Žymos archyvas: Jonas Beržanskis

Bus paminėtas Romuvos šimtmetis (3)

Romuvos vėliava

Rugsėjo 26 d., 12-18 val. Kauno įgulos karininkų ramovėje (Mickevičiaus g. 19) vyks Romuvos judėjimo šimtmečio minėjimas.

Šis renginys yra skirtas senosios lietuvių religijos pripažinimo 100-mečiui. Prieš šimtą metų Jonas Gediminas-Beržanskis–Klausutis buvo pirmas pripažintas senosios lietuvių religijos atstovu.

Minėjime bus apžvelgtas Jono Gedimino Beržanskio–Klausučio pastangų kelias siekiant, kad jis būtų pripažintas Senojo lietuvių tikėjimo išpažinėju. Bus prisiminta Kauno Romuvos istoriją, dalinamasi mintimis apie lietuvių prigimtinės religijos šaknis, skialbemi „Švyturys 2015“ apdovanojimo gavėjai. Skaityti toliau

V. Pukas. Senovės lietuvių tikėjimo atgimimo 100-metis (24)

berzanskis-klausutis-aukuras-seimos-archyvo-nuotr

Daugiau kaip pusės tūkstantmečio laikotarpis skiria mus nuo pagonybės klestėjimo laikų. Visaip slopinamos senosios kultinės tradicijos  ir apeigos grimzdo užmarštin. Tačiau nemaža jų liko įvairiuose rašytiniuose šaltiniuose, sukaupta tautosakos lobynuose, dalis dar tebegyvena gyvojoje liaudies atmintyje ir tradicijose. Mūsų praeitis – mūsų tautinis pasididžiavimas, jos pažinimas – tautinio atgimimo išraiška, asmenybės drąsos išraiška. Iš praeities mes semiamės sielai peno, dvasinės atsparos. Taip mes geriau suvokiame dabartį ir aiškiau matome ateitį, kuri neatskiriama nuo senojo protėvių tikėjimo. Skaityti toliau

Bus paminėtos Krivio įšventimo metinės (13)

Krivis

Šiemet sukanka 10 metų nuo to kai 2002 spalio 19 d. Vilniuje ant Gedimino kapo kalno buvo iškilmingai įšventintas Lietuvos Romuvos Krivis.

Spalio 19 d., penktadienį 17.30 val. Kaune, ant Veršvų piliakalnio vyks Krivio dienos minėjimas.

Prieš šventę bus padėta gėlių ir uždegtas žiburėlis ant vaidilos Jono Gedimino Beržanskio-Klausučio kapo. Jis pirmasis naujausioje istorijoje 1905 10 22 d. parašė prašymą pripažinti jį senojo lietuvių tikėjimo išpažinėju ir po 12 metų tokį pripažinimą gavo iš caro valdžios Petrapilyje. Skaityti toliau

J.Trinkūnas. Šventosios ugnies Lietuvos širdyje neįstengė užgesinti lietuvių tikėjimo priešininkai (203)

Jonas Trinkūnas

Skiriama Krivio Gintauto atminimui.

Liepos pabaigoje minimas paskutinis Krivis Gintautas, miręs 1414 m. Liepos 28 d. ties Betygala.

Apie baltų žynius – vaidilas ir krivius – daugiausia yra rašęs Simonas Grunau (1470-1531) „Prūsijos kronikoje“. Kronikoje teigiama, jog 521 m. Brutenis skelbiamas krivių krivaičiu, o Vaidevutis – prūsų karaliumi. Taip prasidėjo krivių tradicija, pasibaigusi 1265 m (krivis Aleps). Apie krivio reikšmę rašė Petras Dusburgietis „Prūsijos žemės kronikoje“: „Romovėje gyveno žmogus, vadinamas kriviu, kurį gerbė kaip popiežių /…/, jo valiai bei potvarkiui pakluso ne tik minėtosios gentys, bet ir lietuviai, ir kitos tautos, gyvenusios Livonijos žemėje. Toks didelis buvo jo autoritetas.“(Preussische chronik, 1876, 87). Skaityti toliau