Žymos archyvas: istorinis romanas

Išleistas naujas istorinis romanas apie Adolfo Hitlerio gydytojus (1)

V. M. Knabikaitė. Taurė, gyvatė, svastika | Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos nuotr.

Rašytoja, keturių istorinių romanų autorė Vaida Marija Knabikaitė naujame romane „Taurė, gyvatė ir svastika“ grįžta prie neišsemiamos nacių diktatoriaus temos, svarbiausiais knygos veikėjais pasirinkusi asmeninius Adolfo Hitlerio gydytojus: Teodorą Morelį (Theodor Morell), Liudvigą Štumpfegerį (Ludwig Stumpfegger) ir Karlą Brantą (Karl Brandt).

Kur prasideda ir baigiasi gydytojo etika, vykstant kruvinam karui, nusinešusiam milijonus gyvybių, skaudžiai ir tragiškai palietusiam daugelio valstybių, tarp jų ir Lietuvos, likimus? Skaityti toliau

Pirmasis budistinis istorinis romanas lietuviškai (2)

Knygos autorė, istorijos mokslų daktarė, budologė-tibetologė, vyriausioji žurnalo „Буддизм.ру“ redaktorė Jelena Leontjeva | Asociacijos „Tibeto kultūros namai“ nuotr.

Gegužės 23 d., 18 val., Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, bus pristatyta asociacijos „Tibeto kultūros namai“ ką tik išleista knyga „Nam Thar. Penki gyvenimai išsilaisvinimo kelyje“. Tai pirmasis budistinis istorinis romanas lietuviškai. Kūrinys pasakoja apie garsiausius Tibeto budizmo jogus ir joges. Jo veiksmas prasideda istorinio Budos epochoje ir tęsiasi iki šių laikų.

Pristatyme bus galima pabendrauti su specialiai šia proga į Vilnių atvykusia knygos autore Jelena Leontjeva – ji yra istorijos mokslų daktarė, budologė-tibetologė, vyriausioji žurnalo „Буддизм.ру“ redaktorė. Skaityti toliau

Žinomas keliautojas ir žurnalistas G. Statinis išleido istorinį romaną „Ponas Zy“ (0)

Gerimantas Statinis | Alkas.lt nuotr.

Alko.lt TV laidų „Kelionių kompasas“ vedėjas Gerimantas Statinis žinomas kaip keliautojas, profesionalus muzikantas ir žurnalistas, parengęs ne vieną televizijos laidą, parašęs ne vieną straipsnį ir ne vieną knygą ką tik išleido istorinį romaną apie tarpukario Vilnių – „Ponas Zy“.

Beje, 2013 m. G. Statinio šleista knyga „Gedimino Akstino viršūnė. Senojo ledkirčio istorijos“ ir dokumentinis filmas „Lietuvos prezidentas Aleksandras Stulginskis“ pelnė svariausią Lietuvos žurnalistų sąjungos apdovanojimą –Vinco Kudirkos premiją. Skaityti toliau

Naujame G. Viliūnės istoriniame romane – XIX a. aukštuomenės gyvenimas iš arti (0)

imperatoriaus-meiluze1Kartais geriausias siužetas įtraukiančiam ir įspūdingam romanui yra tikri, nesuklastoti faktai. Būtent tokia yra ir Sofijos Tyzenhauzaitės gyvenimo istorija: gyvenusi XIX a., rašiusi istorinius romanus apie Lietuvą, ištekėjusi už prancūzų grafo, tačiau bejėgiškai pamilusi imperatorių Aleksandrą I-ąjį… Istorinį romaną, kurį jo autorė Gina Viliūnė sukūrė remdamasi amžininkų memuarais, išleido leidykla „Alma littera“. Pasak autorės, nors romanas ir yra grožinis kūrinys, jame nupasakojami tikri įvykiai, o beveik visi pristatomi veikėjai – istorinės asmenybės, kurių centre atsiduria ir du garsiausi XIX amžiaus vyrai – imperatorius Napoleonas Bonapartas ir Aleksandras I. Skaityti toliau

Trakų salos pilyje vyks Vytautui Didžiajam skirtų naujų meno kūrinių pristatymas (1)

Vytautas Didysis

Spalio 27 dieną, ketvirtadienį, 17.30val. Trakų salos pilies Didžiojoje menėje vyks kasmetis vakaras, skirtas Lietuvos Didžiajam kunigaikščiui Vytautui. Renginio metu bus pristatytas Edmundo Malūko istorinis romanas „Vytauto žemė“ ir dailininko vitražisto Nerijaus Baublio darbai „Vytautas Didysis“ ir „Kunigaikštis Kęstutis“.

Meninėje programoje dalyvaus Trakų meno mokyklos moksleiviai ir mokytojai. Rengėjas – Trakų istorijos muziejus.
Vytautas Didysis, gimęs Senuosiuose Trakuose pagoniškoje kunigaikščio Kęstučio ir Birutės šeimoje,  mirė Salos pilyje 1430-ųjų spalio 27 d. Vytautas Didysis sukūrė tuo Skaityti toliau

Lapkrityje sulauksime ketvirtos K.Sabaliauskaitės istorinių romanų ciklo Silva rerum dalies   (1)

Kristina Sabalaiuskaitė | „Baltų lankų“ nuotr.

Lapkričio mėnesį leidykla „Baltos lankos“ išleis ilgai lauktą ketvirtąją menotyros mokslų daktarės Kristinos Sabaliauskaitės tetralogijos Silva rerum dalį. Šia bestseleriais tapusių istorinių romanų ciklo dalimi baigiama didžioji Vilniaus saga, – istorijos mokslo ir literatūros jungtimi, tarptautinės kritikos vertinimais, neturinti atitikmens šiuolaikinėje lietuvių literatūroje.

Silva rerum istorinių romanų ciklas – neabejotinai vienas reikšmingiausių pastarojo dešimtmečio įvykių Lietuvos literatūroje. Pirmoji ciklo dalis 2008-aisiais pelnė Jurgos Ivanauskaitės premiją, buvo įtraukta į kūrybiškiausių knygų dvyliktuką, 2009 m. skaitytojų išrinkta Metų knyga. Skaityti toliau

Bus pristatytas žurnalisto M. Milinio istorinis romanas „Partizanas“ (2)

M.Milinio istorinis romanas Partizanas

Gruodžio 3 d., ketvirtadienį, 16 val. Vilniuje,  Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje vyks žurnalisto Mindaugo Milinio istorinio romano „Partizanas“ pristatymas. Renginyje dalyvaus knygos autorius M. Milinis, rašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Seimo nariai Arvydas Anušauskas ir Naglis Puteikis, leidyklos „Briedis“ atstovai. Bus galima įsigyti pristatomą knygą.

„Partizanas“ – tai istorinis romanas, kuriame aprašomi pirmieji antrosios sovietinės okupacijos metai. Nuo Tilžės kilusį Vermachto šaulį Dovą Gelžaitį karo pabaiga užklumpa Kuršo katile. Skaityti toliau

Naujame V.Asto romane – dramatiškas Vytauto, Kęstučio ir Jogailos kovų laikotarpis (0)

Vydas Astas. Amžinoji kryžkelė

Lietuvos istorinės literatūros aruodas pasipildė nauju romanu. Šių metų pradžioje leidykla „Versus aureus“ išleido žinomo prozininko, Lietuvos rašytojų sąjungos nario Vydo Asto istorinį romaną „Amžinoji kryžkelė“. Romane vaizduojamas neilgas, bet dramatiškų įvykių pilnas Lietuvos istorijos laikotarpis nuo Algirdo mirties (1377 m.) iki Vytauto pabėgimo iš nelaisvės Krėvos pilyje (1382 m.). Tai – vienuoliktoji autoriaus knyga.

1377-ieji. Lietuvos valdovo Algirdo vėlė su laužo dūmais kyla į dausas. Lietuva sulaikiusi kvapą. Kokia buvo Algirdo paskutinė valia? Kodėl Jogaila sudarė sandėrį su priešais? Kas iš tiesų tuomet valdė Lietuvą? Kas nužudė Kęstutį? Ar Vytautas išdavė savo tėvą? Koks čia motinų, žmonų, meilužių vaidmuo? Daugybė – kodėl? Verpetuoja aistros, intrigos, kovos. Skaityti toliau

Kelionė iš dabarties į praeitį: R.J.Grėbliūno istoriniai romanai veda legendų keliais (0)

Rolandas Juozas Grėbliūnas. PovilasŠiemet mūsų istorinės literatūros fondas pasipildė dviem naujais istoriniais nuotykių romanais. Metų pradžioje išleistu romanu „Povilas“ ir rugpjūčio pabaigoje pasirodžiusiu jo tęsiniu „Akmuo su pėda“ debiutavo dar mažai kam žinomas rašytojas Rolandas Juozas Grėbliūnas. Abi knygas išleido leidykla „Homo liber“.

Pirmajame romane „Povilas“ pasakojama romantiška meilės istorija, kurios herojai gyvena Vilniaus apylinkėse prieš daugelį amžių. Herojiški veikėjai, kupinas nuotykių siužetas, paslaptingi praeities ir dabarties saitai primena, kad istorija visada šalia mūsų. Skaityti toliau

Pasaulinio garso „Žemės stulpai“ išleisti ir lietuvių kalba (0)

K.Foletas „Žemės stulpai“Išversta į daugiau nei trisdešimt kalbų, daugybę savaičių išbuvusi įvairių šalių perkamiausiųjų sąrašuose (Vokietijoje ją populiarumu aplenkė tik Biblija ir J. R. R. Tolkino „Žiedų valdovas“), patenkanti į pačių skaitytojų sudaromus per gyvenimą privalomų perskaityti knygų sąrašus (viename jų užima 27 vietą iš 101), ekranizuota populiariu, įvairių apdovanojimų sulaukusiu televizijos serialu – tai faktai apie vieną žinomiausių šiuolaikinės epinės literatūros knygų, britų rašytojo Ken Follett romaną „Žemės stulpai“ (The Pillars of the Earth). Šiemet knyga išversta į lietuvių kalbą ir jau netrukus pasieks Lietuvos knygynus (išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, vertė Aloyza Lukšienė).

Rašytojas Kenas Foletas (Ken Follett) (g. 1949) lietuviams jau pažįstamas iš tokių knygų kaip „Baltoji baimė“ (Alma littera, 2007), „Nulio zona“ Skaityti toliau

Rašyti – tai kopti į kalno viršūnę (4)

Kristina Sabaliauskaiė | fotodiena.lt nuotr.

Skurdoka šiuolaikinė lietuvių literatūra netikėtai praturtėjo lyg senovės lobį būtų radusi. Tas lobis – jauna rašytoja Kristina Sabaliauskaitė, kurios dviejų dalių istorinis romanas „Silva Rerum“ graibstyte graibstomas ir puikiai vertinamas žinovų – istorikų, menotyrininkų, rašytojų. Gal dar ankstoka Kristiną vadinti gyvąja lietuvių literatūros klasike, juolab kad gyvena ji Londone ir natūraliai gali įsilieti į britų literatūrą… Laikas parodys! O šis apsilankymas Lietuvoje Kristinai buvo ypač prasmingas – leidyklai ji atidavė dar vieną savo knygą.

Trečioji knyga ilgai nelaukė Skaityti toliau

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkai išrinko kūrybiškiausių 2011 metų knygų dvyliktuką (0)

Ilzė Butkutė Karavanų lopšinėsVasario 9 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) Šiuolaikinės literatūros skyriaus mokslininkai surengė tradicinį kasmetinį pokalbį apie praėjusiųjų 2011 metų lietuvių autorių grožinės literatūros knygas. Pokalbį vainikavo kūrybiškiausių knygų dvyliktuko išrinkimas.

Nuo 2003 metų į kasmetinius knygų aptarimus susirenkantys literatūrologai šiemet kalbėjosi intriguojančia ir žaisminga tema „Tikro lietuvio neieškant“, leidusia ieškoti ir atrasti svarbiausias šiuolaikinės lietuvių literatūros tendencijas. Ryškiausia jų, nekintanti jau kelerius metus, – tai sėkmingai klestinti knygų gausėjimo tendencija. Kasmet išleidžiamų knygų skaičius didėja, literatūros įvairovė plečiasi, tačiau, nepaisant to, vis mažiau ir mažiau išleidžiama knygų-įvykių, arba vadinamosios rimtosios, itin kokybiškos literatūros tekstų. Tą lemia ir redaktoriaus kaip literatūrinio agento, cenzoriaus, „gerosios rankos“ mirtis ir vis labiau įsigalintis literatūros, kuriai pritaikomi vadybos principai bei redagavimas, pataikaujant skaitytojams, gausėjimas. Skaityti toliau

Durbės mūšis romano puslapiuose (0)

Inga Baranauskienė "Durbės mūšis. Nepasidavę lemčiai"Prieš daugiau nei šimtą metų pasirodžiusi Vinco Pietario knyga „Algimantas“ davė pradžią lietuvių istorinio romano žanrui. Šiandien jau galime priskaičiuoti kelias dešimtis šio žanro kūrėjų. Tarp jų tokie mūsų literatūros klasikai kaip A. Vienuolis-Žukauskas, V. Mykolaitis-Putinas bei kiti žinomi lietuvių rašytojai. Atsiranda ir istorikų, panorusių beletrizuota forma pasakoti apie reikšmingus praeities įvykius, istorines asmenybes (P. Tarasenka, R. Marčėnas, I. Baranauskienė). Gyvai, įtaigiai parašytų istorinių romanų, apysakų skaitytojų ratas kur kas platesnis nei besidominčiųjų istorijos tyrinėtojų monografijomis, studijomis, straipsniais.

Tikriausiai jau nemažai skaitytojų yra susipažinę su neseniai pasirodžiusiu Ingos Baranauskienės romanu „Durbės mūšis. Nepasidavę lemčiai“. Skaityti toliau