Žymos archyvas: Istorinės atminties įstatymas

T. Baranauskas: Vytautas ar Brežnevas Lietuvai svarbiau? (9)

Vytautas ar Brežnevas Lietuvai svarbiau? | Respublika.lt nuotr.

Kai bandai įsivaizduoti Europos „inžinierių“ kuriamą Europos žmogų, kuriam ištrinta atmintis, nieko kita tame „pasaulyje be sienų“ nematai – vien gentis, traukiančias iš vieno pašalio į kitą, vien gaujas, besibastančias tarp sugriautų bažnyčių, sau įkandin paliekančias šiukšlių pilis… Lietuvos valstybės ištakas tyrinėjančio istoriko, Lietuvos edukologijos universiteto dėstytojo Tomo Baranausko klausiame, kada, kokiomis aplinkybėmis istorinė atmintis tampa itin svarbi.

– Istorinės atminties poreikis paprastai paaštrėja istorinio lūžio momentais, – sako jis. – Prisiminkime Sąjūdžio laikus, kai beveik kiekvienas žmogus domėjosi istorija, kai Skaityti toliau

D. Tamošaitytė. Lietuvos apokalipsė (II) (3)

daiva-tamosaityte-feisbuko-nuotr

Sovietinio mentaliteto paveldėtojai, ieškodami atsparos savo sekliam, iškreiptam internacionaliniam mąstymui, nurungė Sąjūdžio ir tautinio Atgimimo idėjas, pašalino iš politinio lauko ir marginalizavo dar gyvus antrosios Respublikos tikslų tęsėjus ir užmovė apynasrį jaunajai kartai, kuri tegali važiuoti naujojo globalizmo siauruku į platų naujojo internacionalo „gulagą“. Nebe šiaurės, o vakarų pašvaistės nušviestas anachronistiškas regisi ne tik tautinės mokyklos, žemių vientisumo, ūkinio savarankiškumo, nacionalinės valiutos, teisės, valstybinės kalbos, tradicinės šeimos ir kitų Konstitucijoje apibrėžtų titulinės tautos kuriamųjų galių legitimumas; nebeskamba, su Eurovizijos šlageriais aštriai disonuoja žmonių lūpose gęstanti Kudirkos giesmė, Maironio eilės, liaudies daina ir net bažnyčių varpų gausmas. Skaityti toliau

Seimas grąžino tobulinti Tautos istorinės atminties įstatymo projektą (6)

istorija.net nuotr.

Balandžio 7 d. Seimas po svarstymo grąžino tobulinti Tautos istorinės atminties įstatymo projektą. Šiuo įstatymo projektu siūloma nustatyti Tautos istorinės atminties objektą, Lietuvai svarbaus istorinio paveldo atminimą įprasminančios, Tautos humanistines vertybes puoselėjančios valstybės politikos formavimą ir įgyvendinimą, profesinių ir socialinių grupių minimas atmintinas dienas.

Projektui po svarstymo pritarė 36, prieš balsavo 7, susilaikė 56 Seimo nariai. Alternatyvaus balsavimo metu 51 parlamentaras siūlė šį teisės aktą atmesti, 43 – grąžinti tobulinti. Projektas grąžintas iniciatoriams tobulinti. Skaityti toliau

V. Sinica. Neutraliuosius istorijos politikos geriausiai išmokys Putinas (10)

Vytautas Sinica | E.Levin nuotr.

Artėjantį antradienį į Seimo darbotvarkę sugrįžta komitetų palaiminimo sulaukęs Tautos istorinės atminties įstatymas (TIAĮ). Nors sulaukęs aštrios kritikos iš kai kurių šalies istorikų, šis Lietuvai itin reikšmingas projektas kol kas ne tik neatmestas politikų, bet pagaliau sulaukia ir akademinės bendruomenės paramos.

Beveik 30 žinomų šalies istorikų pasirašė kreipimąsi, kuriuo ragina priimti šį įstatymą ir imtis nuoseklios istorijos politikos formavimo. Iš esmės tą patį siūlo ir VU mokslininkai, apibendrinę 5 metus trukusio tyrimo išvadas. Skaityti toliau

Žinomi šalies istorikai ragina priimti Tautos istorinės atminties įstatymą (9)

Lietuvos istorija | Alkas.lt nuotr.

Ateinančią savaitę Seimui ruošiantis svarstyti  Tautos istorinės atminties įstatymą plenariniame posėdyje, Lietuvos istorikų bendruomenė išplatino viešą kreipimąsi, kuriame ragina nebeatidėlio šio svarbaus įstatymo priėmimo.  Praėjusią savaitę plenariniame posėdyje buvo nuspręsta atidėti šio įstatymo svarstymą.

Išplatintame viešame kreipimesi, kurį pasirašė 25 žymūs Lietuvos istorikai, teigiama, kad Tautos istorinės atminties įstatymas – žingsnis, kurio seniai reikėjo, nes Lietuvos valstybė buvo neleistinai apleidusi šią svarbią valstybės gyvenimo sritį. Skaityti toliau

V. Keršanskas, L. Kojala. Patys muša, patys rėkia (video) (1)

Vytautas Keršanskas | Alkas.lt nuotr.

(apie Seime vykusią diskusiją „Politikos ir istorijos santykis Lietuvoje“)

Šių metų kovo 6 d. LR Seime įvyko diskusija apie politikos ir istorijos santykį, kurią formaliai iniciavo VŠĮ „Laisvės studijų centras“. Tačiau faktas, jog įžanginę kalbą sakė Liberalų Sąjūdžio  lyderis Eligijus Masiulis, neleido abejoti, kas yra tikrieji rengėjai. Be to,  konferencijos vedantysis liberalas  Vytautas Plečkaitis prasitarė, kad konferencija surengta buvusio Istorijos instituto direktorius Alvydo Nikžentaičio iniciatyva, tačiau pats jis nedalyvaus, nes yra išvykęs į Lenkiją Skaityti toliau

R. Ozolas. Istorikų galvose Lietuvos valstybės nebėra (47)

Romualdas Ozolas | alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Sakau tai aiškiai ir atsakingai, nes esu vienas iš Antrosios Respublikos Kovo 11-osios Akto signatarų, kuriam neatrodo, kad jo misija pasibaigia parašu po Nepriklausomybės atkūrimo Aktu. Sakau aiškiai suvokdamas, kad tokio kaltinimo verti ne visi, tik tie, kurie šiandien vienu ar kitu aspektu puola Tautos istorinės atminties įstatymo projektą ir laiko jį nepriimtinu.

Kada jų mąstysenoje vietoj valstybės kaip sutartinio bet kurios organizuotos bendruomenės gyvenimo kriterijaus susiformavo valstybę pakeičiantis klampiai artikuliuojamas galios centro Skaityti toliau

G. Songaila. Prieš 70 metų žuvo Lietuvos Prezidentas A.Smetona (17)

Antanas Smetona

Nors viešoje Lietuvos erdvėje tvyro tyla ir užmarštis, verta priminti, kad šiandien sukanka lygiai 70 metų, kai per neaiškiomis aplinkybėmis kilusį gaisrą nuo dūmų užduso ir mirė pirmasis Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona (ši tragedija įvyko 1944 m. sausio 9 d. Klivlende, JAV). Atvykęs į Jungtines Valstijas jis mėgino tęsti kovą dėl Lietuvos Respublikos nepriklausomybės.

Atstovaudamas valstybę, kurią okupavo Sovietų Sąjungos kariuomenė, jis buvo itin nepalankus asmuo okupantui, kurio tarnybos, veikiančios užsienyje, mėgino įteisinti  Lietuvos aneksiją. Skaityti toliau

V. Sinica. Posovietiniai paradoksai: istorikai prieš Tautos istorinę atmintį (79)

Vytautas Sinica | E.Levin nuotr.

Prieš pat Šv. Kalėdas Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje pasipylė vis tuos pačius kelis istorikus cituojantys straipsniai, nukreipti prieš Seime dar pernai vasarą užregistruotą Tautos istorinės atminties įstatymą, kaip kaltinama, tariamai siekiantį įvesti istorijos cenzūrą Lietuvoje.

Šios kritikos bangos epicentre VDU istorikas Egidijus Aleksandravičius, Lietuvos istorijos instituto direktorius Rimantas Miknys bei VU Istorijos fakulteto dekanas Rimvydas Petrauskas. Nerimą kelia šių žmonių apie įstatymo projektą skleidžiama tiesmuka ir lengvai paneigiama dezinformacija. Skaityti toliau

G.Songaila. Ar turime nacionalinę istorinės atminties politiką?(audio) (25)

„Žalgirio mūšis“, prof. K.Morkūno vitražas Seime

Tautininkų sąjungos pirmininko Gintaro Songailos politikos komentaras skaitytas per „Žinių radiją“, 2013 10 31 d.

Nuo neatmenamų laikų lietuviai švenčia vėlių dienas, dar vadinamas Ilgėmis. Tiek atsisveikinimas su mirusiais, tiek ir jų prisiminimo apeigos – tai yra tikriausiai pati seniausia žmogiškumo ir civilizacijos apraiška. Kaip tik čia slypi pagrindas supratimo, kad mūsų paskirtis – pratęsti ir puoselėti tai, ką paliko mūsų senoliai, kaip ir mūsų vaikai bei vaikaičiai  – tęs ir puoselės mūsų palikimą. Skaityti toliau