Žymos archyvas: Janina Survilaitė

J. Survilaitė. Vėlinės vienuolyno kapinėse (1)

E2BF345AD7D84B13B7ED1C97E43BEC2E

Nuo 20 a. pabaigos kiekvienais metais Vėlinės man primena jau ne vien artimuosius, palaidotus Lietuvos kapinėse. Širdį veriantis kapinių liepsnelių spindesys mintis ir jausmus Šveicarijos kalnų takais nuveda prie pasakiško Keturių kantonų ežero, kur ant jo kranto, istorinių Alpių kalnų: Rigi Kulm ir dvynių Myten papėdėje, stovi senas XIX a. viduryje įkurtas Ingenbhol katalikių moterų vienuolynas. Kunigo prof. Jono Juraičio teigimu, XX a. bėgyje, vienuolyno archyvuose galima pamatyti apie 500 lietuviškų pavardžių. Tiek iš Lietuvos atvykusių lietuvių ilgiau ar trumpiau visą šimtmetį varstė šios Dievo palaimintos šventovės duris. Skaityti toliau

J. Survilaitė. Gyvenimas laikinume (1)

Būsimas med. daktaras Algimantas Gegeckas lietuviškų tautinių šokių grupėje 1952 m. | Asmeninė nuotr.

Pavargusi nuo laikinumo 2020 spalio 11 d. į amžinybę išėjo paskutinė senosios Šveicarijos lietuvių išeivijos atstovė Angelė Gegeckienė (gm.19231215) Liko sūnus medicinos mokslų daktaras Algimantas Gegeckas, (gimęs 19450515) Šveicarijos Adlisvilio karo pabėgėlių stovykloje, olandė marti Gerda, trys anūkai ir penki proanūkiai.

Visą 50-ties metų emigraciją p. Angelė buvo aktyvi ŠLB narė, 8 metus (19992006) ji buvo pareiginga mano vadovaujamoje ŠLB valdyboje, buvo geriausia pagalbininkė 2002 m. rengiant iškilmingą ŠLB 50mečio sukaktį. Skaityti toliau

J. Survilaitė. Šalis, kurioje ne vien kalnai užburia… (0)

Janina Survilaitė | asmeninė nuotr.

Istorikas publicistas Juozas Brazauskas seniai besidomintis Šveicarija ir jos ryšiais su Lietuva, artėjant abiejų valstybių diplomatinių santykių užmezgimo 100-čiui ir diplomatinių santykių atkūrimo 30-mečiui (2021), įgyvendino teisėtą tautai ištikimo istoriko pareigą, parengęs skaitytojams vertingą knygą.

Autorius tvirtai įsitikinęs, kad išsami pažintis su Šveicarijos konfederacijos vedama nepriekaištinga vidaus ir užsienio politika būtina susipažinti ne tik į šią šalį atvykstančiam Lietuvos Respublikos diplomatui, bet ir šių dienų Lietuvos ekonominiam emigrantui. Autoriaus pasakymas, kad Šveicarijoje Skaityti toliau

J. Survilaitė. Kam priklauso Lietuvos Respublikos užsienio ambasadų ir konsulatų archyvai? (0)

Janina Survilaitė | asmeninė nuotr.

Apie Rūtos Vanagaitės knygą „Mūsiškiai“ atsiliepimų girdėjome daug: vieniems būtų geriau, kad holokausto žaizdos nebūtų liečiamos, kiti, priešingai, atsidūsta lyg sunkų akmenį nuo širdies nuritinę ir pasirengę kartu su nusidėjėle Tauta melstis ir gailėtis už nuodėmes…

R. Vanagaitės knyga įtikina, kaip mūsų tautą dešimtmečius palaikė naivumas, jog tie vis pasitaikantys dviprasmiškumai  dėl to, kas vyko per holokaustą mūsų Tėvynėje išliks amžinai neliesti ir savaime numirs nepalikę tautos istorijoje pėdsakų. Skaityti toliau

J. Survilaitė. Klampūs Lietuvos užsienio ministro L. Linkevičiaus teisingumo paieškų keliai (7)

Janina Survilaitė | asmeninė nuotr.

Būdama Šveicarijos lietuvių bendruomenės (ŠLB) valdybos pirmininkė (1999–2006)  keliuose savo straipsniuose rašiau, jog yra pagrindo įtarti, kad ŠLB vadovė J. Kaspersen (J. Caspersen) piktybiškai siekia originalius išeivijos archyvų dokumentus „perskaityti“ sovietinės propagandos šešėlyje ir užsispyrusi visam lietuviškam pasauliui skelbia  suklastotą archyvų variantą, pagal kurį teigiama, kad įkurdami Šveicarijos konfederacijoje (CH) oficialią lietuvių bendruomenę išeiviai nesilaikė Lietuvių chartijos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) konstitucijos (1949), reikalaujančios, Skaityti toliau

J. Survilaitė. Išeivijos dienoraščiai (3)

Janina Survilaitė | asmeninė nuotr.

1999 m.Išrinkta Šveicarijos bendruomenės (ŠLB) valdybos pirmininke senosios išeivijos prašymu pirmiausia savo veiklą pašvenčiau ŠLB archyvų sutvarkymui. Šešias savo atostogų vasaras (1999-2005 m.) praleidau studijuodama Vilniaus universiteto Rankraščių skyriuje dr. A. Geručio, dr. E. Turausko, dr. V. Dargužo archyvus.

Tada Šveicarijoje senųjų lietuvių išeivių Skaityti toliau

J. Survilaitė. Šveicarijos Jungfraujoch viršukalnė (iš išeivijos atsiminimų) (0)

Pirmąją 2020 metų rugpjūčio savaitę šveicariškų laikraščių puslapiuose pasklido nerami žinia, kad šalies brangakmenyje, labiausiai turistų mėgiamoje ir lankomoje Jungfraujoch viršukalnėje, įsikūrusioje tarp Berno ir Valės kantonų Alpių kalnų, akivaizdžiai pastebimi pavojingi ledyno tirpimo reiškiniai. Žinia ypač nuliūdino senąją šveicarų kartą, kuri gerai žino šimtametę brangios viršukalnės istoriją. 1912 metais į Jungfraujoch viršukalnę buvo nutiestas aukščiausias Europoje (3454m. aukštyje) geležinkelis, o 1931 metais viršukalnėje įrengta tarptautinė mokslinė laboratorija Sfinksas, kurioje pastoviai visus metus dirba Vakarų Europos mokslininkai meteorologijos, glaziologijos, astronomijos, psichologijos bei saulės spindulių Skaityti toliau

J. Survilaitė. Tiltai tarp Didžiosios ir Mažosios Lietuvos (0)

Edita Barauskienė | Asmeninė nuotr.

Lietuvos istorijos brangintojai su įdomumu skaito Klaipėdos „Eglės“ leidyklos 2020 m. išleistą rašytojos Editos Barauskienės knygą „Gyvasis lietuvybės kraujas“, p. 385. Ketvirtasis knygos viršelis skelbia, kad knygos autorė „Didžiosios ir Mažosios Lietuvos dukra, kuriai visa ši istorija eina per širdį tiesiogine, o ne perkeltine prasme“.

Atiduota pagarba ir meilė Kraštui, kurio istorija išskirtinė, su niekuo pasaulyje nesulyginama, jo piliečių pilietiškasis moralinis turtas nepasveriamas ir neįkainojamas. Skaityti toliau

J. Survilaitė. Rinkimų išvakarėse (20)

Rinkimai | Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Vakarų kryptimi Lietuvai kelią tiesęs prezidentas p. V. Adamkus vis paragina tautą netylėti, aiškiai reikšti nepasitenkinimą neteisybe, skelbti ir kritikuoti varguolių likimu nesidominčius, savo priešrinkiminių pažadų netęsiančius politikus. Vakarietiškai mąstančiam buvusiam gerbiamam p. Prezidentui sunku suvokti, kad Lietuvoje menkiausios kritikos pasireiškimus vis dar valdo nematomų sovietinių politinių despotų rankos. Kas yra mėginęs viešai pareikšti savo nuomonę, nesutampančia su valdančiųjų nubrėžta baudos linija, tas jau seniai įsitikino. Net toliausiai nuo Lietuvos Australijoje ar Naujojoje Zelandijoje įsikūrę emigrantai žino: kritikai Lietuvoje – VETO! Skaityti toliau

J. Survilaitė. Pokario tremčių prisiminimai (3)

Janina Survilaitė | Asmeninio albumo nuotr.

Šių metų birželio mėnesį buvo paminėta 79 metų sukaktis nuo 1941 m. mūsų Tautai vykdyto genocido – nekaltų piliečių trėmimų į Sibirą. Kitąmet bus 80, ir vargu kiek bus dar gyvų pirmųjų trėmimų liudininkų. Kaip Lietuvos vyriausybė rengiasi paminėti šias skaudžias Tautos istorijai datas? 30 metų mūsų seimai, prezidentai ir vyriausybės atrodo kaip Tautos moralinių, politinių, kultūrinių vertybių ir idealų neginanti beveidė visuomenės dalis, nes nerodo jokios atsakomybės suprasti 10 % komunizmo sunaikintos Tautos istorijos vidinių žaizdų, kurios niekada neužgis. Skaityti toliau

J. Survilaitė. Kada bus išgirstas mirusios išeivijos balsas? (2)

Janina Survilaitė | J. Survilaitės asmeninė nuotr.

Lietuvos sovietinės valdžios smerkiama, niekinama ir kolaborantų keikiama Lietuvos išeivija 50 metų užsienio lietuvių bendruomenėse kūrė Tėvynei reikšmingos istorijos puslapius, kurių ištrinti niekas neturi teisės. Atgimus Lietuvai, nuo 1991 metų kartu su senaisiais Šveicarijos išeiviais akademikais ne kartą teko susitikti su pirmais LR diplomatais Vakarų Europoje, kurie išimtinai buvo draugo A. M. Brazausko statytiniai. Sovietinių nuostatų juodus šešėlius išeivijai jie metė ir toliau: „išeiviai – tarybinės Lietuvos išdavikai, užsienyje sukūrę buržuazinių nacionalistų gaujas, kaip pirmąsias nelegalias bendruomenes, kad vykdytų kovą prieš tarybinę santvarką Lietuvoje…“ Skaityti toliau

J. Survilaitė. Europos širdis Lietuvoje (4)

Šveicarijos Fribūro universitete 1899 metais įsteigta ir išsaugota lietuvių studentų „Lituanika“ draugijos vėliava | J. Survilaitės nuotr.

2002 metais Šveicarijos lietuvių bendruomenės (ŠLB) 50-mečio sukaktuvėse pasisakę senieji išeiviai didžiavosi savo turtinga veikla, kuri per Lietuvos  okupacijos metus išlaikė stiprią patriotišką sampratą. Tai giliai susipratusių užsienio lietuvių bendruomenė, kuri nemąstė, kad jų nedaug, ir kad Lietuva maža. (1954 metais lietuvių Šveicarijoje liko tik 36, kai tuo tarpu Ameriką tais metais pasiekė 33 tūkstančiai karo pabėgėlių).

Po 1944 metų Šveicarijoje įsikūręs negausus lietuvių karo pabėgėlių būrys Skaityti toliau

J. Survilaitė. Ką tautai primena 75-ieji Pergalės metai? (4)

Janina Survilaitė | J. Survilaitės asmeninė nuotr.

2015 m. Nobelio apdovanojimo laimėtoja baltarusė Svetlana Aleksijevič tikina, kad savo gyvenimo ir kūrybos negali atsieti nuo politinių, ekologinių ir egzistencinių šalies katastrofų. Iš tikrųjų ir lietuvių tautos patirtis niekada nesutapo su ideologiniais svetimos sovietų šalies – šūkiais.

Parašyti kūrinį istorine politine tema rašytojui didelė atsakomybė. Lietuvos likimo istorijoje „išeiviai ir „emigrantai 21-me amžiuje įgauna vis prieštaringesnių, naujų spalvų ir atspalvių. Antrasis pasaulinis karas – padarinys geležinės sienos 50 metų skaudžiai atskyrusios dvi tautos dalis. Skaityti toliau

J. Survilaitė. Ką pasako įrašai kalendorių lapeliuose? (2)

 Janina Survilaitė | J. Survilaitės asmeninio archyvo nuotr.

Atsiverčiu 2020-ųjų metų plėšomo sieninio kalendoriaus gegužės 7 dienos lapelį su įrašu: Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena, tačiau nė eilutės šiai išskirtinei Tautos istorijai paaiškinti 21-jame amžiuje gimusiems Lietuvos piliečiams. Įdomu, kiek jie žino apie 40-tį metų trukusį caro įsakymą uždraudusį lietuvišką spaudą ir jos gelbėtojus: Tautos pilkuosius didvyrius Knygnešius? Juk LR partijų, besiveržiančių į seimą, programose skirti dėmesio šios labiausiai išskirtinės pasaulyje Tautos istorijos Atminčiai išsaugoti jau 30 metų pakankamo dėmesio nėra. Nenustebtume, jeigu ne visi jaunieji seimo nariai nors ką nors daugiau galėtų paaiškinti… Skaityti toliau

J. Survilaitė. Tarp Vilniaus ir Berno (0)

rodyklė

2002 metais Skandinavijos ir Baltijos šalių Šveicarijos konfederacijos diplomatas, filologijos mokslų daktaras (2003 m. Kauno VDU-tas jam suteikė Garbės daktaro vardą), nuoširdus Šveicarijos išeivijos bičiulis – Maksas Šveiceris (Max Schweizer) vokiečių kalba sudarė ir išleido vertingą knygą „Tarp Vilniaus ir Berno“ („Zwischen Vilnius und Bern“).

Viršelyje priminta, kad tai istorinę lietuviškos kultūros atmintį atgaivinantys šveicariški-lietuviški skaitymai. Knygos apimtis 480 puslapių. Joje tuometinio Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus Skaityti toliau

J. Survilaitė. Lietuviško avangardo pavasaris (0)

 Janina Survilaitė | J. Survilaitės asmeninio archyvo nuotr.

Visi, kuriems teko laimė baigti Vilniaus universiteto lietuvių filologijos fakultetą septintąjame aštuntąjame 20 amž. dešimtmetyje, jiems dėsčiusia universiteto profesūra niekada nenusivylė: dėstytojai studentams perdavė žinias, kiek tik buvo įmanoma, nuo sovietinės kritikos pasislėpti po potekstėmis, kurias, tiek akademinė, tiek studentų bendruomenė galėjo abipusiškai suprasti ir įvertinti… Ypač gerbėme docentą A. Sprindį, prof. V. Zaborskaitę, prof. J. Dumčių, KGB nužudytą dr. Joną Kazlauską, dr. E. Bukelienę, kurie mums atidavė savo gilų nacionalinės literatūros žinojimą… Skaityti toliau

J. Survilaitė. Kaip S. Gedos „Strazdas“ iki Berno universiteto nuskrido!? (2)

Sigitas Geda | Z. Šliogerienės nuotr.

Rengiant Šveicarijos lietuvių bendruomenės knygą „Lietuvių rašytojų takais Šveicarijoje“ (2009) gavau iš Vilniaus į Ciurichą Sigito Gedos  rašytą laišką: „Mano Šveicarija“, kurį pateikiu kiek sutrumpintą:

Nebus didelė naujiena, jeigu pasakysiu, kad Šveicarijos įvaizdį mano sąmonėje formavo eilėraštis „Vakaras ant ežero Keturių kantonų“. Mokėjau jį atmintinai, net ir dabar  jis man vienas gražiausių, nors, atmenu, kad viename leidinyje buvo skelbta savotkiškas jo atitikmuo… Išeitų, kad mūsų klasikas naudojosi savotišku Skaityti toliau

J. Survilaitė. Minime trijų Šveicarijos lietuvių bendruomenės įkūrėjų 100-ąsias gimimo metines (0)

Stanislovas Vaitkevičius | Alkas.lt koliažas

Šiemet sutinkant Lietuvos atgimimo 30-metį trims veikliausiems Šveicarijos lietuvių išeivijos bendruomenės įkūrėjams šiais metais būtų sukakę 100 metų:  dr. Vaclovui Dargužui, Narcizui Prielaidai ir Stanislovui Vaitkevičiui. Visų trijų gyvenimas ir veikla prasidėjo Šveicarijos antrojo pasaulinio karo pabėgėlių stovykloje 1945 metų vasaryje ir tęsėsi iki pirmojo XXI a. dešimtmečio t.y. iki jų mirties.

Išeivių karta sudėtingomis aplinkybėmis pokario Šveicarijoje 1952-02-17 d. įkūrė lietuvišką Skaityti toliau

J. Survilaitė. Lietuvos atgimimo vaizdai Alpėse (1)

 Janina Survilaitė | J. Survilaitės asmeninio archyvo nuotr.

Su Lietuvos atgimimu susijusius darbus mirusioji  Šveicarijos išeivių karta laikė pačiais svarbiausiais. Tą rodo jų pasakojimai, dienoraščiai, archyvai. 1990 metų pabaigoje įsijungusi į senosios patriotiškos mūsų išeivijos 1952-02-17 d. teisiškai įkurtos ŠLB gretas, o 1999-2006 vadovaudama Bendruomenės valdybai, sutikdama Lietuvos nepriklausomybės atgimimo 30-metį, jaučiu tapusi pati išeivijos istorinės veiklos dalimi, todėl noriu pasidalinti kai kuriais atgimimo metų prisiminimais iš Šveicarijos.

1989 metų vasarą Šveicarijos lietuvių išeivių delegacija, vadovaujama profesoriaus kunigo Skaityti toliau

Lietuvės knyga apie Šveicariją – pašnekesys su nepaprasta šalimi (1)

J.Survilaitės knygos „Pašnekesiai su Helvecija“ viršelio dalis

Dvidešimt metų Šveicarijoje, Ciuricho mieste, gyvenanti žurnalistė, rašytoja Janina Survilaitė viename interviu yra prasitarusi apie neišvengiamą emigranto dalią: „Šveicarija – nuostabus kraštas. Labai graži gamta, geros gyvenimo sąlygos, oras kvepia Alpių kalnų rožėmis ir geru ispanišku Bordo vynu, bet aš ten visada jausiuosi emigrantė“. Šią nuolat lydinčią jauseną ir patirtį rašytoja sugebėjo pasitelkti parašyti publicistinei knygai – „Pašnekesiai su Helvecija. Iš šveicariško dienoraščio“.

Kitataučio akimis tarsi iš šono, tačiau iš labai arti daugelį metų stebėta Helvecija (tai senasis Šveicarijos pavadinimas) po truputį atsiveria ir parodo savo didžiausius turtus. Lietuvė, nors ir prijaukintoje, tačiau svetimoje šalyje per du dešimtmečius pažino Šveicarijos politinį, socialinį, kultūrinį gyvenimą, tad savo knygoje stengėsi visa tai kuo geriau ir tiksliau atskleisti, o svarbiausia – parodyti, kokius dvasinius turtus spinduliuoja šios kalnų šalies piliečiai, Skaityti toliau