Žymos archyvas: jaunikliai

Rugpjūčio 24 d. – gandrų išskridimo diena (0)

Gandrai_Nuot_Mariaus_Karlono

Jau ne vieną amžių Lietuvoje metų laikai yra siejami ir su gandru – dar ir dabar gyvas tikėjimas, kad po žiemos parskridęs gandras yra ateinančio pavasario simbolis, nes jo parnešta kielė, liaudiškai dar ledspira vadinama, savo smagiomis kojytėmis išspardo visus ledus. Vasaros pabaigoje besibūriuojantys gandrai – tai jau artėjančio rudens pranašai. Nuo seno yra sakoma, kad gandrai išskrenda per šventą Baltramiejų, rugpjūčio 24 d.

Ruoštis kelionei gandrai pradeda jau nuo rugpjūčio pradžios. Skaityti toliau

Į pagalbą didžiosioms kuolingoms (video) (0)

didzioji-kuolinga_pauksciai.lt

Lenkijoje, kaip ir Lietuvoje, didžiosios kuolingos sparčiai nyksta. Lenkijos ornitologai įvardija dvi svarbiausias kuolingų nykimo priežastis – tai plėšrūnų neigiamas poveikis ir intensyvi žemės ūkio veikla. Daugelis kuolingų Lenkijoje veisiasi atvirame kultūriniame kraštovaizdyje ir dėtys dažniausiai pragaišta šienapjūtės metu. Dabar Lenkijoje didžiųjų kuolingų populiaciją sudaro 200 – 250 perinčių porų. Rytinėje Lenkijos dalyje, besiribojančioje su mūsų šalimi ir Baltarusija, peri apie 70 porų šių paukščių. Skaityti toliau

Žuvinte gandrai perėjo sėkmingiausiai (0)

gandrai lizde_vstt.lt

Šiųmetis perėjimo sezonas Žuvinto apylinkių gandrams buvo palankus nežiūrint išbandymų – vėlyvo, vėsaus ir sauso pavasario, akivaizdaus varliagyvių sumažėjimo ir kitokių negandų. 

Įdienojus baltųjų gandrų lizdai Žuvinto apylinkėse jau tušti. Prieš dešimtį dienų pradėję skraidyti pirmieji jaunikliai į lizdą dabar grįžta tik pasiilsėti ir nakvoti. Tėvai jau kuris laikas dienomis nebeneša maisto į lizdą, net ir jei vaikai ir prašo: reikia mokintis gyventi savarankiškai. Liko savaitė kita ir gandrų lizdai ištuštės iki sekančio pavasario. Skaityti toliau

Lietuvos zoologijos sode – gausus jauniklių būrys (0)

AM.lt nuotr.

Kaune esantis Lietuvos zoologijos sodas kaip įprastai vasarą džiaugiasi gausiu įvairų rūšių gyvūnų jauniklių būriu. Skaičiuojama, kad šiemet net 22 kanopinių rūšių gyvūnai atsivedė jauniklių, kai kurie jų – ne po vieną. Tarp daugiausiai lankytojų dėmesio sulaukiančių gyvūnų – snieginiai ožiukai ir kengūros.

Kanopinių žinduolių skyriaus vedėja Rimgailė Pėtelytė-Brazaitienė pastebi, kad daugiausiai lankytojų dėmesio susilaukia, kaip visada pavasarį atjaunėjęs ir atgijęs ožių kaimelis. Skaityti toliau

Aukštaitijos nacionaliniame parke – Baltųjų garnių staigmena (0)

Baltasis garnys_vstt.lt,ANPD archyv.

Aukštaitijos nacionalinio parko gyvūnijos pasaulis praturtėjo retųjų paukščių lizdais. Baltieji garniai užliejamose Žemaitiškės pievų balų krūmuose šalia Kretuono ežero įsirengė visą bendriją – koloniją iš dvidešimt trijų lizdų.

„Dar 2016 m. šie paukščiai padarė mažą „įžangą“ – sukrovė tris lizdus ir perėjo kartu su pilkaisiais garniais eglių ir pušų viršūnėse. Tačiau 2017 metų mąstai gerokai pralenkė pernykščius. Kolonijos dydį buvo įmanoma išvysti tik žvalgant „dronu“. Skaityti toliau

Šių metų Lietuvos metų paukštis – Langinė kregždė (2)

Langinė_kregzdė_Viliaus_Paskeviciaus_nuotr

Lietuvos ornitologų draugija (LOD) 2017 metų paukščiu paskelbė langinę kregždę (Delichon urbicum) – paukštį, gana plačiai paplitusį mūsų šalies miestuose ir miesteliuose, gerai žmonėms pažįstamą, vienų labai mylimą, kitų, deja, labai nepageidaujamą kaimyną.

Langinė kregždė – plačiai paplitusi paukščių rūšis, perinti Europoje, Šiaurės Afrikoje, Azijoje. Žiemoti skrenda į Afriką ir žiemą praleidžia į pietus nuo Sacharos. Europinė rūšies populiacija yra vertinama Skaityti toliau

Atsirado „nauja“ Paukščių sala Aukštaitijos nacionaliniame parke (1)

Pauksciu sala. Kretuonas_Aukstaitijos NPD archyvo nuotr

Garsioji Kretuono ežero Didžioji sala, skirta paukščiams, jau turi „konkurentę“ – kitą salą –Baluošo ežero Beržų salą. Tiesa, abiejų salų skirtumai labai ryškūs, bet jų paskirtis ta pati – sudaryti sąlygas vandens ir pelkių paukščiams sėkmingai auginti jauniklius.

„2016 m. rudenį Aukštaitijos nacionaliniame parke Gamtos skyriaus ekologų iniciatyva ir jų rankų darbu buvo iškirsti medžiai Baluošo ežero Beržų saloje. Ji maža, apie 0,25 ha ploto, natūraliai buvo užaugusi beržais ir kt. lapuočiais. Prieš gerą dešimtmetį salą atradę bebrai, ją pertvarkė neatpažįstamai: čia gyvendami pastoviai, kirto medžius ir Skaityti toliau

Šiandien – gandrų palydos (2)

Gandrai | alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Rugpjūčio 24-oji, šv. Baltramiejaus diena, Lietuvoje tradiciškai laikoma gandrų palydomis. Gandrai žiemaviečių link pradeda keliauti jau nuo rugpjūčio vidurio, o į mėnesio pabaigą jų beveik nebelieka.

Mūsiškiai paukščiai žiemoti paprastai lekia vadinamuoju rytiniu keliu – tiesiai į pietus, aplenkdami Karpatų kalnus pro Ukrainą pasiekia Bulgariją. Maisto čia gausu, tad jie kelioms dienoms apsistoja pailsėti. Po to skrenda per Turkiją iki Sinajaus pusiasalio, kur dar sykį ilsisi. Afrikoje jie keliauja Nilo slėniu, kol pasiekia Viktorijos ir Tanganikos ežerus. Kai kurie čia ir lieka žiemoti, Skaityti toliau

Dzūkijoje gandrai užaugino tik po 1–2 jauniklius (0)

Žuvinto platybės | VSTT nuotr.

Jei nelyja lietus ir nepučia stiprus vėjas, gandralizdyje ties Žuvinto rezervato direkcija gandriukai nuolat miklina sparnus ir net gerokai atsiplėšia į orą nuo lizdo. Šiųmetei vadai plasnoti sparnais pavyksta kur kas laisviau, nei pernai, nes lizde – vos pora jauniklių. Du jauniklius tėvai išmetė dar nepadaiguotus. Išmesti gandrų jaunikliai šią vasarą  – ne naujiena. Taip būna, kai šiuos paukščius ištinka badmetis. Keletą metų iš eilės toji pora labai gerai atitinka statistinius Dzūkijos gandrų vidurkius.

Šie metai Žuvinto apylinkėse išsiskirs pačiomis mažiausiomis gandrų vadomis nuo apskaitų pradžios, jų vidurkis – lygiai du jaunikliai lizde. Skaityti toliau

Gulbės giesmininkės įsikūrė Nevėžio senvagėje (0)

Gulbes giesmininkes_Krekenavos regioninio parko direkcijos nuotrauka

Krekenavos regioniniame parke pirmą kartą aptikta Nevėžio senvagėje perinti gulbių giesmininkių pora. Tai yra savotiška ornitologinė sensacija. Iki šiol žinomi pavieniai atvejai, kuomet giesmininkės apsigyvena upių slėniuose.

Lietuvoje pastaruoju metu plintanti giesmininkė yra gana baikštus, trikdymo vengiantis paukštis. Paprastai kuriasi atokiau nuo žmonių: žuvininkystės tvenkiniuose, apleistuose durpynuose, karjeruose ar nuošaliuose ežerų užkampiuose. Skaityti toliau

Statydami bei atnaujindami namus nepražudykime čiurlių jauniklių (0)

Ciurlys_S.Paltanaviciaus nuotr

Čiurliai – juodi, į kregždes panašūs įvairiose pastatų nišose įsikuriantys paukščiai. Miestuose vidurvasarį tai lengviausiai pastebimi sparnuočiai, kurie jauniklių maitinimo metu kasdien sugauna po kelis tūkstančius vabzdžių. Šie naudingi paukščiai saugo mus nuo įkyrių, smulkių kraujasiurbių vabzdžių antplūdžio ir pagyvina miesto kraštovaizdį, todėl reikia džiaugtis, kad jie įsikuria mūsų kaimynystėje.

Čiurliai – itin geri skrajūnai, kurie visus savo poreikius sugeba patenkinti skrydžio metu. Skrisdami jie maitinasi, atsigeria, susirenka gūžtos įrengimui būtiną medžiagą, miega ir net poruojasi.

Skaityti toliau

Sekmadienio sakmė. Apie lapį, strazdelį ir varnų (2)

lape-S.Paltanaviciaus nuotr

Viduryj miška eglelėj susikrave strazdelis sau gūžtelį ir sudėja pinkius kiaušinelius, e iš jų išperėja pinkius strazdžiukus.

Atbėga lape ir saka:
– Strazdel strazdel, veskis vaikelius, kirsiu eglelį.
– Lape, nekirsk, – prašes strazdelis.
– Mesk man vienų vaikelį, tai nekirsiu, – atsaka lape.

Strazdelis išmete vienų vaikelį, e lape sugriebe ir nusineše. Paskui atbėga ir vėl pradėja gundint strazdelį, ir jis išmete jai kitų vaikelį. Teip strazdelis išmete visus vaikelius, tik belika vienas. Skaityti toliau

Viskas apie kormoranus – apie didžiausią koloniją iš pirmų lūpų (0)

Kormoranas | lt.wikipedija.org nuotr.

Balandžio 14 d., 13 val., visuomenė kviečiama į Juodkrantės kormoranų kolonijos apžvalgos aikštelę, susipažinti kaip Lietuvoje reguliuojama didžiųjų kormoranų gausa.

Ši tema, pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto Laimučio Budrio, „įkaista“ kiekvieną pavasarį ir sukelia nemažai diskusijų. Daugiausia rūpesčių kelianti gausiausia šalyje Juodkrantės kormoranų kolonija jau tapo rimtu iššūkiu gamtosaugai. Dėl šių paukščių išmatų dešimtimis žūva pušys ir nyksta vertingoji Juodkrantės sengirė. Pernai šią koloniją sudarė apie 3,8 tūkst. didžiųjų kormoranų porų. Skaityti toliau

Vėžliukų palydos į gimtąsias vietas (0)

Vezle deda kiausinius_I.Citavicienes nuotr

Liepos 1 d. Metelių regioninio parko teritorijoje į natūralią gamtą bus išleidžiami 74 vėžliukai, kurie gyveno zoologijos sode. Renkamasi nuo 11 iki 12 val. prie Metelių regioninio parko direkcijos (Seirijų g. 2, Metelių k., Lazdijų raj.). Susirinkusieji pabendraus su specialistais, susipažins su vėžliukais ir saugiai palydės mažylius į laisvę.

Praėjusių metų rugsėjo 30 d. baigėsi LIFE projektas „Bandomojo ekologinio tinklo pietų Lietuvoje sukūrimas“, Skaityti toliau

Neštis namo laukinių gyvūnų jauniklius – nusikaltimas gamtai (0)

pauksciukas rankose_G.Liago nuotr

Kiekvieną pavasarį aplinkosaugininkams ir gyvūnų globos specialistams tenka spręsti, ką daryti su laukinių gyvūnų jaunikliais, kuriuos gamtoje radę žmonės parsineša namo, manydami, kad šie yra našlaičiai ir jais reikia pasirūpinti.

Taip iš gamtos paimama dešimtimis briedžiukų, stirniukų, kiškiukų, paukščiukų. Beveik visi jie būna sveiki, globojami tėvų, todėl kiekvieno paėmimas yra didelė žala gamtai. Skaityti toliau

Šiemet baltieji gandrai anksčiau pakilo skrydžiui į žiemavietes (0)

S.Paltanavičiaus nuotr.

Įprastai baltieji gandrai mūsų šalį palieka paskutinę rugpjūčio savaitę. Tai pastebėjo ir mūsų protėviai, rugpjūčio 24 dieną pavadinę gandrų išskirdimo diena. Ir iš tikrųjų, gandrai gana tiksliai masiškai išskirsdavo būtent šia data, su ne didesne kelių dienų paklaida.

Tačiau šiais metais stebima visai kitokia situacija – dar likus kone dviem savaitėms iki šv. Baltramiejaus dienos, laukuose jau retai pamatysi didesnius baltųjų gandrų būrius – nedažni net keliolikos, juolab keliasdešimties paukščių būreliai. Skaityti toliau

Tikrojo pavasario pranašas – kovas – vis dar nepageidaujamas kaimynas (0)

Mokinių nufotografuotas kovo jauniklis | birdlife.lt nuotr.

Jau rašėme, jog kovas yra tikrasis pavasario pranašas – ne vieversys, ne pempė, o būtent kovas. Nors lietuvių etnokultūroje kovarnių atskirdimo diena (kovo 4 d.) būdavo švenčiama vėliau nei dirvinio vieversio pasirodymas (vasario 24 d.), vėlesniais metais kovai būdavo registruojami ankščiau už vieversius. Matyt dėl pasislinkusių žiemaviečių, kurios siejasi su miestų plėtra, o galbūt pasislinko rūšies sezoninis ciklas. Tačiau šiuo metu yra neginčijamas faktas, kad kovai yra tikrasis žiemos pabaigos pranašas, nors gali masiškai atskristi dar esant storam Skaityti toliau