Naujienų srautas (RSS) Alkas feisbuke

Žymos archyvas: istorija

„Europos muziejų naktis“ vyks ir Medininkų pilyje (0)

2019 Muziejų naktis, Medininkai, plakatas | Trakų istorijos muziejaus nuotr.

Gegužės 18 d., šeštadienį, Trakų istorijos muziejus, sutemoms gaubiant galingus Medininkų pilies mūrus, atvers šios pilies vartus lankytojams ir pakvies dalyvauti Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) inicijuojamame renginyje. 2019 m. Europos muziejų nakties tema – „Muziejai kaip kultūros ašys: tradicijos ateitis“.

Didingos istorinės vietos, intelektualių patirčių, skirtingų epochų menų jungtis sukurs nepakartojamą išgyvenimą visiems, nusprendusiems apsilankyti vakarėjančioje Medininkų pilyje. Skaityti toliau

Vrublevskių bibliotekoje – vieša paskaita ir paroda skirta Krymo respublikos 100-mečiui (1)

Vieša paskaita ir parodos pristatymas, skirti Krymo liaudies respublikos 100-osioms metinėms | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Gegužės 15 d., 16 val., Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1), bus surengta viešą paskaitą „Lietuvos totorių istorinės ir kultūrinės sąsajos su Krymu“ skaitys doc. dr. Galina Miškinienė. Susitikimo metu bus pristatyta bibliotekoje eksponuojama paroda „Krymo totoriai fotografijose“ (XX a. pr.), skirta Krymo liaudies respublikos 100-osioms metinėms.

Doc. dr. G. Miškinienė paskaitoje atskleis Lietuvos totorių kultūros ištakas Kryme. Temai aptarti remiamasi tarpukario laikotarpio (1920–1939) straipsniais ir kita informacija. Skaityti toliau

O. Voverienė. Pulkininkas Steponas Rusteika – Pirmosios Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras (1)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

O Lietuva – kraujuojanti žaizda: Dvarų gaisravietės, išniekintos kilniųjų sielos Su praeities dvasia atgimusius vaikus sutaikyk Ir siųski atgailą kaip šviesą dangišką visiems, Prie ištakų savų šiandien priglūstantiems Ir įsiklausantiems į tylų balsą milžinų. (Regina Biržinytė)

Visiškai netikėtai, domintis Panevėžio Dievo Apvaizdos seserų Kongregacijos vienuolyno istorija, į rankas pateko knyga „Žemaitiškos Rusteikų giminės likimai. 1500-2000“ (Šiauliai, 2001). Tai garsios  žemaitiškos bajorų giminės istorija, palikusi gilius pėdsakus Lietuvos istorijoje. Skaityti toliau

A. Verkelis. Svetimi didvyriai (VI) (3)

Žuvę plechavičiukai Ašmenos kapinėse | „Voruta“ nuotr.

Penkta dalis: ČIA

Pradžia Nr. 11 (853)

1944 m. gegužės 15 d. visoje Lietuvoje esesininkai pradėjo nuginkluoti Vietinę rinktinę. Kaune buvo suimtas gen. P. Plechavičius su štabo karininkais. Štabo viršininkas Skaityti toliau

Čikagoje atidengtas paminklas Lietuvos partizanų vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui (0)

Atidengtas paminklas Čikagoje A. Ramanauskui-Vanagui | urm.lt nuotr.

Gegužės 4 dieną užsienio reikalų ministras dalyvavo paminklo Adolfui Ramanauskui-Vanagui, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio ginkluotųjų pajėgų vadui ir su okupacija kovojusios Valstybės vadovui, atidengimo iškilmėse Čikagoje. Iškilmėse taip pat dalyvavo A. Ramanausko-Vanago dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė ir jo anūkė Inga Jancevičienė.

„Šiandien ypatinga diena. Pačioje lietuvybės JAV širdyje – Lemonte, Pasaulio lietuvių centre, stovės paminklas mūsų tautos didvyriui Adolfui Ramanauskui-Vanagui. Ši vieta lietuviams išskirtinė ir čia deramai bus puoselėjamas A. Ramanausko-Vanago atminimas, Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Vydūno metų užmojai, pasiekimai, svarba (0)

Lietuvos mokslų akademijoje 2018 03 22 vykusio Vydūno kngų vokiečių k. pristatymo dalyviai iš kairės: Detmoldo burmistras Raineris Heleris, Kun. Miroslavas Danys (Detmoldas), vertėja Irena Tumavičiūtė, Vydūno brolio dukraitė Brita Storost, Vokietijos ambasados Vilniuje atstovas Matijas Kobsas, Mokslininkų rūmų direktorė Aldona Daučiūnienė | Lietuvos mokslų akademijos nuotr.

Pranešimas Vydūno 151-ojo gimtadienio minėjime Vydūno metus palydėjus: žvilgsnis į ateitį Vilniaus Mokytojų namuose 2019 m. kovo 28 d.

Vydūno kūrybinio palikimo bei gyvenimo pavyzdžio svarbos suvokimas nebuvo išnykęs niekad, tik jis ne visada buvo pakankamai ryškus ir paveikus. Vienokių ar kitokių sukakčių proga jis pasireikšdavo daug akivaizdžiau negu kasdienybės tėkmėje. Per praėjusiuosius, 2018-sius, metus pažymint didžio tautos šviesintojo 150-metį jis reiškėsi ypač stipriai. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Ar įmanomas nacionalizmas be neapykantos? (57)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Prieš daugiau, nei dvidešimt metų įsijungus į nacionalistų gretas viena sena draugė paklausė: „Tu – nacionalistas? O ką tai reiškia? Nekenti kitų tautų?“ Teko aiškinti, jog nacionalizmas – tai meilė savo tautai, o ne priešiškumas kitoms. Nuo to laiko daug mąstyta, kas yra nacionalizmas, kokia jo prasmė ir kuo jis gali būti svarbus objektyvios tiesos siekiančiam, visuotines vertybes pripažįstančiam žmogui.

Didelės įtakos turėjo Klodo Levio-Stroso, Entonio Smito, Gilberto Keito Čestertono, Antano Smetonos, iš dalies – Antano Maceinos ir kitų mąstytojų darbai. Tautiškumas, Skaityti toliau

Lietuvos istorija atgimsta įspūdingo dydžio drobėse (0)

Gedimino laiškai 1322–1324 | G. Kazimierėno paveikslas

Balandžio 25 d. 18 val. Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaroma tapytojo, Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureato Giedriaus Kazimierėno darbų paroda.

Šešiuose įspūdingo dydžio paveiksluose G. Kazimierėnas pristato svarbiausius ir įsimintiniausius tautos sąmonėje žymę palikusius istorinius įvykius: Mindaugo karūnavimą, Gedimino laiškus, Algirdo pergalę prie Mėlynųjų Vandenų, Barboros Radvilaitės laidotuves ir kitus.

Didžiausias parodoje eksponuojamas paveikslas Skaityti toliau

L. Kalėdienė: Lenkų kalba Lietuvoje plito taip, kaip dabar plinta anglų (20)

Knygos „Valerijus Čekmonas: kalbų kontaktai ir sociolingvistika“ viršelio dalis | lki.lt nuotr.

Balandžio 18 d., 15 val., VU Filologijos fakulteto 115 a. (kur Mūzos, prie Krėvės auditorijos), bus pristatyta knyga „Valerijus Čekmonas: kalbų kontaktai ir sociolingvistika“. Knygą sudarė prof. dr. Laima Kalėdienė, išleido Lietuvių kalbos institutas, rengimą ir leidimą rėmė Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Lingvistikos erudito prof. Valerijaus Čekmono (1937–2004) tyrimai buvo skelbti keliose šalyse, įvairiuose mokslo leidiniuos. Nuspręsta surinkti unikalius mokslo straipsnius ir išleisti atskira knyga, o publikacijas parengti taip, kad jos būtų prieinamos visiems. Skaityti toliau

Šiandien – Pasaulinė kultūros diena 2019 (tiesioginė transliacija) (0)

Taikos vėliava Seime 2015 | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

Balandžio 15-oji Pasaulinė kultūros diena Lietuvoje minima jau 13-tą kartą ir 11-tą kartą keliama Taikos vėliava. Primenama, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2006 m. liepos 19 d. įteisino Kultūros dieną kaip atmintiną.

Kultūros dienos data susieta su Rericho Paktu – sutartimi dėl kultūros vertybių apsaugos karo ir taikos metu, pasirašyta Vašingtone 1935 m. balandžio 15 d. 21 Amerikos žemynų šalies. Ši sutartis tapo 1954 m. UNESCO Hagos „Kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto Skaityti toliau

A. Aleksandravičius. Lietuviškos žemės, nutolusios iki Marso (9)

Žygis į Vilnių 1939 m. | Lietuvos žurnalistų draugijos nuotr.

Maskva širsta, kai Baltijos šalys rusiškąjį stalinistinį bolševizmą prilygina vokiškajam hitleriniam nacionalsocializmui. Anot Kremliaus, Stalinas vadavo, statė ir dovanojo, o Hitleris pavergė, griovė ir atėmė.

Rusijos istorikai kartoja iš propagandinio hitlerininkų laikraštėlio ištrauktą citatą, kad „Lietuva turėjo ištirpti kaip vandens lašas ant įkaitusio akmens“, tačiau nutyli mėgstamą praeities sovietų kompartijos vadų posakį „Lietuva išliks, bet be lietuvių“. Skaityti toliau

A. Verkelis. Svetimi didvyriai (V) (0)

1944 m. gegužės 13–14 d. vykusio Mūrinės Ašmenos mūšio schema | „Voruta“ nuotr.

Ketvirta dalis: ČIA

Po Graužiškių mūšio AK pradėjo plačią dezinformacijos kampaniją, juodinančią lietuvius. Šis informacinis karas nesibaigia iki šiol. Paleistos „antys“ gyvybingos ir sklando viešojoje erdvėje. Niekas nieko tiksliai nežino, bet viena ausimi girdėjo, kad plechavičiukai kažką prikrėtė. 2004 m. P. Plechavičiaus apdovanojimas (po mirties) Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi ir Lietuvoje, ir Lenkijoje sukėlė kontroversijų. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Nepaprastoji padėtis? O taip! (39)

Jonas Noreika-Generolas Vėtra | Alkas.lt koliažas

Lietuvos sostinėje – skandalas. Kremliaus šalininkams atstovaujantis Europos Parlamento rinkimų komitetas Stanislovo Tomo ir Kazimiero Juraičio asmenyse kūju nudaužė nuo Mokslų akademijos bibliotekos sienos paminklinę lentą Lietuvos didvyriui, partizanui Jonui NoreikaiGenerolui Vėtrai. LGBT atstovaujantis sostinės meras Remigijus Šimašius pareiškė, kad jokių ketinimų atstatyti šią paminklinę lentą jo planuose nėra.

Lietuvos Seimo dauguma ir Prezidentė turi progą parodyti valią. Nepaprastoji padėtis – Skaityti toliau

Seimo nariai ragina Vilniaus merą atstatyti sudaužytą J. Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentą (14)

Vandalizmo aktas - sudaužoma atminimo lenta J.Noreikai-Vėtrai | feisbuko nuotr.

Balandžio 8 d. Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas, Audronius Ažubalis ir Arūnas Gumuliauskas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės merą Remigijų Šimašių, ragindami jį atstatyti 2019 m. balandžio 8 d. sudaužytą Jonui Noreikai-Generolai Vėtrai pagerbti skirtą memorialinę lentą ant Vrublevskių bibliotekos sienos Vilniuje.

„Atsižvelgiant į viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją, kad Vilniaus miesto savivaldybė lentos atkurti neplanuoja, esame sunerimę, Skaityti toliau

Kauno geležinkelio stotyje atidaryta istorinių fotografijų paroda (1)

Kauno geležinkelio stotyje – istorinių fotografijų paroda | rengėjų nuotr.

Šį pavasarį sukanka lygiai 160 metų, kai Lietuvoje pradėtas statyti geležinkelis. Ta proga Kauno geležinkelio stotyje š. m. balandžio 5 d. atidaryta istorinių fotografijų paroda „Kauno geležinkelio stotis 1859-2019: nuo geležinkelio atsiradimo iki europinės vėžės „Rail Baltica“.

„Manau, kad tada geležinkelio atsiradimas Lietuvoje buvo kažkas panašaus, lyg dabar atvestum internetą ten, kur jo iki šiol nebuvo. Tuomet geležinkelis mažai reikšmingus carinės Rusijos miestus Vilnių ir Kauną pavertė ekonominiais centrais, paskatino juose pramonę. Skaityti toliau

Atgimimo ąžuolynas ir J.Basanavičiaus gimtinė dovanoja ne tik istorijos pažinimą, bet ir gilių kavą (2)

Aukščiausia Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyno vieta – Aukuro kalnelis | lnm.lt nuotr.

„Tikrasis Ąžuolyno gimtadienis – balandį, bet šiemet švęsti neskubame. Į tradicinę Ąžuolyno dieną visus pakviesime gegužės 11-ąją. Pastebėjome, kad mieliau žmonės čia lankosi atėjus tikram pavasariui ir atšilus orams“, – pasakoja R. Vasiliauskienė.

Balandžio mėnesį šalia Jono Basanavičiaus gimtinės ošiantis Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas švenčia savo gimtadienį. Šiemet jis jubiliejinis – 30-asis. Skaityti toliau

Bus pristatyti 1863-1864 m. sukilėlių palaikų tyrimų duomenys (0)

1863 m. sukilėlių palaikų atradimas Gedimino pilies kalne. V. | Vaitkevičiaus nuotr.

Balandžio 8 d., pirmadienį, 13 val. Vilniuje, Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje (Arsenalo g. 3) vyks spaudos konferencija, kurioje bus pristatyti nuo 2018 m. vasaros iki 2019 m. kovo mėn. trukusio trečiojo 1863–1864 m. sukilėlių, nužudytų Lukiškių aikštėje Vilniuje, palaikų paieškų ir identifikavimo etapo rezultatai.

Spaudos konferencijoje dalyvaus Lietuvos Respublikos kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, Lietuvos nacionalinio muziejaus Archeologijos skyriaus archeologas Gytis Grižas, Skaityti toliau

Skelbiamas 2019 metų Baltų apdovanojimo konkursas (0)

veliaveles Lietuva Latvija_urm.lt

Balandžio 1 dieną Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministerijos paskelbė konkursą 2019 metų Baltų apdovanojimui gauti.

Baltų apdovanojimu bus įvertinti pasiekimai ir indėlis šiose srityse:  lietuvių literatūros vertimas į latvių kalbą arba latvių literatūros į lietuvių kalbą, lietuvių kalbos mokymas ir puoselėjimas Latvijoje arba latvių kalbos – Lietuvoje, Lietuvos arba Latvijos materialaus ir nematerialaus kultūros ir istorijos paveldo tyrimai, Skaityti toliau

Atgimstantis Vilniaus rajonas turės savo muziką: žinomi kompozitoriai kuria „Paupio ritmus“ (video) (3)

Paupys, bendras vaizdas | „Integrity PR“ nuotr.

Atgimstantis unikalus Vilniaus rajonas įkvėpė žinomus kompozitorius sukurti jam dedikuotą muziką. Leonas Somovas ir Tomas Petrikis suvienijo kūrybines idėjas, įrodydami, kad meno raiškos objektu gali tapti net miesto dalis – sostinės senamiestyje įsikūręs Paupys.

„Meno ir jo objektų sankirtos yra begalinės, bet Paupys per šimtmečius sukaupė tokį unikalių savybių rinkinį, kad, tiesą pasakius, man net keista, kodėl iki šiol jam niekas neparašė jokio ryškesnio kūrinio“, Skaityti toliau

Teismas atmetė reikalavimą keisti Generolo Vėtros veiklos Antrojo Pasaulinio karo metais įvertinimą (11)

Jonas Noreika – Generolas Vėtra | archyvinė nuotr.

Kovo 27 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė JAV gyvenančio Lietuvos piliečio Granto A. Gochino skundą prieš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą. G. A. Gochinas prašė teismo įpareigoti Genocido ir rezistencijos tyrimo centrą pakeisti savo istorinę išvadą dėl J. Noreikos veiklos Antrojo pasaulinio karo metais, teigdamas neva J. Noreika kolaboravo su naciais ir dalyvavo Holokauste.

2015 m. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (toliau – Centras) paskelbė pažymą apie Jono Noreikos (Generolo Vėtros) veiklą nacių okupuotoje Lietuvoje. Per ketverius metus viešoje erdvėje J. Noreikos atžvilgiu buvo išsakyta daug vertinimų. Skaityti toliau

E. Dzežulskis-Duonys. Kodėl iš Signatarų namų balkono aidi vienišas balsas? (30)

Signatarų namai | Tourism.lt nuotr.

Turbūt ne vienam Lietuvos piliečiui kyla panašus klausimas, kai kasmet Vasario 16 ir Kovo 11-osios proga girdim vieno žmogaus balsą? Gal tūlas pagalvoja: balkonas mažokas, daug žmonių jame netelpa, o grūstis iškilmingų švenčių proga tikrai nedera.

 

Sprendžiant iš žiniasklaidos, į valstybines šventes švęsti susirinkusius vilniečius ir į Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Atgaila. Kas būdinga homo sovieticum ir lietuvio mentalitetui? (12)

Česlovas Iškauskas | iskauskas.lt nuotr.

Pasvarstykime apie atgailą. Moralės požiūriu tai labai asmeniškas vidinis žmogaus aktas. Bažnyčia į atgailą žengia per išpažintį. Tautos ir valstybės mastu klaidų, netikusių poelgių pripažinimas ir išpažinimas jau susijęs su visuomenės branda ir atsakomybe prieš būsimas kartas ir savo istoriją.

Sovietų atgaila – negirdėtas dalykas

Vyresnieji prisimena pobrežnevinių laikų kino bombą – gruzinų režisieriaus Tengizo Abuladzės filmą „Atgaila“. Skaityti toliau

Kaune pristatytas atsinaujinęs Napoleono kalnas – su ryškiu istorijos prieskoniu (3)

Napoleono kalnas | Wikimapia nuotr.

Kovo 19 d. Prancūzijos ambasadorė Lietuvoje Klerė Ligničres-Kaunatė (Claire Ligničres-Counathe) bei Kauno meras Visvaldas Matijošaitis oficialiai atidengė informacinį stendą Jiesios piliakalnio viršutinėje apžvalgos aikštelėje, bylojantį apie vieną sėkmingiausių armijos persikėlimo operacijų per upę karybos istorijoje.

Napoleono kalnu vadinamas Jiesios piliakalnis pavasarį pasitinka gerokai atsinaujinęs. Nauji 127 metrų ilgio laiptai su turėklais, lankytojus pasitinkanti garsaus Skaityti toliau

Istorijos paveldo metraščio „Terra Jatwezenorum“/„Jotvingių kraštas“ pristatymas (1)

„Terra Jatwezenorum“ 2017 Punske | Punsko „Aušros“ leidyklos nuotr.

Kovo 20 d., 14 val., Lietuvos mokslų akademijos (LMA) bibliotekos mažojoje konferencijų salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius), bus pristatytas naujas istorijos paveldo metraščio „Terra Jatwezenorum“/„Jotvingių kraštas“ numeris.

Įžangos žodį tars LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkas akad. Vaidutis Kučinskas.

Bus perskaityti šie pranešimai:
Skaityti toliau

G. Jakavonis. Bolševikinės griovimo kultūros įkaitai (7)

skulpturos_Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Kodėl šiandien, praėjus trims laisvės dešimtmečiams, tebekariaujame su sovietmečio skulptūromis, o kone kiekvienas sumanymas įamžinti Tautos istorijai svarbius įvykius ar valstybei nusipelniusius žmones supriešina visuomenę, įveldama ją į nesibaigiančius nevaisingus ginčus.

Apie tai prie „Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo“ apskritojo stalo diskutavo žurnalistas ir kolekcininkas Vilius KAVALIAUSKAS, paveldosaugininkė Gražina DRĖMAITĖ, dailininkas Giedrius KAZIMIERĖNAS, filosofas Krescencijus STOŠKUS. Diskusiją vedė „žalgirietis“ Gediminas JAKAVONIS.

Skaityti toliau

Kaune vyks A. Anušausko knygos „Užmirštas desantas“ pristatymas (2)

 
Arvydo Anušausko knyga. Užmirštas desantas | rengėjų nuotr.

Kovo 21 d., ketvirtadienį, 18 val., Istorinėje Prezidentūroje bus pristatyta istoriko, politiko, dokumentinių filmų scenarijų ir knygų apie XX a. Lietuvos istoriją, slaptąsias tarnybas ir sovietinį terorą autoriaus Arvydo Anušausko naujausia knyga „Užmirštas desantas“.

Daugelis slaptų Šaltojo karo operacijų jau užmirštos, tačiau tai, kas vyko 1949–1956 m. tarp britų slaptosios žvalgybos tarnybos MI6 ir Sovietų Sąjungos KGB, verta atskiro dėmesio. Kas tie žmonės, kurie buvo apmokomi MI6 žvalgybos mokykloje Čelsyje, Londone, treniravosi Portsmuto apylinkėse,

Skaityti toliau

„Traukinys į mirtį“ ir vienas jo keleivių – Kazimieras Skučas (1)

 

Kompozicija „Stalino aukos“ Muzeono parke Maskvoje | rengėjų nuotr.

Kovo 15 d. Istorinėje Prezidentūroje buvo pristatyta viena biografinio televizijos laidų ciklo „Traukinys į mirtį“ dalis, skirta paskutiniam 1918–1940 metų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui brig. gen. Kazimierui Skučui, pažymint 125-ąją jo gimimo sukaktį.

Istorinėje Prezidentūroje pristatytoje ciklo dalyje buvo parodytos unikalios, šiemet iš JAV, kur gyvena jo palikuoniai, atsiųstos K.Skučo jaunystės ir gyvenimo šeimoje nuotraukos, įrašyti jį pažinojusių žmonių prisiminimai, istorikų mintys apie istorinį visai Lietuvai svarbų 1940 m. birželio 14–15 dienos Valstybės gynimo tarybos,

Skaityti toliau

Paminėtos generolo Jono Žemaičio-Vytauto 110-osios gimimo metinės (0)

Jonas Žemaitis-Vytautas | wikipedia.org nuotr.

Kovo 15 d. minint generolo Jono Žemaičio-Vytauto 110-ąsias gimimo metines Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje vyko iškilmingas minėjimas. Taip pat ir Jurbarko r., Šimkaičių girioje prie gen. Jono Žemaičio Vytauto vadavietės-bunkerio. Čia Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotojo pėstininkų bataliono kariai atliko šventinę atminimo salvę.

Jonas Žemaitis-Vytautas, okupuotos Lietuvos Prezidentas, yra drąsos, ištvermės ir ištikimybės visuotiniams laisvės ir Skaityti toliau

Lietuvos Knygnešio dienos minėjimas ir įamžinimas (video) (0)

Lietuvos knygnešiai | Šviesos miestelio bibliotekos nuotr.

Kovo 15 dieną, 13 val., Vilniaus Vytauto Didžiojo pirmojoje lietuvių gimnazijoje (Augustijonų g. 8), minint Lietuvos Knygnešio dieną iškilmingai atidaroma Knygnešių auditorija.

Renginio dienotvarkė:

13.10 val. iškilmingas Knygnešio dienos minėjimas gimnazijos aktų salėje;

14.00 val. iškilmingas Knygnešių auditorijos atidarymas (303 kabinetas); Skaityti toliau

Lietuvos paminėjimo Kvedlinburgo metraštyje 1010-osios metinės prisimintos konferencijoje (5)

Lietuvos paminėjimo Kvedlinburgo metraštyje 1010-osios metinės pagerbtos konferencijoje | gintarinesvajone.lt nuotr.

Kovo 9 d., Kauno įgulos karininkų ramovės Didžiojoje salėje, įvyko pirmasis oficialus renginys, skirtas Kovo 9-ąjai – Lietuvos vardo dienai ir Lietuvos paminėjimo Kvedlinburgo metraštyje 1010-osioms metinėms. Ji surengta Kauno įgulos karininkų ramovės ir Lietuvos moterų lygos iniciatyva (pirmininkė prof. Ona Voverienė). Konferencijoje sveikinimo žodį tarė Kauno vyskupijos emeritas arkivyskupas Sigitas Tamkevičius SJ, Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, o Kauno miesto savivaldybės mero Visvaldo Matijošaičio vardu, konferencijos dalyvius pasveikino mero pavaduotoja dr. Jūratė Elena Norvaišienė. Skaityti toliau

srtfondas Init Vilniaus metro pigūs skrydžiai

Kelionės lektuvubilietai.lt Pažintys Laistymo įranga Big Green Egg