimui skirtomis konferencijomis siekiama sutelkti įvairių humanitarinių mokslo sričių, vienaip ar kitaip susijusių su baltų mitinio pasaulėvaizdžio rekonstrukcija, – tautosakos, istorijos,

Skaityti toliau →

J. Vaiškūnas. Ar Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga apgins valstybinę kalbą? (video) (41)

2017 04 06 13:19

Ramūnas Karbauskis, Audrys Antanaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.A. Sartanavičiaus nuotr.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) triuškinančiai laimėjusi 2016-ųjų metų Seimo rinkimus ir sužadinusi daugelio viltis, kad Lietuvos politikoje pagaliau ką nors gali pradėti reikšti valstybės ir Tautos ateičiai neabejingų paprastų Lietuvos piliečių balsai ir siekiai, išgyvena neeilinį išbandymą.

Seimo rinkimus laimėjusios partijos paskirtas Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis meta iššūkį partijos pirmininkui Ramūnui Karbauskiui.

S. Skvernelis atvirai ir demonstratyviai stoja prieš jį į Lietuvos premjero postą atvedusio LVŽS lyderio Ramūno Karbauskio asmenybę bei LŽVS programą. Skaityti toliau →

S. Skvernelis dėl lenkiškų rašmenų Lietuvos piliečių pasuose pasirengęs sugriauti valdančiąją koaliciją? (video) (58)

2017 03 30 20:55

Kovo 29 d. pavakaryje Seime įvyko Lietuvos Valstiečių ir žaliųjų frakcijos (LVŽS) pasitarimas. Didžiausiu šio posėdžio akibrokštu tapo Ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio demaršas. Nors oficialioje frakcijos posėdžio darbotvarkėje tokio klausimo svarstyti nebuvo numatyta, atvykęs į posėdį S. Skvernelis ėmė agituoti LŽVS narius, kad palaikytų buvusio TS-LKD pirmininko Andriaus Kubiliaus siūlomą nelietuviškų asmenvardžių rašybos oficialiuose Lietuvos dokumentuose projektą. Pagal šį projektą Tai reiškia, kad jie sutiktų, jei pavardės asmens dokumentuose būtų rašomos ne valstybinės kalbos rašmenimis su nelietuviškomis „w“, „q“ ir „x“ ir kitomis raidėmis. Skaityti toliau →

Kokį pavojų kelia siaurėjančios gimtosios kalbos vartojimo ribos? (0)

2017 03 14 08:00

Prigimtines seminaras Kalba ir savastis.prigimtine.lt

Kovo 18-19 d. Sanklodiškėse, Molėtų rajone vyks XII Prigimtinės kultūros seminaras „Kalba ir savastis“.

Dvyliktasis prigimtinės kultūros seminaras skiriamas kalbinei tautos savasčiai apmąstyti: kaip prigimtinė kultūra reiškiasi per kalbą ir kalbėjimą, kokį vaidmenį saugant ir puoselėjant kultūrą vaidina tarmės, asmenvardžiai ir vietovardžiai, kokį pavojų kelia siaurėjančios gimtosios kalbos vartojimo ribos.

Reikšmingas nagrinėjimo aspektas – kalbinė kultūros raiška tautosakos kūriniuose ir grožinėje literatūroje, kūrinių gimtąja kalba ir tarme savitumas; Skaityti toliau →

J. Vaiškūnas: Užgavėnės – esmingiausia senosios lietuvių religijos šventė (nuotraukos) (6)

2017 02 27 12:00

Užgavėnių šventės išvakarėse, žurnalistas, Alkas.lt redaktorius Audrys Antanaitis apie šios šventės ištakas ir prasmę kalbasi su baltų kultūros tyrinėtoju, vienu iš tarpdalykinių etnoastronomijos ir etnokosmologijos mokslo sričių pradininkų Letuvoje etnokosmologu Jonu Vaiškūnu.

– Kokia Užgavėnių šventės prasmė?

– Dabar tai – linksmų pramogų ir „žiemos išvarymo“ šventė. Tokia ji tapo, kai buvo užmirštas senasis gelminis dvasinis-religinis šios šventės turinys. Naivu žiemą varyti apeigomis. Ji praeina savaime. Užgavėnių apeigose slypi daug gilesni dvasiniai, religiniai dalykai. Skaityti toliau →

Žvakės Perkūnui (0)

2017 02 07 14:00

Žvakės Perkūnui | O. Gaidamavičienės nuotr.

Vasario 4 d. Aukštadvario regioniniame parke (ARP) vyko Perkūno dienos (Gramnyčių) minėjimas ir pažintinis žvakių liejimo užsiėmimas. Renginį surengė ARP vyr. kultūrologė Rita Balsevičiūtė, ARP darbuotoja Angelė Taraškevičienė, Aukštadvario bibliotekos vedėja Ramunė Jarmalavičiūtė.

Renginį vedė ARP vyr. kultūrologė Rita Balsevičiūtė ir Trakų Romuvos atstovas – vaidila Vidmantas Velička. Prisiminta tradicinė Gramnyčių – pirmosios Perkūno dienos – šventė. Pokrikštiniu laikotarpiu, tai yra po Trijų Karalių šventės, buvo liejamos žvakės, kurios vasario 2 d., per tikrąsias Gramnyčias, šventinamos bažnyčiose. Skaityti toliau →

Vasario 5-oji – Gabijos diena (audio, video) (1)

2017 02 05 18:01

Vasario 5-oji – Gabijos diena | youtube.com nuotr.

Vasario 5 d. senosios baltų kultūros puoselėtojai visame pasaulyje mini Gabijos dieną. Deivė Gabija – dieviškųjų ugnies galių įkūnytoja. Ugnis visais laikais ir visose pasaulio religijose buvo ir yra vienu esmingiausiu dvasiniu įvaizdžiu.

„Tik Ugnis verčia išmanymą kreipti į dvasinę pusę. Iš to pasidarė lietuvių rimtas būdas, jų sveika skaisti dora, kurios paskutiniais spinduliais dar ir šiandien pasidžiaugti galime. Visas gyvenimas, visa sąmonė, buvo ir bus suvokiamos kaip Ugnis. Ugnis – tai šviesa ir gyvybė. Ugnį kurti – tai pasaulį kurti, gyvenimą“, – skalsiai ir esmingai ugnies reikšmingumą nusakė mūsų Tautos išminčius Vydūnas. Skaityti toliau →

D. Žuromskienė. Gyvas tarpininkas tarp žmogaus ir dangaus (0)

2017 01 19 16:15

Žiema. Rodos, visas pasaulis baltas ir gražus. Dieve, koks puikus Tavo sumanymas! O kad už plastikinio lango nebūtų automobilių dujų, smogo, amžino skubėjimo…

Žmogui trūksta gamtos, trūksta gamtos laiko, kurio tėkmė amžina ir niekur neskubanti.

Kažkur medis visas apsnigtas ir vienišas,dar visiškai nuogas, „venom“ juodom, žiūri į artėjančius saulės žingsnius ir stebisi mūsų gyvenimais. Mėgsta medis žiūrėti į kelią – atsimena visus kelelius, visus posūkius, ne vieną šimtmetį skaičiuoja Skaityti toliau →

J. Vaiškūnas. Sausio 6-oji – diena, kai +++ skelbia šviesos sugrįžimą (2)

2017 01 06 17:34

Sausio 6-osios vakare, virš iš tamsos ir šalčių nukaltos Kalėdinės tvirtovės patekėjusios 3 ryškios vakaro žvaigždės skelbs dieviškosios šviesos sugrįžtuves. Šią dieną Saulė jau teka ir leidžiasi gaidžio žingsniu pasislinkusi į pietus. Diena pailgės beveik 15 minučių.

Sausio 6 d. baigiasi Kalėdomis prasidėjęs laikotarpis, kuomet Saulė savo metiniame kelyje dangaus skliautu buvo tartum sustojusi, ir ilgiausių metų naktų trukmė nesikeitė lyg butų sustingusi. Šis didžiausios tamsos, vėlumos laikotarpis taip ir buvo vadinamas – Saulės „stovėjimo“ dienomis (plg. lot. solstitium, rus. solncestojanije) ir Skaityti toliau →

D. Žuromskienė. Dieną ir sėkmę matuosime gaidžio žingsniu (0)

2017 01 06 13:57

Dieną ir sėkmę matuosime gaidžio žingsniu | Vejarode.com nuotr.

Didžiosioms metų šventėms uždarom vartus. Jau apsukom metų ratą, laukdami Šviesos atgimimo stebuklo. Pamiršom senų metų skriaudas, išsižadėjom senų paklydimų. Atminty pasiliko nepakartojama akimirka: ištartas švelnus žodis, ypatingas žvilgsnis, miela dovanėlė. Viliamės, jog turtingesni tapom pažinimu, gerumu, vieni kitų atjauta.

Už durų pasiliko ir tamsiausia naktis, ir trumpiausia diena. Bet liko laukimas sugrįžtančios šviesos ir saulės. Skaityti toliau →

„Mes ir jie“: Lietuviška mokyklėlė Sankt Peterburge atveria duris (video, nuotraukos) (0)

2017 01 05 17:00

Lietuviška mokyklėlė Sankt Peterburge | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuviška mokyklėlė, veikianti pačiame Sankt Peterburgo centre, prie pat Žiemos rūmų, duris atveria kiekvieną savaitę. Nes norinčių joje mokytis mažųjų lietuviukų (o kartais ir jų tėvelių) kasmet atsiranda vis daugiau.

Tiesa, negalima sakyti, kad į Gorochovajos gatvėje esančius Lietuvių namus, kuriuose mokyklėlė ir veikia, plūsta minios, tačiau lietuviškos gyvybės ugnelė tenai negęsta.

Kaip ją pavyksta palaikyti tokiame dideliame, pagundų kupiname mieste? Kas prie lietuviško vadovėlio traukia mūsų mažuosius tautiečius ir jų tėvelius? Apie tai su jais, o Skaityti toliau →

Kas ką kala per Kalėdas? (audio) (17)

2016 12 25 11:09

Ar Kalėda gali būti pati Saulė? Savo įžvalgas šiuo klausimu pateikia LRT Klasika laidos „Ryto rasa krito“ svečias – etnokosmologas Jonas Vaiškūnas.

„Kalendorinėse Kalėdų dainose apdainuojamas devyniaragis elnias, kurio raguose kalviai kala aukso vainiką. Aukso vainikas tarp dangiško elnio ragų – tai pati mitinio kalvio nukalta Saulė. Kalėdų vardas tiesiogiai susiejamas su kalvio nukalama Saule, kuri senosiose dainose kartais ir vadinama Kalėda“, – sako J. Vaiškūnas. Skaityti toliau →

R. Švedienė. Senis Kalėda nedalijo daiktinių dovanų (0)

2016 12 25 08:08

Mūsų Kalėda. 2003 m. Nuotrauka iš VšĮ „Kalėdų Senelio paštas“ archyvo.

Kaip vadinti – Kalėdų Senis, Kalėdų Senelis, o gal Senis Kalėda? Dabar vadinam ir Kalėdų Seniu, ir Kalėdų Seneliu, o tautosakoje galima rasti pavyzdžių su Seniu Kalėda. Yra nuomonių, esą pavadinimas Kalėdų Senis laikytinas bendrinei kalbai neteiktinu hibridu. Žinoma, dabar jau retas kas pasakys, kad tai Senelis šaltis.

Štai etnologas prof. Libertas Klimka knygoje „Tautos metai“ (2008) rašo: Rytų Aukštaitijoje tarpušvenčiu į kiekvienos trobos duris pasibelsdavo Senis Kalėda. Jis toks: apsirengęs išvirkščiais kailiniais, su kupra, pasiramsčiuoja dideliausia krivule. Būdavo dar lydimas būrio „avinėlių“. Skaityti toliau →

„Mes ir jie“: Kaip Zubovai Rusijos kultūrą gelbėjo (video) (0)

2016 12 23 08:37

Georgijus Kovalevskis ir Audrys Antanaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Grafai Zubovai – reikšminga Rusijai ir Lietuvai svarbi didikų giminė, ypač iškilusi XVIII amžiaus pabaigoje, kada carienė Jekaterina II turtais ir įtaka apdovanojo savo favoritą Platoną Zubovą. Šis Lietuvoje įgijo nemažai žemių, kurias paveldėjo jo brolis Dmitrijus, pradėjęs Zubovų Lietuvos šaką, pasižymėjusią švietėjiška ir kultūrine veikla.

„Alko“ komanda – Audrys Antanaitis ir Jonas Vaiškūnas lankėsi ten, kur užgimė Zubovų didybė – Sankt Peterburge. Būtent tenai, pačiam miesto centre, prie pat Isakijaus soboro, stovi Zubovų rūmai, kuriuose šiandien įsikūręs Rusijos menų institutas. Po Skaityti toliau →

„Mes ir jie“: Rusijos lietuviai yra kūrybingi žmonės (video, nuotraukos) (0)

2016 12 15 07:25

Gintautas Želvys, Dainius Numgaudys, Audrys Antanaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Rusijoje gyvena apie 70 tūkstančių lietuvių. Istorija juos išmėtė po visus milžiniškos šalies kampelius. Dar ir dabar persikėlėlių, tremtinių bei politinių kalinių palikuonys gyvena Maskvoje ir Sankt Peterburge, Novosibirske ir Magadane, Murmanske ir Vorkutoje. Ir ne tik gyvena, bet ir stengiasi neužmiršti savo istorinės Tėvynės, mokosi lietuvių kalbos, vasaromis leidžia savo vaikus į Lietuvą.

Tiesa, ryšius tarp Lietuvos ir Rusijos lietuvių palaikyti nėra labai lengva. Jau ne pirmoji tremtinių karta, didžiuliai atstumai, skirtingos kalbos, o dažnai ir skirtingas mąstymas tolina vienus nuo kitų. Skaityti toliau →

„Mes ir jie“: Zubovai, revoliucija ir menas (video) (0)

2016 12 12 11:56

Rusijos didikų Zubovų giminė suvaidino milžinišką vaidmenį Rusijos istorijoje. Pastebimas buvo jų vaidmuo ir Lietuvos kultūroje.

Įdomu, kad jų įtaka jaučiama dar ir šiandien. Ir ne vien tada, kada mes kalbame apie M.K. Čiurlionį ar muziką. Jų įtaka jaučiama ir septyniasdešimties metų bolševikmetį išgyvenusioje Rusijoje.

Būtent Zubovų rūmuose, esančiuose pačiame Sankt Peterburgo centre prie Isakijaus soboro, veikia Rusijos menų institutas, kuriame lankėsi „Alko“ komanda – Audrys Antanaitis ir Jonas Vaiškūnas, kalbinę instituto direktorių, menotyros mokslų daktarą Dmitrijų Šumiliną (Дмитрий Анатольевич Шумилин). Skaityti toliau →

„Mes ir jie“: Kas Jūs, pone Viktorai Masaiti? (video, nuotraukos) (5)

2016 12 03 08:00

Viktoras Masaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šis klausimas garbiam Rusijoje gyvenančiam mokslininkui skamba visai logiškai, nes apie Viktorą Masaitį Lietuvoje mes nežinome nieko. Tiesa, prieš ketverius metus jo pavardė šmėkštelėjo mūsų spaudoje, kada buvo pranešta, kad Rusijoje, Popigajaus impaktiniame krateryje, rastas didžiulis deimantų telkinys, o jo atradėjas yra Sankt Peterburge gyvenantis geologas Viktoras Masaitis. Bet tuo mūsų žinios apie šį žmogų ir baigiasi. O gaila…

Gaila, nes V.Masaitis, tegul ir pragyvenęs visą gyvenimą Rusijoje, tebelieka lietuvis, kurio šeimą istorijos vėjai 1914 metais atpūtė į Rusiją ir jau nebeparpūtė Lietuvon. Skaityti toliau →

„Mes ir jie“: Sankt Peterburgo „Neringos“ ansamblis švenčia dešimtmetį! (nuotraukos, video) (2)

2016 12 01 08:13

„Neringos“ ansamblis švenčia dešimtmetį! | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Rusijoje – graži lietuviška šventė. Savaitgalį Sankt Peterburgo lietuvių vokalinis ansamblis „Neringa“ paminėjo dešimties metų jubiliejų. 2006 metais įkurto kolektyvo pirmoji vadovė buvo laikinoji generalinė konsulė Jolita Bučytė – profesionali chorų vadovė. Šiuo metu ansambliui vadovauja dainininkė Olga Kutuzova-Pyragis, dirbanti Sankt Peterburgo valstybinėje akademinėje Kapeloje.

Ansamblyje šiuo metu dainuoja dvylika moterų. Jos dalyvauja įvairiuose lietuvių bendruomenės, Lietuvos generalinio konsulato renginiuose, Rusijos ir Lietuvos šventėse ir festivaliuose. 2009 metais ansamblis dalyvavo Dainų ir šokių šventėje Vilniuje. Skaityti toliau →

Puponiškiai galių ir išminties sėmėsi iš savo krašto dainų (nuotraukos, video) (0)

2016 11 30 07:55

Puponiškiai galių ir išminties sėmėsi iš savo krašto dainų | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lapkričio 27 d. Puponių kaimo bendruomenėje, Kupiškio rajone, vyko baigiamasis projekto „Dainos namai – erdvė bendrauti, pažinti, sveikti“ renginys. Projekto metu bendruomenės žmonės buvo pakviesti į keturis įvairios tematikos renginius, kuriuos jungė vienas tikslas – atsigręžti į savo tautos, savo kaimo kultūros palikimą ir čia semtis jėgų ir išminties prasmingai ir teisingai išgyventi tą laiką, kuris yra mums skirtas. Daug dėmesio buvo skirta ir neįkainojamam mūsų tautos kultūros palikimui – liaudies dainai ir pačiai tradicijai dainuoti, juk daina – puikus būdas nuraminti savo širdį, sudrausminti protą ir taurinti aplinką.

Skaityti toliau →

Šį vakarą Lietuvą nušvies supermėnulis (video) (0)

2016 11 14 10:14

Lapkričio 14 d., pirmadienį, esant giedram vakarui galima bus grožėtis nekasdieniška Mėnulio pilnatimi. Ši pilnatis apie 7 nuošimčių didesnė ir 15 nuošimčių šviesesnė nei įprasta. Toks reiškinys vadinamas supermėnuliu.

Supermėnuliu Mėnulis vadinamas tuomet, kai pilnatis sutampa su Mėnulio priartėjimu prie Žemės. Tuomet, kai Mėnulio pilnatis įvyksta Mėnuliui esant tolimiausiame taške nuo Žemės, Mėnulis vadinamas mikromėnuliu arba minimėnuliu. Skaityti toliau →

Pagerbtas Gintaro Beresnevičiaus atminimas (nuotraukos, video) (1)

2016 11 01 18:09

Pagerbtas Gintaro Beresnevičiaus atminimas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vėlinių proga skelbiame rugsėjo 15 d. Kauno miesto muziejuje vykusio religijotyrininko, etnologo, prozininko, publicisto, eseisto Gintaro Beresnevičiaus atminimo vakaro vaizdo įrašą. Šiemet G. Beresnevičiui būtų sukakę 55 metai.

Šių metų rugpjūčio 6 d. jau suėjo 10 metų nuo tos liūdnos dienos, kai tragiškomis ir iki galo nepaaiškintomis aplinkybėmis Lietuva neteko G. Beresnevičiaus. 10-ųjų jo mirties metinių proga Lietuvos Romuva ir Kauno miesto muziejus surengė atminimo vakarę.

Buvo aplankytas antrosiose Romainių kapinėse esantis G. Beresnevičiaus kapas. Uždegtos Skaityti toliau →

Spalio dangų nušvies supermėnulis (video) (3)

2016 10 15 15:37

Supermėnulis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Spalio 16 d. bus galima pasigrožėti supermėnulio pilnatimi. Taip vadinama didesne ir ryškesne nei įprasta Mėnulio pilnatis sušvintanti mūsų planetos palydovui priartėjus prie Žemės.

Spalio 16 d. 7:23 val. Mėnulis taps pilnatimi, o spalio 17 d. 1:36 val. atsidurs arčiausiai Žemės – perigejuje, tad spalio pilnatis atrodys kiek didesnė ir šviesesnė nei įprasta.

Didžiausią įspūdį galima bus patirti stebint Mėnulio pilnaties pasirodymą iš už horizonto. Skaityti toliau →

Celebrity Net Worth PC games news, tips, tricks Batai Baldai