Žymos archyvas: istorijos iškraipymas

J. Survilaitė. Išeivijos dienoraščiai (3)

Janina Survilaitė | asmeninė nuotr.

1999 m.Išrinkta Šveicarijos bendruomenės (ŠLB) valdybos pirmininke senosios išeivijos prašymu pirmiausia savo veiklą pašvenčiau ŠLB archyvų sutvarkymui. Šešias savo atostogų vasaras (1999-2005 m.) praleidau studijuodama Vilniaus universiteto Rankraščių skyriuje dr. A. Geručio, dr. E. Turausko, dr. V. Dargužo archyvus.

Tada Šveicarijoje senųjų lietuvių išeivių Skaityti toliau

G. Martišius. Modernybės kultas, saviniekos sindromas (16)

Gediminas Martišius | Asmeninė nuotr.

Ne žemės derlumu, ne drabužių įvairumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių stiprumu laikosi tautos, bet daugiausia išlaikydamos savąją kalbą, kuri didina ir palaiko bendrumą, santaiką ir brolišką meilę. Mikalojus Daukša.

Jau turbūt nieko nestebina pastaruoju metu kryžiuojamos ietys, kai kalbama apie Lietuvos istoriją, ypač neseną, pokario kovas su okupantais ir jų kolaborantais. Dabar dar įsiplieskia ir ginčai dėl požiūrio į kalbą, į modernybės ir papročio santykį. Nieko keisto, kad nedidelės tautos savigyna kartais gali peržengti kai kurias ribas (turiu omenyje radikalesnio jaunimo manifestacijas su šūkiais „Lietuva lietuviams“ ir pan.). Skaityti toliau

Seimas priėmė rezoliuciją dėl Rusijos Federacijos istorinio revizionizmo (7)

Linas Antanas Linkevičius | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Seimas rezoliucija „Dėl Rusijos Federacijos istorinio revizionizmo“ pasmerkė Federacijos vykdomą istorinį revizionizmą ir skleidžiamą dezinformaciją, kuria neigia Sovietų Sąjungos, kaip vienos iš pagrindinių Antrojo pasaulinio karo iniciatorių, vaidmenį, siekiant jį perkelti agresijos aukoms ir pateisinti 1939-ųjų Molotovo-Ribentropo paktą ir jo Slaptuosius protokolus, kurių vaidmuo, pasmerkiant Centrinę ir Rytų Europą okupacijos ir priespaudos dešimtmečiams, yra įrodytas istorinių šaltinių. Skaityti toliau

Genocido tyrimo centras laimėjo bylą dėl pažymos apie J. Noreiką (36)

Jonas Noreika – Generolas Vėtra | Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuotr.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė JAV gyvenančio Lietuvos piliečio Granto Artūro Gočino (Arthuro Gochino) skundą prieš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą.

Balandžio 1 dieną įvykusiame teismo posėdyje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija nutarė, kad pareiškėjo G. A. Gočino reikalavimas įpareigoti Centrą pakeisti Centro istorinę išvadą dėl Jono Noreikos veiklos yra netenkintinas. Ši teismo nutartis yra neskundžiama. Skaityti toliau

EP nariai pasmerkė V. Putino bandymus pateisinti Molotovo-Ribentropo paktą (8)

Molotovo-Ribentropo paktas

Sausio 15 d., Europos Parlamente (EP) buvo surengta diskusija apie Europos istorijos iškraipymą ir II pasaulinį karą. Kalbėjusieji pasmerkė V. Putino išsakytus tikrovės neatitinkančius teiginius.

Prieš pat Kalėdas, kalbėdamas kasmetinėje spaudos konferencijoje, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas viešai pareiškė, kad Lenkija yra iš dalies atsakinga dėl Antrojo pasaulinio karo pradžios, o Rytų Europą slapta įtakos sferomis padalinęs Molotovo-Ribentropo paktas nesiskiria nuo kitų to meto karinių sutarčių. Skaityti toliau

R. Dilius. Kas ir kodėl skatina litvinizmą? (26)

1863–1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių laidotuvės | Alkas.lt nuotr.

Pakalbėkime apie vis labiau įsisiautėjantį, jei taip galima sakyti, litvinizmą, kurio apraiškos jau peržengė siaurą istorikų ir entuziastų ratą. Su juo jau tenka vis dažniau susidurti kasdieniame gyvenime, o tai jau nerimą keliantis ženklas. Pavyzdys – neseniai įvykusios 1863 m. sukilimo vadų ir dalyvių laidotuvės (ne perlaidojimas, o laidotuvės, nes jie anuomet buvo tiesiog užkasti), kylantys klausimai dėl pasirinkto jų laiko ir to, kaip jos buvo rengtos. Visa tai, galima sakyti, parodė, kad litvinizmas jau peržengė taikstymosi su juo ribas. Bet apie tai vėliau. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Ar kūrėjas – šventa karvė? (4)

Rūtos Vanagaitės knyga „Mūsiškiai“ | Č. Iškausko nuotr.

Aš taip pat nemačiau skandalingojo Panevėžio Juozo Miltinio teatro spektaklio pagal Rūtos Vanagaitės knygą „Mūsiškiai“. Bet tai nereiškia, kad tik premjeros stebėjimas, buvimas salėje gali nuteikti objektyviai nuomonei. Apskritai nuomonė objektyvi būti negali, ji visuomet subjektyvi.

Todėl pasitikiu Jauniaus Pociaus ar Valdo Vasiliausko kompetencija ir, žinoma, savo nuostatomis, kurios jau anksčiau suformuotos R. Vanagaitės publicistikos. Juo labiau, kad iš anksto skelbta, jog režisierius A. Areima, kuris, pasak teatro meno vadovo A. Jevsejevo, „kiaurai sienas eina“, stato… siaubo miuziklą. Na na… Skaityti toliau

Vikipedia – laisvoji encikopedija, kurioje iškraipoma Lietuvos istorija! (2)

Wikipedia | Vilnius Lifestyle nuotr.

Vikipedija (Wikipedia) – bene plačiausiai paplitusi informacijos telkimo platforma. Pastaroji sukurta kaip laisvoji enciklopedija. Ilgainiui, iniciatyvos pradininkams nesusidorojant su dideliais informacijos srautais, Vikipedia informacijos redagavimui ir pildymui tapo prieinama visiems, kas tik to nori.

To pasekoje mes turime galingą duomenų talpyklą, kuria šiuo metu pradėjo plačiai naudotis ir informacinio karo specialistai – dezinformatoriai, skatinantys visuomenės susipriešinimą, naudojant klaidinančias, provokuojančias aršias diskusijas žinutes. Skaityti toliau

S. Lapėnas. Abejingumas žudo tiesą apie 1991 m. Sausio 13 įvykius (8)

Saulius Lapėnas | asmeninė nuotr.

Ar Lietuva pasirengusi kovai kultūros srityje?

Taip „perrašoma“ istorija. Populiariame seriale „Legendos“ primygtinai įmontuoti kadrai šalia pasikartojančio užrašo „Lithuania 1991“ kaitaliojami su vietinių gyventojų prievartos prieš užsieniečius scenomis.