Žymos archyvas: istorinė atmintis

T. Baranauskas. Koronavirusas ir istorinė atmintis (4)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Svarbiausia Rusijai istorinės atminties diena – gegužės 9-oji – šiemet liko be deramo dėmesio. Rusai dėl koronaviruso pandemijos neišdrįso surengti parado, ir griežia dantį ant Baltarusijos, kuri tokį paradą surengė, o ir apskritai rodo vis daugiau nepaklusnumo Rusijai ženklų.

O juk šiemet paradas turėjo būti išskirtinis, jubiliejinis – 75 metų pergalės prieš Vokietiją jubiliejaus proga. Niekas neabejojo, kad tradicinė Rusijai „pobiedobiesije“ šiemet bus itin pompastiška… O štai liko kažkas itin apkarpyto ir nepilnavertiško… Skaityti toliau

S. Radzevičienė: Esame rizikos zonoje (0)

Sigutė Radzevičienė | Asmeninio albumo nuotr.

Sigutę Radzevičienę, Vytauto Didžiojo universiteto ir Vilniaus universiteto Kauno fakulteto profesorę, kalbina Vidmantas Valiušaitis, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos (LNB) Informacijos analitikos skyriaus vyriausiasis tyrėjas. Prof. S. Radzevičienės interviu – LNB konferencijos „2020-ieji. Pasaulinės tendencijos ir nacionalinis saugumas. Įžvalgos. Iššūkiai. Scenarijai“ kontekstinė dalis.

Skirtingos patirtys

– Pasikalbėkime apie atminties politiką pas mus ir mūsų kaimynus Skaityti toliau

Vyriausybė raginama parengti ilgalaikę programą Lietuvos parlamentarizmo istorijos tyrimams ir istorinės atminties įamžinimui finansuoti (0)

Lietuvos Steigiamojo Seimo nariai prie paminklo „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“ Karo muziejaus sodelyje. Kaunas, 1922 m. gegužės 15 d. | Fotoateljė „Menas“ Vytauto Didžiojo karo muziejaus nuotr.

Gegužės 6 d. Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija užregistravo Seimo rezoliuciją „Dėl Lietuvos Respublikos Steigiamojo Seimo šimtmečio“ (XIIIP-4798). Dokumente Komisija ragina Vyriausybę iki 2020 m. spalio 1 d. parengti ilgalaikę programą Lietuvos parlamentarizmo istorijos tyrimams ir istorinės atminties įamžinimui finansuoti.

Šiemet minimas Steigiamojo Seimo –  šimtmetis. 1920 m. balandžio 14-15 dienomis įvyko pirmieji laisvi ir visuotiniai demokratiniai rinkimai Skaityti toliau

Trijų Baltijos šalių Prezidentai: griežtai atmetame pastangas vėl dalinti Europą į įtakos sferas (3)

Baltijos valstybių Prezidentai | lrp.lt nuotr.

Gegužės 7 d., 75-ųjų Antrojo pasaulinio karo baigties metinių proga trijų Baltijos šalių Prezidentai Gitanas Nausėda, Egilas Levitas ir Kersti Kaljulaid pasirašė bendrą pareiškimą. Jame šalių vadovai išreiškė pagarbą Antrojo pasaulinio karo aukų atminimui ir paragino atmesti bandymus perrašyti istoriją.

Prezidentai deklaravo, kad Antrojo pasaulinio karo pabaiga netapo daugelio Centrinės ir Rytų Europos valstybių laisvės simboliu, nes vieną totalitarinį režimą pakeitė kitas. Skaityti toliau

Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija siūlo įteisinti Nepriklausomybės gynėjo vardą (5)

Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija | Youtube nuotr.

Balandžio 28 d. Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija įregistravo Seimo nutarimo projektą „Dėl 1990–1991 metų Nepriklausomybės gynėjo vardo“ (XIIIP-4760).

1990–1991 m. žmonių pilietinio pasiaukojimo dėka buvo atkurta Lietuvos Nepriklausomybė. Nepriklausomybės gynėjų istorinis indėlis yra labai svarbus išsaugant Lietuvos laisvę, ugdant jaunimą tautiškumo, pilietiškumo ir patriotiškumo principais. Skaityti toliau

Lietuva ir Lenkija išmoko bendras skaudžios istorijos pamokas (2)

Saulius Skvernelis | Alkas.lt nuotr.

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis išsiuntė laišką Lenkijos premjerui Mateušui Moravieckiui (Mateusz Morawiecki) ir partijos „Teisė ir teisingumas“ pirmininkui Jaroslavui Kačinskiui (Jarosław Kaczyński) kuriame Vyriausybės, Lietuvos žmonių vardu išreiškė tvirtą paramą, solidarumą su Lenkija, minint 80-ąsias kruvinų Katynės žudynių ir 10-ąsias Smolensko tragedijos metines.

„Niekuomet neužmiršime Sovietų Sąjungos įvykdyto nusikaltimo, kurio užsakovus ir vykdytojus mėginta paslėpti po ciniško melo skraiste. 22 tūkstančiai Lenkijos karininkų ir inteligentijos atstovų buvo nužudyti 1940 m. pavasarį, ir tai buvo baisi tragedija Antrojo pasaulinio karo parblokštai Lenkijai. Skaityti toliau

Niokojami kraštovaizdžio perlai – piliakalniai (0)

Išvažinėtas Narkyčių piliakalnis | Feisbuko nuotr.

Piliakalniai dažnai vadinami Lietuvos kraštovaizdžio brangakmeniais. Neatsitikinai 2017 metus Lietuvos Respublikos Seimas buvo paskelbęs piliakalnių metais. Tai pačiais 2017 metais į kultūros vertybių registrą buvo įrašyta 941 piliakalnis. Šiandien fiksuojama virš 900 piliakalnių, kurie yra svarbūs kultūrinio kraštovaizdžio elementai ir reikšmingos istorinės atminties vietos.

Kultūros paveldo departamentas (KPD) prie Kultūros ministerijos atkreipia dėmesį į vis dar pasikartojančius piliakalnių niokojimo atvejus. Be jau klasika tapusių žalojimo pavyzdžių, kuomet nelegalūs kasinėtojai, dar vadinami juodaisiais archeologais, Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Čia vienas tik šimtas įamžintas mūsų… (3)

Zigmas Tamakauskas | Asmeninė nuotr.

Bevaikščiodami Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelio takais, prisiminėme ir knygnešius. Užsukame pro muziejaus bokšto pastatą į dar 1939 metais įrengtą   knygnešiams skirtą Atminties sodelį. Viename jo krašte stovi Bernardo Bučo sukurtas „Sėjėjas“, kitame – Juozo Zikaro skulptūra „Knygnešys“, o tarp jų – skulptoriaus Petro Rimšos „Lietuvos mokykla 1864-1904“. Šio sodelio gilumoje prie esančios sienos pagal architekto Karolio Reisono projektą pastatyta vadinama „Knygnešių sienelė“. Joje įrašytos labiausiai nusipelniusių Skaityti toliau

V. Terleckas. Žvilgsnis į sovietinę istoriografiją apie stribus (4)

Vladas Terleckas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras | voruta.lt nuotr.

Galėtų atrodyti, jog nėra reikalo raustis po rašliavą apie stribus ir tuo savaip ją reklamuoti. Bet jos analizė, gretinimas su nauja informacija įgalina nustatyti, kas labiausia norėta nuslėpti, kokios naudotos manipuliacijos.

Sistemiškai susipažinus su sovietmečio literatūra šia tema, vienareikšmiai pasakytina, kad tada nebuvo parašyta stribų istorija, neišleista darbų, kurie atitiktų bent minimalius mokslinius kriterijus. Jos nėra net daugiatomėje LSSR istorijoje, Algirdo Rakūno monografijoje „Klasių kova Lietuvije 1940-1951 m.“ Stribų Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Prabils varpai, skelbiantys Kovo 11-osios trisdešimtmečio rytmetį… (4)

Zigmas Tamakauskas | Asmeninė nuotr.

Gražiai atšventus mūsų Valstybės atkūrimo dieną, į mūsų namus beldžiasi pirmoji didi pavasario šventė – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmetis. Į Kovo 11-ją mes ėjome nešdamiesi savo širdyse Vasario 16-osios idėjas, savo Tėvynės laisvės vilties vėliavą, pažymėtą Birželio 23-iosios sukilėlių, narsiųjų partizanų, knygnešių, tremtinių, žuvusių ar nukankintų mūsų geriausių tautiečių auka. Į Kovo vienuoliktąją ėjome su tos vėliavos paskleista dvasinio polėkio, Vienybės Tikėjimo ir Vilties šviesa. Šią dieną gražiai simbolizuoja ant architekto Karolio Reisono įrengto pjedestalo aukštai pakilęs skulptoriaus Juozo Zikaro angelas, vienoje rankoje laikantis sutraukytas nelaisvės grandines, o kitoje rankoje – karžygių iškovotą Lietuvos laisvės vėliavą. Skaityti toliau

O. Voverienė. Ar pavyks lietuviams susitelkti tautos žygiui? (8)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Didžiausia Lietuvos tragedija yra tai, kas iš pirmo žvilgsnio lyg ir nepastebima. Tai tautinės savimonės, krikščioniško tikėjimo, istorinės atminties, pilietiškumo susilpnėjimas, abejingumas esminiams tautinės valstybės reikmėms, visuotinis moralės nuosmukis.
Rašytojas Eugenijus Ignatavičius

„Metas telktis Tautos žygiui!“ Tokį iššūkį tautiečiams prieš metus paskelbė Lietuvių tautininkų sąjungos Tarybos narys Gintaras Songaila. Jis buvo tarsi į tvenkinį mestas akmuo: nuvilnijo, nubangavo, nuraibuliavo… Skaityti toliau

Parodoje L. Mažylis pristatys retus Vasario 16-osios Akto Signatarų parašus (0)

Liudas Mažylis | European Union 2019 EPphotographer nuotr.

Vasario 14 d., penktadienį, 16 val., Vilniuje, Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Valstybingumo erdvėje (Gedimino pr. 51, I a.) vyks parodos „Vasario 16-osios Akto Signatarų autografai profesoriaus Liudo Mažylio kolekcijoje“ atidarymas. Eksponatai – reti Signatarų parašai iš prof. Liudo Mažylio asmeninės kolekcijos. „Nuo 2015 metų kolekcionuoju Vasario 16-osios Akto Signatarų autentiškus parašus. Šioje parodoje vaizduojami laiškai ir kitokie dokumentai, atskleidžiantys išskirtines asmenybes neeiliniuose vaidmenyse“, – pasakoja Europos Parlamento narys L. Mažylis. Skaityti toliau

Degaičių seniūnas atsisakė apdovanojimo kuriuo yra apdovanotas ir A. Bumblauskas (15)

Antanas-Kontrimas | wikipedija.org nuotr.

Gruodžio 27 d. „Telšių žinios“ pranešė, jog Degaičių seniūnijos seniūnas Antanas Kontrimas atsisakė priimti jam skirtą atminimo ženklą „Už nuopelnus Žemaitijai“.

„Gruodžio 6 d. Lietuvos Respublikos Seimo narė, Laikinosios žemaičių grupės pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė ir Telšių rajono savivaldybės meras Kęstutis Gusarovas Žemaičių muziejuje „Alka“ įteikė 63 atminimo ženklus „Už nuopelnus Žemaitijai“. Skaityti toliau

Šiauliečiai priešinasi siekiui greta istorinės atminties memorialo įkurdinti benamius (0)

Laikino apgyvendinimo tarnyba | Šiaulių miesto savivaldybės nuotr.

Viešojoje erdvėje išplatintas aktyvių šiauliečių prašymas atkreipti dėmesį į mieste susidariusią padėtį, kurioje jie ir jų atstovai išsakė savo nuomonę apie pastarojo meto įvykius mieste. Pasak pranešimo, jau artimiausiu metu savivaldybės taryba balsuos dėl siūlymo įkurdinti Šiaulių benamius beveik miesto centre esančioje Kauno gatvėje, kuri yra greta turistų lankomo Saulės miesto, autobusų ir geležinkelio stočių, šiuo keliu rajono moksleiviai kasdien keliauja į mokyklas. Tačiau tai dar ne viskas – asocialūs asmenys įsikurtų vos keli metrai nuo memorialo, menančio skausmingus mūsų istorijos įvykius. Skaityti toliau

D. Černiauskaitė. Sostinės paminklai: ar tinkamai įamžiname savo didingą praeitį? (20)

 Garbės sargyba prie Lukiškių aikštės Šimtmečio žiedo relikvijų š. m. rugsėjo 23 d. | B. Puzinavičiaus nuotr.

Netylant aistroms dėl paminklo sostinės Lukiškių aikštėje, norom nenorom užplūsta mintys apie tai, kad patys nežinome, ko siekiame.

Mano giliu įsitikinimu, partizanų žygdarbio įamžinimas yra  labai reikalingas. Projektas įdomus, netipinis, bet Lukiškių aikštė jam ne vieta. Na ar vienoje iš pagrindinių miesto aikščių, pastačius „Laisvės kalvą“, ji bus pastebima miesto svečiams ir miestiečiams? Kalvelė aikštėje tarp aukščiu ją gožiančių pastatų?!

Skaityti toliau

F. Kavoliutė: Vietovardžių laiškai mums ir vaikaičiams. (17)

Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros docentė, mokslų daktarė Filomena Kavoliūtė | R. Bacevičiaus nuotr.

Šiais, Vietovardžių metais, reikėtų pasidomėti, ką byloja kaimų ir kitų gyvenamųjų vietų pavadinimai. Apie tai kalbėtasi su dviem pašnekovais – Lietuvių kalbos instituto Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro vyresniuoju mokslo darbuotoju dr. Laimučiu Bilkiu bei Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros docente, mokslų daktare Filomena Kavoliute, nuo 1998-metų rašančia ir kalbančia apie vietovardžių naikinimą.

– Ar galima atsekti, maždaug kelintame amžiuje vienos ar kitos vietovės pavadinimas atsirado? Kaip tai daroma? Skaityti toliau

Paminėtos 1951 m. spalio mėn. tremtys (0)

Sovietinės okupacijos aukų pagerbimo iškilmės prie sovietinės okupacijos aukų atminimo paminklo | wikipedija.org nuotr.

Spalio 2 d. Seimo Laisvės kovų komisijos narys Laurynas Kasčiūnas ir Seimo narys Audronius Ažubalis dalyvavo 1951 m. spalio 2–3 dienų trėmimų paminėjime, kuris vyko prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms atminti.

Šiemet sukako 68 metai, kai 1951 m. spalio 2–3 dienomis iš Lietuvos į įvairias tremties vietas pajudėjo pilni ešelonai žmonių, daugiausia – į Krasnojarsko kraštą, kur ištremta daugiau nei 16 tūkst. žmonių, tarp jų – apie 5 tūkst. vaikų. Šio trėmimo pavadinimas buvo „Ruduo“. Anot L. Kasčiūno, tauta turi būti stipri, atspari išoriniam spaudimui. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Karas dėl Lietuvos istorinės atminties – šių dienų Laisvės kova (8)

Rasa Čepaitienė ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Seimas yra paskelbęs šiuos metus Laisvės kovų atminimo metais. Matome ir žemėlapyje, kad tos kovos buvo iš tiesų dinamiškos, kito sienos. Dabartinė Lietuva gimė ne taip paprastai.

Tačiau pirmasis savanoris Kazys Škirpa šiais metais buvo pažemintas Vilniuje, išbraukiant jo vardą iš Vilniaus žemėlapio, tai yra K. Škirpos alėja tapo Trispalvės alėja – nuasmeninta. Štai toks paradoksas. Skaityti toliau

K. Stoškus. Kontrkultūrinė kultūros politika!? (II) (1)

Filosofas dr. Krescencijus Stoškus | Alkas lt., J. Vaiškūno nuotr.

I dalis čia

Antroji dalis: Kaip civilizacija laimės ieškojo

„Nesivaikyk laimės: ji visada yra tavyje pačiame“ (Pitagoras)

Vartojimo ideologija. Iki šiol kalbėjome apie reklamą kaip būtiną jungiamąją grandį tarp gamybos ir vartojimo. Skaityti toliau

„Iš savo varpinės“: Tomas Čyvas: Kas traukia „žydų kortą“? (video) (10)

Vitalijus Balkus ir Tomas Čyvas | Youtube nuotr.

Paskutiniais mėnesiais vyksta keisti dalykai. Diskusija dėl Lietuvos istorinės atminties įgavo skandalingą pavidalą. Tik štai ar mes matome visas suinteresuotas puses?

Kas vyksta ir kur slypi povandeniniai akmenys „Iš savo varpinės“ laidoje kalba žurnalistas bei politikos apžvalgininkas Tomas Čyvas. Skaityti toliau

K. Stoškus. Kontrkultūrinė kultūros politika!? (I) (3)

Filosofas dr. Krescencijus Stoškus | Alkas lt., J. Vaiškūno nuotr.

Skiriu Kastalijos mokinių eksperimentinio teatro režisieriui Antanui Maciulevičiui (Tragikomiška opera su priedainiu)

Pirmoji dalis: Kultūros krizė

Banalybės. Jeigu mums būtų iškeltas uždavinys surasti didžiausią banalybę, pasakytą viešumoje, tai į vieną iš pirmųjų vietų tikriausiai galėtų pretenduoti mintis, kad mes gyvename greitų permainų laikais. Skaityti toliau

Prezidentūroje vyko Kultūros forumas istorinės atminties tema (3)

Kultūros forumas prezidentūroje | lrp.lt nuotr.

Rugsėjo 9 d. Prezidentūroje į Kultūros forumą aptarti istorinės atminties klausimų rinkosi akademinė bendruomenė – nepriklausomi mokslininkai, ekspertai, analizavę Lietuvos ir užsienio šalių atminties politiką, šio lauko autoritetai.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda kreipėsi į susirinkusiuosius: „Šiandien susitikome pasitarti, ką būtų galima padaryti, kad skausmingi istorinės atminties klodai netaptų dar viena priežastimi mūsų visuomenei susiskaidyti, kovoti tarpusavio karus ir nuodyti atmosferą visuomenėje.

Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Viešas kreipimasis į Prezidentą Gitaną Nausėdą ir Kultūros forumo istorinės atminties klausimams nagrinėti dalyvius (24)

Gitanas Nausėda | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente Gitanai Nausėda, gerbiami Kultūros forumo istorinės atminties klausimams nagrinėti dalyviai,

vertindamas Jūsų pastangas apibrėžti nacionalinės atminties politikos tvarką ir siekį sukurti pamatines taisykles, kuriomis turėtų vadovautis atsakingi mūsų valstybės asmenys, priimdami sprendimus, susijusius su Lietuvos valstybės istorinės atminties reikalais, kreipiuosi į Jus su konkrečiu pasiūlymu.

Negalima nematyti, kad pastarojo meto išpuoliai nukreipti prieš mūsų Laisvės kovotojų Skaityti toliau

Prezidentūroje vyks Kultūros forumas, skirtas istorinės atminties klausimams (7)

Prezidentūra | alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Rugsėjo 9 d., pirmadienį, 10 val. Prezidentūroje vyks Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos inicijuotas Kultūros forumas, skirtas istorinės atminties klausimams nagrinėti. Į uždarą susitikimą susirinkę nepriklausomi mokslininkai, ekspertai, be kita ko nagrinės, kaip istorinės atminties politikos klausimai sprendžiami svetur ir kokias gerąsias patirtis galima būtų panaudoti Lietuvoje.

„Mokslo bendruomenės įžvalgos yra ypač svarbios siekiant sutarimo, kaip veiksmingiau spręsti ateityje iškilsiančią istorinės Skaityti toliau

Seimo nariai Lietuvos istoriją bandys priderinti prie Lenkijos? (25)

Arūnas Gumuliauskas | Alkas.lt nuotr.

Rugsėjo 7-8 d. Lietuvos Respublikos ir Lenkijos seimų nariai rinksis į tarpparlamentinę asamblėją Vilniuje.

Šioje asamblėjoje ketinama aptarti istorinės atminties ir tarptautinių santykių klausimus. Pasak Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininko, istoriko Arūno Gumuliausko, Lietuvos Seimo nariai su Lenkijos politikais tarsis dėl galimybės plačiau tyrinėti tarpukario istoriją.

Bandydamas užbėgti už akių galimiems kaltinimams, jog politikai ketina kištis į istorijos Skaityti toliau

Vilniuje telkiamas mitingas prieš laisvės kovų atminties trynimą ir šliaužiančią okupaciją (apklausa) (28)

Atėjo diena, kai esame pasiruošę tesėti savo pažadą Lietuvos didvyriams! | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Rugsėjo 5 d. 18 val. Simono Daukanto aikštėje Vilniuje patriotinės organizacijos  žada surengti mitingą „Laisvės kovų atminties trynimui ir šliaužiančiai okupacijai – NE!“. Po mitingo, 19 val. prie Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos ketinama iškilmingai pagerbti Jono Noreikos-Generolo Vėtros ir visų kovojusių ir žuvusių už Lietuvos laisvę didvyrių atminimą.

„Atėjo diena, kai esame pasiruošę tesėti savo pažadą Lietuvos didvyriams! Skaityti toliau

Pristatytas pirmasis Bažnyčios metrikų knygų skaitmeninimo etapas (2)

Pristatytas pirmasis Bažnyčios metrikų knygų skaitmeninimo etapas | Projekto rengėjų nuotr.

Bažnyčia yra viena seniausių institucijų pasaulyje, o jos archyvai – reikšminga visuotinės kultūros dalis. „Šventasis Sostas akcentuoja istorinės atminties išsaugojimo svarbą ir skatina mus, vyskupus, visame pasaulyje prie to prisidėti.“ Taip trečiadienį pirmojo Bažnyčios metrikų knygų skaitmeninimo etapo pristatyme sakė Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas, arkivyskupas Gintaras Grušas.

Arkivyskupas dėkojo Bažnyčios metrikų knygų skaitmeninimo projekto vadovams ir visai skaitmenintojų komandai: „Šis darbas svarbus archyvui, Bažnyčiai ir visiems, kurie rūpinasi savo tapatybe, šeimos, šalies istorija. Skaityti toliau

O. Voverienė. Publicistas Vladas Terleckas: mąstytojas, prabilęs tautos sąžinės balsu (17)

Vladas Terleckas. Pamiršti pirmieji masiški Lietuvos žmonių trėmimai ir žudynės | voruta.lt nuotr.

Vienas iš mūsų laikmečio ryškiausių Asmenybių, šalia jau minėtųjų, tęsiantis Lietuvos laisvės kovotojų papročius yra dr. doc. Vladas Terleckas, kovojantis prieš pokomunistinio laikotarpio šmėklas Lietuvoje, kalbėdamas Tautos sąžinės balsu ir įtaigiu žodžiu, matyt, su viltimi, kad daugelio tautiečių dvasia, dr. J. Basanavičiaus žodžiais tariant, atsikvošės.

Dr. doc. Vladas Terleckas, Lietuvos vieno žymiausių disidentų sovietinės okupacijos metais Antano Terlecko brolis, gimė 1939 m. rugsėjo 13 d. Krivasalyje, Saldutiškio vlsč.(Utenos apskr.). 1966 metais baigė Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetą, įgijęs finansų ir kredito specialisto aukštojo mokslo diplomą. 1976 metais Leningrade Finansų ekonomikos institute apgynė ekonomikos Skaityti toliau

Pateiktas siūlymas sukurti Istorinės atminties komisiją (2)

Atminimo lenta Vetrai_alkas.lt

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcija Vilniaus miesto savivaldybės tarybai pateikė siūlymą sukurti naują komisiją, kuri būtų atsakinga už kompetentingą ir išsamų miesto gatvių, aikščių, mokyklų, vaikų darželių pavadinimų ar jų pakeitimo, paminklų, skulptūrų statymo, atminimo lentų įrengimo ir kitus klausimus. Istorinės atminties komisija sukurta po skandalingo sprendimo nuimti Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentą nuo Vrublevskių bibliotekos sienos.

Šia komisija siekiama sukurti aiškią atminimo ženklų įrengimo ir nuėmimo Vilniaus mieste tvarką, norint išvengti skubotų, visuomenę skaldančių sprendimų, Skaityti toliau

O. Voverienė. Tautinio atgimimo naujoji banga: šįkart politinė (18)

LYČ nuotr.

Lietuvos ateitis M. K. Čiurlionio vizijose

1904 metais M.K. Čiurlionis nutapė paveikslą „Saulėtekis“. Tai buvo iššūkis jau bemirštančiai lietuvių tautai, „kurį pagrindė Tautos kūrybinė galia“ (Vytautas Baškys. Saulėtekis. Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečiui // Lietuvos aidas. 2017, geg. 6).

Pirmas įspūdis, pažvelgus į paveikslą „Saulėtekis“ – skelbia istorikas, – šviesos blyksnis Skaityti toliau