Žymos archyvas: istorija

Rokiškio J. Keliuočio bibliotekoje pristatoma paroda „Rokiškio krašto istorijos pėdsakai VU bibliotekos dokumentuose“ (0)

Rokiškio Juozo Keliuočio viešoji biblioteka | Rokiškio rajono savivaldybės nuotr.

Rugsėjo 13 d., 11 val. Rokiškio rajono Juozo Keliuočio viešojoje bibliotekoje (Nepriklausomybės a. 16), Vilniaus universiteto biblioteka pristatys parodą „Rokiškio krašto istorijos pėdsakai Vilniaus universiteto bibliotekos dokumentuose“. Po atidarymo renginio 11 val., iki 15 val. parodoje bus pateikiami įdomiausi su Rokiškio krašto praeitimi ir žymiais asmenimis susiję XVI–XX a. rankraščiai ir reti spaudiniai, saugomi VU bibliotekos fonduose.

Parodos lankytojai turės retą galimybę pamatyti unikalius XVI–XIX a. rankraščius, susijusius su Rokiškio krašto Panemunio, Kriaunų, Kraštų dvarais ir bažnyčiomis. Skaityti toliau

Kvies tradicinė folkloro šventė „Į Vidurio Lietuvą susiėję“ (0)

Rugsėjo 7-8 dienomis, kėdainiečius ir miesto svečius džiugins tradicinė folkloro šventė „Į Vidurio Lietuvą susiėję“. Besidomintys etnokultūra tikrai turės ką paklausyti, pamatyti, paragauti ir išbandyti.

Lietuvos Respublikos Seimas 2019 metus paskelbė Vietovardžių metais, tad šioje šventėje didelis dėmesys folkloro ansamblių programose bus skirtas Kėdainių ir kitų Lietuvos kraštų senųjų vietovardžių ir gyvenamųjų vietų vardų garsinimui, kurių pavadinimuose glūdi etnologinė, lingvistinė, istorinė, kultūrinė prasmė. Skaityti toliau

Pristatytas pirmasis Bažnyčios metrikų knygų skaitmeninimo etapas (2)

Pristatytas pirmasis Bažnyčios metrikų knygų skaitmeninimo etapas | Projekto rengėjų nuotr.

Bažnyčia yra viena seniausių institucijų pasaulyje, o jos archyvai – reikšminga visuotinės kultūros dalis. „Šventasis Sostas akcentuoja istorinės atminties išsaugojimo svarbą ir skatina mus, vyskupus, visame pasaulyje prie to prisidėti.“ Taip trečiadienį pirmojo Bažnyčios metrikų knygų skaitmeninimo etapo pristatyme sakė Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas, arkivyskupas Gintaras Grušas.

Arkivyskupas dėkojo Bažnyčios metrikų knygų skaitmeninimo projekto vadovams ir visai skaitmenintojų komandai: „Šis darbas svarbus archyvui, Bažnyčiai ir visiems, kurie rūpinasi savo tapatybe, šeimos, šalies istorija. Skaityti toliau

Lietuvos didikų ženklai pasaulio žemėlapyje. Kur dingo Radvilų lobiai? (0)

Radvilų rūmai Varšuvoje, dabar Lenkijos prezidento rūmai | A. Savin nuotr.

Kokie vaizdiniai pirmiausia iškyla paminėjus Radvilų vardą? Atmintyje greičiausiai matomi legendinės Vilniaus moters Barboros Radvilaitės portretas ar Radvilų rūmų muziejaus sostinėje vaizdai. Visgi šios Lietuvos giminės istoriją geriausiai atskleidžia ne Lietuvoje, bet užsienyje esantys paveldo objektai. Valstybinė kultūros paveldo komisija renka informaciją apie Lietuvai reikšmingą kultūros paveldą, esantį užsienyje ir šį kartą domisi didikų Radvilų lobiais, išbarstytais po visą pasaulį. Skaityti toliau

A. Juozaitis: Žvaigždžių valanda tautos istorijoje būna retai. (20)

Baltijos kelio 30-mečio minėjimas Saločočiuose. | A. Stalilionio nuotr.

Taip teigia filosofas, rašytojas, visuomenės veikėjas Arvydas Juozaitis, su kuriuo kalbėjomės jam svečiuojantis Nepriklausomybės atkūrimo dieną švenčiančioje Estijoje, Baltijos kelio 30-mečio minėjimo išvakarėse.

– Šiomis dienomis gyvename Baltijos kelio prisiminimų nuotaikomis. Apie ką 1989-ųjų rugpjūčio 23-oji jus verčia daugiau galvoti – apie praeitį, dabartį ar ateitį? Skaityti toliau

Islandija sveikina Lietuvą Baltijos kelio 30-mečio proga (1)

Islandijos prezidentas Gudnis Jouhanesonas | Shutterstock nuotr.

Rugpjūčio 23 d. Islandijos Respublikos Prezidentas Gudnis Jouhanesonas (Gudni Johannessonas) pasveikino Lietuvą Baltijos kelio 30-mečio proga.

Islandijos vadovas oficialiame laiške akcentavo draugišką bendradarbiavimą su Lietuva ir priminė apie prieš 80 metų pasirašytą Molotovo–Ribentropo paktą, kuriuo iš suverenių valstybių buvo atimta jų nepriklausomybė ir laisvė, panaudota ekstremali jėga prieš teisę tarptautiniuose santykiuose.

Skaityti toliau

Vrublevskių bibliotekoje atidaryta „Baltijos keliui“ skirta paroda (0)

Kadras iš fotografo Raimondo Malaiškos (g. 1958) fotografijų triptiko „Viltis. Tikėjimas. Ryžtas“ | R. Malaiškos, LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Rugpjūčio 20 – gruodžio 31 d., LMA Vrublevskių bibliotekos Tado Vrublevskio skaitykloje veikia paroda „Baltijos keliui – 30: 1989-ųjų įvykius prisiminus“.

Rugpjūčio 23 d. minimas „Baltijos kelio“ 30-ies metų jubiliejus, šiais metais minimas šūkiu „Baltijos kelias – tai mes“, simbolizuojančiu tautos vienybę ir valstybės tęstinumą. Šia proga Tado Vrublevskio skaitykloje eksponuojama paroda „Baltijos keliui – 30: 1989-ųjų įvykius prisiminus“, kurios dėmesio centre – fotografo Raimondo Malaiškos (g. 1958) fotografijų triptikas „Viltis. Tikėjimas. Ryžtas“, autoriaus dovanotos Vrublevskių bibliotekai. Skaityti toliau

Minint Baltijos kelio 30-metį parengta virtuali paroda „Baltijos keliu – į Laisvę!“ (video) (0)

Parodos vizualizacija | Dokumentų saugojimo ir informacijos skyriaus nuotr.

Šių metų rugpjūčio 23 d. minėsime Baltijos kelio 30-metį. Tą dieną, 1989-aisiais, lietuviai, latviai ir estai sudarė gyvą, apie 600 km., žmonių grandinę, kuri išreiškė Baltijos tautų vienybę kelyje į Nepriklausomybę. Ši taiki akcija akimirksniu plačiai pasklido po visą pasaulį.

Šiai progai Lietuvos valstybės naujojo archyvo (LVNA) Dokumentų saugojimo ir informacijos skyriaus archyvaras Darius Gudelis parengė virtualią parodą „Baltijos keliu – į Laisvę!“. Skaityti toliau

Minime Baltijos kelio 30-metį (1)

Tautos ir šeimų šventė „Baltijos keliui – 30“ | Alkas.lt koliažas

Rugpjūčio 23 d., 17 val., Europos dieną stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio dieną, Baltijos kelio 30-mečio minėjimo renginiai pasieks kulminaciją – Lietuvos ir Latvijos pasienyje prie atminimo ženklo, skirto Baltijos keliui, įvyks susitikimas „Baltijos kelias – tai mes“, kuriame dalyvaus Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir Latvijos Respublikos Prezidentas Egilis Levitas.

Visą rugpjūtį, įvairiose Lietuvos vietose – miestų ir rajonų savivaldybėse – vyksta Baltijos kelio 30-mečio minėjimo renginiai. Skaityti toliau

Kaunas prisimena (1939–1989–2019) (0)

Baltijos kelias | E. Gudišauskienės nuotr.

Rugpjūčio 22 d., Kaune vyks renginys „Kaunas prisimena (1939–1989–2019)“, skirtas Molotovo-Ribentropo pakto 80-mečiui ir Baltijos kelio 30-mečiui paminėti.

16 val. Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje, Audiencijų salėje vyks visuomenės veikėjų, politikų ir istorikų diskusija apie Molotovo-Ribentropo pakto pasekmes šių dienų kontekste ir Baltijos kelio nenugalimą jėgą, atvedusią Baltijos valstybes į nepriklausomybių atkūrimą. Dalyvauja Kauno arkivyskupas emeritas J. E. Sigitas Tamkevičius, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas, Sąjūdžio garbės pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis, Lietuvos Respublikos Seimo narys Kazys Skaityti toliau

Su „Baltijos kelio“ šviesa (0)

tradicinė meno kūrėjų šventė „Langas į širdį“ | Rengėjų nuotr.

Rugpjūčio 3 dieną, Toliūnų kaime, Ukmergės rajone, įvyko šių metų tradicinė meno kūrėjų šventė „Langas į širdį“, kuri buvo skirta Baltijos kelio 30-čiui. Renginio dalyviai susitiko prie šventės iniciatoriaus ir rengėjo fotomenininko ir poeto Albino Kuliešio autorinio kūrybinio darbo – „Širdies Angelo“, kuris pastatytas gimtajame Toliūnų kaime, pagerbiant į Amžinybę išėjusius kaimo gyventojus, o gyviesiems sukuriant bendruomenišką poilsiui ir renginiams skirtą erdvę.

Aštuntosios respublikinės meno kūrėjų šventės „Langas į širdį“ ugnį uždegti šeimininkas Skaityti toliau

Miuziklas „Lituanica“ grįžta į didžiausias šalies scenas (0)

Lituanica | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Gruodžio 6-ąją, „Žalgirio“ arenoje, Kaune, žiemos pasirodymus pradės miuziklas „Lituanica“. Gruodžio 13-ąją, miuziklas bus rodomas Palangos koncertų salėje, o gruodžio 27-ąją, Vilniuje, „Siemens“ arenoje.

Įspūdingo žiūrovų bei kritikų palaikymo sulaukęs miuziklas „Lituanica“ skelbia naujas šių metų pasirodymų datas 2019-ųjų gruodį. Jau galima įsigyti bilietus. Tai vienas didžiausių Lietuvoje kada nors pastatytų miuziklų, pasakojantis apie nepalaužiamą tautos dvasią, vienybę ir apie itin reikšmingą epizodą šių laikų istorijoje. Skaityti toliau

O. Voverienė. Lietuvos Respublikos šimtmečio didieji: istorikas Algimantas Liekis (7)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Diena atrištom akim. Tauta iš kapo pakilus. Viešpatie, leisk jai atkimt. Tebūna jos žodžiai kilnūs.
Justinas Marcinkevičius, 1989.

Istorikas Algimantas Liekis, kurio visa kūrybinė rašytojo, mokslininko ir žurnalisto veikla yra persunkta rūpesčiu ir nerimu dėl mūsų Tautos ir jos valstybingumo likimo ir išlikimo globalizacijos cunamių pagairėje. Kaip tik šia tema jis parašė per 40 monografijų, sudarė per 60 knygų ir paskelbė viešojoje spaudoje daugiau negu 1500 straipsnių. Sunku net įsivaizduoti, kad vienas žmogus gali tiek nuveikti, savo nenuilstančia kūrybine veikla atlikti tokį žygdarbį. Tai dar kartą patvirtina, kad lietuvis gali. Skaityti toliau

Užulėnyje atidengtas Prezidento A. Smetonos paminklas (nuotraukos, video) (19)

Prezidentui Antanui Smetonai Užulėnyje | Alkas.lt, koliažas

Rugpjūčio 10 d., šeštadienį,Užugirio dvare (Ukmergės raj., Taujėnų seniūnijoje) švenčiant pirmojo  Lietuvos prezidento, Vasario 16-osios akto signataro Antano Smetonos 145-sias gimimo metines – Smetonines ir šimtmečio sukaktį, kai A. Smetona buvo išrinktas pirmuoju atkurtos Lietuvos valstybės Prezidentu, buvo atidengtas jam skirtas paminklas.

Paminklo atidengimo iškilmėse dalyvavo ir dabartinis Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda. Šalies vadovas teigė, kad nori pagerbti ne vien A. Smetoną, bet ir apskritai valstybės pamatus, prie kurių kūrimo ir įamžinimo istorijoje šis prisidėjo.

Skaityti toliau

A. Liekis. Teisingumas pagal užsakymą (32)

Algimantas Liekis | Alkas.lt nuotr.

Didelį pasipiktinimą sukėlė Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus ir jo komandos išpuolis prieš Lietuvos Laivės ir Nepriklausomybės gynėjus ir kūrėjus: pirmąjį savanorį ir antibolševikinio 1941 m. Birželio sukilimo rengėją ir vadą plk. Kazį Škirpą, panaikinus jo vardo alėją Vilniuje; prieš vieno iš partizanų vadų gen. J. Noreiką-Generolą Vėtrą, nuplėšus jo atminimo lentą nuo LMA bibliotekos, kurioje J. Noreika dirbo antrosios TSRS okupacijos pirmaisiais metais. Tai Vilniaus valdžia padarė, motyvuodama, kad tiedu lietuviai didvyriai nacių Vokietijos okupacijos metais tariamai prisidėjo prie žydų holokausto, nors tą jų nusikaltimą patvirtinančių neginčytinų faktų ir nepateikė. Skaityti toliau

V. Navaitis. Zebedenas didvyris ar banditas? (37)

Palloni | Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. T. 32. Vilnius, 2009, p. 184.

Atsakymas, kurio nenorėjo skelbti portalas delfi.lt jame pasiskelbusiam ir save vadinančiam istorikui Nerijui Šepečiui dėl samprotavimų apie Vilniaus miesto atminimo ženklų politiką. Jis nevengdamas nepagrįstų teiginių jau kėsinasi keisti esamos gatvės pavadinimą ir rašo, kad jokiu sveiku protu nesuderinimas bandito ir civilizacijos priešo Zebedeno įamžinimas: šitas yra nonsensų nonsensas. Čia turima omenyje Zebedeno gatvė esanti Vilniaus mieste, Verkių seniūnijoje.

Istorinė asmenybė Zebedenas ir Brunonas (Bonifacas) Kverfurtietis siejami su 1009 m. įvykiu Lietuvos pasienyje ir įrašu Kvedlinburgo metraštyje, t. y. su seniausiu dabar Skaityti toliau

Prisijungti kviečia 6 km Naktinis žygis – „Kovos kelyje atsisveikinant…“ (0)

Prisijungti kviečia 6 km Naktinis žygis – „Kovos kelyje atsisveikinant...“ | Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcijos nuotr.

Rugpjūčio 24 dieną, Gražutės regioninis parkas bendradarbiaudamas su Ignalinos rajono visuomenės sveikatos biuru Zarasuose kviečia keliauti „Kovos keliu“ Degučių seniūnijoje. 19:45 val. dalyviai rinksis Tiberiados vienuolyno automobilių stovėjimo aikštelėje (Steponiškių k.), kur visi susipažins. O 20:00 val. žygis prasidės ir visi žygeiviai trauks į kelią.

Jau nuo seno, rugpjūčio 24 d., lietuviai išlydėdavo gandrus, išskrendančius žiemoti į šiltuosius kraštus. Be to, 1919 m. rugpjūčio 24 dienos ankstyvą rytą lietuviai puolė bolševikus, norėdami šiuos galutinai išstumtų iš Lietuvos per Zarasus. Vos tik Balčių kalvose prasidėjo puolimas, Pirmojo Skaityti toliau

A. Švarplys. Fotelinis humanizmas tampa agresyviu moraliniu istoriniu terorizmu (5)

Andrius Švarplys | facebook.com, asmeninė nuotr.

Ant-istorinis humanizmas virsta progresyviu moraliniu teisuoliškumu, o šis netrunka virsti biurokratinio valdymo buldozeriu. Pagal leninišką principą „kas kaltas? ką daryti?“. Taip galima įvertinti Vilniaus savivaldybės ir mero R.Šimašiaus veiksmus.

Būtent šiais bruožais pasižymi Liberal Left tendencijos Vakarų pasaulyje. „Diskriminacijos” ir „lygybės“ fanatikai save iškelia į pačių prisiskirtas antžmogiškas teisuoliškumo pozicijas, pradeda išrašinėti sąskaitas visai istorijai, Platonui, Aristoteliui, Šekspyrui, itin sudėtingose karo moralinėse situacijose atsidūrusiems žmonėms. Kaip sakė mūsų krašto tolerancijos kareivis Donatas Puslys, Noreika-Vėtra galėjo bent jau parodyti herojizmą…

Skaityti toliau

Bistrampolio dvare vyks 1863-ųjų sukilimo liepos 31 d. mūšio rekonstrukcija (0)

1863-ųjų sukilimo simuliacija | Rengėjų nuotr.

Šį šeštadienį, rugpjūčio 3 d., Bistrampolio dvaras tradicinę Bistrampolio dieną švęs trejopai: vyks konkūrų varžybos, koncertas ir 1863-ųjų sukilimo liepos 31 d. mūšio rekonstrukcija. „Kauno pavieto laisvieji šauliai“ įkurs sukilėlių stovyklą jos istorinėje vietoje, o lankytojai galės papildyti laisvės kovotojų gretas: išmėginti jų ginklus, drabužius ir daugiau sužinoti apie vieną iš sukilimo vadų – kunigą Antaną Mackevičių.

„Bistrampolio dvaro statytojo sūnus Vladislavas Bistramas taip pat buvo sukilėlis, vieno iš sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko adjutantas. Tad dvaras aktyviai dalyvavo sukilime. Skaityti toliau

J. Niūniavaitė-Lesienė. Krauju aplaistytos nepriklausomos Lietuvos sienos (2)

LLT Archyvas, G. Svitojaus nuotr.

Prieš 28-ius metus 1991 m. liepos 31 dieną ginkluoti nusikaltėliai užpuolė Medininkų pasienio postą ir nužudė ten budėjusius Lietuvos Respublikos policijos ir muitinės darbuotojus. Lietuvoje 1991 m. vis dar buvo dislokuoti SSRS armijos padaliniai, nors 1990 m. kovo 11 d. ir buvo atkurta Lietuvos Respublikos nepriklausomybė. Čia vykdė karines operacijas SSRS vidaus reikalų ministerijos (VRM) kariuomenės padalinys OMON’as (ypatingos paskirties milicijos dalinys, veikęs 1988 – 1991 m.).

Tokiu sudėtingu laikotarpiu Lietuvos pasienio kontrolės postuose sunkiomis sąlygomis Skaityti toliau

Prezidentas kviečia diskutuoti apie nacionalinę atminties politiką (21)

Prezidentas Gitanas Nausėda | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Pastarojo meto Vilniaus miesto savivaldybės sprendimai sukėlė rezonansą visuomenėje ir dar kartą parodė, kad istorinė atmintis neturėtų būti vieno kurio nors miesto ar savivaldybės spręstinas klausimas, o nacionaliniu lygiu priimama nutartis.

Norėdamas, kad problema būtų išties sprendžiama, o ne aštrinama priešprieša tarp skirtingą požiūrį turinčių visuomenės grupių, Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda kviečia institucijas ir specialistus burtis diskusijoms,

Skaityti toliau

V. Valiušaitis. Nemanau, kad meras sąmoningai kalba netiesą, manau, tiesiog nežino istorijos (25)

Generolas Vėtra | youtube.com nuotr.

Na, nebuvo daug laiko „Dienos temoje“ reaguoti per Skaipą į mero pasakymus, kuriuose netikslumų ir prasilenkimų su faktais buvo nemaža.

Pavyzdžiui, R. Šimašius aiškino, neva „J. Noreika vis dėlto prisiėmė nacių okupacinės valdžios atsakomybę izoliuoti žydus gete, atimti iš jų turtą.“

Nemanau, kad meras sąmoningai kalba netiesą, manau, tiesiog nežino istorijos.

Holokausto atminimo muziejaus Vašingtone dokumentų kolekcijoje saugomas įdomus vaizdo įrašas.

Skaityti toliau

R. Masiulis. Negaliu likti nuošalyje (23)

Rokas Masiulis | enmin.lt nuotr.

Jau kelinta diena didelė dalis Vilniaus, o, matyt, ir visos Lietuvos yra suskilusios į dvi priešiškas stovyklas dėl atminimo lentos Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai nuėmimo. Vyksta tai, apie ką didžiausi Lietuvos priešai gali tik svajoti – aklo abejingumo volu pervažiavus per skaudžiausias mūsų valstybės žaizdas – žmonės supriešinami. Supriešinami ten, kur buvo proga rasti sutarimą.

Negaliu likti nuošalyje – mano senelis kalėjo tame pačiame nacių konclageryje Štuthofe kaip ir Generolas Vėtra, o vėliau, toje pačioje Generolo Vėtros byloje, buvo teisiamas jau sovietų ir ištremtas į lagerį, lageryje atsidūrė ir mano tėvas. Vilnius pilnas Skaityti toliau

J. Jasaitis. Gitano Nausėdos laikas (II) (Komentarai įrašui J. Jasaitis. Gitano Nausėdos laikas (II) yra išjungti)

Gitanas Nausėda | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Pirma dalis čia.

Nors nuo pirmojo Lietuvos Prezidento Antano Smetonos laikų praėjo daug dešimtmečių, tačiau ir dabar galima išgirsti sakant: „Taip buvo tik Smetonos laikais“, arba lyg ir klausiant: „Ar gyvensime kaip prie Smetonos?“.

Visi supranta, kad ir tuo metu Lietuva nebuvo „rojus žemėje“ bet tie „Smetonos laikai“ iki šiol tebėra lyg ir geresnio trokštamo gyvenimo etalonas. O ir daugybė objektyvių duomenų primena, kad tokios emigracijos mastų tada nebuvo, litas buvo pasaulyje ne tik pripažįstama, bet ir gerbiama valiuta. Aukštųjų mokyklų dėstytojai, išvykę mokytis į geriausius centrinės arba Skaityti toliau

A. Rusteika. Artėja metas pažvelgti į veidrodį, vyrai (23)

Jonas Noreika – Generolas Vėtra | archyvinė nuotr.

Kiekviena tauta, turinti savo valstybę ir esanti jos verta, prisimena ir pagerbia savo didvyrius, tą valstybę ir tautą sunkiais momentais gynusius ir save už ją paaukojusius. Be tokių žmonių nei tautų, nei valstybių nebūna, nes jos tiesiog neišlieka.

Net ir žūdami kovoje prieš stipresnįjį jie dovanoja kitiems galimybę būti, nes nugalėtojams reikia ne lavonų, o paklusnumo ir žūstantieji už laisvę suteikia nugalėtiesiems galimybę išlikti ir ateities viltį. Ir visi didvyriai žūsta karuose, kurie visada ir iš visų pusių būna žiaurūs ir negailestingi. Skaityti toliau

K. Skrupskelis. Ar paminklai vien šventiesiems? (8)

Europa 1939-1945 m.

Ieškantys antisemitizmo Berlyno Lietuvių aktyvistų fronto veikloje turėtų savęs paklausti, kodėl jų taikinyje Kazys Škirpa, o ne, pavyzdžiui, Bronys Raila, vienas iš svarbesnių LAFo veikėjų?

Škirpa buvo liaudininkas, būtent, priklausė partijai, kuri nuo dvidešimto amžiaus pradžios, kada jie liaudininkais dar nesivadino ir nebuvo partija, dažnai ir aštriai kritikavo antisemitizmą. 1918-1919 metais Škirpa Vilniuje užėmė karo komendanto padėjėjo pareigas. Iš to laikotarpio žinomi keli jo rašiniai. Jie nepalieka abejonės, kad žydai, jo supratimu, Skaityti toliau

Paspirtukai gatvėmis riedėjo ir prieš 100 metų… (0)

Lietuvos kelių policijos tarnybos vyresnioji specialistė Marija Kazanovič | „Bolt“ nuotr.

Turbūt nustebsite sužinoję, kad mintis paspirtuką sujungti su motoru gimė dar daugiau kaip prieš šimtmetį – XX amžiaus pradžioje. Ir tuomet tai nebuvo tik keletas bandomųjų modelių – paspirtukais važinėjo net JAV valstybės tarnautojai. Kokia yra šio dėl saugumo reikalavimų neišpopuliarėjusio prietaiso istorija ir kaip atsakingą paspirtukų vairavimą užtikrinti šiandien? Atsako transporto ir Lietuvos policijos specialistai.

Naudojo paštininkai, nusikaltėliai ir garsenybės Skaityti toliau

Išleista nauja knyga 1941 metų Vilkijos geto aukoms atminti (1)

Aleksandro Vitkaus ir Chaimo Bargmano knygos „Vilkijos getas 1941 metais“ viršelis. Dailininkas Albertas Broga | Leidėjų nuotr.

Nauja Aleksandro Vitkaus ir Chaimo Bargmano knyga „Vilkijos getas 1941 metais“ skirta sunaikintų per holokaustą Vilkijos ir aplinkinių miestelių – Panemunės, Pakuonio, Garliavos, Čekiškės, Seredžiaus, Veliuonos ir kitų – žydų atminimui. Autoriai, rengdami šią knygą išstudijavo Lietuvos ypatingojo archyvo medžiagą, susitiko su vietos žmonėmis, užrašė jų atsiminimus, surado ir nufotografavo žydų žudynių vietų paminklus.

Vos už 30 kilometrų nuo Kauno įsikūrusiame Vilkijos miestelyje žydų bendruomenė įsikūrė XVIII amžiaus pabaigoje. 1766 metų gyventojų surašymo duomenimis, Vilkijoje gyveno 652 žydų tautybės žmonės, 1847 metais – 789, pagal 1897 metų surašymo duomenis, Vilkijoje gyveno 2012 gyventojų, iš jų 1431 gyventojas žydų tautybės. 1915 metais caro valdžia dalį žydų ištrėmė į Rusiją. Iki 1915 Skaityti toliau

Vilniaus savivaldybės taryba vėl bandys pervadinti Kazio Škirpos alėją (nuotraukos) (8)

Liepos 10 d. mitingas prie Vilniaus miesto savivaldybės prieš ketinimus keisti K. Škirpos alėjos pavadinimą | J. Česnavičiaus nuotr.

Liepos 24 d., trečiadienį,  13 val. Vilniaus savivaldybės Tarybos posėdyje bus tęsiamos diskusijos dėl Kazio Škirpos alėjos pavadinimo pervadinimo į Trispalvės alėją.

Liepos 10 d. Vilniaus miesto tarybos nariai jau svarstė K. Škirpos alėjos pavadinimo pakeitimo klausimą. Tą dieną prie savivaldybės įvyko mitingas, kurio dalyviai pasisakė už tai, kad savivaldybės taryba alėjos pavadinimo nekeistų. Kai kurie mitingo dalyviai klausėsi Tarybos narių debatų posėdžių salėje. Tą dieną Skaityti toliau

Antra Prezidento darbo kelionė – į Latviją (0)

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda | prezidentas.lt nuotr.

Liepos 23 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda darbo kelionės vyks į Latvijos Respubliką, kur susitiks su šios šalies Prezidentu Egilsu Levitsu (Egils Levits), Seimo pirmininke Inara Mūrniecė (Ināra Mūrniece) ir Ministru Pirmininku Krišjaniu Karinšu (Krišjānis Kariņš) bei lietuvių bendruomene Rygoje.

Susitikime bus aptarti dvišaliai santykiai ir pozicija siekiant bendrų tikslų Europos Sąjungoje bei NATO – gynybos ir saugumo klausimai, strateginiai transporto infrastruktūros projektai „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“, bendri energetikos projektai.

Skaityti toliau