Naujienų srautas (RSS) Alkas feisbuke

Žymos archyvas: istorija

Č. Iškauskas. Lenkų autonomijos idėjos – kaip nenumalšinamas troškulys… (1)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Lenkijos ir Lietuvos santykiai nuo neatmenamų laikų buvo ir yra sudėtingi. Istorikai primena, kad galbūt keletas Abiejų Tautų Respublikos (ATR arba Žečpospolitos) egzistavimo šimtmečių – nuo 1569 m. pasirašytos Liublino unijos iki III ATR padalijimo 1795 m. ir bendros 1791 m. gegužės 3-osios Konstitucijos – rodė šiokius tokius bendrumo ir konsolidacijos ženklus, tačiau tuomet lietuvių savimonė ribojosi vien bajorijos, o ne plačiųjų gyventojų sluoksnių interesais. Žinoma, galima akcentuoti bendras kovas prieš carizmą, dalyvavimą sukilimuose prieš caro priespaudą, netgi tam tikrus neilgus pasipriešinimo bolševizmui laikotarpius. Visa kita – ilgi politinio, karinio ir ekonominio susipriešinimo dešimtmečiai. Skaityti toliau

Dokumentinė juosta apie Lietuvą poeto Josifo Brodskio likime (video) (1)

Dokumentinė juosta – „Romas, Tomas ir Josifas“ | Studijos „Ketvirta versija“ nuotr.

Vasario 23 d., kino centre „Skalvija“ ir vasario 24 d., Vilniaus knygų mugėje, režisierė Lilija Vjugina ir poetas Tomas Venclova pristatys dokumentinės juostos „Romas, Tomas ir Josifas“ premjerą. Įkvepianti istorija apie lietuviškus pėdsakus Nobelio premijos laureato Josifo Brodskio likime, nukels į sovietinį laikmetį.

Tai – pirmas filmas apie lietuviškąjį J. Brodskio (1940-1996) gyvenimo tarpsnį. Pirmąsyk Vilniuje, sovietų valdžios persekiojamas rašytojas apsilankė 1966 metais. Poeto „romanas su Lietuva“ tęsėsi iki pat jo gyvenimo pabaigos. J. Brodskis yra prisipažinęs, jog kelionės į Lietuvą jam tapo organizmo poreikiu, Skaityti toliau

Justinas Marcinkevičius: kokį jį prisimename (4)

Justinas Marcinkevičius | Algimanto Aleksandravičiaus nuotr.

Vasario 23 dieną, penktadienį, 18 val., Vilniaus knygų mugėje, bus pristatoma knyga – „Justinas Marcinkevičius: kokį jį prisimename“. Renginyje dalyvaus literatūros kritikas Valentinas Sventickas, poeto dukra Jurga Marcinkevičiūtė, profesorė Viktorija Daujotytė, žurnalistas Audrius Siaurusevičius ir filosofas, rašytojas, publicistas Arvydas Juozaitis.

Didžiajai daliai Lietuvos žmonių gana pasakyti vardą ir pavardę – Justinas Marcinkevičius, – ir yra aišku, apie ką kalbama. Tai aukščiausias titulas, kokio gali sulaukti viešas žmogus. Skaityti toliau

G. Navaitis. Vasario 16-os šviesa (5)

Gediminas Navaitis | Asmeninė nuotr.

Metų pradžia, trys pirmieji metų mėnesiai – trys datos žyminčios Lietuvos istorijos lūžius – sausio 13-oji, vasario 16-oji ir kovo 11-oj. Vieną iš jų be kitų sunku įsivaizduoti. Kiekviena iš jų proga susimąstyti, prisiminti ir pabandyti suprasti.

Bandymas suprasti tai ir apsauga nuo Vasario 16-os apsisprendimo menkinimo, nuo vis iš naujo pasikartojančių mėginimų paversti šventę bandymu suvesti politines sąskaitas, paskleisti užuominą, kad su vokiečiais, su rusais ar dar su kuo nors būtų buvę… Skaityti toliau

KTU profesorius Vokietijos archyve aptikto neįprastas nuotraukas (0)

Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Artūras Keršys | Kauno technologijos universiteto (KTU) nuotr.

Artėjantis Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis ir rastas Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalas daugelį skatina aktyviau domėtis Lietuvos istorija.

Štai Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Artūras Keršys Leipcigo (Vokietija) miesto istorijos muziejaus skaitmeniniame archyve, neseniai rado dar nepublikuotų Lietuvos universiteto ištakas menančio pastato nuotraukų. Skaityti toliau

Vasario 16-osios šimtmečio eisena su deglais (9)

Vasario 16-osios eitynės | T. Jakučio nuotr.

Vasario 16 d., 18:00–20:00 val., Vilniuje, vyks vasario 16-osios šimtmečio eisena su deglais.

Lemtingąją 1918 metų, vasario 16-tosios, dieną Lietuvos valstybė buvo atkurta etninės tautos pagrindu, tačiau šiandien, Lietuvos valdantieji atsisako identiteto politikos.

Eitynių rengėjai mano, jog būti lietuviu yra pasirinkimas, visai kaip rinktis prekę prekybos centre. Prieš šimtmetį, taip pat buvo tokių, kurie ieškojo užuovėjos pas stipresnius, manydami, jog lietuvių tauta neverta turėti savo valstybingumą. Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Tauta nebuvo pakviesta į šimtmečio šventę (24)

Valdas Vasiliauskas | alkas.lt nuotr.

Mūsų kartai teko išskirtinė laimė sulaukti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio. Tai tikra likimo dovana, kuria galime džiaugtis ir didžiuotis laisvoje nepriklausomoje Lietuvoje. Tačiau ar džiaugiamės? Ar didžiuojamės? Ar Tauta, tikroji ir vienintelė Lietuvos valstybės steigėja, didžiuojasi savo kūriniu?

Juk nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo idėja, prieš šimtą metų subrendo ir iškilo iš pačių Tautos gelmių. Todėl nieko vertos buvo abejonės, ar Lietuvos Valstybės Taryba, paskelbusi Lietuvos nepriklausomybės aktą, išreiškė visos Tautos valią – Vasario 16-osios aktą kūnu pavertė Tauta, stojusi ginklu ginti trapios, ką tik užgimusios nepriklausomybės. Skaityti toliau

Kaip okupantai baiminosi Lietuvos nepriklausomybės 70-ečio (3)

Nepriklausomybės Akto pristatymas M.Mažvydo bibliotekoje | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Artėjant Vasario 16 Akto paskelbimo šimtmečiui Genocido ir rezistencijos tyrimo centras siūlo prisiminti, kaip prieš trisdešimt metų Komunistų partija ir KGB baiminosi Lietuvos nepriklausomybės 70-ečio. 

1988 m. vasario 8 d. LSSR KGB pirmininkas Eduardas Eismuntas savo operatyvinėje suvestinėje, siunčiamoje kitiems KGB skyriams, rašo:

„Vakarų reakcingi sluoksniai, pirmiausia JAV, vysto propagandines akcijas ryšium su Vasario 16-ą Lietuvos „nepriklausomybės“ paskelbimo 70-ečiu. Skaityti toliau

Operos „Prūsai“ dirigentas T. Ambrozaitis lieka „degti“ iki Premjeros (0)

Tomas Ambrozaitis | Asmeninio archyvo nuotr.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis sunkiai randa laiko pokalbiui apie vis artėjantį operos „Prūsai“ pristatymą visuomenei – premjerinį spektaklį.

Net susitarus savaitgalį tenka laukti valandą, nes paaiškėja, kad repeticijos vyksta kasdien ir po keletą kartų, vis norisi geriau ir tiksliau….

Dirigentas prisipažįsta, kad šiuo metu gyvena vien „prūsais“ ir noriai pasakoja apie tai: Skaityti toliau

100-mečio proga Lietuva pasauliui dovanoja 100 dainų (0)

100-mečio proga Lietuva pasauliui dovanoja 100 dainų | Valstybės atkūrimo šimtmečio sekretoriato nuotr.

Valstybės atkūrimo šimtmečio proga Lietuva dovanoja pasauliui išskirtinį 100 dainų rinkinį, kurį nuo šiandien galima išgirsti vienoje iš didžiausių muzikos internetu klausymosi platformų pasaulyje – oficialioje Lietuvos „Spotify“ paskyroje. Specialų grojaraštį sudaro įvairaus stiliaus ir skirtingo laikotarpio muzikiniai kūriniai – nuo folkloro ir klasikos, iki šiuolaikinės elektroninės muzikos atlikėjų.

100-mečio „Spotify“ grojaraštyje galima rasti M. K. Čiurlionio kompozicijų, Skaityti toliau

Kaune bus atidaryta paroda „100 reikšmingiausių Pirmosios Lietuvos Respublikos įvykių“ (0)

Paroda „100 reikšmingiausių įvykių“ | istorineprezidentura.lt nuotr.

Pirmoji Lietuvos Respublika (1918–1940 m.) sveikina viso pasaulio lietuvius, Lietuvos piliečius bei svečius ir kviečia susipažinti iš arčiau! Tik Istorinėje Prezidentūroje Kaune sužinosite begalę įdomių dalykų apie pagrindinius pirmųjų nepriklausomybės dešimtmečių herojus ir svarbiausiais įvykius. Suprasite, kad visi mūsų politinio, ekonominio, socialinio ir kultūrinio gyvenimo pagrindai buvo padėti toje jaunoje ir veržlioje valstybėje. Pažadame, kad atrasite daugybę priežasčių didžiuotis šia valstybe!

Skaityti toliau

Mažosios Lietuvos muziejus minės Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį (0)

Muziejus minės Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį | Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

Vasario 16 d., 13.00 val., Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda), atidaroma paroda „Nepriklausomybės diena. Vasario 16-osios minėjimas Klaipėdoje“ (veiks iki kovo 17 d.). Joje pristatoma savita, per ištisą šimtmetį nusidriekusi pagrindinės Lietuvos valstybės šventės minėjimo uostamiestyje istorija. Žadama, jog ši Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto kartu su muziejumi parengta kilnojamoji paroda vėliau keliaus po Klaipėdos mokyklas. Iškart po atidarymo vyks diskusija „1918-ieji Baltijos ir Vidurio Rytų Europos regione“. Skaityti toliau

V. Povilionis. Mano Vasario 16-oji visiems laikams su manimi (8)

Vidmantas Povilionis

1971-ųjų pabaigoje kartu su Medicinos instituto studentu Šarūnu Žukausku daugindami literatūrą ir ruošdami spaustuvę pogrindinei leidybai, pagalvojome, kad reikėtų palaikyti seną Kauno tradiciją ir priminti miestiečiams apie Vasario 16-osios metines. Nuo vaikystės buvome įpratę, kad tą dieną pasklisdavo kalbos apie iškeltą trispalvę ar išplatintus atsišaukimus. Atsitraukę nuo kitų darbų parašėme po atsišaukimą ir Šarūnas padarė jų fotografines kopijas.

1972 metų Vasario 16-osios išvakarėse po Kauno VI Forto rajono namų pašto dėžutes dviese su kitu draugu išplatinome keletą šimtų šitų mano rašytų atsišaukimų. Skaityti toliau

Lietuvos valstybės šimtmečio paminėjimo paroda (0)

Augustinas Voldemaras | Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Vasario 13 d. (antradienį), 16 val., Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, įvyks parodos „Vasario 16-osios Lietuva: nepriklausomos valstybės atkūrimas dokumentuose“ atidarymas.

Renginyje kalbės VDU prof. Liudas Mažylis, to laikmečio tyrėjai, istorikai dr. Algimantas Kasparavičius, dr. Vilma Bukaitė. Vinco Mykolaičio-Putino eilėraštį „Regėjimas“, parašytą 1918 m., šv. Velykų proga, skaitys Vytauto Didžiojo gimnazijos moksleiviai. Paroda veiks LMA Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1), vasario 12 – kovo 14 d. Skaityti toliau

Ką reiškia filmo „Pelėdų kalno“ simbolis – saga su raiteliu? (video) (2)

Arnas Danusas, suvaidinęs partizaną Šmelingą, pasirengusį geriau gauti kulką, nei kam nors atiduoti sagą su Vyčiu | Lietuvos kino centro nuotr.

Nuo vasario 16 d., šalies kino teatruose, bus rodoma istorinė drama – „Pelėdų kalnas“, remiama Lietuvos kino centro. Premjeros data parinkta neatsitiktinai – filmo kūrėjai kino juostą dedikuoja atkurtos Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį švenčiantiems žmonėms.

Partizanų vadas išrauna sagą su raitelio figūra. Jis jaudinasi, jo rankos dreba tariant žodžius: „Čia ne paprasta saga. Kai užaugsi, iš jos nusikalsi sidabro kulką, tada bet ką nugalėsi. Nori? O tu man už tai – šitą Lietuvos vėliavą. Uždengsiu ja krūtinę, ir priešo kulkos – atšoks kaip nuo šarvo“, – tai scena iš Audriaus Juzėno režisuotos istorinės dramos „Pelėdų kalnas“. Skaityti toliau

Lietuvos laisvės šaukliui Antanui Terleckui sukanka 90! (7)

Antanas Terleckas | archyvai.lt

Vasario 9 d. Antanas Terleckas, kovotojas už Lietuvos laisvę, aktyvus Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo dalyvis, politinis kalinys, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjas ir lyderis, pogrindinės spaudos leidėjas, Laisvės premijos laureatas, mini 90-ąjį jubiliejų.

Lietuvos ypatingasis archyvas garbingo A. Terlecko jubiliejaus proga parengė virtualią parodą „Lietuvos laisvės šaukliui Antanui Terleckui – 90“, kurioje eksponuojami Lietuvos ypatingajame archyve saugomų sovietinio saugumo sudarytų A. Terlecko baudžiamųjų bylų, agentūrinės-operatyvinės veiklos Skaityti toliau

10 faktų apie filmą „Pelėdų kalnas“ iš režisieriaus Audriaus Juzėno ir komandos lūpų (video) (0)

„Pelėdų Kalnas“ | Luko Juzėno nuotr.

Neabejojama, kad Audriaus Juzėno holivudinio stiliaus dramą „Pelėdų kalnas“ istorinė, patriotizmu ir vertybėmis tėvynei persmelkta kino juosta pritrauks ne tik minias lietuviško kino gerbėjų, bet ir kritikų. Natūralu, juk visiems neįtiksi.

Tačiau tam, kad geriau suprastume filmą ir režisieriaus kūrybą, Audrius Juzėnas ir jo komanda dalijasi 10 faktų, kurių tikrai nežinojote ar nepamatysite filme paprasta žiūrovo akimi: Skaityti toliau

P. Šimkavičius. Lietuviai pagerbė Latvijos 1991 metų Barikadų dienų aukas (0)

Šventiškai papuošti Marupės kultūros namai | P. Šimkavičiaus nuotr.

Sausio 13-ąją, pagerbėme žuvusius Lietuvos laisvės gynėjus languose uždegdami žvakutes, o Nepriklausomybės aikštėje, prie televizijos bokšto ir šalia Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pastato – atminimo laužus.

1991 m., sausio mėnesį, mes buvome ne vieni, kartu su mumis kovojo ir Latvija, kuri taip pat krauju apgynė savo šalies laisvę.

Prisiminti tą lemtingą sausį žuvusius už Lietuvos ir Latvijos laisvę piliečius Skaityti toliau

Įvyko istorinio kino filmo „Pelėdų kalnas“ premjera Kaune (video) (4)

„Peledų Kalnas“ | Luko Juzėno nuotr.

Vasario 5 d. vakare, Kauno valstybiniame muzikiniame teatre, įvyko pirmoji iš dviejų režisieriaus Audriaus Juzėno istorinio kino filmo „Pelėdų kalnas“ premjerų.

Išankstiniame padėkos vakare, skirtame Kauno miestui, pirmadienio vakarą apsilankė bei galimybės pirmiems peržiūrėti ir įvertinti filmą nepraleido ir garsioji amerikiečių Balų (Ballų) šeima.

Anot rengėjų, tai buvo puiki proga pasauliui pranešti apie kino filmą, tad specialiai jiems buvo pasirūpinta ir sinchroniniu vertimu. Skaityti toliau

Vydūnas. Politikos kritika (3)

Vydūnas | Archyvinė nuotr.

Valdžiavos[1] vyriausybė yra branduolys tų tautos jėgų, kurios nustato tautos gyvenimo lytis, nustato pačių tautos žmonių santykiavimą ir priruošia savo tautos santykius su kitomis tautomis. Aišku, kad šitos tautos jėgos labai daug reiškia tautos gyvatoj[2] ir gyvenimui. Jos gali tautą silpninti ir gali jos gyvenimo eigą pasunkint arba smagint. Todėl ir visi gyvesni tautos žmonės žiūri labai akylai į tai, ką vyriausybė daro, ir tūli apie tai prasitaria. Nori, kad vyriausybė kitaip veiktų. Be abejonės, tai yra uždavinys kiekvieno tautos sūnaus, kurs tiek turi proto ar gal net išminties, kad galėtų ir suprasti, kas gera ar bloga vyriausybės darbuose. Skaityti toliau

Valstybės atkūrimo 100-mečiui skirtoje diskusijoje – apie signatarų indėlį kuriant Lietuvos Respubliką (0)

Valstybės atkūrimo 100-mečiui skirtoje diskusijoje – apie signatarų indėlį kuriant Lietuvos Respubliką | Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos nuotr.

Vasario 9 d., penktadienį, Seime, rengiama Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skirta apskritojo stalo diskusija – „Vieni iš daugelio: Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų indėlis kuriant Lietuvos Respubliką“.

Renginys vyks Konstitucijos salėje (Seimo I rūmai), pradžia – 11 val.

Diskusijos dalyvius pasveikins Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė, Skaityti toliau

„Iš savo varpinės“: Klaipėdos sukilimas. Ko nerašo vadovėliai (video) (4)

Laidos stop kadras

Prieš kelias dienas minėjome Klaipėdos sukilimo 95-ąsias metines. Lyg ir daug laiko praėjo, tačiau tuometiniai įvykiai komentuojami ypač šykščiai, o kai kurių istorikų tiesiog suprimityvinami iki versijos esą tai buvo vietinis įvykis, sąlygotas Klaipėdos lietuvių noro prisijungti prie Lietuvos.

Iš atsivėrusių istorinių dokumentų ir dalyvių prisiminimų mes matome kur kas platesnį vaizdą. Pirmiausia tai labai įdomūs slaptosios diplomatijos žaidimai, kuriuose dalyvavo net kelios valstybės. Skaityti toliau

K. Masiulis. Vasario 16 sutiksime su Vyčio vėliava (25)

Vyčio vėliava virš Lukiškių aikštės | Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Šis tekstas nebus apie tai, kuri vėliava – Vyčio ar Tautinė – yra geresnė. Šis tekstas bus apie turtingą paveldą Vytį, kurį turime jau 700 metų, kuris buvo labai svarbus ir Vasario 16, ir tarpukariu, ir pokariu ir apie kurį galime telkti savo valstybę. Seimas sausio mėnesį žengė dar vieną simbolinį žingsnį ir praplėtė Vyčio vėliavos naudojimą, taigi šį puikų simbolį matysime dar dažniau.

Vyčio vėliavą laimėjo žmonės

Skaityti toliau

„Stebuklas“ atkeliauja į namus (video) (0)

Kadras iš filmo „Stebuklas“ | M. Astrausko nuotr.

Prieš 25 metus, kuomet vyko filmo „Stebuklas“ veiksmas, norint pamatyti naujesnį filmą tekdavo iš nelegalių punktų nuomotis perrašytą VHS kasetę ir kooperuotis pas draugą ar giminaitį, kuris turėjo videomagnetofoną. Šiandien, šie tam tikrą nostalgiją keliantys nepatogumai išnyko – mėgautis naujausiais filmais įmanoma neišeinant iš namų.

 Neseniai kino teatrus pasiekusi lietuviška tragikomedija „Stebuklas“ iš didžiųjų Lietuvos ekranų persikelia tiesiai į žiūrovų namus. Nuo šiandienos, išmaniosios televizijos „Telia“ žiūrovai filmą galės pamatyti patogiai įsitaisę ant sofos. Skaityti toliau

Grėsminga klaipėdiečių opera „Prūsai“: „išnykusiųjų atminimui, nykstančiųjų perspėjimui“ (0)

Stasys Domarkas | Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro nuotr.

Vasario 17-ąją, Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras vasario pristato Giedriaus Kuprevičiaus operą „Prūsai“. Apie antrą kartą žymiai valstybės datai pažymėti Klaipėdoje statomą spektaklį pasakoja šalies dirigentas, dirigavęs ir pirmajam „Prūsų“ pastatymui, Stasys Domarkas.

1997 m., Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre pastatyta G. Kuprevičiaus opera „Prūsai“ – pirmoji lietuviška opera istorine-patriotine tematika Lietuvoje po Nepriklausomybės atkūrimo. Skaityti toliau

B. Giedraitienė restauravo pergamentą su trijų Radvilų parašais (0)

Pergamentas su trijų Radvilų parašais | V. Kulikauskienės nuotr.

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje restauruotas išskirtinis dokumentas – pergamentas, išsaugojęs mums trijų garsių Radvilų giminės vyrų parašus. Tai Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilos Rudojo raštas, išduotas Vilniuje 1577 m., vasario 15 d. Dokumentą restauravo aukščiausios kategorijos restauratorė Birutė Giedraitienė. Šiuo raštu Vilniaus vaivada M. Radvila Rudasis patvirtino Vilniaus evangelikų reformatų bendruomenei pardavęs sklypą bažnyčios statybai. Tai viena iš dviejų LMA Vrublevskių bibliotekoje saugomų privilegijų, pasirašytų M. Radvilos Rudojo. Be jo, dokumentą pasirašė abu jo sūnūs: Kristupas ir Mikalojus. Skaityti toliau

Palangos turizmo informacijos centras parengė išskirtinį leidinį apie žydų paveldą (0)

Palanga.lt nuotr.

Lietuvoje nerasime miesto ar miestelio be žydų kultūros ženklų. Palangoje žydai gyveno nuo XV a. antrosios pusės. 1487 m. Palangoje jau veikė žydų laidojimo brolija Chevra Kadiša, todėl šis faktas leidžia teigti, kad miestelyje jau buvo žydų bendruomenė. XVII a. žydai sudarė nemažą Palangos gyventojų dalį, jie savo darbais stengėsi nedidelę gyvenvietę paversti klestinčiu miestu.

Palangos žydų bendruomenės istorijos tematika susilaukė nedaug specialistų tyrinėjimų ir sistemingai vis dar nėra išnagrinėta. Skaityti toliau

Genocidą išgyvenusio čigonų berniuko istorija – knygos „Esu Karolis“ pristatyme (0)

Holokaustą išgyvenusio romų berniuko istorija – knygos „Esu Karolis“ pristatyme | Tautinių mažumų departamento nuotr.

Sausio 29 d., 12.30 val. Tautinių mažumų departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Raugyklos g. 25, Vilniuje, vyks knygos „Esu Karolis“ pristatymas.

Sausio 29-ąją, minint Tarptautinę holokausto aukų atminimo dieną, Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės kartu su Lenkijos institutu kviečia į knygos „Esu Karolis“ pristatymą.

„Esu Karolis“ (originalus pavadinimas „Mietek na wojnie“) – tai Natalijos Gancažos (Natalijos Gancarz) parašyta ir iliustratorės Dianos Karpovičės (Dianos Karpowicz) Skaityti toliau

G. Karosas. Tautinė Lietuva: kelias į namus (15)

Gintaras Karosas | asmen. nuotr.

Pasitinkame Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmečio jubiliejų. Tai ypatinga data mūsų valstybės gyvenime. Valstybės, kuri prieš šimtą metų 1918 m. vasario 16-ąją atgimė: vieni sako, kad tai stebuklas, kiti – kad tai padaryti pavyko didžiulėmis mūsų Tautos šviesuolių pastangomis. Stebuklai neįvyksta savaime. Jie būna tada, kai tikėjimas ar nuoširdžios pastangos peržengia įtikinamumo kritinę ribą. Tada, daugiau kaip prieš šimtmetį, Tautos šviesuolių, rašančių ir kviečiančių Sąjūdžiui, nebuvo daug. Jie budino Tautą. Kiti, tylieji, prisidėjo prie mūsų valstybės atkūrimo kitaip: knygnešiai, Skaityti toliau

Panevėžio muziejuje J. Ambraškos fotografijų paroda „Mano kaimas“ ir „Mano miestas“ (0)

Panevėžio muziejuje Jono Ambraškos fotografijų paroda „Mano kaimas“ ir „Mano miestas“ | Panevėžio kraštotyros muziejaus nuotr.

Nuo sausio 23 iki vasario 28 d., Panevėžio kraštotyros muziejuje, veikia Jono Ambraškos dviejų dalių paroda „Mano kaimas“ ir „Mano miestas“, skirta autoriaus 90-osioms gimimo metinėms paminėti.

„Mano kaimas“

Jonas Ambraška visa savo esybe buvo suaugęs su tėvų ir protėvių žeme. Iš Lepariškio kaimo netoli Ėriškių bažnytkaimio Panevėžio rajone, kilusiam fotografui viena iš temų buvo gimtinė. Jo fotografijose, užfiksuotas kaimas – jo jaunystės kaimas. Skaityti toliau

srtfondas Init Vilniaus metro pigūs skrydžiai

Batai Baldai Srotas24.co.uk