Žymos archyvas: Jogaila

Lietuvos istorijos paslaptys traukia kaip magnetas (30)

Menotyrininkė Rasa Gečaitė | asmeninė nuotr.

Menotyrininkė Rasa Gečaitė, neseniai išleidusi knygą „Kelionė iš XXI į XIV a. su Giedriaus Kazimierėno „Algirdo pergale prie Mėlynųjų Vandenų“, tikina, jog gerai, kad lietuviai nežino savo istorijos, antraip apsvaigtų nuo šlovės.

Paviliojo meno istorija

Rasa Gečaitė gali valandų valandas kalbėti apie Lietuvos istoriją.  „Nemėgstu paslapčių, – tvirtino ji. – Man labai malonu jas atskleisti.“ Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kada Lietuvą pasiglemš Baltarusija? (53)

VytisSkandalingos nuogirdos apie tai, kad kaimynai esą pretenduoja į mūsų teritoriją, kad siautėja informaciniai karai, kurie verčia iš postų ne tik valstybės vadovus, bet griauna ir valstybės pamatus, graso nacionaliniam saugumui, negali palikti abejingų. Vienokia ar kitokia kaimynystė visada suformuoja terpę istoriniams ginčams.

Jeigu tarp šalių santykiai normalūs, šie ginčai taip ir baigiasi mokslinėmis diskusijomis, tačiau jeigu tai savotiškos pafrontės valstybės, tuomet gali nugriaudėti ne tik propagandiniai, bet ir rimto konflikto pabūklai. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia.

Nieko nuostabaus, kad baltarusiai (gudai) siekia savintis LDK autorystę. Ši tauta, jeigu tokia kaimynus galima vadinti, amžių amžiais ieško savo identiteto, savo šaknų ir išskirtinių iš kitų slavų bruožų. Skaityti toliau

Vengrijoje atidengtas paminklas Jogailai ir Jadvygai (13)

Paminklas Jogailai ir Jadvygai Budapešte. Skulptorė Dalia Matulaitė, architektai: Jūras Balkevičius, Rimantas Buivydas.| D. Matulaitės nuotr.

Į Budapeštą oficialaus vizito išvykęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius spalio 30 dieną atidengė paminklą Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Jogailai, vėliau tapusiam Lenkijos karaliumi, ir jo žmonai Jadvygai – Lenkijos karalienei ir Vengrijos karaliaus Liudviko Didžiojo dukteriai.

Ceremonijos metu L. Linkevičius pažymėjo, kad naujasis paminklas simbolizuoja šimtmečius trunkantį Lietuvos ir Vengrijos bendradarbiavimą. Ministras taip pat pabrėžė, kad XIV a. įvykusi Jogailos ir Jadvygos santuoka sujungė Lietuvą su krikščioniškąja Europa ir sustiprino ryšius Skaityti toliau

T. Baranauskas. Žalgirio mūšis (54)

Tomas Baranauskas

Žalgirio mūšis buvo lemiamo lūžio momentas du šimtmečius trukusiame lietuvių kare su kryžiuočiais. Tai buvo kova dėl išlikimo. Mūšį laimėjo jau pasikrikštijusi ir sąjungą su Lenkija sudariusi Lietuva. Ir tai buvo dar vienas smūgis Vokiečių ordinui. Jis nebegalėjo tikėtis tokios paramos prieš krikščionišką valstybę, kokios sulaukdavo anksčiau kovodamas su pagonimis.

Kryžiuočiai buvo pagrindinė Lietuvos problema XIII–XIV a. Jų antpuoliai alino kraštą, trukdė Lietuvos kultūrinę bei ekonominę raidą, ribojo santykius su kitomis šalimis. Likviduodamas Vokiečių ordino grėsmę Vytautas Skaityti toliau

Pribrendo metas tyrinėti aisčių mįslę, vakarų baltų pasaulį (I) (54)

E.Jovaišos trilogijos „Aisčiai“ pirmoji knyga „Kilmė“

Eugenijaus Jovaišos trilogijos „Aisčiai“ pirmoji knyga „Kilmė“(1) pasirodė 2012 m. pabaigoje, o gruodžio 14 d. jau spėta pristatyti visuomenei Lietuvos mokslų akademijoje. Monografijoje autorius nagrinėja I–V a. vakarų baltų – aisčių – archeologijos, kalbos ir istorijos šaltinius, analizuoja įvairių šalių tyrinėtojų pateiktus duomenis ir jų išvadas, kurios labai prieštaringos ir įneša didelę sumaištį į tyrinėjamo objekto mokslinį supratimą.

Atrodo, kad I a. gyvenusio Romos istoriko Publijaus Kornelijaus Tacito (56–117) veikale „Germanija“ (98 m.) pirmą kartą istorijoje paminėtos ir aptartos „Aestiorum gentes“ – aisčių gentys Skaityti toliau

Z. Zinkevičius apie būsimą knygą „Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas“ (58)

Prof. Zigmas Zinkevičius | voruta.lt nuotr.

Šalia didžiulės senosios Lietuvos valstybės yra maža lietuvių tauta. Kaip ši tauta galėjo sukurti tokią valstybę, tirdami rašytinius šaltinius nesužinosime. Tačiau tam reikalui daug duomenų teikia istorinė (diachroninė) kalbotyra, archeologija, etnologija ir antropologija. Šie duomenys patikimesni už rašytinius šaltinius, neretai piktavalių žmonių klastojamus, be to, nušviečia tolimus laikus, kurių nesiekia rašytiniai šaltiniai. Visa tai ignoruojantys istorikai daro sau daug žalos, nes netenka pagrindo po kojomis. Šioje knygoje žvelgiama į praeitį per minėtų disciplinų „akinius“, leidžiančius pamatyti tikrąją padėtį, visai kitokią nuo dabartinės, tuo pačiu atsakyti į mums rūpimą klausimą.

Apie netrukus pasirodysiančią knygą „Voruta“ kalbasi su jos autoriumi, akademiku, prof. habil. dr. Zigmu Zinkevičiumi. Skaityti toliau

A. Mišeikis. Pamąstymai apie Lietuvos ir Lenkijos santykius (22)

Algimantas Mišeikis | alkas.lt, J Vaiškūno nuotr.

Iškylančios problemos Lietuvos ir Lenkijos santykiuose, nėra tik mūsų dienų reikalas. Tai neišspręstos ilgaamžės problemos. Jeigu dabartinė Lenkijos valdžia žiūri į Lietuvą iš aukšto, remia Lietuvos lenkų rinkimų akcijos autonominius reikalavimus, verčia susimąstyti, kas tai lemia. Ar tie šiandieniniai reikalavimai neina iš ankstesnių Lenkijos valstybės ir lenkiškos visuomenės reikalavimų, vyraujančio požiūrio į Lietuvą ir lietuviškumą apskritai. Gal praeityje pasakytos nuomonės, kas tie lietuviai, pasilieka ir šiuolaikinių lenkų pasąmonėj  ir įtaigoja jų dabartinius veiksmus. Skaityti toliau

Inga ir Tomas Baranauskai: Birutė – tikrai Vytauto motina (45)

Birutė, XIX a. iliustracija iš Leonardo Chodzkos veikalo „La Pologne historique...“ | atticus.pl nuotr.

Birutė lietuvių kultūroje gyva iki šiol. Vilniečiai istorikai Inga ir Tomas Baranauskai tvirtina, kad Birutė buvo įtakinga kunigaikštienė, jeigu tauta ėmė ją gerbti ir sukūrė jos asmens kultą. „Tai tikrai yra asmenvardis, o ne dievybės vardas. Birutė – Vytauto motina“, – teigė Inga, apie ją rašanti tikrais faktais paremtą istorinį romaną.

Vasario 22 dieną „Lietuvos žiniose“ pasirodžius straipsniui Jokios Birutės Kęstutis nepažinojo“, dienraščio interneto svetainėje www.lzinios.lt kilo aštri skaitytojų diskusija. Vytauto Ališausko teiginiui, kad Birutė nebuvo Vytauto Didžiojo motina, ir apskritai neaišku, koks jo motinos vardas, nepritarė istorikė I.Baranauskienė, parašiusi komentarą prie straipsnio. Faktų ir argumentų ji turi pakankamai, nes jau ne vienus metus rašo istorinį romaną apie Birutę. Skaityti toliau

V. Ališauskas: Jokios Birutės Kęstutis nepažinojo (65)

Baltarusijos archyvuose saugomas XIX a. dailininko Birutės portretas.

Teiginys skamba šokiruojamai, tačiau jėzuitų archyvus Romoje išstudijavęs filosofas, diplomatas, mitologijos tyrinėtojas Vytautas Ališauskas tvirtina, jog nėra jokių įrodymų, kad Birutė – Vytauto Didžiojo motina.

Į Lietuvos metraščių sąvadą XVI amžiaus pradžioje patekęs pasakojimas apie Kęstučio meilę Palangoje sutiktai Birutei tėra graži legenda. Ir nesvarbu, kad ji vėliau įgavo daug kultūrinių pavidalų. Tad kas galėjo būti Vytauto motina, ir ką kuršių mitologijoje reiškė Birutės vardas, neseniai pasirodžiusio „Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraščio“ B serijos leidinyje „Bažnyčios istorijos studijos“ išsamiai nagrinėja V.Ališauskas. Skaityti toliau

Vyks knygos „Kas laimėjo Žalgirio mūšį? Istorinio paveldo dalybos Vidurio ir Rytų Europoje“ sutiktuvės (9)

Kas laimėjo Zalgirio mūšį?Vasario 6 d., trečiadienį, 17.30–18.30 val. LDM Taikomosios dailės muziejuje vyks knygos „Kas laimėjo Žalgirio mūšį? Istorinio paveldo dalybos Vidurio ir Rytų Europoje“ sutiktuvės. Istorikai D. Mačiulis, R. Petrauskas, D. Staliūnas studijoje „Kas laimėjo Žalgirio mūšį?“ atskleidžia kaip ir kodėl kito Žalgirio mūšio vaizdinys Vidurio ir Rytų Europoje: kaip lenkiškoje tradicijoje jis turėjo padėti sureikšminti lenkų ir Jogailos vaidmenį, kaip lietuviai pergalę priskyrė Vytauto sumanumui ir drąsai, o sovietiniai ideologai siekė šį istorinį mūšį paversti amžinu broliškų sovietinių tautų draugystės įrodymu. Ir kodėl šis vėlyvųjų viduramžių mūšis turi keturis pavadinimus – Tannenberg, Grunvaldas, Žalgiris, Дуброуна?

Knyga pradedama mūšio aprašymų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) laikotarpiu analize. Skaityti toliau

Išleidžiamas pirmasis metų ženklas, skirtas Žemaičių krikštui paminėti (11)

Sausio 5 d., ateinantį šeštadienį, apyvartoje pasirodys jau pirmasis šių metų pašto ženklas. Naujasis pašto ženklas bus skirtas paminėti Žemaičių krikšto ir Žemaičių vyskupystės įsteigimo 600-ąsias metines.

Pirmąjį šių metų pašto ženklą sukūrė dailininkas Mindaugas Gribauskas. Pašto ženklas bus išleistas 80 tūkst. tiražu, jo nominalas – 2,45 Lt.

Pašto ženkle vaizduojamas pirmasis žemaičių vyskupas Motiejus Trakiškis bei Lenkijos miesto Sosnoveco katedroje esančios freskos „Lietuvos krikštas“ fragmentas. Skaityti toliau

Viduramžių teutonų riteriai reikalaus pagarbos istorijai piketuodami (0)

 „Viduramžių pasiuntiniai“ | Rengėjų nuotr.

Rugsėjo 28 d. vidurdienį Vilniuje prie Švietimo ir mokslo ministerijos „Viduramžių pasiuntiniai“ klubo riteriai, vilkintys Vokiečių (kryžiuočių) ordino šarvus ir drabužius, piketuos reikalaudami pagarbos ir viešumo Lietuvos viduramžių istorijai.

„Mums, riteriams, kelia nerimą tai, kad ir praėjus 602 metams po Žalgirio (Griunvaldo) mūšio, visuomenėje tebėra gajūs nedraugiškų Lietuvai istorikų paskleisti mitai, esą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariai pabėgo iš mūšio lauko, mūšyje vilkėjo kailiais ir buvo ginkluoti vėzdais“, – sako „Viduramžių pasiuntinių“ vadovas Karolis Jankauskas. Skaityti toliau

Kuktiškių miestelis švenčia 625 metų sukaktį (programa) (1)

Kuktiškių herbas

Birželio 24 d. Kuktiškių seniūnija ir Kuktiškių kultūros centras kviečia į renginius. Pirmąkart rašytiniuose šaltiniuose Kuktiškės paminėtos 1387 m., kai Jogaila Kuktiškių apylinkes, Tauragnus, Labanorą, Molėtus ir kitas vietoves padovanojo Vilniaus vyskupui. Šiais metais Kuktiškės švenčia 625 metų jubiliejų.

Šventės programa

12.00 val. Šv. Jono atlaidai Kuktiškių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje. Po Šv. Jono atlaidų eisena į Kuktiškių seniūnijos kultūros centro skverą. Skaityti toliau

V.Volkus. Ar galima įveikti nepasitikėjimą? (22)

1385 m. Krėvos ketinimo sutartimi LDK valdovas Jogaila susitarė su Lenkijos karalystės atstovais krikštytis, apkrikštyti lietuvius, vesti Lenkijos karūnos paveldėtoją karalaitę Jadvygą, apmokėti 200 tūkstančių auksinių jos sužadėtiniui Vilhelmui už sužadėtuvių sulaužymą. Tos personalinės unijos metu LDK turėjo tapti Lenkijos karalystės vasaline kunigaikštyste. 200 tūkstančių Jogaila sumokėjo, o mes, likę lietuviai, mokame iki šių dienų.

1386 m. vasario 18 d. Jogaila apsikrikštijo, sutuoktuvių metu buvo karūnuotas Lenkijos karaliumi, Skaityti toliau

A.Juozaitis. Lenkija kurčia (46)

Vilnijos krašte veikiantis Valdemaras Tomaševskis kartu su imperinių Lenkijos sluoksnių strategais sapnuote sapnavo, kada jų žodžiai pasieks Lenkijos prezidento ir premjero liežuvįNėra Lietuvos?

Prieš savaitę susitiko Lietuvos ir Lenkijos rašytojai. Ne visi, bet viršūnėlės, susitelkusios po tarptautine PEN centro vėliava. Pasižiūrėjo vieni kitiems į akis ir išsižiojo iš nuostabos: dvidešimt metų nesimatę. Ir toks keistas, kosminis jausmas apėmė: tuščiai praskriejo gyvenimo šmotas. Visą pasaulį visi aplakstė, egzotikų prisiuostė, o kad būtų artimiausią kaimyną pažinę? Taigi paskutinėje Skaityti toliau

V. Vaitkevičius. Lietuvos krikštas: istorija ir tautosaka (14)

Vykintas Vaitkevičius

1387 m. vasario antrojoje pusėje, t.y., prieš 624 metus, Vilniuje buvo parašyti svarbiausi krikšto ir su juo susijusių įvykių dokumentai, kuriais remiantis, Lietuvoje įkurta bažnytinė organizacija, pasirūpinta jos turtais, pradėti krikštyti gyventojai, suteiktos privilegijos krikštą priėmusiems bajorams ir kt. Dėl politinių priežasčių vienalaikiai Ordino šaltiniai šiuos įvykius nutyli, tad Lietuvos krikšto vaizdas yra paženklintas lenkų kronikininko Jano Dlugošo antspaudu.1 J. Dlugošas, kurio atmintis siekė paskutiniuosius Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Jogailos (mirė 1434 m.) valdymo metus, „Lenkijos istorijoje“, parašytoje XV a. antrojoje pusėje, paliko svarbiausią krikšto aprašymą. Skaityti toliau

Mūsų bajorai ir lietuvystė (3)

Vladas Pauliukonis

Prieš kiek laiko Lietuvos bajorų karališkoji sąjunga (LBKS) gavo dovanų Vlado Pauliukonio (1872-1945) knygelę apie Lietuvos bajorus. LBKS internetinėje svetainėje buvo paskelbta keletas ištraukų iš šios knygutės. Tikimės, kad šios ištraukos iš 1907 m. Vilniuje išleistos Elžikonio slapyvardžiu, pasirašytos Vlado Pauliukonio knygutės, bus įdomios ir Alkas.lt skaitytojams.

Mūsų bajorai ir lietuvystė

1386 metuose, kaip žinoma, Lietuva susidėjo su Lenkais į vieną karalystę. Skaityti toliau

J.Bielinis. Ko verta Voldemaro Tomaševskio mintis: „lietuviai turi integruotis, o ne mes…“ (17)

Jurgis Bielinis, www.slaptai.lt

Jurgis Bielinis

LNK televizija yra parodžiusi lenkų graudžius verksmus, kad juos nutautina… Lenkai mums, lietuviams, niekad gero nelinkėjo ir džentelmenais su mumis niekad nebuvo.

Tai jų iniciatyva buvo pasikviesti kryžiuočių ordiną kovoti su pagonimis aisčiais.

Pirmutiniai ryšiai tarp lietuvių ir lenkų valstybių užsimezgė 1325 m. Gediminui ištekinus dukrą Aldoną už lenkų karaliaus Lokietkos sūnaus Kazimiero. Ne aukso, sidabro kraitį įdėjo, bet tūkstančiai Gedimino belaisvių Lenkijon Aldoną nulydėjo. Skaityti toliau

Istorikas T.Baranauskas: Dabartiniai politikai iš Vytauto Didžiojo galėtų pasimokyti politikos pradžiamokslio (4)

www.alkas.lt   

Tomas Baranauskas

Šiemet sukanka 580 metų nuo žymiausio Lietuvos valdovo Vytauto Didžiojo mirties. Ta proga Trakų istorijos muziejuje spalio 27 d. buvo surengtas Vytauto mirties metinių minėjimas. Minėjime paskaitą „Vytauto vainikas. Neįvykusios karūnacijos ir “dingusios” karūnos reikšmės“ perskaitė istorikas Rimvydas Petrauskas. Renginio metu taip pat buvo pristatytas Trakų istorijos muziejaus leidinys „Vytautas Didysis ir jo epocha“.   

Alkas.lt Vytauto Didžiojo mirties metinių proga paprašė savo mintimis pasidalinti istoriką Tomą Baranauską.   

Kaip trumpai apibudintumėte Vytauto Didžiojo reikšmingumą Lietuvai?  Skaityti toliau