Žymos archyvas: jonas Basanavičius

P. Šimkavičius. Vilniaus karininkų ramovėje paminėtos Lietuvos valstybės atkūrimo 99-osios metinės (nuotraukos) (1)

Arūno Sakalausko kūrinys „Laisvės karys“ | P. Šimkavičiaus nuotr.

Lietuvos valstybės atkūrimo dienos išvakarėse Vilniaus įgulos karininkų ramovės Karaliaus Gedimino didžiojoje auloje vyko iškilmingas minėjimas, skirtas Vasario 16-ajai.

Iškilmingą minėjimą pradėjo ramovės viršininkas Gaudentas Aukštikalnis, pagarsindamas Nepriklausomybės aktą – svarbiausią XX a. Lietuvos valstybės dokumentą ir jį pasirašiusių Lietuvos Tarybos narių pavardes – dr. Jonas Basanavičius, Saliamonas Banaitis, Mykolas Biržiška, Kazys Bizauskas, Pranas Dovydaitis, Steponas Kairys, Petras Klimas, Donatas Skaityti toliau

V. Sinica. „Be ryto naktis“: Lenkijos okupuoto Vilniaus lietuvių gyvenimas (I) (24)

Alkas.lt koliažas

Jei po amžių kada skaudūs pančiai nukris
Ir vaikams užtekės nusiblaivęs dangus,
Mūsų kovos ir kančios, be ryto naktis
Ar jiems besuprantamos bus?  
Maironis „Pavasario balsai“, 1895.

Įžanga. Nutylėta istorija

Lenkijos 1920–1939 metais okupuoto Vilniaus istorija ilgą laiką liko nepastebėta Lietuvos istorijos tyrimuose, mokyme ir tautos istorinėje sąmonėje. Skaityti toliau

A. Butkus. Identitetas, istorija ir politika (51)

Alvydas Butkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę (1990), pasirodė naujų lietuvio tapatybės vertinimų, kuriuos  ėmė skleisti kai kurie Lietuvos istorikai. Jie buvo ištraukti  iš Lietuvos istorijos lenkiškųjų, neplatintų iki tol ideologiniais ar politiniais sumetimais (tiek tarpukariu, tiek sovietmečiu). Kai kuriuos teiginius keliais sakiniais galima  apibendrinti taip:

  • Lietuviai dėl vėlyvo krikšto atsiliko nuo kitų Europos tautų ir tik lenkų dėka ėmė kultūrėti, tačiau iki galo to nepadarė, nes dalis liko įsitvėrę gimtosios, o ne lenkų Skaityti toliau

D. Kaniavienė. Atminties būtinybė: Antano Smetonos požiūris į paminklus (10)

Antanas Smetona | istorineprezidentura.lt nuotr.

Antanas Smetona garsus ne tik kaip pirmasis Lietuvos Prezidentas, bet ir kaip iškilus humanitaras. Jam rūpėjo švietimas, knygos, kalbos būvis ir… paminklai. Jei reikėtų apibendrinti šį jo asmenybės interesų lauką, turbūt trumpai būtų galima tai įvardinti siekiu išsaugoti visuomenės atmintį apie rūpimus reiškinius, asmenis.

Juolab, ne taip senai dar buvusi vadinamoji Aušros gadynės [1] patirtis, kai nors ir drausta lietuviška spauda, tačiau sunkiai, romantiškomis praeities istorijomis pasiramsčiuodama, spraudėsi į valstiečių sąmonę, taip padėdama joje atlikti virsmą – įdiegti svajonę apie laisvės galimybę. Po daugiau nei šimtmetį besitęsiančio carų jungo gniaužtų, Skaityti toliau

M. Kundrotas. Ar apginsime savo didvyrius? (video) (13)

Z. Langaičio nuotr.

Vilniaus savivaldybės taryboje svarstomas Kazio Škirpos alėjos vardo pakeitimas – tik detalė kur kas platesnio ir gilesnio proceso kontekste. Lietuvos savanoris, pirmasis iškėlęs Trispalvę Lietuvos širdyje – Gedimino pilies bokšte, vėliau – politikas ir diplomatas, Lietuvos Nepriklausomybę atkurti siekusio Lietuvių aktyvistų fronto iniciatorius – nei pirmas, nei paskutinis taikinys Lietuvos dekonstruktorių darbotvarkėje.

Daktaras Jonas Basanavičius apskelbtas psichiniu ligoniu, iš to darant išvadą, kad visas jo valstybės projektas išplaukęs iš kliedesių. Daktarui Vincui Kudirkai prikišamas Skaityti toliau

Vėlinių proga Prezidentės vainikais papuošti iškiliausių lietuvių kapai (2)

pixabay.com nuotr.

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės vardu Mirusiųjų atminimo dienos išvakarėse, spalio 31 d., padėtos gėlės ir uždegtos žvakutės ant iškilių lietuvių kapų.

Šalies vadovės vardu gėlių padėta prie Laisvės gynėjų memorialo, prie žuvusiųjų už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę paminklo, prie Lietuvos Prezidentų Aleksandro Stulginskio, Kazio Griniaus ir Algirdo Brazausko bei prie nežinomų kareivių kapų. Skaityti toliau

R. Sinkevičius. Žalčių užkalbėjimas (12)

Mitinis žaltys ant koklio | valdovurumai.lt, V. Abramausko nuotr.

Žalčių laikymas namuose, jų religinis ir apeiginis vaid-muo pažymimi daugelyje senųjų baltų religijos šaltinių. Nenuostabu, kad temai dėmesio yra skyrę žymiausi tautosakos rinkėjai ir mitologai, tokie kaip Jonas Basanavičius, Jurgis Elisonas, Algirdas Julius Greimas, Pranė Dundulienė, Nijolė Laurinkienė ir kiti.

2009 m. studentų humanitarų konferencijoje teko skaityti pranešimą, skirtą apeigų su žalčiais kalendorinio laiko nustatymo klausimui. Jono Lasickio paminėtą tariamą teonimą Smik Smik Perleunu siūliau gretinti su Mato Pretorijaus užrašytomis panašiomis formulėmis (Szmikszt per Esze, Szmikszt per arruda, Szmikszt per Twartus) ir skaityti „Šmik(št) šmik(št) per velėną“. Tokiai minčiai kelią jau buvo nutiesęs Jurgio Dovydaičio užrašytas burtažodis „Šmikšt per velėną“ („Vieno J. Lasickio teiginio aiškinimo Skaityti toliau

R. Baškienė. Garsios Lietuvos moterys. Emilija Vileišienė (0)

Emilija Vileišienė | archyvinė nuotr.

Rugpjūčio 26 d. sukanka 81 metai nuo vienos veikliausios visuomenininkės, lietuvybės stiprintojos lenkų okupuotame Vilniaus krašte, Emilijos Vileišienės mirties. Ta proga rugpjūčio 26 d. 17 val. Šv. Mikalojaus bažnyčioje bus laikomos mišios už jos sielą.

Pasvalio kraštas Lietuvai yra padovanojęs iškilių žmonių, kurių tarpe bene garsiausia yra Vileišių giminė. Broliai Petras, Antanas, Jonas XIX a. pabaigoje bei XX a. pradžioje buvo lietuvių tautos žadintojai, švietėjai, lietuviškų laikraščių steigėjai. Geležinkelių ir tiltų inžinierius Petras Vileišis teikė peticijas carui dėl spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo, rašė straipsnius į „Aušrą” ir „Varpą”,  leido pirmąjį  Skaityti toliau

Amžiaus avantiūra: išvykstantis Lietuvos finansų ministras ketina lenkų atvykėliams tyliai atiduoti Pranciškonų vienuolyno ansamblį (13)

Vilniaus Pranciškonų vienuolyno pastatų ansamblis | kpd.lt nuotr.

Jau ne pirmus metus Vilniaus Pranciškonų vienuolyne mėgina įsitvirtinti penki-šeši Lenkijos pranciškonai, pretenduojantys į daugiau kaip 5000 kv. m. ploto architektūrinio ansamblio „nuosavybės teisių atstatymą“.

Pranciškonų Švč. Mergelės Marijos Dangun ėmimo vardo vienuolynas – vienas seniausių ir vertingiausių Lietuvos kultūros, istorijos ir architektūros paminklų. Šį vienuolyną, turėjusį ir misijų funkcijas, nuo pat pradžių labai rėmė Lietuvos didieji kunigaikščiai Vytautas, jo brolis Žygimantas, Alšėnų kunigaikščiai, kiti didikai ir valstybės pareigūnai (Goštautai, Giedraičiai, Svirskiai ir kt.). Medinė pranciškonų bažnyčia čia galimau stovėjo jau nuo XIII a. (karaliaus Mindaugo laikais). Skaityti toliau

Vaikų darbų paroda Seime primins lietuvišką valiutą – litą (0)

 coinz.eu nuotr.

Birželio 8 d., trečiadienį, 12 val. Seimo II rūmų parodų galerijoje bus pristatyta bendra Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokyklos (VJVDM) mokinių ir Vilniaus vaikų lopšelio-darželio „Pagrandukas“ priešmokyklinės grupės paroda „Penki tūkstančiai septyni šimtai devyniasdešimt du litai“. Ją atvers Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė.

Paroda kviečia prisiminti dar visai neseniai Lietuvoje cirkuliavusią nacionalinę valiutą – litą ir joje pavaizduotas iškiliausias tautos asmenybes. Skaityti toliau

Ąžuolyno dienos sueiga kviečia į Ožkabalius (2)

Ąžuolyno diena | lnm.lt nuotr.

Balandžio 30 d. 12 val. Jono Basanavičiaus gimtinėje Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyne vyks Ąžuolyno dienos sueiga. Atkurtos Lietuvos valstybės šimtmečio giraitėje trečią dvidešimt penkių ąžuolų guotą sodins Mažoji Lietuva ir žemaičiai. Minint XX amžiaus Lietuvos tremčių 75-ąsias metines, giraitėje bus sodinamas ąžuolas tremtiniams atminti.

Sueigoje gros, dainuos ir šoks Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro kapela „Smalinė“ iš Smalininkų, vokalinis ansamblis „Vėtrungė“ iš Viešvilės, tautinių šokių Skaityti toliau

E. Nekrošius: Mūsų kaltė tik ta, kad esame (24)

Eimuntas Nekrošius_Stasio Zumbio nuotr.

„Argi mes patys priimame sprendimus?“, – paklaustas apie Lietuvos būklę, liūdnai šypteli vienas garsiausių teatro režisierių nūdienos Europoje – Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiojo kryžiaus kavalierius Eimuntas Nekrošius, – „Tedarome tai, ką mums padiktuoja Europa. Juk nuolat esame gąsdinami: „Jeigu jūs nebūsite su mumis – pražūsit“. Beje, mums ir sovietai tą patį sakydavo“…

– Šviesaus atminimo režisierė Dalia Tamulevičiūtė mėgdavo sakyti: „Jeigu mes tai rodome scenoje, vadinasi jums, mieli žiūrovai, to reikia“. Kitaip tariant, režisieriaus misiją ji suvokė tarsi pedagogo, atsakingo už dvasinį Tautos ugdymą. Skaityti toliau

Parengta nauja rodyklė, skirta J.Basanavičiaus palikimo tyrėjams (1)

Jonas Basanavičius

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Informacijos skyrius parengė literatūros rodyklės „Jonas Basanavičius“ pirmąją dalį „Jono Basanavičiaus darbai“. Leidinį recenzavo dr. Rimantas Miknys, doc. dr. Darius Kuolys, doc. dr. Eligijus Raila. Knygos išleidimą parėmė Lietuvos kultūros taryba.

Rodyklė skirta ne tik Jono Basanavičiaus palikimo ir veiklos tyrėjams, bet ir platesniems visuomenės sluoksniams, norintiems susipažinti su žymaus mūsų tautos visuomeninio ir politinio veikėjo, istoriko, tautosakininko darbais, gyvenimu, pažiūromis. Skaityti toliau

Jono Basanavičiaus paminklą siūloma statyti Lukiškių aikštėje (14)

Paminklas Basanaviciui_Vilniaus sav. nuotr.

Vilniaus miesto valdžiai planuojant pastatyti Jono Basanavičiaus paminklą dabartinėje automobilių stovėjimo aikštelėje priešais Lietuvos nacionalinę filharmoniją, Lietuvos laisvės sąjungos frakcija siūlo nemenkinti Tautos patriarcho ir jo skulptūrą statyti Lukiškių aikštėje.

„Jono Basanavičiaus paminklą statome ne šimtmečio proga, o šimtmečiams į priekį. Gaila, kad to nesuvokia dabartinė sostinės valdžia. Pastatyti mūsų Tautos patriarchą kampe tarp restoranų ir kavinių nedidelėje erdvėje, atrodo, mažų mažiausiai nesuvokiama“, – sakė Lietuvos laisvės sąjungos frakcijos narys Artūras Zuokas. Skaityti toliau

Zarasų krašto muziejuje atidaroma istorinė kilnojamoji paroda (0)

Kilnojamosios parodos nuotr.

Kovo 8 – kovo 16 dienomis Zarasų krašto muziejuje veiks kilnojamoji stendinė senųjų fotografijų paroda „XIX a. II p. – XX a. pr. Lietuvos valstybės politikos, kultūros, mokslo, visuomenės elitas ir jo aplinka“. Parodą sudaro teminiai stendai, kuriuose panaudotos senosios fotografijos iš 25 Lietuvos muziejų, dalyvaujančių tarptautiniame senųjų nuotraukų, sukurtų pirmąjį fotografijos gyvavimo šimtmetį (1839–1939 m.) skaitmeninimo ir sklaidos projekte „Europeana Photography“.

Parodą parengė Lietuvos dailės muziejaus filialas Lietuvos muziejų informacijos, skaitmeninimo ir LIMIS centras (LM ISC LIMIS). Skaityti toliau

Pristatytas siūlymas paminklą Dr. J. Basanavičiui statyti priešais Filharmoniją (6)

Vilniaus sav. nuotr.

Vasario 24 dieną vykusiame Vilniaus miesto Tarybos posėdyje pristatytas pasiūlymas – kur Vilniuje turėtų būti statomas paminklas Dr. Jonui Basanavičiui. Mero R. Šimašiaus pavedimu savivaldybėje buvo sudaryta darbo grupė, kuri parengė Tarybai argumentuotus pasiūlymus dėl tinkamiausios paminklui vietos parinkimo ir darbų grafiko sudarymo. Atsižvelgusi į diskusijose dalyvavusių vilniečių, Lietuvos architektų sąjungos ir Lietuvos dailininkų sąjungos atstovų argumentus, darbo grupė pasiūlė paminklą Dr. Jonui Basanavičiui Skaityti toliau

R. Grigas. Žodis neabejingiesiems (26)

Romualdas Grigas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Pradėsiu nuo teiginio: istorinis likimas mūsų tautos stuburą yra įlaužęs ne vienoje vietoje. Kai kur suaugo. Bet paliko nuolatinį skausmą keliančias ataugas ar suaugimus.

Nejauku, nesuprantama (gal siaubinga?), kai tuos stuburo įlaužimus nuolatos kas nors iš saviškių (anot R. Vanagaitės, – iš „mūsiškių“…) bando palaikyti skausmo (ir įlaužos) padėtyje. Viena iš tokių nesuprantamų asmenybių yra save mokslo ir visuomenės veikėjų bendruomenei priskirianti Nerija Putinaitė. Ji vėl – avanscenoje. Nuskriaustos, t. y. negavusios prestižinės premijos būsenoje… Skaityti toliau

V. Rubavičius. Apie patriotiškumą, „Patriotų premiją“ ir Putinaitės „drąsą“ (67)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Išgirdęs radijo žiniose, kad filosofei Nerijai Putinaitei paskirta „Patriotų premija“, pagalvojau, kad Lietuvoje jau nebesuvokiama nei kas yra patriotiškumas, nei ką reikėtų laikyti patriotais.

Premija skirta už monografiją „Nugenėta pušis“. Ateizmas kaip asmeninis apsisprendimas tarybų Lietuvoje (Vilnius, 2015), kurioje gvildenama tarybinė Lietuvos ateizacijos politika, iškleidžiant poros kunigų sąmoningo apsisprendimo pereiti į tarybinių ateistų gretas istorijas. Filosofės antisovietinė, kritiškai tarybinę praeitį analizuojanti laikysena patraukia dėmesį, tačiau sykiu ir klaidina, nes ta laikysena nulemta esmingesnės nuostatos Skaityti toliau

D. Grigalevičiūtė. Laisvė, Basanavičius ir Lietuva (8)

Daiva Grigalevičiūtė | asmeninė nuotr.

Justinas Marcinkevičius rašė: „Kraštas, kurį iš savo protėvių paveldėjom, yra mūsų. Vadinam jį Lietuva ir norim, kad šis žodis iš pasaulio kalbos, iš jo žemėlapių neišnyktų. Rašom ir tariam jį kartu su kitais nemažiau vertais, garbintais tautų ir valstybių vardais, norim, kad su pagarba mus ištartų.“

Sakoma, kad valstybėje, kurioje gyva pagarba savo istorijai ir kultūrai, užauga jaunuoliai, suprantantys, kas yra laisvė. Mano nuomone, laisvė reiškia skirtingus dalykus žmonėms, pasirašiusiems po Vasario 16-osios aktu, žmonėms, išgyvenusiems Sausio 13-osios įvykius, ir mums, gimusiems jau laisvoje Lietuvoje. Skaityti toliau

O. Strikulienė. Sostinėje nepastatyti J. Basanavičiui paminklo yra skandalas (5)

„1927 02 16 čia mirė Lietuvos Atgimimo Patriarchas dr. Jonas Basanavičius“ | KPD nuotr.

Vilnius jau pastatė paminklą Džonui Lenonui, Frenkui Zapai, Romenui Gari, Vilniaus Gaonui ir nuleido vamzdį į Nerį. Tačiau niekaip nesugeba paminklu pagerbti Jono Basanavičiaus. Galima pagalvoti, kad šio asmens poveikis mūsų valstybės laisvei buvo menkesnis nei „Beatles“. Nors amžinatilsį Dž.Lenonas kažin ar bent nutuokė, kas ir kur yra Lietuva.

J.Basanavičiaus taip įkyriai purtomasi, tarsi menamą Vilniaus savivaldybės „liberalizmą“ būtų užpuolusios blusos. Tarsi patriarchas mūsų valdžiai būtų koks gėdingas svetimkūnis. Tik nedrįsta to atvirai Skaityti toliau

Vilniaus centriniame pašte pristatomi nepriklausomos Valstybės kūrėjų laiškai (0)

Liudas Mažylis | asmenininė nuotr.

Pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo dieną Vilniaus centriniame pašte pristatoma filatelisto Liudo Mažylio paroda „Iškilių Lietuvos veikėjų pašto korespondencija 1900–1940 metais“. Ekspozicijoje pristatomi 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarų bei kitų iškilių XX a. pr. Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėjų rašyti ir gauti laiškai, atvirlaiškiai, dokumentai.

 

„Šia filateline paroda siekiama parodyti iškilių Lietuvos politikos, kultūros, mokslo ir visuomenės veikėjų pastangas puoselėti lietuvybę caro priespaudos sąlygomis, Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Prasmingai šveskime 2016 metų vasario 16-ąją (6)

Zigmas Vaišvila | Z. Langaičio nuotr.

Prasmingai paminėjome 1991 m. vasario 9 d. Lietuvos visuotinės apklausos 25-metį, sulaukėme Vasario 16-osios. Švęskime šią tikrą mūsų šventę ne tik linksmai, bet ir prasmingai.

Sudėtingas laikotarpis verčia prisiminti ir istorinę patirtį. Vasario 16-osios Lietuva buvo stipri – ji suprato valstybės svarbą tautos išlikimui. Prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas, anot istoriko Juozo Jakšto, „…davė progos vairininkams tautininkams deklaruoti besąlyginį lojalumą Vadui“. Įsigilinkime į šį tautininkų pareiškimą ir šiandien. Skaityti toliau

Kviečia tradicinis arbatvakaris „Gyvo žalio“ (video) (0)

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Šventų Kalėdų proga Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus vėl kviečia į jau tradiciniais tapusiuis lietuviškus arbatvakarius. „GYVO ŽALIO“ – tai trečioji arbatvakarių ciklo premjera, kviečianti susiburti draugėn ir paklaidžioti senojo Vilniaus gatvėmis, susitikti iškilias sostinės asmenybes, išgyventi prasmingas akimirkas ir nors trumpam sustabdyti nenumaldomai skubantį laiką.

Programoje – XX a. pradžios Vilnius ir vilniečiai, dainos, arbata, loterija bei kiti „cūdni“ nutikimai.

Arbatvakariai – tai tokie XX a. pradžioje lietuvių rengti slapti ar pusiau slapti susibūrimai, kur buvo dainuojamos lietuviškos dainos, šokami tautiniai šokiai, Skaityti toliau

Komisija pritarė Jono Basanavičiaus paminklo vietai sostinės K. Sirvydo skvere (30)

Jonas Basanavicius_lrkm.lt

Šių metų lapkričio 20 d. Kultūros ministerijoje vykusiame posėdyje komisija Jono Basanavičiaus paminklo vietos Vilniuje parinkimo ir pastatymo klausimams nagrinėti balsų dauguma pritarė rekomenduoti paminklą statyti dabartiniame sostinės K. Sirvydo skvere. Posėdyje išsakyti pagrįsti argumentai dėl kitų siūlytų vietų paminklui sostinėje netinkamumo.

Nors Vilniaus miesto savivaldybė siūlė paminklą statyti priešais Nacionalinę filharmoniją, komisijos nariai,  įvairių sričių specialistai – paveldosaugininkai, Skaityti toliau

Į pirmąjį posėdį susirinko komisija Jono Basanavičiaus paminklo vietos Vilniuje parinkimo ir pastatymo klausimams nagrinėti (2)

J.Basanavicius_lrkm.lt

Šių metų lapkričio 10 d. Kultūros ministerijoje įvyko pirmasis komisijos Jono Basanavičiaus paminklo vietos Vilniuje parinkimo ir pastatymo klausimams nagrinėti posėdis. Komisijos nariai  įvairių sričių specialistai – paveldosaugininkai, istorikai, archeologai, muziejininkai, kiti kompetentingi Lietuvos valstybės istorijos procesų tyrinėjimo ir įamžinimo specialistai diskutuodami ieškos geriausio sprendimo, kur ir koks paminklas turėtų iškilti sostinės istoriniame centre.

Lietuvos valstybės šimtmečio minėjimo programoje yra numatyta pastatyti paminklą valstybės kūrėjui Jonui Basanavičiui Vilniuje. Skaityti toliau

Vilniuje ant Tauro kalno degs šiaudinės skulptūros protėviams atminti (4)

Ugnies skulptura_rengeju nuotr

Spalio 30 dieną 18 valandą Vilniuje ant Tauro kalno įvyks ugnies skulptūrų renginys iš ciklo „Vilniaus legendos“. Jis pašvęstas protėviams, šviesiems  mūsų gyvenimą kūrusiems mirusiesiems, nes didžiulės šiaudų skulptūros kuriamos Ilgių – Vėlinių metu.  Skulptūrų autoriai Rytas Jonas Belevičius ir Stasys Juraška.

Belevičius savo kūrinį skiria daktarui Jonui Basanavičiui, o Juraška sukūrė „Tvardauskio bokštą“, taip įprasmindamas nuostabiai gražią ir nostalgišką kunigaikščio Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilę.

Ugnies skulptūrų reginį lydės muzika: dūdmaišiais gros Vytautas Linkevičius ir Gvidas Kovėra. Dainuos Vilniaus Kolegijos folkloro ansamblis „Želmuo“, vadovė  Dalia Vaicenavičienė.

Kultūros įvykio idėjos autorė Eglė Plioplienė. Renginį remia Lietuvos kultūros fondas.  Organizuoja VšĮ „Ugnis ir kaukė“.

Paminklas dr. J. Basanavičiui bus statomas aikštėje priešais Filharmoniją (3)

Vilniaus sav. nuotr.

Vilniaus miesto savivaldybė kartu su vilniečiais ir kitomis suinteresuotomis institucijomis viešai aptarusi galimas paminklo dr. Jonui Basanavičiui pastatymo vietas Vilniuje, šiandien pateikė savo galutinę poziciją Vyriausybės kancleriui ir Kultūros ministerijai. Atsižvelgus į estetinę, socialinę, ekonominę vertes ir galimybes suspėti laiku pastatyti paminklą, pasiūlyta tinkamiausia vieta Vasario 16 d. akto signatarui daktarui Jonui Basanavičiui įamžinti – aikštė priešais Lietuvos nacionalinę filharmoniją, kur 1905 metais įvyko Didysis Vilniaus Seimas, rašoma pranešime spaudai.
Skaityti toliau

Šiandien sukanka 100 metų „Pirmąjai lietuvių gimnazijai“ (0)

pirmoji-lietuviska-gimnazija1915 metų rugsėjo 28 dieną  „Lietuvių draugija nuketėjusiems dėl karo šelpti draugija“, 16.00 valandą po pietų, įsteigė Vilniaus Lietuvių gimnazijos kurso pamokas ir paskyrė steigėjus – daktarą Joną Basanavičių, teisininką, valstybės tarnautoją, pedagogą Mykolą Biržišką, valstybės tarnautoją, lietuvių kalbos mokytoją Povilą Gaidelionį. Apie tai informuoja draugijos centro komitetą.  Svarbu pažymėti, kad kurso pamokos egzistavo  tik kelis mėnesius ir jau netrukus buvo pervadintos gimnazija.

Pirmasis gimnazijos direktorius Mykolas Biržiška yra pažymėjęs, Skaityti toliau

Lietuvos kodas. Kodėl jo dalis neprieinama? (0)

Birute-Kulnyte-A.Aleksandraviciaus-nuotr

Bent kiek galvojančiam turėtų būti aišku, kad Lietuvos nacionalinis muziejus yra svarbiausias valstybės muziejus. Svarbesnio už jį nė negali būti, nes čia didžiausia Lietuvos istorinio kultūros paveldo saugykla – archeologija, istorija, etnografija. Būtų natūralu, jei artėjančio valstybės atkūrimo šimtmečio proga jis ir sulauktų išskirtinio valstybės dėmesio. Juk čia, galima sakyti, saugomas Lietuvos likimo kodas. Tačiau muziejaus direktorė Birutė Kulnytė sako: ne vienus metus stebint situaciją, susidaro įspūdis, kad muziejus rengiamas išparceliavimui.

Ji pasako ir kita: 1918 metais Lietuva etnografiniu požiūriu buvo didelė Vidurio Skaityti toliau

V. Sinica. Romualdo Ozolo Lietuva (7)

Romualdas Ozolas ir Vytautas Sinica | Alkas.lt,  J. Vaiškūno nuotr.

Vargu, ar Lietuvai yra buvę liūdnesnės Velykos. Per savaitę mus paliko du Sąjūdžio milžinai, simboliškai įkūnijantys Kauną ir Vilnių, kareivį ir mąstytoją. Valstybės vadovai apie juos abu pasakė daug pelnytų gražių žodžių, tarp kurių visada buvo minimos tiesa, principingumas, meilė Lietuvai. Tai teisingi žodžiai, kurie tačiau, vargu ar užčiuopia šių Velykų praradimo mastą. Mane, turėjusi garbę ir laimę artimai pažinti ir mokytis iš šių žmonių, kamuoja baimė dėl Romualdo Ozolo. Baisu, jog išgirtoji kelią į Kovo 11-osios Lietuvą nutiesusio Romualdo Ozolo įžvalga ir valia priimti teisingus sprendimus liks nepastebėta ir užmiršta vos užkasus karstą. Kaip ir baisu, jog nepastebėsime arba mėginsime nuslėpti, jog Kovo 11-osios Lietuva yra Romualdo Ozolo Lietuva. Skaityti toliau