Žymos archyvas: istorinė atmintis

Kodėl už Lietuvą kovoję ir žuvę partizanai mums vis dar svetimi (8)

Adolfas Ramanauskas-Vanagas | wikipedija.org nuotr.

Iškilmingos pogrindžio Lietuvos vadovo Adolfo Ramanausko-Vanago laidotuvės valstybės vadovų panteone skirtingai vertinančių partizaninio pasipriešinimo laikotarpį nesuvienijo ir prieštaraujančių pusių nesutaikė. Dr. Jono Basanavičiaus premijos laureatas, archeologas, profesorius Vykintas Vaitkevičius sako mėginantis suprasti, kodėl daugumai žmonių partizanai iki šiol yra svetimi.

Po to, kai Genocido tyrimo centras paskelbė D.Banionį, Skaityti toliau

Tilžės akto 100-mečiui vyks teatralizuotos folkloro programos (0)

etnocentras.lt nuotr.

Lapkričio 20 d. 18.30 val. Klaipėdos etnokultūros centras Klaipėdos koncertų salėje (Šaulių g. 36) kviečia klaipėdiečius ir miesto svečius į Tilžės akto 100-mečio minėjimą.  Vyks teatralizuotos folkloro programos „Lietuvininkai“ (Kuršių ainiai) ir „Ernstas Vilhelmas Berbomas“ (Alka). Renginyje taip pat dalyvausianti Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto doc. dr. Silva Pocytė primins apie Mažosios (Prūsijos) ir Didžiosios Lietuvos lietuvių kultūrinio bendravimo aspektus iki ir po Pirmojo pasaulinio karo, apie Mažosios (Prūsijos) Lietuvos, Skaityti toliau

V. Terleckas. Pamiršti pirmieji masiški Lietuvos žmonių trėmimai ir žudynės (16)

Vladas Terleckas. Pamiršti pirmieji masiški Lietuvos žmonių trėmimai ir žudynės | voruta.lt nuotr.

Šių kančių ir Lietuvos katastrofos nėra mūsų istorinėje atmintyje. Dėl to daugiausiai kaltės tenka tyleniams istorikams, kurie iki šiol nepabandė patyrinėti šios skaudžios temos ir neatskleidė jos svarbos. Ką padarysi, kad dalis jų užsiėmę „svarbesniais“ dalykais – Lietuvos praeities, protėvių dergimu.

Kaip žinoma, 1655 m. rytinę LDK dalį užėmė Maskvos kariuomenė, o Žemaitiją – švedai. Įvairiais duomenimis, LDK Skaityti toliau

Prasidedėjo mokinių konkursas „Praeities stiprybė – dabarčiai“ (0)

Mokiniu konkursas „Praeities stiprybė – dabarčiai“ | smm.lt nuotr.

Spalio 15 d. prasidėjo ketvirtasis nacionalinis mokinių konkursas „Praeities stiprybė – dabarčiai“, prie kurio prisijungė ir pagrindinė partnere tapo Kultūros ministerija, konkurso globėja – kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonson. Konkursas „Praeities stiprybė – dabarčiai“ skirtas netradiciškai ir kūrybiškai pažinti Lietuvos istoriją, skatinti jaunų žmonių pilietiškumą. Šių metų konkursas išskirtinis tuo, kad, stiprinant pilietiškumą ir gilinant istorines žinias, didelis dėmesys bus skiriamas ir kūrybiškumo lavinimui. Pasak kultūros ministrės, labai svarbu, kad Lietuvos jaunimas būtų auklėjamas Lietuvos valstybingumo tradicijų dvasia. Skaityti toliau

Seime bus prisimintos įamžintos Sąjūdžio akimirkos (0)

Sąjūdžio mitingas 1988 m. | R. Urbakavičiaus nuotr.

Rugsėjo 26 d., trečiadienį, 13 val., Vilniuje,  Seimo Konstitucijos salėje (Gedimino pr. 53) vyks susitikimas-pokalbis „Vizualinė Sąjūdžio istorija: pamatyti nematomą“ su 1988-1990 metų Sąjūdžio akimirkas įamžinusiais fotografais ir žurnalistais.

Renginyje bus prisimintos nepakartojamos foto ir kino juostose įamžintas Sąjūdžio akimirkos, kalbama apie Sąjūdžio istorinės atminties įamžinimą.

Apie norą dalyvauti šiame susitikime prašoma pranešti iki 2018 m. rugsėjo 24 d. elektroniniu paštu istorija@lrs.lt, nurodant savo vardą ir pavardę, arba telefonu: (8 5) 239 6119 / 239 6200. Skaityti toliau

B. Puzinavičius. Vandalizmas Lukiškių aikštėje (4)

Sudaužyta Lietuvos vėliava apjuosto žirgelio skulptūrėlė Lukiškių aikštės Šimtmečio žiede - Lietuvos istorinės atminties įamžinimo politikos atspindys | wikipedia.org nuotr.

Nejaugi Lietuvos Laisvės kovų ir kovotojų už Lietuvos Nepriklausomybę relikvijoms mūsų valstybėje nepriklauso jokia apsauga ir pagarba?

Tikriausiai, jau nusibodo mano vardas ir rašiniai ne tik leidinių redaktoriams, bet ir skaitytojams. Bet ir vėl negaliu tylėti, nes prabilti privertė ką tik pasibaigusios vadinamosios Vilniaus Tautų mugės rengėjų ir dalyvių akibrokštas Lukiškių aikštėje. Šeštadienį, rugsėjo 15 d. centrinėje šios aikštės dalyje stovėjusi scena buvo pastatyta ne tik kad Skaityti toliau

B. Puzinavičius. Talino pavyzdys Vilniui (3)

Estijos Nepriklausomybės šimtmečio iškilmių Laisvės aikštėje tribūna | B. Puzinavičiaus nuotr.

Neretai sakoma, kad estai mus lenkia, pirmauja daugelyje sričių, raginama iš jų pasimokyti, sekti jų pavyzdžiu. Bet tik ne istorinės atminties įamžinimo srityje. Čia estai ir jų sostinė Talinas irgi akivaizdžiai pirmauja, bet Vilnius neseka jo pavyzdžiu ir, sprendžiant iš pastarųjų metų Vilniaus savivaldybės atstovų veiksmų ir pareiškimų, net ir neketina to daryti.

Atrodo, kad mūsų sostinės vadovybei su meru priešakyje ne tik neįdomūs Talino pasiekimai šioje srityje. Jie nelinkę įsiklausyti ir į vietinių aktyvistų, Lietuvos patriotinių organizacijų atstovų nuomonę, Skaityti toliau

V. Rubavičius. A. Smetonos reikšmė Lietuvos valstybės atgimimui ir lietuvybės įtvirtinimui (3)

Prezidentas Antanas Smetona Užugiryje su broliu. Ukmergės apskritis. 1938 m. | Nuotr. autorius nežinomas. LCVA

Lietuvos valstybingumo šimtmečio akivaizdoje vis labiau imame suvokti, kokį didžiulį įvairiapusį lietuvybės tvirtinimo ir nepriklausomos modernios valstybės kūrimo darbą atliko žurnalistas, kultūrininkas, politikas, o vėliau – ir prezidentas Antanas Smetona. Tas suvokimas verste verčia kelti klausimą – kodėl mūsų kultūrinėje istorinėje atmintyje Smetonos vaidmuo yra toks nuvertintas, sumenkintas ir net ironiškas.

Skaitydamas kai kuriuos mūsų istorikų, dirbančių net valstybiniuose institutuose ar universitetuose, tekstus, negali suprasti, Skaityti toliau

V. Sinica. Ką atskleidžia Vilniaus užėmimo operacijos metinės? (53)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Liepos viduryje Lietuvos lenkai (tie patys puikiai integruoti, apie kuriuos kalba Mariušas Antonovičius ir Aleksandras Radčenko iš tariamai LLRA oponuojančio, o iš tiesų tą pačią dūdą pučiančio Lenkų diskusijų klubo) su Lenkijos ambasados pagalba ir Lenkijos Seimo atstovais minėjo Lietuvoje siautėjusios okupacinės kariuomenės – Armijos Krajovos – 1944 metais vykdytos Vilniaus užėmimo operacijos „Ostra Brama“ metines.

Labai graži proga ir graži istorinė atmintis. Pagerbtos pajėgos, vykdžiusios faktinį Vilnijos lietuvių genocidą ir pagal Bernardinų bažnyčioje rastus AK dokumentus akivaizdžiai Skaityti toliau

Seimo nariai prašo įamžinti Lietuvos laisvės lygos vardą Vilniaus mieste (0)

Lietuvos laisvės lygos ir Blaivybės sąjūdžio demonstracija Lietuvos ir Tarybų Rusijos 1920 m. sutarčiai paminėti | LRS archyvas, A. Ališausko nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, prašydami įamžinti Lietuvos laisvės lygos atminimą Vilniaus mieste.

2018 m. birželio 12 d. Lietuvos Respublikos Seimas vienbalsiai priėmė rezoliuciją „Dėl Lietuvos laisvės lygos 40-mečio“, kurią teikė daugumos parlamentinių partijų atstovai. Minėta rezoliucija siekiama atkreipti dėmesį į itin reikšmingą Lietuvos laisvės lygos (LLL) Skaityti toliau

V. M. Čigriejienė. Negali būti tautos be teritorijos, be kalbos, be papročių (video) (14)

Vida Marija Čigriejienė | lrs.lt nuotr.

Skelbiame buvusios Seimo narės tremtinės Vidos Marijos Čigriejienės kalba Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti skirtame minėjime.

Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente Dalia Grybauskaite, Seimo Pirmininke, Ministre Pirmininke, Vyriausybės ir Seimo nariai, mieli politiniai kaliniai ir tremtiniai, visi čia susirinkusieji,

savo pasisakymą norėčiau pradėti Jono Basanavičiaus žodžiais: „Tauta, pamiršusi savo praeitį, yra be ateities“. Šiandien šie žodžiai yra ypač prasmingi. Skaityti toliau

VDU mokslininkas atskleidė didžiausią Lietuvos kariuomenės pergalę Kauno mieste (4)

Santaka. Neries žiotys. Numanoma Marienverderio pilies vieta | V.Almonaičio nuotr.

Kauno istorijoje verčiamas naujas puslapis – Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas dr. Vytenis Almonaitis išsiaiškino daug iki šiol nežinotų detalių apie Nemuno ir Neries santakoje stovėjusią kryžiuočių pilį, kurios užėmimas 1384 metais lietuviams leido sustabdyti Vokiečių ordino žygį į rytus. Istoriniai faktai primena serialo „Sostų karai“ intrigas: Vytauto apgauti kryžiuočiai, žiauri pilies komtūro žūtis ir netikėtas pilies gaisras.

Skaityti toliau

Seime pristatoma tekstilininkės M. Sinkevičienės gobelenų paroda – „Atmintis“ (0)

Marijona Sinkevičienė. ILGESYS, 1995, keturių dalių gobelenas, linas, vilna, 75x120 | Lietuvos Dailininkų Sąjungos nuotr.

Nuo sausio 3 d., Seimo III rūmų parodų galerijoje, Seimo nario Arūno Gelūno pastangomis, pristatoma tekstilininkės Marijonos Sinkevičienės kūrybinių darbų paroda – „Atmintis“, skirta Lietuvos valstybingumo 100-mečiui.

Parodoje pristatomuose gobelenuose, autorė, įvairiomis faktūromis audžia Lietuvos himno, dainos – „Lietuva brangi“ eilutes, tarsi žaidžia jų fragmentais, apeliuoja į kiekvieno lietuvio istorinę atmintį, tautinės tapatybės ir savivertės jausmus, improvizuoja tradicinių liaudies raštų ornamentika ir spalvomis, juos modernizuoja, šiuolaikine tekstilės kalba kviečia pokalbiui apie istorinę atmintį ir jos kaitą. Skaityti toliau

Sausio 1-oji – Lietuvos vėliavos diena (video) (0)

Sausio 13-oji: Žmogus su vėliava šalia tarybinio tanko | kam.lt nuotr.

1919 metų sausio 1 d. Lietuvos savanorių grupė, vadovaujama Vilniaus miesto komendanto Kazio Škirpos iškėlė Trispalvę. K. Škirpos vadovaujamą būrį sudarė du karo valdininkai Jonas Nistelis bei Petras Gužas ir kareiviai: Albinas Rauba, Romualdas Marcalis, Pranas Plauska, Jonas Norvila, Mikas Slyvauskas, Vincas Steponavičius ir Stasys Butkus.

Istorinė Atmintis yra Vėliava, arba ji plevėsuoja, arba yra nuplėšta ir purve sutrypta bolševikų.

Yra kovotojų kurie kovoja už Vėliavą visą savo gyvenimą, o yra saloninių komunistų, Skaityti toliau

A. Veilentienė. Vyksta karas prieš valstybės simbolius (32)

Išniekinta J. Zikaro Kauno Laisvės statula | Alkas.lt nuotr.

Pasitikdami Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmetį stebime gerai organizuotą karą prieš Lietuvos didvyrius ir valstybės simbolius. Ir tai daroma mūsų piliečių rankomis. Sostinėje siekiama panaikinti Kazio Škirpos gatvės pavadinimą, reikalaujama nuimti Jono Noreikos – Generolo Vėtros atminimo lentą,  Rūta Vanagaitė nebaudžiama gali šmeižti partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą, jau 27 metai kliudoma pastatyti paminklą žuvus Skaityti toliau

B. Puzinavičius. Ar tikrai Lukiškių aikštė formuojama kaip pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė su laisvės kovų memorialiniais akcentais? (11)

1 pav. ŠMC Lukiškių aikštės vizualizacija | ŠMC nuotr.

Ir Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija, ir Vilniaus savivaldybė viešojoje informacinėje erdvėje skelbia, jog  Lukiškių aikštė rekonstruojama ir formuojama pagal 1999 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą Nr. VIII-1070 „Dėl valstybės sostinėje esančios Lukiškių aikštės funkcijų“.  Šio nutarimo preambulėje ir pirmajame straipsnyje sakoma, cituoju:

Lietuvos Respublikos Seimas,

atsižvelgdamas į Lietuvos sostinėje Vilniuje esančios didžiausios Lukiškių aikštės istorinę ir urbanistinę reikšmę bei aplinką, taip pat į jos numatomą valstybinę funkciją, Skaityti toliau

B. Puzinavičius. Dėl Lukiškių aikštės memorialo (11)

A. Nasvyčio grupės Lukiškių aikštės vizija | Wikipedia.org nuotr.

Dėl Lukiškių aikštės memorialo bei dr. J. Basanavičiaus ir Vasario 16 akto signatarų  paminklo priešais  jį, Šiuolaikinio meno centro kūrybinių dirbtuvių ir  jų sudarytos  projektų vertinimo komisijos sudėties.

Spaudoje skelbiama, kad patriotinės organizacijos įsteigė labdaros ir paramos fondą „Vyčio su Laisvės kovotojų memorialu projektas”. Šis žinia žadino Skaityti toliau

Tautodailininkų stovyklos darbai sustprins tautos istorinę atmintį (nuotraukos) (0)

Tautodailininkų stovyklos darbai sustprins tautos istorinę atmintį | V. Jocio nuotr.

Sukurti atminimo ženklai – senojo Stonių kaimo kapinaitėms, Žemaitijos piliakalnių tyrinėtojui, kiti meno kūriniai

Liepos 6-8 dienomis prie Bilionių piliakalnio, Jono Rupšlaukio etnografinėje sodyboje, buvo surengtas tautodailės kurybinė stovykla „Šimtmečio veidai ir vaizdai“. 2018 m. vasario 16 d. švęsime modernios Lietuvos atkūrimo šimtmečio sukaktį. Ši data lyg tiltas sujungia 1253 m. liepos 6 d. gimusią senąją, 1918 m. vasario 16-ąją iškovotą ir 1990 m. kovo 11 d. atkurtą nepriklausomą Lietuvos valstybę. Tad kurybinės stovyklos rengėjai siekė prisidėti prie Skaityti toliau

Premjeras išlydėjo „Misija Sibiras’17“: dalijimasis tremtinių patirtimi stiprina lietuvių vienybę (0)

Facebook.com nuotr.

Liepos 5 d. Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis Vyriausybės rūmuose priėmė „Misija Sibiras‘17“ dalyvius. Premjeras, išlydėdamas jaunąją kartą į 16-ąją ekspediciją, padėkojo jai už šio kilnaus tikslo tąsą ir palinkėjo dar stipriau skleisti lietuvių vienybės dvasią.

„Tai, ką daro šis jaunimas, yra prasminga ir naudinga. Jų sąlytis su vietos lietuvių bendruomene, sužinant tremtinių gyvenimo patirtį ir dalijantis ja su kitais, stiprina mūsų tautos vienybę. Iš tiesų, įdomu sužinoti, kaip gyvena ir jaučiasi svetur esantys lietuviai, todėl labai svarbu, kad šią žinią parvežtumėte atgal į mūsų šalį“, – sakė Vyriausybės vadovas S. Skvernelis.

Skaityti toliau

V. Sinica. Kaip sunaikinti tautinę valstybę vardan atviros Lietuvos? (18)

vytautas-sinica-ausra.pl-nuotr.

Nebus jokia naujiena, kad Sąjūdis siekė atkurti modernią tautinę valstybę. Taip pat nebus naujiena, kad tautinę valstybę kūrė ir Vasario 16-osios akto signatarai. Tai nebuvo joks atsitiktinumas. Modernus pasaulis yra modernių tautinių valstybių pasaulis. 1918-ioliktieji buvo tautų apsisprendimo teisės metai. Tautų apsisprendimo teisė skelbė, kad kiekviena to siekianti tauta turi teisę į nepriklausomybę ir teisę pati save valdyti. Neatsitiktinai XX amžiaus pradžioje sukurtą pasaulinę sistemą apibrėžia būtent tautų, o ne klasių, rasių, religijų ar dar kokia apsisprendimo teisė. Skaityti toliau

V. Sinica. „Savi šaudė į savus“? Kas rašo Lietuvos istoriją? (24)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Prasmingam pokalbiui apie istorijos politiką reikia tikėti, kad istorijoje konkrečiais klausimais egzistuoja ir tiesa, o ne vien tik įvairios nuomonės ir interpretacijos. Kiekviena interpretacija gali ir turi būti įvertinta santykyje su tiesa, ir kiekvienas vertinimas – su valstybinės sąmonės būtinybe.

Istorijos politika vadinkime nuoseklias valstybės pastangas stiprinti konkrečius istorijos aiškinimus ir nustatyti, kokie istorijos aiškinimai šalyje yra absoliučiai nepriimtini. Visame pasaulyje tokios pastangos remiasi gana paprasta logika. Pirma, beveik visos mūsų dienų valstybės yra modernios tautinės valstybės, įsteigtos tautos apsisprendimo teise. Antra, tautinėje valstybėje Skaityti toliau

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro veikla svarbi puoselėjant istorinę atmintį (0)

Partizanas Antanas Baksys-Klajunas_genocid.lt

Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) išklausė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro 2016 metų ataskaitą, kurią pristatė Centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė.

Genocido centras 2016 metais nuosekliai vykdė tęstines istorinių ir specialiųjų tyrimų programas, šių programų rezultatus skelbė mokslinėse publikacijose bei konferencijų pranešimuose. Taip pat buvo projektuojami ir statomi memorialiniai ženklai, Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kokios Lietuvos istorijos ieško užsienio turistai? (video) (1)

Tomas Baranauskas, Ričardas Garuolis | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ su Gidų ir kelionių vadovų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkas Ričardas Garuolis pasakoja apie tai, ko Lietuvoje ieško, ką apie Lietuvos istoriją iš anksto žino ir atvykę sužino užsienio turistai.

Ką apie Lietuvos istoriją žino artimiausi mūsų kaimynai – lenkai, baltarusiai, rusai, latviai? Kas labiau linkę savintis Vilnių – lenkai ar baltarusių litvinistai? Ko Lietuvoje ieško žydai? Ar kaltina jie lietuvius dėl holokausto, kaip esame įpratę girdėti žiniasklaidoje, noriai kartojančioje pagiežingas E. Zurofo kalbas?

Šiuos ir kitus klausimus, remdamasis savo, kaip gido, patirtimi, nagrinėja pašnekovas. Laidos vedėjas – istorikas Tomas Baranauskas. Skaityti toliau

D. Petkus. Neutralios istorijos kelias į okupaciją (8)

Dovilas Petkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Visų pirma privalau pasakyti, jog esame aršaus konflikto epicentre. Reiškiniai, kurie mūsų istorinėje sąmonėje ilgą laiką buvo suprantami kaip nekvestionuojami, natūralūs, dabar pasiekė tokią būklę, kai kiekvieną mielą dieną esame priversti įrodinėti jų vertę. Tai vargina, tačiau reikia pažymėti, kad bet kuria mūsų atsipalaidavimo akimirka bus pasinaudota, žaibiškai išplėšiant dar dalelę mūsų istorinės savasties. Tai, kad nepriklausomoje Lietuvoje kyla iniciatyvos statyti naujus paminklus tokiems politiniams kolaborantams kaip Salomėja Neris arba siekis naikinti Kazio Škirpos Skaityti toliau

Žaliojo tilto sovietines skulptūras siūloma perduoti saugoti Lietuvos dailės muziejui (2)

Nuo Žaliojo tilto nukeltos visos keturios sovietinės skulptūros | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Kultūros ministerijoje ministrė Liana Ruokytė-Jonson (Jonsson) ir ministerijos vadovybė, susitikusi su Vilniaus meru Remigijumi Šimašiumi, aptarė miestui svarbiausius kultūros klausimai.

Vilniuje ant Žaliojo tilto stovėjusias sovietines skulptūras kultūros ministrė pasiūlė Vilniaus savivaldybei atiduoti saugoti Lietuvos dailės muziejui, o šis ateityje galėtų jas atiduoti Druskininkų Grūto parkui.

„Mūsų pasiūlymas būtų perduoti šias skulptūras Lietuvos dailės muziejui, kuris tiria, Skaityti toliau

Signatarų klubas ir R. Ozolo fondas kviečia į pokalbį apie istorinę atmintį (1)

Romualdas Ozolas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Sausio 31 d. 16 val. Vilniuje, Signatarų namuose (Pilies g. 26) vyks susitikimas-pokalbis „Telkianti ar skaldanti istorinė atmintis?“. Dalyvaus ir pasisakys: istorikai Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nariai akademikas Eugenijus Jovaiša bei profesorius Arūnas Gumuliauskas, publicistas Vidmantas Valiušaitis ir politologas Dovilas Petkus. 

„Lietuvos piliečių istorinė atmintis fragmentiška ir susiskaldžiusi, svarbiausi XX amžiaus istorijos momentai vertinami itin skirtingai. Prie Lietuvai nepalankaus savo pačių istorijos vertinimo aktyviai prisideda gausybė vidaus ir išorės veiksnių. Tuo Skaityti toliau

V. Sinica. Istorijos perrašymas: būtina skubiai pasmerkti Vincą Kudirką (9)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Pamenate, 2015-aisiais mėginta „nuvainikuoti“ tremtinį, kankinį ir nepriklausomybės gynėją Joną Noreiką-„Vėtrą“, kurio garbei esą nevertai kabo atminimo lenta ant Mokslų akademijos bibliotekos? Tąsyk nepavyko. Šiemet atėjo kito nepriklausomybės gynėjo, savanorio ir diplomato Kazio Škirpos eilė. Pasirodo, jo vardu nevertai pavadinta gatvė Vilniuje. Pernai tokia pati akcija inicijuota Kaune. 

Nelemtasis Birželio sukilimas

Lietuvių rezistentų kaltės Holokauste ieškantys ir ją pabrėžiantys istorikai, Lietuvos žydų bendruomenės nariai ir šiaip socialiniai aktyvistai ne pirmą kartą dėsningai nusitaiko į Skaityti toliau

Diskusija apie atminties politiką ir klaidingus „atminties kodus“ (4)

lenkijos-institutas-vilniujeIstorinei politikai ir atminties politikai skiriama labai svarbi vieta kiekvienos tautos viešajame diskurse, taip pat ir lenkų, ir lietuvių tautose. Vis dažniau diskusijose, žiniasklaidoje, mokslinėse publikacijose pasirodo vadinamieji „klaidingi atminties kodai“, deformuojantys arba klaidinantys atminties apie tarptautinius nusikaltimus tema. Labai dažnai nusikaltimų kaltininkais vaizduojamos jų aukos, taip iškreipiama atsakomybė už veiksmus. Klaidingi kodai neleidžia jaunajai kartai suformuoti tinkamo požiūrio į praeitį bei į dabarties įvykius.

Skaityti toliau

R. Navickas. Lenkijoje valstybės istorijos šmeižikai bus baudžiami! (5)

Blogeris ZeppelinusJei Lietuvoje būtų toks įstatymas, tai R. Vanagaitė, D. Katzas ir visa jo šutvė jau sėdėtų Pravieniškėse.

Šią savaitę Lenkijos Vyriausybė pritarė Teisingumo ministro pateiktam Nacionalinės atminties instituto (IPN) įstatymo pakeitimo projektui. Pakeitime numatoma įvesti baudžiamąją atsakomybę fiziniams ir juridiniams asmenims už šmeižto Lenkijos [valstybės ir tautos] atžvilgiu platinimą. Skaityti toliau

Išvyksta 15-oji ekspedicija „Misija Sibiras 2016“ (0)

Misija Sibiras2016_FB foto

Liepos 17 d., Pasaulio lietuvių vienybės dieną, išvyksta 15-oji ekspedicija „Misija Sibiras 2016“. Šiais metais komanda, sudaryta iš 16 pilietiškų jaunų žmonių, keliaus į vieną tolimiausių ir svarbiausių lietuvių tremties vietų – už Šiaurinio poliarinio rato esantį Igarką, kur yra išlikusios vienos didžiausių lietuvių kapinių buvusios SSRS teritorijoje.

„Misija Sibiras 2016“ dalyviai – verti pagarbos. Šiandien, vedini pareigos ir meilės Tėvynei, Jūs išvykstate į garbingą misiją, padėsiančią išsaugoti istorinę atmintį. Dėkoju už žygdarbį, kurį atliksite Lietuvai ir mums

Skaityti toliau