Žymos archyvas: Jonas Vaiškūnas

Sveikiname Dainių Razauską! (nuotraukos) (36)

Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Rugpjūčio 21 d.  vienas garsiausių Lietuvos mitologų, religijotyrininkas, rašytojas, vertėjas, Alkas.lt redkolegijos narys dr. Dainius Razauskas švenčia savo 60-ąjį gimtadienį.

Alkas.lt bendruomenė sveikina Dainių Razauską su gimtadieniu ir linki neblėstančio kūrybiškumo ir gyvybingumo kūrybos žaibais nušviestame gyvenimo kelyje.

„Išminties spindulių kalaviju apsiginklavęs matematikas, drąsiai žengiantis užmaršties Skaityti toliau

Virš 20 organizacijų reikalauja Prezidento dėmesio istorijos politikai (14)

Kultūros forumas prezidentūroje | lrp.lt nuotr.

Birželio 30 d. atsiliepdami į Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus asmeninį sprendimą įkurti Lukiškių aikštėje paplūdimį, dvidešimt visuomeninių, politinių ir patriotinių organizacijų viešu pareiškimu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą Gitaną Nausėdą dėl Lietuvos valstybinės istorijos politikos klausimo. Kreipimąsi pasirašė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos, Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos, Lietuvos Sąjūdžio, Patriotinio jaunimo sambūrio „Pro Patria“, Lietuvos mokslininkų sąjungos, draugijos „Bočiai“, Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Lietuvių kalba svetimžodžių gniaužtuose (II) (14)

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

Tęsinys. I dalis ČIA.

Šiuolaikinė internetinė žiniasklaida tapo negyvos kalbos veisykla. Į ją įjunko ir sparčiai dauginasi įvairūs lavonrašiniai su užkrečiamų negyvažodžių įdaru. O platinami jie vadinamais „pranešimais spaudai“ – rašiniais gyvybiškai svarbiais šiuolaikinės internetinės žiniasklaidos gyvasčiai palaikyti. Internetinių dienraščių turiniui būdinga greitai kisti ir atsinaujinti. Čia jau ne dienraščiai, o minutraščiai per savo vidurius praleidžiantys copy/paste ir kitokiu būdu įsisavinamų Skaityti toliau

D. Razauskas apie lietuvių kalbos vertę (II) (video) (21)

dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kokia lietuvių kalbos vertė? Koks jos santykis su kitomis kalbomis? Kokią praeities kartų patirtį, pajautą, pasaulėžiūrą perteikia mums gimtoji kalba? Ar būdama labai sena mūsų kalba pajėgi tenkinti šiuolaikinio globalaus pasaulio žmogaus poreikius? Ar pakankamai skiriame dėmesio gimtosios kalbos puoselėjimui ir pažinimui? Ar mokame savo kalbą? O gal yra geresnių, pajėgesnių kalbų į kurias verta iškeisti savo protėvių kalbą?

Apie tai ir kitus dalykus Alkas.lt vyr. redaktorius Jonas Vaiškūnas kalbina mitologą, Skaityti toliau

A. Antanaitis apie valstybinės kalbos politiką: Svarbiausia – švietimas (video) (23)

VLKK pirmininkas Audrys Antanaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Buvusį Alkas.lt redaktorių, dabar Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininką Audrį Antanaitį kalbina Alkas.lt vyr. redaktorius Jonas Vaiškūnas.

Kaip sekasi atsakingose VLKK pirmininko pareigose įpusėjus šios svarbios pareigybės kadencijai? Ar pavyko pateisinti visuomenės pasitikėjimą? Kas nuveikta ir kokius svarbiausius darbus dar reiktų nuveikti, kad galima būtų pasakyti – aš savo padariau? Skaityti toliau

D. Razauskas apie lietuvių kalbos vertę (I) (video) (17)

Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kokia lietuvių kalbos vertė? Koks jos santykis su kitomis kalbomis? Kokią praeities kartų patirtį, pajautą, pasaulėžiūrą perteikia mums gimtoji kalba? Ar būdama labai sena mūsų kalba pajėgi tenkinti šiuolaikinio globalaus pasaulio žmogaus poreikius? Ar pakankamai skiriame dėmesio gimtosios kalbos puoselėjimui ir pažinimui? Ar mokame savo kalbą? O gal yra geresnių, pajėgesnių kalbų į kurias verta iškeisti savo protėvių kalbą?

Apie tai ir kitus dalykus Alkas.lt vyr. redaktorius Jonas Vaiškūnas kalbina mitologą, Skaityti toliau

J. Vaiškūnas: Kalba yra stipriausias mūsų tapatybės pagrindas (41)

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

Nalšios krašto pokalbiai: apie išėjusius iš Švenčionijos krašto, bet esančiais ten savo širdimi ir tyrinėjimais

Šarūnas Birutis, buvęs kultūros ministras, Seimo ir Europos Palamento narys, tęsia pokalbių ciklą apie Šiaurės Rytų Lietuvos istoriją ir ateities perspektyvas. Šio pokalbio svečias – etnoastronomas, muziejininkas, publicistas Jonas Vaiškūnas. Skaityti toliau

Seimas raginamas svarstyti bemaž 70 000 piliečių parašais pateiktą įstatymo projektą (23)

Iniciatyvines-grupes-TALKA-nariai-2015m-jono-vaiskuno-nuotrauka

Birželio 2 d. buvę piliečių iniciatyvinės grupės „Talka: už lietuvių valstybinę kalbą“ (TALKA) nariai,  kreipėsi  į Lietuvos Respublikos Seimo narius ir atskirai į valdančiąją Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS) ragindami svarstyti jau bemaž 5 metus Seime dūlantį jų pateiktą įstatymo projektą dėl nelietuviškų asmenvardžių rašybos oficialiuose Lietuvos dokumentuose.

2015 m. pasinaudoję Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta piliečių įstatymo iniciatyvos teise ir surinkę bemaž 70 000 Lietuvos piliečių parašų, iniciatyvus piliečiai Seimui pateikė privaloma tvarka svarstyti Asmens tapatybės Skaityti toliau

Vėl keliamas Tautos referendumu atmestas dvigubos pilietybės klausimas (video) (4)

lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

Gegužės 27 d. nuotoliniu būdu posėdžiavusi Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija (SPLBK) priėmė rezoliuciją „Dėl gimimu įgytos Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo“.

Rezoliucijoje komisija pasiūlė papildyti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą, suteikiant galimybę išsaugoti gimimu įgytą pilietybę tam tikrus kriterijus atitinkantiems asmenims; paprašė nustatyti tvarką, kad kiekvienu konkrečiu atveju prieš priimant sprendimą dėl pilietybės netekimo būtų įvertintos to pasekmės asmens šeimai, karjerai ir kitoms jo Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Šakalienė, Navickienė, Sabatauskas ir Sysas siekia prostitucijos įteisinimo? (31)

Siekiama prostitucijos įteisinimo? | Alkas.lt koliažas

Seime kelią skinasi  4-ių Seimo narių stumiamos prostitučių nediskriminavimo įstatymų pataisos.

Neseniai Seimo  Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) pritarė „naudojimosi atlygintinomis seksualinėmis paslaugomis kriminalizavimui“. Paprastų žmonių kalba – nubalsavo  už tai, kad prostitučių mėgėjams vyriškiams, būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė, o moteriškėms pagaliau galima būtų ištvirkauti nebaudžiamai. Skaityti toliau

J. Vaiškūnas: Protėvių priesakus pernešame į XXI amžių (nuotraukos) (17)

Įšventimas į romuvius. Jorė 2019 | Alkas.lt nuotr.

Balandžio 25-26 dienomis Kulionių kaime šalia Molėtų observatorijos jau 24-tus metus iš eilės turėjo vykti pirmosios pavasario žalumos šventės Jorės apeigos. Apie šią šventę kalbamės su vienu pagrindinių jos rengėjų Molėtų krašto muziejaus muziejininku ir Lietuvos Romuvos vaidila Jonu Vaiškūnu.

– Šiemet paskutinį balandžio savaitgalį turėjusios vykti XXIV Jorės šventės Kulionyse dėl paskelbto visuotinio karantino nebus? Skaityti toliau

Karantininę nuotaiką praskaidrins nenuspėjami Lyridų meteorai (video, tiesioginė transliacija) (8)

Screenshot_2020-04-21 meteorai-unplash com-asociatyvi-nuotrauka jpg webp (WEBP paveikslas, dydis 1525 × 1220 taškelių)

Po ilgos pertraukos, pagaliau turėsime progą pasigrožėti ir „krentančiomis žvaigždėmis“. Nuo šių metų pradžios nepasižymėjusį meteorų gausa žvaigždėtą dangų balandžio 16-30 dienomis pagaliau pagyvins Lyridų meteorų srautas, taip vadinamas dėl to, jog pratęstos meteorų trajektorijos kryžiuojasi Lyros žvaigždyne, šiek tiek dešiniau ryškiosios Vegos žvaigždės. Lyridai paprastai pasižymi išskirtiniu ryškumu ir gražiomis garų uodegomis. Tad jų stebėjimas giedromis balandžio naktimis – gera proga praskaidrinti šiųmečio karantino monotonijai.

Daugiausia meteorų tikimasi sulaukti naktį iš 21 į 22 d.. Šiemet Lyridų stebėjimo Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Romualdas Ozolas ir paveldosaugos sąjūdis (nuotraukos) (1)

Romualdas Ozolas, 2012-07-01 | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Pranimas skaitytas Lietuvos kultūros paveldo globos tarybos sukūrimo 30-osioms metinėms skirtoje konferencijoje „Paveldosaugos sąjūdis 1989–2019 m.“ Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucijos salėje, 2019 m. kovo 18 d.

Pažymėdami 1989 m. kovo 18 d. įsteigtos visuomeninės Lietuvos kultūros paveldo globos tarybos (LKPGT) 30-ąsias metines, aptariame paveldosaugos sąjūdžio reiškinį ir jo vaidmenį mūsų Tautos žygyje į laisvę ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą. Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Lietuvių kalba svetimžodžių gniaužtuose (I) (118)

Jonas Vaiškūnas | penki.lt nuotr.

Nors beveik visų mintys prikaustytos prie karo su koronavirusu, bet  vis tik noriu atkreipti dėmesį ir į virusą ėdantį mūsų gimtąją kalbą bei dvasią. Abiejų užkratų šaknys regis tos pačios – „pažangusis“ globalizmas. Tik kūno mirtis atrodo  grėsmingesnė ir išreklamuota labiau nei kalbos.

Mūsų gimtoji kalba, nepridengta jokiais šarvais ir apsauginėmis kaukėmis, jau seniai varstoma viso pasaulio garsų ir raidžių virusų. Negausios mokslininkų pajėgos ir valstybiniai kalbos saugotojai – bejėgiai prieš juos. Skaityti toliau

A. Antanaitis apie tai kas gali ir turi užtikrinti lietuvių kalbos ateitį? (video) (123)

Audrys Antanaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Koks visuomenės vaidmuo kalbos puoselėjimo baruose? Koks Lietuvoje lietuvių kalbos santykis su anglų kalba? Kas lemia ir skatina lietuvių kalbos nuvertinimą? Kas gali ir turi užtikrinti lietuvių kalbos ateitį? Kokius darbus turi skubiai atlikti valstybės institucijos?

Apie tai ir kitus dalykus, po 2-ųjų jungtinių Lietuvių kalbos draugijos skaitymų, skirtų Lietuvos kultūros kongreso 30-mečiui, „Lietuvių kalba – tautos išlikimo laidas“, Alkas.lt vyr. redaktorius Jonas Vaiškūnas kalbina Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininką Audrį Antanaitį. Skaityti toliau

D. Razauskas apie globalizacijos iššūkius lietuvių kalbai (video) (253)

Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kas laukia lietuvių kalbos XXI globalizacijos amžiuje? Iki šiol gyva viena iš seniausių kalbų išsaugojusi artimiausią indoeuropiečių prokalbei skambesį, turinį ir dvasią šiandien išgyvena išbandymą globaliuoju pasauliu. Ar išliks, ar išgyvens, ar nugalės šiuolaikinio pasaulio iššūkius? Ką apie tai sako mūsų daugiaamžė istorija, kur link einame, kur nueisime, ką turime daryti, kaip turime gyventi ir elgtis, kad mūsų gimtoji lietuvių kalba gyvuotų ir klestėtų, kad nenunyktų, kad augtų ir skleistųsi išreikšdama giliausius ir šviesiausius mūsų sielos  jausmus, mūsų proto supratimus? Skaityti toliau

Ar suvaldysime koronavirusą? (video) (1)

Gydytojas Virginijus Rimavičius | K. Sakaitės nuotr.

Lietuvoje iš pirmo žvilgsnio vyksta uoli kova su XXI amžiaus maru – koronavirusu (COVID-19), paskelbta ekstremali padėtis, tikrinami kai kurie iš svečių šalių atvykę piliečiai, stabdomos įvairių įstaigų veiklos, draudžiami masiniai renginiai… Bet ar to pakanka kai Lietuvos Respublikos sienos nekontroliuojamos? Ką turėtų daryti valdžia ir ko turime imtis mes patys?

Klausykite Alkas.lt vyr. redaktoriaus Jono Vaiškūno pokalbio telefonu su šeimos gydytoju, buvusiu sąjūdininku Virginijumi Rimavičiumi. Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Mintys Arvydą Šliogerį išlydėjus (15)

Arvydas Šliogeris (1944-2020) | Alkas.lt koliažas

Prieš 40 dienų netekus iškilaus Lietuvos filosofo Arvydo Šliogerio, sunku buvo patikėti – į skutus krikščionybę draskęs mąstytojas – katalikiškai palydėtas pas Abromą (‏אַבְרָהָם‏‎).

Niekada negali būti tikras, kad į paskutinę kelionę nebūsi išleistas be litanijų, kryžių ir kunigų, kad artimieji dėl šventos ramybės neatiduos tavęs sielų „gelbėtojams“. Juk būsi jau miręs. Tad tau jau tas pats. O gyviesiems toliau reiks gyventi tarp dorų katalikų, tad jiems – ne tas pats. Be to ir gyvenime nebuvai švelniavilnis. Betrūksta dar, kad ir po mirties keltum nepatogumus. Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Jonas Trinkūnas – Romuvos ąžuolas: tarp ištakų ir ateities (nuotraukos) (2)

Jonas Trinkūnas | R. Ambrazevičiaus nuot.

Prieš 6 metus sausio 20 d. mirė Lietuvos etnokultūrinio judėjimo pradininkas, etnologas, folkloristas, religijotyrininkas, iškiliausias senojo baltų tikėjimo puoselėtojas, Lietuvos Romuvos Krivis Jonas Jaunius Trinkūnas (1939-2014). Ta proga skelbiame Jono Vaiškūno pranešimą skaitytą 2019-10-19 d. J. Trinkūno atminimui skirtoje konferencijoje „Romuvos Ažuolas“ .

Šiandien prisimename lietuvių tautos dvasinio kelio tesėją  – Romuvos ąžuolą Joną-Jaunių  Trinkūną (1939-2014). Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Kalėdų pasaka (video) (1)

Kalėdos | pixabay.com nuotr.

Ką mums reiškia Kalėdos globalios-mobilios dvidešimt pirmojo amžiaus skaitmeninės civilizacijos šviesoje? Astronominė žiemos saulėgrįža, trumpiausia metų diena ir ilgiausia naktis, šventinės nuolaidos ir pakvaišę išpardavimai, dovanos ir linkėjimai, karnavalai ir baliai, naujas valstybės biudžetas bei prie naujų ėdžių besižiegnojantys politikai…

Regis, racionali ir medžiaginės naudos siekimu pagrįsta „laikas-pinigai“ pasaulėžiūra su galinga „mitų dekonstravimo“ mašina jau Skaityti toliau

„Baltų šventadieniai“ D. Razauskas ir J. Vaiškūnas apie žiemos saulėgrįžą (video) (4)

Jonas Vaišįkūnas ir Dainius Razauskas | Alkas.lt ekrano nuotr.

Gruodžio 22 d. 6 val. 19 min. įvyko astronominė žiemos saulėgrįža. Ši diena buvo 10 val. ir 4 min. trumpesnė nei vasaros saulėgrįžos diena. Nuo šiol dienos pradės palaipsniui ilgėti. Naujųjų metų diena jau bus ilgesnė beveik 7 min., na o sausio 6-oji vadinta Žvaigždžių diena bei Atarašais, bus jau beveik 15 min. ilgesnė už žiemos saulėgrįžos dieną. Tai ir yra tas „gaidžio žingsnis“ kuriuo diena pailgėja pasak mūsų senolių.

Pasaulį apgaubus tamsai mūsų protėviai  atliko apeigas skirtas pagerbti protėvių vėlėms, kurios tuo metu sugrįžta į šį pasaulį ir lanko gimtuosius namus. Kad pasaulis vėl Skaityti toliau

Bus pristatyta N. Laurinkienės knyga „Dangus baltų mitiniame pasaulėvaizdyje“ (0)

llti.lt nuotr.

Gruodžio 19 d.,  ketvirtadienį, 17 val. Vilniuje,  Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) Centriniuose rūmuose (Antakalnio 6) vyks habil. dr. Nijolės Laurinkienės knygos „Dangus baltų mitiniame pasaulėvaizdyje“ pristatymas.

Renginyje taip pat svečiuosis etnolingvistė prof. dr. Birutė Jasiūnaitė, Tautos namų santaros pirmininkas Antanas Guodelis ir archeoastronomas Jonas Vaiškūnas. Skambės Eglės Brukšaitytės vadovaujamų Vydūno draugijos dainininkų kūriniai. Skaityti toliau

Dalia Urbanavičienė ir toliau vadovaus Lietuvių etninės kultūros draugijai (nuotraukos) (2)

dr. Dalia Urbanavičienė perinkta Lietuvių etninės kultūros draugijos pirmininke | Rengėjų nuotr.

Gruodžio 7 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje įvyko Lietuvos etninės kultūros draugijos (LEKD), kuri stovi prie Etninės kultūros globos tarybos ištakų, IX suvažiavimas, kuriame paminėtos šios draugijos susikūrimo 30-tosios metinės.

Suvažiavimas prasidėjo tylos minute pagerbiant Anapilin išėjusius Draugijos įkūrėjus – Norbertą Vėlių, Joną Trinkūną ir Kazimierą Kalibatą. Suvažiavimo dalyvius sveikino Senojo Kauno draugijos pirmininkas Rimantas Žiliukas. Sveikinimo žodžius perdavė Seimo Kultūros komiteto narys Robertas Šarknickas. Suvažiavimo dalyviams buvo perskaitytas Indijoje viešinčios Senojo baltų tikėjimo Romuva Krivės Inijos Trinkūnienės sveikinimo laiškas: Skaityti toliau

Žiemos saulėgrįžą sutinkant bus pristatyta N. Laurinkienės knyga „Dangus baltų mitiniame pasaulėvaizdyje“ (0)

lnb.lt nuotr.Gruodžio 17 d. 18 val. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas kviečia švęsti žiemos saulėgrįžą. Renginyje taip pat bus pristatyta Nijolės Laurinkienės knyga „Dangus baltų mitiniame pasaulėvaizdyje“.

Žiemos saulėgrįža nuo seno švenčiama daugelyje etninių tradicijų. Saulei sugrįžtant ir dienoms ilgėjant patiriame dvasios atgaivą. Nuo neatmenamų laikų žmogus stebėjo šiuos kosmose vykstančius procesus. Jų įsivaizdavimas atsiskleidžia mituose – archajinės visuomenės mąstyseną, pasaulėvoką, idėjų pasaulį atspindinčioje žinijoje.

Skaityti toliau

„Baltų šventadieniai“ apie žiemos švenčių magiją (video) (1)

2_5-1

Astronominė žiema prasideda guodžio 21 arba 22 dienomis, kai Žemės Šiaurės pusrutulyje diena būna trumpiausia, o naktis – ilgiausia. Ilgiausių naktų laikotarpis Lietuvoje vadinamas „tarpukalėdžiais“, „tarpušvenčiais“, „šventvakariais“, „vaišėmis”, kai rengiamos šventinės vaišės ir atliekamos apeigos, skirtos protėvių vėlėms. Žiemos saulėgrįža Lietuvoje nuo seno buvo žinoma kaip Saulės sugrįžimo, Praamžiaus, Elnio devyniaragio šventė. Tuo metu piktosios žiemos jėgos nužudo augmeniją, įkalina Saulę. Tokiu metu apeiginiu būdu pasaulį reikia atkurti iš naujo. Skaityti toliau

Pirmadienio danguje retas reiškinys: Merkurijus užslinks ant Saulės (tiesioginė transliacija, video) (6)

Merkurijus užslinks ant Saulės diosko | Alkas.lt nuotr.

Lapkričio 11 d., pirmadienį, 14.37 val. prasidės gana retas reiškinys – Merkurijaus planetos tranzitas per Saulės diską. Būdamas arčiau Saulės nei mūsų planeta Merkurijus tą dieną atsidurs tiesioje linijoje tarp Saulės ir Žemės ir kaip juodas taškas praslinks per Saulės diską.

Per nedidelį teleskopą ar žiūronus apsaugotus specialiais filtrais, bus galima pamatyti palaipsniui Saulės paviršiumi slenkantį juodą tašką. Skaityti toliau

Vilniuje pagerbtas Romuvos Krivio Jono Trinkūno atminimas (nuotraukos, video) (0)

Krivio dienos apeiga ant Gedimino Kapo kalno | Alkas.lt, V. Kašinsko nuotr.

Spalio 19 d. Vilniuje romuviai pagerbė Romuvos Krivio Jono Trinkūno-Jauniaus atminimą.

Senovės baltų religinė bendrija Romuva 2019 metus yra paskelbusi Krivio metais. Šiais metais Romuvos Kriviui Jonui Trinkūnui būtų suėję  80 metų. Krivio dienos šventimas – vienas iš Krivio metų renginių. Minėjimas prasidėjo apeiga ant Gedimino kapo kalno Vilniuje, toje pačioje vietoje, kur spalio 19 dieną 2002 metais buvo įšventintas Romuvos Krivis Jaunius. Skaityti toliau

Vilniaus savivaldybė užkirto kelią patyčioms iš mirusiųjų? (2)

Helovinas | Pixabay.com nuotr.

Spalio 9 d. Vilniuje nugriautas buvusių Profsąjungos rūmų pastatas sugriovė ir turėjusį įvykti didžiausią Helovino karnavalą. Vilniaus miesto savivaldybės sprendimu nugriovus Profsąjungos rūmų pastatą ant Tauro kalno, helovino karnavalo rengėjai buvo priversti atšaukti juose spalio 31 d. numatytą renginį.

Kad Profsąjungų rūmų pastatas bus nugriautas dar prieš jame numatytą spalio 31 d. surengti Helovyno renginį „Didysis helovyno karnavalas“ (renginio rengėjai nesivargino šio pavadinimo net išversti –„Grand Halloween Carnival“, – red. pastaba), jo Skaityti toliau

„Baltų šventadieniai“: Krivio diena, Vėlinės (1)

Krivė Inija Trinkūnienė ir vaidila Jonas Vaiškūnas | V .Daraškevičiaus nuotr.

Romuvos bendruomenė spalio 19-ąją šventė Krivio dieną. „Krivis yra senovės lietuvių dvasininkas, žynys. Pagrindinės žynių funkcijos siejasi su ritualu, t. y. kulto apeigų vykdymu, be to, jie tvarko, išlaiko ir plečia religinę sistemą, prižiūri sakralias vietas ir šventyklų veiklą ir pan. Svarbiausia žynio funkcija laikoma tarpininkavimas tarp dievų ir žmonių, suteikiantis jam šventumo, kitoniškumo visų kitų žmonių atžvilgiu. Žynys gali atlikti ir daugybę kitų funkcijų: pranašauti, gydyti, atlikti teisėjo pareigas Skaityti toliau

Vilniuje bus paminėtas Romuvos Krivio Jono Trinkūno atminimas (0)

Jonas Trinkūnas | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Spalio 19 d. 13 val. Vilniuje, Lietuvos nacionaliniame kultūros centre (B. Radvilaitės g. 8, 2 aukšto salėje) vyks Senovės baltų religinės bendrijos Romuva konferencija-minėjimas „Romuvos Ąžuolas“, skirtas Romuvos Krivio Jono Trinkūno-Jauniaus metams paminėti. Prieš minėjimą 12 val. ta proga ant Gedimino kapo kalno (bus užkurta aukuro ugnis, pagerbti Dievai ir Protėviai.

Konferencijos „Romuvos Ažuolas“ pranešimus skaitys: Romuvos vaidilos – Ignas Šatkauskas, Jonas Vaiškūnas, Skaityti toliau