Žymos archyvas: išvalstybinimas

A. Juozaičio visuomeninis sambūris „Lietuva yra čia“ telkiasi Sąjūdžio siekių ir naujų idėjų įgyvendinimui (nuotraukos) (14)

P1640560-2400

Vasario 1 d., BNS spaudos centre įvyko kandidato į Prezidentus dr. Arvydo Juozaičio ir jo rinkimų štabo dalyvių spaudos konferencija. Spaudos konferencijoje dalyvavo programinės grupės atstovas Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto prof. Dalius Serafinas, rinkimų štabo strateginės grupės vadovas Gintaras Songaila, organizacinės grupės vadovas visuomenininkas Valdas Vižinis, ir buvęs JAV diplomatas, tarptautinių santykių ekspertas Algis Avižienis.

Rytoj, vasario 2 d. 12 val. Vilniuje, Vilniaus Žemutinės pilies Senajame arsenale Skaityti toliau

Visuomeninis sambūris „Lietuva yra čia“ telksis Sąjūdžio siekių įgyvendinimui (8)

Rengėjų nuotr.

Vasario 2 d. 12 val. Vilniuje, Vilniaus Žemutinės pilies Senajame arsenale (Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje, Arsenalo g. 3A) vyks visuomeninio sambūrio „Lietuva yra čia“ sueiga į kurią suvažiuos šio sambūrio dalyviai iš visos Lietuvos regionų.

Įvadinį pranešimą sueigos dalyviams skaitys sambūrio „Lietuva yra čia“ steigimo iniciatorius, Sąjūdžio pradininkas, filosofas dr. Arvydas Juozaitis. Sveikinimo žodį tars svečiai. Skaityti toliau

V. Rubavičius. Naujoji skirtis: ar yra vietos tautinei valstybei naujojoje Europoje? (15)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Pranešimas, perskaitytas sausio 16 dieną Vilniaus forumo organizuotoje konferencijoje „Kaip išsaugoti Europą?“.

Kalbėsiu apie skirtį, kuri įvairiai skaido Europos Sąjungą, kaip tam tikrą politinį ekonominį darinį, visas šio darinio saistomas valstybes ir jų visuomenes. Ta skirti vienaip ar kitaip reiškiasi ir žmonių sąmonėje, kurioje dažnai sulimpa šiaip jau priešingos sąvokos, nesiaiškinant, kokiu pagrindu jos siejamos. Skirtis ideologinė ir politinė, o sykiu ir kultūrinė, nes pats kultūros suvokimas ima priklausyti nuo tos skirties. Skirtį sunku Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Seimas nagrinėja antikonstitucinį Lietuvos išvalstybinimo paspartinimo įstatymą (video) (15)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt nuotr.

Birželio 3-4 dienomis šventėme Sąjūdžio 30-metį, sakėme gražias kalbas. Tik Vytauto Vyšniausko kalba Seime iškrito iš gražaus šventinio konteksto. Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui teko tautai paaiškinti, kad jaunuolis be reikalo skundėsi Lietuvos padėtimi, kad jis pats turi galimybę kurti Lietuvą.

Šventės išvakarėse nepastebėjome, kad dvigubos pilietybės įteisinimo pretekstu gegužės 31 d. Seimas per 20 minučių priėmė nagrinėjimui (už – 70, prieš – 5, susilaikė – 26) Lietuvos Konstitucijai prieštaraujantį Referendumo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo projektą, kuriuo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas Ramūnas Karbauskis, Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis Skaityti toliau

Z. Vaišvila: Seimas nagrinėja antikonstitucinį Lietuvos išvalstybinimo paspartinimo įstatymą (tiesioginė transliacija) (8)

Zigmas Vaišvila | lrs.lt nuotr.

Birželio 13 d. 11 val. vyks Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija Seime „Seimas nagrinėja antikonstitucinį Lietuvos išvalstybinimo paspartinimo įstatymą“.

„Dvigubos pilietybės įteisinimo pretekstu 2018 m. gegužės 31 d. Seime nagrinėjimui priimtas Lietuvos Konstitucijai prieštaraujantis referendumo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo projektas, kuriuo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas Ramūnas Karbauskis, Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis ir Socialdemokratų darbo partijos vadovas Gediminas Skaityti toliau

Tautininkai: Lietuvai reikia tokio Prezidento, kuris pasakytų –„Lietuva – pirmiausia!“ (23)

Sakalas Gorodeckis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjunga (LTRS) išplatino pareiškimą, kuriame pateikė savo požiūrį, kokio Prezidento reiktų Lietuvai 2019-taisiais metais vyksiančiuose prezidento rinkimuose.

Pareiškime reiškiamas susirūpinimas, jog dėl nuosekliai ir kryptingai vykdomos ištautinimo bei išvalstybinimo politikos, didėja grėsmė, kad galime neišlikti kaip savarankišką politinę ir istorinę būtį turinti bendrija. Todėl, vis didėjančių geopolitinių ir saugumo grėsmių akivaizdoje Lietuvos Prezidento poste norima matyti asmenį, kuriam pirmaeiliu rūpesčiu būtų Tautos ir valstybės išlikimas. Skaityti toliau

Sąjūdžio pradininkai: Būtina pasipriešinti mūsų šalies išvalstybinimui ir ištautinimui (44)

Sąjūdžio 30-mečio minėjimas Mokslų akademijos salėje | J. Vaiškūno muotr., alkas.lt

Birželio 4 d.,  minint Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) 30-metį Lietuvos Respublikos Seime, Persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo nariai išplatino viešą kreipimąsi, kuriame pripažino, kad svarbiausi Sąjūdžio siekiai ir uždaviniai iki šiol liko neįgyvendinti ir paragino Tautą telktis ir priešintis valdžios vykdomam Lietuvos išvalstybinimui ir ištautinimui.

Kreipimąsi pasirašė: Vytautas Bubnys, Antanas Buračas, Bronius Genzelis, Skaityti toliau

V. Radžvilas: Abejingumas kyla iš baimės (2)

Vytautas Radžvilas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Atkurtos valstybės šimtmečio minėjimuose vasario 16-ąją gausiai dalyvavo įvairūs valdžios atstovai. Iškilmingai dėstė savo kalbas, noriai fotografavosi. Ir tiek. Dažniau nei Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją valdžia patriotinių švenčių minėti neketina.

Šiandien minimas Lietuvos Trispalvės šimtmetis. Šia proga nevyriausybinės patriotinės organizacijos rinksis į šventinę eiseną su trispalvėmis, pilietiniuose mitinguose kvies prisiminti pamatines šalies vertybes. Deja, politikams ši šventė pasirodė neverta dėmesio.

Trispalvės istorija skaičiuojama nuo 1918 m. balandžio 25 d. Skaityti toliau

A. Judžentis. Kai lietuvių kalba tampa kliūtimi internacionalizuotai Europai (24)

Artūras Judžentis | Alkas.lt nuotr.

Kovo 30 dieną Lietuvos universitetų rektorių konferencija (LURK), siekdama didinti aukštųjų mokyklų tarptautiškumą, nutarė kreiptis į Švietimo ir mokslo ministeriją ir siūlyti „keisti Valstybinės kalbos įstatymą. Rektorių manymu, aukštųjų mokyklų vadovams neturėtų būti taikomas reikalavimas mokėti valstybinę lietuvių kalbą, tokiu būdu atveriant galimybę dėl vadovaujančių pozicijų konkuruoti ir užsienio šalių piliečiams“. Balandžio 11 d. „Lietuvos žiniose“ paskelbtas Aušros Lėkos straipsnis „Iškreiptas lietuviškumas“, kuriame kalbinami Artūras Skaityti toliau

Vyks L. Šopausko ir D. Puslio pokalbis apie viešųjų intelektualų vaidmenį (tezės) (14)

Laisvūnas Šopauskas | Asmeninė nuotr.

Kovo 14 d., trečiadienį, 17.30 val., Vilniaus Univesiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (TSPMI) (402 aud., Vokiečių g. 10, Vilnius) vyks filosofo dr. Laisvūno Šopausko ir instituto alumno, Bernardinai.lt portalo vyriausiojo redaktoriaus Donato Puslio diskusija „Ar viešieji intelektualai turi ką pasakyti Lietuvai?“ Pokalbį ves filosofas dr. Mindaugas Kubilius.

L. Šopausko skelbiamose tezėse teigiama, jog „Inteligentija ir viešieji intelektualai yra du visiškai skirtingos prigimties reiškiniai. Lietuva turi seną ir garbingą inteligentijos tradiciją, o viešieji intelektualai yra naujas reiškinys. Skaityti toliau

G. Karosas. Atstatykime lietuviškas pilis, pirmiausia savo širdyse (20)

Gintaras Karosas | J. Česnavičiaus nuotr.

Lietuva atšventė valstybingumo atkūrimo šimtmetį. Mums pasisekė: taip susiklostė aplinkybės, kad esame laisvi. Bet ar įtvirtiname savo Laisvę taip, kad jos niekad daugiau neprarastume?

Dabar, kaip niekad anksčiau, valstybių naikinimui naudojami kiti, išmanūs būdai. Dažnai įgyvendinami pagal principą: sunaikinti valstybę savo piliečių rankomis, sujaukiant jų vertybines nuostatas. Tarsi taip ir turėtų būti. Prisidengiant demokratijos ar žmogaus teisių, lygybės ir net tolerancijos principų gynimu. Pasitelkiant žiniasklaidos priemones, formuojant madingą ar neva pažangų Skaityti toliau

A. Juozaitis. Pseudo-didžioji idėjų ir pokyčių konferencija… (79)

Arvydas Juozaitis | newsbalt.ru nuotr.

Gerbiamieji skaitytojai ir mąstytojai,

būtų svarbu išgirsti tikrų Lietuvos piliečių, žinoma ir lietuvių, pamąstymų, ką iš tikrųjų reiškia vasario 1 dieną Vilniuje surengtas forumas „Didžioji idėjų ir pokyčių konferencija“.

Konferencija su „Idėja Lietuvai“ vėliava. Su ideologiškai iš anksto paruoštu šūkiu – „LIETUVA PASIRINKO!“

„Tautos“ ir „ekspertų“ išrutuliotos trys „Idėjos“: Skaityti toliau

V. Radžvilas. Nepakeliamas Vyčio klausimo svoris (39)

Nepakeliamas Vyčio klausimo svoris | Alkas.lt koliažas

Laukiant Seimo sprendimo dėl Lukiškių aikštės verta prisiminti ir apmąstyti neseniai įvykusią išmintingą diskusiją šiuo klausimu. Pagaliau prabilta iš esmės ir be užuolankų: apie visiškai tikrą valstybės išdavimą. Bunkerio stūmimas yra didelis ir pavojingas išpuolis prieš valstybę. Kartu su kitais Lietuvos ištautinimo ir išvalstybinimo žingsniais (lituanistikos vardo išnykimu VU Filologijos fakultete, planais valstybinę lietuvių kalbą vėl padaryti tik „gimtąja“ – visai kaip sovietmečiu) nuosekliai ir kryptingai rengiama dirva labai rimtiems įvykiams. Daugeliui šito net nesuvokiant, kraštas žingsnis po žingsnio tyliai ir nepastebimai Skaityti toliau

D. Stancikas. Išvalstybinimas (38)

Dalius Stancikas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Grįžau iš Lukiškių aikštėje vykusio mitingo „Mes be Vyčio nenurimsim“. Keli šimtai žmonių reikalavo, kad svarbiausia valstybės aikštė, kaip ir dera civilizuotoms sostinėms, žymėtų Lietuvos valstybės istoriškumą. Kad čia stovėtų atminimas žuvusiems už laisvę. Kad pagerbiant didvyrius svečiams iš užjūrių nereiktų vykti į tolimas Antakalnio kapines. Kad aikštėje stovėtų Vytis – istorinė jungtis tarp Lietuvos karalystės ir šiuolaikinės valstybės.   

Kai 1992 metais buvusiems komunistams (LDDP) sugrįžus į valdžią susirūpinę politiniai kaliniai Lukiškių aikštėje statė akmeninį užrašą – čia privalo stovėti paminklas laisvės Skaityti toliau

Vilniaus forumas kviečia apginti Vyčio paminklą (peticijos pasirašymas) (19)

Alkas.lt nuotr.

Spalio 12 d. Vilniaus forumo organizacinė grupė išplatino pareiškimą Lietuvos piliečius ragindama apginti Lietuvos visuomnės sumanymą Vilniaus miesto Lukiškių aikštėje pastatyti Vyčio paminklą kovojusiems ir kritusiems už Lietuvos laisvę.

Skelbiame šią peticiją:

Nepaisant Seimo sprendimu aiškiai išreikštos jo atstovaujamų šalies piliečių valios ir šį sprendimą plačiai Skaityti toliau

V. Rubavičius. Karbauskis ir Skvernelis: paskutinis didžiosios išdavystės akordas? (17)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Visi mename, kokiomis vertybinėmis nuostatomis buvo grindžiamas Ramūno Karbauskio vadovaujamų žaliųjų valstiečių kelias į valdžią. Kultūros svarbos suvokimas, krikščioniškomis vertybėmis paremtas požiūris į gyvybę ir šeimą, socialinio teisingumo siekis, lietuvių kalbos valstybinio statuso puoselėjimas priešinantis dalies mūsų politikų užmačioms keisti lietuviškąją abėcėlę įvedant į ją naujų raidžių.

Žalieji valstiečiai padėjo „Talkos“ judėjimui surinkti 70 tūkst.  Lietuvos žmonių parašų lietuvių kalbai apginti, tad daugelis pagrįstai tikėjosi, kad gavę valdžią ir tautos pasitikėjimą išrinktieji imsis konkrečių darbų. Skaityti toliau

V. Rubavičius. ES piliečiai užpuolė ES. Ką su tuo darysime? (12)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Europos Sąjungą drebina vis naujos problemos, vis nauji kylantys iššūkiai. Stebėjome, kaip sunkiai suvokiama ir ilgai vartaliojama vadinamoji „pabėgėlių problema“, po šiurpių teroristinių išpuolių jau nieko nebestebina vis tie patys nieko nesakantys pareiškimai ir paraginimai neišsižadėti europinių vertybių.

Atrodo, kad ES aukštieji politikai ir biurokratai niekaip negali suprasti, kad gyvena pasikeitusiame ir, atrodo, jiems visiškai netikėtame pasaulyje, kuris niekaip nebetelpa į jų ideologinių konstrukcijų rėmus. Kodėl ES politika tapo tokia neveiksni? Į tokį klausimą sunku vienareikšmiškai atsakyti, tad pabandykime pasiaiškinti kelis lyg ir akivaizdesnius dalykus. Skaityti toliau

V. Rubavičius. Kultūrinė atmintis: lietuvybė ir Kitas (II) (6)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt nuotr.

Kultūrinė atmintis sovietmečiu

Apie sovietmetį kalbama daug, tačiau dar daugiau lieka neatsakytų klausimų ir negvildentų problemų. Ypač susijusių su lietuvybės raida ir kultūrinės atminties veikimo ypatumais. Neturiu galimybių čia gilintis į šias problemas, tad apsiribosiu tik bendresnio pobūdžio pasvarstymais.

Sovietinė okupacija pirmiausia keitė visą kultūros sistemą ir kultūrinę atmintį. Skaityti toliau