Žymos archyvas: Jonas Šliūpas

Z. Tamakauskas. Čia vienas tik šimtas įamžintas mūsų… (3)

Zigmas Tamakauskas | Asmeninė nuotr.

Bevaikščiodami Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelio takais, prisiminėme ir knygnešius. Užsukame pro muziejaus bokšto pastatą į dar 1939 metais įrengtą   knygnešiams skirtą Atminties sodelį. Viename jo krašte stovi Bernardo Bučo sukurtas „Sėjėjas“, kitame – Juozo Zikaro skulptūra „Knygnešys“, o tarp jų – skulptoriaus Petro Rimšos „Lietuvos mokykla 1864-1904“. Šio sodelio gilumoje prie esančios sienos pagal architekto Karolio Reisono projektą pastatyta vadinama „Knygnešių sienelė“. Joje įrašytos labiausiai nusipelniusių Skaityti toliau

A. Ažubalis. Gydytojas, savo gyvenimą paskyręs lietuviškam žodžiui (0)

Jonas Spudulis | wikipedija.org nuotr.

Jono Spudulio 160-osioms gimimo metinėms

Būsimasis karo gydytojas-medicinos tarnybos generolas majoras ir lietuvių kultūros veikėjas J.Spudulis gimė1860 m. sausio 7 d. Pašvinių kaime, Šiaulių r. Pradinį mokslą išėjo namuose, 1881 m. baigė Šiaulių berniukų gimnaziją.

J.Spudulis labai mėgo kalbas ir ypač domėjosi gimtąja lietuvių kalba, kurios dar rusiškoje gimnazijoje mokydamasis pradėjo mokytis savarankiškai. Tuo metu gerai išmokti lietuvių kalbą buvo nelengva, nes ją dėstė tik Kauno dvasinėje seminarijoje. Skaityti toliau

Mirė garsus išeivijos veikėjas Vytautas Jonas Šliūpas (0)

Vytautas Jonas Šliūpas (1930–2017) | su.lt, S. Žemaičio nuotr.

Rugpjūčio 23 d. 3 val. nakties (vietos laiku) Redvudo mieste Kalifornijoje, JAV, mirė inžinieriaus, visuomenės veikėjas, jauniausias dr. Jono Šliūpo sūnus Vytautas Jonas Šliūpas. Vytautas J. Šliūpas buvo vienas iš žymiausių ir aktyviausių lietuvių išeivijos veikėjų, palaikęs nuolatinius ryšius su Lietuva. Jis padovanojo Lietuvai gausų savo tėvo, aušrininko dr. J. Šliūpo archyvą. Tėvo ir jo brolių žemėje įkūrė Auksučių (Šiaulių r.) parodomąjį žemės ūkio ir miškų Skaityti toliau

Atidaryta istorinė paroda apie nepriklausomų valstybių kūrėjus – Mintaujos gimnazijos moksleivius (0)

atminimo-lenta-.ant-mintaujos-gimnazijos_-g-siuksciaus-foto

Lapkričio 16 dieną – likus porai dienų iki Latvijos Respublikos paskelbimo dienos – Jelgavos Gederto Eliaso istorijos ir meno muziejuje atidaryta istorinė paroda „Nepriklausomų valstybių – Lietuvos ir Latvijos – kūrėjai Mintaujos gimnazijoje“.

Parodą sudaro penki informaciniai stendai su tekstais lietuvių ir latvių kalbomis bei archyvinėmis nuotraukomis, taip pat tų laikų moksleivių daiktai ir portretai. Parodą rengė Šiaulių „Aušros“ muziejus kartu su Jelgavos muziejumi ir Šiauliuose įsikūrusiu Baltų centru. Parodoje tolygus dėmesys skiriamas latviams ir lietuviams, kurie mokėsi Mintaujos gimnazijoje ir vėliau kūrė nepriklausomas Latviją ir Lietuvą, aktyviai dalyvavo visuomeniniame gyvenime. Skaityti toliau

Parengta virtuali paroda apie dr. Joną Šliūpą (5)

jonas_sliupas_lnb.lt

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka parengė virtualią parodą, skirtą sociologo, istoriko, literatūros tyrinėtojo, publicisto ir visuomenės veikėjo dr. Jono Šliūpo 155-osioms gimimo metinėms.

Joje apžvelgiama jubiliato biografija, kūrybinė veikla, pateikiama ikonografinė medžiaga. J. Šliūpas – labai produktyvus kūrėjas, išleidęs daugiau nei 70 knygų bei brošiūrų, vertimų. Darbų tematika įvairi: istorija, etnografija, literatūra, filosofija, etika, sociologija, politika, pedagogika, medicina. Skaityti toliau

A. Butkus. Lietuvos ir Latvijos konfederacija (16)

Lietuva–Latvija | J. Pankos nuotr.

Ar galėtų lietuviai ir latviai turėti savo bendrą valstybę? Toks klausimas buvo iškilęs ties XIX–XX a. slenksčiu, lietuvių ir latvių inteligentams modeliuojant šių dviejų baltų tautų ateitį. Panslavizmo fone formavosi jo atsvaras – panbaltizmas, akcentavęs baltų vienybės idėją. Bene aktyviausias šios idėjos propaguotojas tada buvo Jonas Šliūpas, dar 1885 m. rašęs JAV leistame lietuvių laikraštyje „Unija“, jog „Mes neabejojame – bus, bus /…/ lietuv-latviška respublika, kaip šiandien kad yra Prancūzija, Šveicarija ir kitos tokios valdystės“ [1]. Savo atsiminimuose J. Šliūpas rašo: „Tad nuo pačių pradžių mano triūsui Amerikoje buvo užbrėžtos aiškios linijos: pirmoje vietoje lietuvybė su idealu laisvos Lietuv-Latvijos, Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Palangos valdžia nepanoro minėti Prezidento jubiliejinio Gimtadienio… (1)

Sąjūdininkai prie Prezidento Antano Smetonos ryšį su Palanga menančia „Baltaja“ vila, kurioje Prezidentas su savo šeima vasaros metu atostogaudavo | LSKS nuotr.

Šiais metais  daug kas Lietuvoje  minėjo pirmojo Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos Prezidentu išrinkimo 95-ąsias ir jo mirties 70-ąsias metines. Kaune,  Prezidento gimtosiose ir kitose vietose šį mėnesį  buvo įvairiais renginiais prisimintas ir jo 140-asis gimtadienis. Tikėtasi, kad šį Prezidento Antano Smetonos Gimtadienį tinkamai pagerbs ir Palangos valdžia. Su Palanga yra susiję jo mokykliniai metai, nacionalinio sąmoningumo branda.

Besimokydamas Palangos progimnazijoje jis reguliariai skaitė to meto draudžiamą lietuvišką spaudą, jį sužavėjo Maironis, Adomas Mickevičius Skaityti toliau

Kviečia paroda skirta dr. Jono Šliūpo 150-osioms gimimo metinėms paminėti (3)

dr. J.Šliūpas

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Vrublevskių bibliotekoje nuo liepos 5 veikia paroda „Laisvės daktaras“, skirta aušrininko, kovotojo už lietuvybę, istoriko, žymaus visuomenės ir kultūros veikėjo, mokslinių darbų autoriaus, publicisto, redaktoriaus, vertėjo, leidėjo, oratoriaus, diplomato, gydytojo Jono Šliūpo 150-osioms gimimo metinėms paminėti.

Parodoje pateikiami svarbiausi dr. J. Šliūpo biografijos faktai, eksponuojami jo darbai bei LMA Vrublevskių bibliotekoje saugomo Jono Šliūpo fondo dokumentai (LMAVB RS F218). Fondas gautas 1951 m. iš Kauno valstybinio universiteto (dabar VDU) bibliotekos. 1999 ir 2001 m. fondą papildė Jono Šliūpo sūnus Vytautas, gyvenantis Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), kuris rūpinasi tėvo palikimo išsaugojimu. Skaityti toliau