Žymos archyvas: Jonas Vaiškūnas

J. Vaiškūnas. Sausio 6-oji – diena, kai +++ skelbia šviesos sugrįžimą (2)

Šienpjoviai | Alkas.lt koliažas.

Sausio 6-osios vakare, virš iš tamsos ir šalčių nukaltos Kalėdinės tvirtovės patekėjusios 3 ryškios vakaro žvaigždės skelbs dieviškosios šviesos sugrįžtuves. Šią dieną Saulė jau teka ir leidžiasi gaidžio žingsniu pasislinkusi į pietus. Diena pailgės beveik 15 minučių. 

Sausio 6 d. baigiasi Kalėdomis prasidėjęs laikotarpis, kuomet Saulė savo metiniame kelyje dangaus skliautu buvo tartum sustojusi, ir ilgiausių metų naktų trukmė nesikeitė lyg butų sustingusi. Šis didžiausios tamsos, vėlumos laikotarpis taip ir buvo vadinamas – Saulės „stovėjimo“ dienomis (plg. lot. solstitium, rus. solncestojanije) ir Skaityti toliau

D. Žuromskienė. Dieną ir sėkmę matuosime gaidžio žingsniu (0)

Dieną ir sėkmę matuosime gaidžio žingsniu | Vejarode.com nuotr.

Didžiosioms metų šventėms uždarom vartus. Jau apsukom metų ratą, laukdami Šviesos atgimimo stebuklo. Pamiršom senų metų  skriaudas, išsižadėjom senų paklydimų. Atminty  pasiliko nepakartojama akimirka: ištartas švelnus žodis, ypatingas žvilgsnis, miela dovanėlė. Viliamės, jog  turtingesni tapom pažinimu, gerumu, vieni kitų atjauta.

Už durų pasiliko ir tamsiausia naktis,  ir trumpiausia diena.  Bet liko laukimas sugrįžtančios šviesos ir saulės.  Skaityti toliau

„Mes ir jie“: Lietuviška mokyklėlė Sankt Peterburge atveria duris (video, nuotraukos) (0)

Lietuviška mokyklėlė Sankt Peterburge | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuviška mokyklėlė, veikianti pačiame Sankt Peterburgo centre, prie pat Žiemos rūmų, duris atveria kiekvieną savaitę. Nes norinčių joje mokytis mažųjų lietuviukų (o kartais ir jų tėvelių) kasmet atsiranda vis daugiau.

Tiesa, negalima sakyti, kad į Gorochovajos gatvėje esančius Lietuvių namus, kuriuose mokyklėlė ir veikia, plūsta minios, tačiau lietuviškos gyvybės ugnelė tenai negęsta.

Kaip ją pavyksta palaikyti tokiame dideliame, pagundų kupiname mieste? Kas prie lietuviško vadovėlio traukia mūsų mažuosius tautiečius ir jų tėvelius? Apie tai su jais, o Skaityti toliau

Kas ką kala per Kalėdas? (audio) (17)

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

Ar Kalėda gali būti pati Saulė? Savo įžvalgas šiuo klausimu pateikia LRT Klasika laidos „Ryto rasa krito“ svečias – etnokosmologas Jonas Vaiškūnas.

„Kalendorinėse Kalėdų dainose apdainuojamas devyniaragis elnias, kurio raguose kalviai kala aukso vainiką. Aukso vainikas tarp dangiško elnio ragų – tai pati mitinio kalvio nukalta Saulė. Kalėdų vardas tiesiogiai susiejamas su kalvio nukalama Saule, kuri senosiose dainose kartais ir vadinama Kalėda“, – sako J. Vaiškūnas. Skaityti toliau

R. Švedienė. Senis Kalėda nedalijo daiktinių dovanų (0)

Mūsų Kalėda. 2003 m. Nuotrauka iš VšĮ „Kalėdų Senelio paštas“ archyvo.

Kaip vadinti – Kalėdų Senis, Kalėdų Senelis, o gal Senis Kalėda? Dabar vadinam ir Kalėdų Seniu, ir Kalėdų Seneliu, o tautosakoje galima rasti pavyzdžių su Seniu Kalėda. Yra nuomonių, esą pavadinimas Kalėdų Senis laikytinas bendrinei kalbai neteiktinu hibridu. Žinoma, dabar jau retas kas pasakys, kad tai  Senelis šaltis. 

Štai etnologas prof. Libertas Klimka knygoje „Tautos metai“ (2008) rašo: Rytų Aukštaitijoje tarpušvenčiu į kiekvienos trobos duris pasibelsdavo Senis Kalėda. Jis toks: apsirengęs išvirkščiais kailiniais, su kupra, pasiramsčiuoja dideliausia krivule. Būdavo dar lydimas būrio „avinėlių“. Skaityti toliau

„Mes ir jie“: Kaip Zubovai Rusijos kultūrą gelbėjo (video) (0)

Georgijus Kovalevskis ir Audrys Antanaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Grafai Zubovai – reikšminga Rusijai ir Lietuvai svarbi didikų giminė, ypač iškilusi XVIII amžiaus pabaigoje, kada carienė Jekaterina II turtais ir įtaka apdovanojo savo favoritą Platoną Zubovą. Šis Lietuvoje įgijo nemažai žemių, kurias paveldėjo jo brolis Dmitrijus, pradėjęs Zubovų Lietuvos šaką, pasižymėjusią švietėjiška ir kultūrine veikla.

„Alko“ komanda – Audrys Antanaitis ir Jonas Vaiškūnas lankėsi ten, kur užgimė Zubovų didybė – Sankt Peterburge. Būtent tenai, pačiam miesto centre, prie pat Isakijaus soboro, stovi Zubovų rūmai, kuriuose šiandien įsikūręs Rusijos menų institutas. Po Skaityti toliau

„Mes ir jie“: Rusijos lietuviai yra kūrybingi žmonės (video, nuotraukos) (0)

Gintautas Želvys, Dainius Numgaudys, Audrys Antanaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Rusijoje gyvena apie 70 tūkstančių lietuvių. Istorija juos išmėtė po visus milžiniškos šalies kampelius. Dar ir dabar persikėlėlių, tremtinių bei politinių kalinių palikuonys gyvena Maskvoje ir Sankt Peterburge, Novosibirske ir Magadane, Murmanske ir Vorkutoje. Ir ne tik gyvena, bet ir stengiasi neužmiršti savo istorinės Tėvynės, mokosi lietuvių kalbos, vasaromis leidžia savo vaikus į Lietuvą.

Tiesa, ryšius tarp Lietuvos ir Rusijos lietuvių palaikyti nėra labai lengva. Jau ne pirmoji tremtinių karta, didžiuliai atstumai, skirtingos kalbos, o dažnai ir skirtingas mąstymas tolina vienus nuo kitų. Skaityti toliau

„Mes ir jie“: Zubovai, revoliucija ir menas (video) (0)

Dmitrijus Šumilinas | Alkas.lt nuotr.

Rusijos didikų Zubovų giminė suvaidino milžinišką vaidmenį Rusijos istorijoje. Pastebimas buvo jų vaidmuo ir Lietuvos kultūroje.

Įdomu, kad jų įtaka jaučiama dar ir šiandien. Ir ne vien tada, kada mes kalbame apie M.K. Čiurlionį ar muziką. Jų įtaka jaučiama ir septyniasdešimties metų bolševikmetį išgyvenusioje Rusijoje.

Būtent Zubovų rūmuose, esančiuose pačiame Sankt Peterburgo centre prie Isakijaus soboro, veikia Rusijos menų institutas, kuriame lankėsi „Alko“ komanda – Audrys Antanaitis ir Jonas Vaiškūnas, kalbinę instituto direktorių, menotyros mokslų daktarą Dmitrijų Šumiliną (Дмитрий Анатольевич Шумилин). Skaityti toliau

„Mes ir jie“: Kas Jūs, pone Viktorai Masaiti? (video, nuotraukos) (5)

Viktoras Masaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šis klausimas garbiam Rusijoje gyvenančiam mokslininkui skamba visai logiškai, nes apie Viktorą Masaitį Lietuvoje mes nežinome nieko. Tiesa, prieš ketverius metus jo pavardė šmėkštelėjo mūsų spaudoje, kada buvo pranešta, kad Rusijoje, Popigajaus impaktiniame krateryje, rastas didžiulis deimantų telkinys, o jo atradėjas yra Sankt Peterburge gyvenantis geologas Viktoras Masaitis. Bet tuo mūsų žinios apie šį žmogų ir baigiasi. O gaila…

Gaila, nes V.Masaitis, tegul ir pragyvenęs visą gyvenimą Rusijoje, tebelieka lietuvis, kurio šeimą istorijos vėjai 1914 metais atpūtė į Rusiją ir jau nebeparpūtė Lietuvon. Skaityti toliau

„Mes ir jie“: Sankt Peterburgo „Neringos“ ansamblis švenčia dešimtmetį! (nuotraukos, video) (2)

„Neringos“ ansamblis švenčia dešimtmetį! | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Rusijoje – graži lietuviška šventė. Savaitgalį Sankt Peterburgo lietuvių vokalinis ansamblis „Neringa“ paminėjo dešimties metų jubiliejų. 2006 metais įkurto kolektyvo pirmoji vadovė buvo laikinoji generalinė konsulė Jolita Bučytė – profesionali chorų vadovė. Šiuo metu ansambliui vadovauja dainininkė Olga Kutuzova-Pyragis, dirbanti Sankt Peterburgo valstybinėje akademinėje Kapeloje.

Ansamblyje šiuo metu dainuoja dvylika moterų. Jos dalyvauja įvairiuose lietuvių bendruomenės, Lietuvos generalinio konsulato renginiuose, Rusijos ir Lietuvos šventėse ir festivaliuose. 2009 metais ansamblis dalyvavo Dainų ir šokių šventėje Vilniuje. Skaityti toliau

Puponiškiai galių ir išminties sėmėsi iš savo krašto dainų (nuotraukos, video) (0)

Puponiškiai galių ir išminties sėmėsi iš savo krašto dainų | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lapkričio 27 d. Puponių kaimo bendruomenėje, Kupiškio rajone, vyko baigiamasis projekto „Dainos namai – erdvė bendrauti, pažinti, sveikti“ renginys. Projekto metu bendruomenės žmonės buvo pakviesti į keturis įvairios tematikos renginius, kuriuos jungė vienas tikslas – atsigręžti į savo tautos, savo kaimo kultūros palikimą ir čia semtis jėgų ir išminties prasmingai ir teisingai išgyventi tą laiką, kuris yra mums skirtas. Daug dėmesio buvo skirta ir neįkainojamam mūsų tautos kultūros  palikimui – liaudies dainai ir pačiai tradicijai dainuoti, juk daina – puikus būdas  nuraminti savo širdį, sudrausminti protą  ir taurinti aplinką.

Skaityti toliau

Šį vakarą Lietuvą nušvies supermėnulis (video) (0)

supermenulis_jonov-piesinys

Lapkričio 14 d., pirmadienį, esant giedram vakarui galima bus grožėtis nekasdieniška Mėnulio pilnatimi. Ši pilnatis apie 7 nuošimčių didesnė ir 15 nuošimčių šviesesnė nei įprasta. Toks reiškinys vadinamas supermėnuliu.

Supermėnuliu Mėnulis vadinamas tuomet, kai pilnatis sutampa su Mėnulio priartėjimu prie Žemės. Tuomet, kai Mėnulio pilnatis įvyksta Mėnuliui esant tolimiausiame taške nuo Žemės, Mėnulis vadinamas mikromėnuliu arba minimėnuliu. Skaityti toliau

Pagerbtas Gintaro Beresnevičiaus atminimas (nuotraukos, video) (1)

Pagerbtas Gintaro Beresnevičiaus atminimas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vėlinių proga skelbiame rugsėjo 15 d. Kauno miesto muziejuje vykusio religijotyrininko, etnologo, prozininko, publicisto, eseisto Gintaro Beresnevičiaus atminimo vakaro vaizdo įrašą. Šiemet G. Beresnevičiui būtų sukakę 55 metai.

Šių metų rugpjūčio 6 d. jau suėjo 10 metų nuo tos liūdnos dienos, kai tragiškomis ir iki galo nepaaiškintomis aplinkybėmis Lietuva neteko G. Beresnevičiaus. 10-ųjų jo mirties metinių proga Lietuvos Romuva ir Kauno miesto muziejus surengė atminimo vakarę.

Buvo aplankytas antrosiose Romainių kapinėse esantis G. Beresnevičiaus kapas. Uždegtos Skaityti toliau

Spalio dangų nušvies supermėnulis (video) (3)

Supermėnulis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Spalio 16 d. bus galima pasigrožėti supermėnulio pilnatimi. Taip vadinama didesne ir ryškesne nei įprasta Mėnulio pilnatis sušvintanti mūsų planetos palydovui priartėjus prie Žemės.

Spalio 16 d. 7:23 val. Mėnulis taps pilnatimi, o spalio 17 d. 1:36 val. atsidurs arčiausiai Žemės – perigejuje, tad spalio pilnatis atrodys kiek didesnė ir šviesesnė nei įprasta.

Didžiausią įspūdį galima bus patirti stebint Mėnulio pilnaties pasirodymą iš už horizonto. Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. „Litmenis“ kultūros kūrėjus skatins tapatintis su šūdvabaliais? (19)

Jonas Vaiškūnas | delfi.lt nuotr.

Kultūros savaitraštis „Literatūra ir menas“, liaudies vadinamas „Litmeniu“, pažymėdamas savo 70-metį, įsteigė „Šūdvabalio premiją“ (ŠP)! Rugsėjo 29 dieną ŠP pirmą kartą buvo įteikta rašytojui, visuomenės veikėjui Dariui Pocevičiui, kuris, anot premijos steigėjų, apdovanotas už knygą „100 istorinių Vilniaus reliktų“, savišvietos tinklo „Laisvasis universitetas“ įsteigimą, „kitokio Vilniaus ekskursus ir ekskursijas“. Šią premiją sudaro diplomas, šūdą simbolizuojantis kamuolys ir 101 euro vienkartinė išmoka.

Etnografinėje sodyboje atsivers Pasaulio medžio slėpiniai (0)

Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Rugsėjo 23 d. 18 val. Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje (Molėtų r., Čiulėnų sen. Kulionių k., šalia Observatorijos) rudens lygiadienio proga vyks Utenos kraštotyros muziejaus verpsčių parodos atidarymas ir etnolosmologo Jono Vaiškūno paskaita „Pasaulio medžio slėpiniai“.

„Verpstės, savo išvaizda atkartoja medžio pavidalą, o jose išraižyti skrituliai ir kiti ženklai perteikia senovinę Visatos sąrangos sampratą. Tokiu būdu verpstės prieš mūsų akis iškyla kaip išraiškinga mitinio Pasaulio medžio daiktinė vaizdinė priemonė“, – sako J. Vaiškūnas.

Pasak etnokosmologo verpstės simbolių visuma perteikia archajišką pasaulio sąrangos Skaityti toliau

10-os religijotyrininko Gintaro Beresnevičiaus mirties metinės (0)

Gintaras Beresnevičius (1961–2006) | delfi.lt nuotr.

Rugsėjo 15 d., ketvirtadienį, Kauno miesto muziejuje (Zamenfofo 4, „Akmeninėje salėje“) įvyks Gintaro Beresnevičiaus atminimui skirtas vakaras.

Šių metų rugpjūčio 6 d. jau sukako 10 metų nuo tos skausmingos dienos kai Lietuva neteko garsaus religijotyrininko, etnologo, prozininko, publicisto, eseisto G. Beresnevičiaus. G. Beresnevičius gyvybė užgeso 2006 m. rugpjūčio 6 d. tragiškomis ir iki šiol iki galo nepaaiškintomis aplinkybėmis. Šiemet G. Beresnevičiui būtų sukakę 55 metai. Skaityti toliau

Kaune bus prisimintas religijotyrininkas Gintaras Beresnevičius (4)

Gintaras Beresnevičius (1961–2006) | delfi.lt nuotr.

Rugsėjo 15 d., ketvirtadienį, Kauno miesto muziejuje (Zamenhfofo g. 4, „Akmeninėje salėje“) įvyks Gintaro Beresnevičiaus atminimui skirtas vakaras.

Šių metų rugpjūčio 6 d. jau sukako 10 metų nuo tos skausmingos dienos kai Lietuva neteko garsaus religijotyrininko, etnologo, prozininko, publicisto, eseisto G. Beresnevičiaus. G. Beresnevičius gyvybė užgeso 2006 m. rugpjūčio 6 d. tragiškomis ir iki šiol iki galo nepaaiškintomis aplinkybėmis. Šiemet G. Beresnevičiui būtų sukakę 55 metai.

10-ųjų mirties metinių proga Lietuvos Romuva ir Kauno miesto muziejaus Lietuvių tautinės muzikos istorijos skyrius kviečia visus kam brangus Gintaro Beresnevičiaus Skaityti toliau

„Baltų genas“: J.Vaiškūnas apie etnokosmologiją (audio) (5)

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Penkioliktoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“  muziejininkas, etnokosmologas, Senojo baltų tikėjimo bendrijos Romuva vaidila Jonas Vaiškūnas kalba apie senojo baltų tikėjimo nūdieną.

„Šiandien archeoastronomijos mokslas įrodė, kad daugelis senųjų šventyklų buvo ir observatorijos. (…) Stebėjimus, laiko skaičiavimus prižiūrėjo žyniai. (…) Etnografiniai tyrimai, atliekami daugelį metų, rodo, kad buvo žinoti įvairūs žvaigždynai: Šienpjoviai, Artojas su Jaučiais, Žirgas, Ožys, Jukštandis ir daug kitų…– sako J. Vaiškūnas.  Skaityti toliau

„Baltų genas“: J.Vaiškūnas apie senąjį baltų tikėjimą mūsų dienomis (audio) (73)

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Keturioliktoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“  muziejininkas, etnokosmologas, Senojo baltų tikėjimo bendrijos Romuva vaidila Jonas Vaiškūnas kalba apie senojo baltų tikėjimo nūdieną.

„Sunaikink kalbą ir bus sunaikintas senasis tikėjimas. (…) Mūsų prigimtiniame tikėjime svarbūs dalykai – tai Darna ir Skalsa. Čia ne teiginiai, kaip elgtis arba ką daryti, bet vertybės, kurias nuolat reikia liudyti savo gyvenimu,“ – sako J. Vaiškūnas.  Skaityti toliau

Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią (nuotraukos, video) (1)

Ramuvos stovykla atgaivino lietuvišką dvasią | V. Girskienės nuotr.

Rugpjūčio 10-16 dienomis Dvarčiškiuose Švenčionių rajone vyko kasmetinė Lietuvos ramuvų sąjungos stovykla.

Šių metų stovykla vadinosi „Kuriame sutartinę“, tad stovyklautojai turėjo galimybę išmokti ir kūrybiškai pritaikyti sutartines. Sutartinės skambėjo palydint saulę, vakarojant prie laužo, rengiantis ir  švenčiant Žolinės šventę.

Stovyklautojai buvo mokomi rytų Lietuvai būdingų sutartinių, Skaityti toliau

Fotomenininkas V.Daraškevičius kviečia pakeliauti Saulės ratu (nuotraukos) (1)

Vytautas Daraškevičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Iki rugsėjo 23 d. Vilniaus Tamošaičių galerijoje „Židinys“ (Domininkonų 15) veiks fotomenininko, Alkas.lt redkolegijos nario Vytauto Daraškevičiaus paroda „Saulės ratu“.

Parodoje „Saulės ratu“ perteikiamos ypatingos akimirkos iš devynių svarbiausių senojo baltų tikėjimo tesėjų romuvių švenčių.

Kalendorinės šventės – neabejotinai vienas reikšmingiausių ir dvasiškai veiksmingiausių mūsų tautinio paveldo dėmenų. XX a. antroje pusėje įsibėgėjus tautinių vertybių naikinimui ir nykimui – Skaityti toliau

Rugpjūčio dangų papuoš Perseidų meteorų žybsniai (video) (0)

Perseidai | fooyoh.com nuotr.

Naktimis iš rugpjūčio 11-os į 12-tą ir iš 12-os į 13 d. bus stebimas vieno ryškiausių ir gražiausių metų meteorų srautų – Perseidų maksimumas.

Perseidų meteorų strėlės žvaigždėtame danguje sužimba skriejančiai apie Saulę mūsų planetai kertant Svifto-Tutlio kometos orbitą. Meteorai įsižiebia kai kadaise  kosminėje erdvėje praskriejusios kometos pažertos dulkelės papuola į Žemės atmosferą ir sudegdamos žybteli meteorų šviesa.

Svifto-Tutlio kometa atrasta 1862 m., o paskutinį kartą arčiausiai žemės praskriejo 1992 m., kito jos sugrįžimo laukiama po 130 metų – 2126 m. rugpjūčio 5 d. Skaityti toliau

Prasideda Ramuvos stovykla „Kuriame sutartinę“ (nuotraukos) (0)

Ramuvos stovykla 2016_rengeju nuotr

Rugpjūčio 10 – 16 dienomis Dvarčiškių kaime Švenčionių r. vyks kasmetinė Ramuvos jaunimo etnokultūros stovykla.

Stovyklos tema „Kuriame sutartinę“.  Joje bus mokomasi sutartinių ir iš jų kuriamas naujas kūrinys – sutartinė, apjungianti senose baltų žemėse gyvenančias tautas – lietuvius, latvius, prūsus, gudus, lenkus. Bus naudojamos  sutartinių dermės, baltų kalbos, pritaikomi įvairūs muzikos instrumentai.

Paskaitų bei diskusijų metu bus mokomasi  senosioms sutartinėms būdingos darnos ir skirtingų nuomonių suderinimo. Skaityti toliau

Pagerbtas Lietuvos valdžios išduoto ministro K. Skučo atminimas (video, nuotraukos) (3)

Pagerbtas Lietuvos valdžios išduoto ministro K. Skučo atminimas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Liepos 30 d. Mauručiuose  ties Kauno ir Prienų rajonų riba, šalia automagistralės „Via Baltica“, buvo atidengtas paminklinis akmuo, skirtas tarpukario Lietuvos karininko, Lietuvos karo atašė SSRS, vidaus reikalų ministro paskutiniuosiuose dviejuose tarpukario Lietuvos ministrų kabinetuose, Vyties Kryžiaus kavalieriaus, generolo Kazimiero Skučo gimtinės vietai ir sušaudymo Maskvoje 75-mečiui pažymėti.

Atidengus paminklinį akmenį garbės salves iššovė Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės kariai. Pagarbą Lietuvos didvyriui kartu su kariškiais atidavė ir jaunieji Lietuvos skautai. Skaityti toliau

Mirė etnologas Rolandas Petkevičius (video, nuotraukos) (4)

Rolandas Petkevičius, (1976–2016) | asmeninė nuotr.

Liepos 30 d., neseniai sutikęs 40-ąjį gimtadienį, po sunkios ligos  mirė etnologas, medicinos antropologas Rolandas Petkevičius (1976–2016).

R. Petkevičius gimė 1976 birželio 16 d. Vilniuje. 1995–2000 m. studijavo Lietuvos veterinarijos akademijoje Gyvulininkystės technologijos fakultete. Tačiau dėl šeimyninių aplinkybių studijų nebaigė.

2009 m. Vytauto Didžiojo universitete Etnologijos ir Folkloristikos katedroje parengė ir apgynė bakalauro baigiamąjį darbą „Proto negalia XX-XXI a. Rytų Lietuvos kaimo bendruomenėje“. Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Ar dar žydi paparčiai? (14)

Rasos šventė | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Kupolinės dienos – gyvybės vešėjimo metas

Nuo birželio 24 iki 29 d. trunkančiame šviesiausių naktų laikotarpyje vadinamame kupolinėmis dienomis, Saulei keliaujant pačią dangaus kupolo viršūne ir apgobiant Pasaulį didžiausiu šviesos galių srautu, visa gyvoji gamta suveši, o augalai tampa kupini ypatingų gydomųjų galių. Tai mena ir vienas iš senovinių Rasos šventės vardų – Kupolė, reiškiantis kupėjimą – vešlų augimą, virimą, bėgimą per kraštus, vešėjimą, kilimą. Šis vardas aptinkamas jau 1262 m. Ipatijaus metraštyje. Čia Rasos išvakarės vadinamos – koupal’. Skaityti toliau

Žurnalistai bendravo esperantiškai (nuotraukos, video) (0)

esperantininku-stovykla-2015-alakas-a-sartanavicius

Gegužės 21–22 d. Aukštadvaryje vyko devintoji Lietuvos esperantininkų žurnalistų seminaras – stovykla, kurioje dalyvavo apie penkiasdešimt žurnalistų, rašančių esperanto tema. Tai buvo Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) Esperantininkų žurnalistų skyriaus ir Lietuvos esperantininkų žurnalistų asociacijos bendras renginys.

Iš įvairiausių Lietuvos vietų susirinkę žurnalistai aptarė informacinių technologijų poveikį ir iššūkius šiuolaikinei žurnalistikai, diskutavo apie išaugusius reikalavimus žurnalistinei etikai. Seminare pranešimus skaitė Lietuvos Skaityti toliau

Dėl dvigubos pilietybės įteisinimo reikalaujama dvigubų standartų? (video) (88)

Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdybos pirmininkė Regina Narušienė | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

Gegužės 20 d. Lietuvos Respublikos Seime įvyko Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos spaudos konferencija, kurioje buvo pristatyti Komisijos darbo vaisiai.

Gegužės 17–20 d. Seime posėdžiavusi Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija priėmė keturias rezoliucijas: „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės ir referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo bei Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo pakeitimo“, „Dėl patriotinio ugdymo mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose“, „Dėl 2018 m. Dainų šventės“, „Dėl informacinio karo“. Skaityti toliau

Alkas.lt pažymėjo 5-erių metų sukaktį (nuotraukos, video) (3)

Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Gegužės 12 d. Lietuvos Mokslų Akademijos Vrublevskių bibliotekoje dienraščio Alkas.lt kūrėjai ir bendraminčiai pažymėjo leidinio 5-erių metų sukaktį.

Susitikimo metu buvo apžvelgtas per 5-erius metus Alkas.lt nueitas kelias, aptarti ateities darbai ir siekiai, bendraujama prie vaišių stalo.

Šventinį vakarą pradėjęs Alkas.lt vyriausiasis redaktorius Jonas Vaiškūnas atskleidė kaip internetinis dienraštis užgimė ir priminė pagrindinį Alko obalsį – saugoti lietuvių tautos savastį ir žvelgti į visus pasaulio įvykius ir reiškinius per mūsų Tautos regratį. Skaityti toliau