Žymos archyvas: istorija

D. Žuromskienė. Gyvas tarpininkas tarp žmogaus ir dangaus (0)

Ąžuolas | wikipedia.org nuotr.

Žiema. Rodos, visas pasaulis baltas ir gražus. Dieve, koks puikus Tavo sumanymas!  O kad  už plastikinio lango  nebūtų automobilių dujų, smogo, amžino skubėjimo…

Žmogui trūksta gamtos, trūksta gamtos laiko, kurio tėkmė amžina ir niekur neskubanti.

Kažkur medis visas apsnigtas ir vienišas,dar visiškai nuogas,  „venom“ juodom, žiūri  į artėjančius saulės žingsnius ir stebisi mūsų gyvenimais. Mėgsta medis žiūrėti į kelią – atsimena visus kelelius, visus posūkius, ne vieną šimtmetį skaičiuoja Skaityti toliau

Pirmą kartą Lietuvoje 3D virtualiojoje erdvėje galima bus nusikelti į šimtmečių praeitį (0)

Vilnius | vipcommunications.lt nuotr.

Pradėdamas naujus metus ir minėdamas savo aštuntąjį gimtadienį, Valdovų rūmų muziejus pirmasis šalyje savo lankytojams pristato galimybę 3D virtualioje erdvėje šimtmečiais nusikelti į praeitį ir pamatyti, kaip istoriškai keitėsi Vilniaus pilių teritorija, Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija nuo XIII a. iki šių dienų. Tai leidžia suvokti istorinio lobyno, eksponuojamo Valdovų rūmų muziejuje, svarbą.

Aštuonių minučių trukmės virtualioje 3D projekcijoje, sukurtoje remiantis Valdovų rūmų Skaityti toliau

Palangos kurorto muziejus primins vikingų epochą Lietuvoje (0)

wikimedia.org nuotr.

Sausio 19 d., ketvirtadienį, 17 val. Palangos kurorto muziejuje (vila „Anapilis“, Birutės al. 34A) – susitikimas su akademiku, profesoriumi, habilituotu daktaru, Palangos miesto garbės piliečiu Vladu Žulkumi. Renginys – nemokamas.

 „Jūros istorijos. Vikingų epocha Lietuvoje“ – pirmasis pokalbių su žymiais palangiškiais jūrine tema ciklo renginys, rengiamas Palangos kurorto muziejaus. Į susitikimus su ypatingais svečiais – jūros ir mokslo žmonėmis, pristatysiančiais jūros įkvėptas istorijas, visuomenė kviečiama kiekvieną ketvirtadienį iki vasario 16 dienos. Skaityti toliau

Karininkų ramovėje vyks T.Baranausko ir G.Zabielos knygos „Saulės mūšio pėdsakų paieškos“ pristatymas (0)

Tomo Baranausko ir Gintauto Zabielos knyga „Saulės mūšio pėdsakų paieškos“ | rengėjų nuotr.

Sausio 18 d. 18 val. Vilniaus įgulos karininkų ramovėje (Pamėnkalnio g. 13, Vilniuje) vyks Tomo Baranausko ir Gintauto Zabielos knygos „Saulės mūšio pėdsakų paieškos“ pristatymas.

1236 m. rugsėjo 22 d. įvykęs Saulės mūšis buvo pirmasis didelis lietuvių laimėtas mūšis. Kartu tai yra vienas iš trijų (greta Durbės ir Žalgirio) didžiųjų viduramžių mūšių, įtrauktų į atmintinų dienų sąrašą.

Pernai Seimo nutarimu buvo minimi Saulės mūšio metai. 2015-2016 m. Lietuvos archeologijos draugija, vykdė tyrimų projektą „Saulės mūšio pėdsakų paieškos“, kurį rėmė Skaityti toliau

Įdomusis paveldas. Panemunės pilis: pavadinimų daug, pilis – vienintelė! (0)

turistopasaulis.lt nuotr.

Panemunės ar Eperješų? O gal Gelgaudų? Eleonoravos, Vytėnų ar tiesiog Zomkaus? Skirtingose epochose labai įvairiai vadinta, Panemunės pilis yra vėl atgavusi savo pirminį pavadinimą.

Perskaitę Vilniaus dailės akademijos knygelę „Panemunės pilis: įdomusis paveldas“ sužinosite visas pilies kaitos peripetijas: statybas ir perstatymus, nuosmukius ir pakilimus keičiantis šeimininkams.

Leidinys skirtas vienam iš svarbesnių Lietuvos paveldo objektų – piliai, kurios legendinė istorija siekia net kunigaikščio Vytenio laikus, o dokumentuota prasideda 1597 m., vengrų kilmės dvarininkui Janušui Eperješui pradėjus statyti mūrinę pilį. Skaityti toliau

A. Butkus. Identitetas, istorija ir politika (51)

Alvydas Butkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę (1990), pasirodė naujų lietuvio tapatybės vertinimų, kuriuos  ėmė skleisti kai kurie Lietuvos istorikai. Jie buvo ištraukti  iš Lietuvos istorijos lenkiškųjų, neplatintų iki tol ideologiniais ar politiniais sumetimais (tiek tarpukariu, tiek sovietmečiu). Kai kuriuos teiginius keliais sakiniais galima  apibendrinti taip:

  • Lietuviai dėl vėlyvo krikšto atsiliko nuo kitų Europos tautų ir tik lenkų dėka ėmė kultūrėti, tačiau iki galo to nepadarė, nes dalis liko įsitvėrę gimtosios, o ne lenkų Skaityti toliau

Sausio 13-ąją Kaunas pasitiks simboline eisena, pokalbiais ir atminties laužais (0)

sausio_13_atminimo__lenta_ktu-lt

Kauno technologijos universitetas (KTU) organizuoja renginių ciklą Sausio 13-osios įvykiams prisiminti. Laisvės gynėjų dienos renginių tema yra „Laisvė – ką ji mums reiškia šiandien?“. Prie jų prisijungti raginami ne tik KTU studentai, bet ir miesto bendruomenė.  

Renginiais siekiama ne tik priminti prieš 26 metus aukų pareikalavusius kruvinus įvykius, bet ir vieningai pasidžiaugti iškovotos laisvės jausmu.

Skaityti toliau

Naujieji pašto ženklai primins išskirtines istorines sukaktis (0)

Pašto ženklai | Lietuvos pašto nuotr.

Šiais metais, Lietuvos paštas planuoja išleisti 25 naujoviškus pašto ženklus. Ant šių pašto ženklų bus pavaizduotos Lietuvai ir visam pasauliui svarbios istorinės sukaktys, šalį garsinantys asmenys, išskirtinės kultūros bei gamtos paveldo vertybės.

„Įprasta, kad – pašto ženklas yra tik mokos ženklas, liudijantis apmokėtą laiško siuntimo paslaugą. Tačiau, šio lipnaus popierėlio reikšmė – išskirtinė. Pašto ženklas yra šalį, jos žmones ir istoriją, kultūros ir mokslo pasiekimus pristatančios žinios nešėjas. Šiemet, išleidę naujuosius Skaityti toliau

D. Boguševičius. Istorija nevilties amžiuje (13)

Domas Boguševičius | ktu.edu nuotr.

Per dvylika metų nuo 2004-ųjų iki šiemet istorijos valstybinį brandos egzaminą laikančiųjų skaičius sumažėjo nuo maždaug 17,5 iki 10 tūkstančių. Todėl totalitarinio patriotizmo šalininkai šaukia: „Istorijos egzaminas turi būti privalomas!“ Panašu, kad jie nuoširdžiai tiki galimybe biurokratinės prievartos ir kontrolės priemonėmis atkurti disciplinos prestižą ir sustiprinti patriotinius jaunimo jausmus.

Matyt, panašūs socialinės inžinerijos atstovai, Švietimo ir mokslo ministerijoje šiomis dienomis strategavę Lietuvos piliečio ugdymo prioritetus, paskelbė: „Europos vertybių tyrimo duomenys, paskelbti 2012 m., Skaityti toliau

D. Kaniavienė. Atminties būtinybė: Antano Smetonos požiūris į paminklus (10)

Antanas Smetona | istorineprezidentura.lt nuotr.

Antanas Smetona garsus ne tik kaip pirmasis Lietuvos Prezidentas, bet ir kaip iškilus humanitaras. Jam rūpėjo švietimas, knygos, kalbos būvis ir… paminklai. Jei reikėtų apibendrinti šį jo asmenybės interesų lauką, turbūt trumpai būtų galima tai įvardinti siekiu išsaugoti visuomenės atmintį apie rūpimus reiškinius, asmenis.

Juolab, ne taip senai dar buvusi vadinamoji Aušros gadynės [1] patirtis, kai nors ir drausta lietuviška spauda, tačiau sunkiai, romantiškomis praeities istorijomis pasiramsčiuodama, spraudėsi į valstiečių sąmonę, taip padėdama joje atlikti virsmą – įdiegti svajonę apie laisvės galimybę. Po daugiau nei šimtmetį besitęsiančio carų jungo gniaužtų, Skaityti toliau

Visuomenininkai ir Birželio sukilimo dalyviai reikalauja palikti K. Škirpos gatvės pavadinimą (5)

Kazys_Skirpa_wikipedija.org

Daugiau nei 10 visuomeninių organizacijų kreipėsi į Vilniaus merą Remigijų Šimašių ir Vilniaus miesto pavadinimų, paminklų ir atminimo lentų komisiją, reikalaudamos palikti esamą Vilniaus Kazio Škirpos alėjos pavadinimą. Inicijuotą Kreipimąsi pasirašė ir Birželio sukilimo dalyviai Jonas Algirdas Antanaitis ir Alfonsas Žaldokas.

Pareiškimo autoriai atkreipia dėmesį, kad K. Škirpos nuopelnai įtvirtinant ir mėginant atkurti Lietuvos valstybingumą, kurie ir yra pagerbiami pavadinant gatvę jo vardu, yra akivaizdūs ir neginčijami net jo kritikų. Nėra jokių istorinių duomenų apkaltinti K. Škirpą nei tiesioginiu dalyvavimu Holokauste, nei žudynių kurstymu. Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: Vincas Martinkėnas. Vilniaus ir jo apylinkių čiabuviai (14)

vincas-martinkenas_mab-lt

V. Martinkėnas, V. Vilniaus ir jo apylinkių čiabuviai, Vilnius, 1990, 25 p. Ištraukos.

1940 metais, kai dirbau Vilniaus Adomo Mickevičiaus gimnazijoje, Lietuvos švietimo ministerija pavedė man parašyti lenkiškai brošiūrą apie Vilniaus krašto gyventojų, nebemokančių lietuviškai, kilmę. Tų pačių metų birželio mėnesį brošiūra buvo išspausdinta Vilniaus spaustuvėje „Ruch“. Bet prasidėjus birželio 15 d. įvykiams, visas jos tiražas žuvo. 49 metams prabėgus, toji brošiūra, galima sakyti, neprarado savo aktualumo. Čia pateikiamas lietuviškas jos variantas. Skaityti toliau

Palangoje archeologai rado XVI amžiaus dvarvietės pamatus (0)

Palanga.lt nuotr.

Palangos miesto centre, greta Koncertų salės ir Kurhauzo archeologai aptiko XVI amžiaus pastato liekanų bei nemažai vertingų radinių, dar kartą patvirtinančių, kad jau XVI amžiuje Palanga nebuvo mažas žvejų kaimelis.

Radiniai aptikti šalia rekonstruojamos Grafų Tiškevičių alėjos esančiame skvere – čia atkasti masyvūs mūriniai pastato pamatai, rasta sidabrinių monetų. Tarp archeologų radinių – ir žirgo žemaituko griaučiai bei jau vėlesniais laikais čia palaidotų žmonių kaulai. Skaityti toliau

Lietuvos diplomato knyga – tarp dešimties geriausių istorinių knygų Lenkijoje (0)

URM nuotr.

Lenkijos nacionalinės bibliotekos Krasinskių rūmuose gruodžio 9 dieną įvyko iškilmingas geriausios metų istorinės knygos paskelbimas. Tarp dešimties knygų pristatytų garbingam Kazimiero Močarskio (Kazimierz Moczarski) apdovanojimui gauti pateko ir Lietuvos diplomato Audriaus Žulio knyga „Lenkija Lietuvos užsienio politikoje 1938–1939 m. Diplomatijos istorijos studija“.

Zofijos ir Kazimiero Močarskio fondas, Lenkijos nacionalinis kultūros centras ir rėmėjai jau aštuntus metus rengia šį konkursą. Pristatytas knygas įvertino iš žinomų istorikų sudaryta komisija.

Skaityti toliau

Bus pristatyta nauja R. Balkutės knyga „Raganų kalnas“ (0)

r-balkutes-knyga-raganos-kalnas

Gruodžio 17 d. 15 val.  Molėtų r. Joniškio bendruomenės centro salėje vyks garsios liaudies medicinos ir magijos tyrinėtojos Ritos Balkutės knygos „Raganų kalnas“ pristatymas.

Rita Balkutė daugiau kaip 30 metų tyrinėja mūsų krašto istoriją, jo žmones. Knygoje „Raganos kalnas“ (sakmės ir pasakojimai apie Molėtų rajono Joniškio apylinkių mitologines ir sakralines vietas)“ ji pristato žmonių atmintyje išsaugotą tikrą sakmių, padavimų ir tikėjimų, kurių dalis sietina su senuoju lietuvių pasaulėvaizdžiu, lobį. Tai paslaptingos istorijos apie raganų supiltus kalnus, akmenyse įspaustas pėdas, degantį auksą, velnio neštus akmenis, ant kalnų dainuojančias raganas, tarmiškai papasakotos šio krašto gyventojų. Skaityti toliau

Jau teks atsisveikinti ir su „litiniais“ pašto ženklais (2)

Lietuvos pašto nuotr.

Lietuvos paštas paskelbė, kad nuo 2017 metų jau liks galioti tik euro pažymėti pašto ženklai. Gyventojai, turintys užsilikusių pašto ženklų, kurių vertė nurodyta litais, turėtų suskubti apmokėti siunčiamas pašto siuntas ar išsaugoti „litinius“ pašto ženklus, kurie, pasak Lietuvos pašto direkcijos, netrukus taps istorine vertybe.

Vilniaus centriniame pašte pristatoma pašto ženklų paroda Lito nominalo pašto ženklai 1990-2014 m. Parodoje bus galima išvysti visus per nepriklausomos Lietuvos metus leistus pašto ženklus kurių vertė žymima litais.

Šie pašto ženklai – tautos istorijos veidrodis, kuriame atsispinti ryškiausi įvykiai, sukaktys, mokslo, meno ir kultūros pasiekimai… Su „litiniais“ pašto ženklais Lietuvos paštas Skaityti toliau

A. Samalavičius. Nepakeliama „architektūrinių kalvų“ lengvybė (10)

vilniaus-panorama-a-samalaviciaus-nuotrt

Tiek greitkeliai, tiek dangoraižių statyba rodo puikius techninius darbų organizavimo ir praktinio planavimo gebėjimus kartu su paralyžiuojančia socialinės kompetencijos ir kultūrinio raštingumo stoka. /Levis Mumfordas (Lewi Mumford)/

Vilniaus miestovaizdis, dar visai neseniai garsėjęs nepaprastai subtiliu gamtos ir architektūros formų santykiu, nepriekaištinga šių dviejų elementų pusiausvyra, įspūdingomis sostinės ir aplinkinių vietovių panoramomis, pastaraisiais dešimtmečiais pakito iš esmės. Gebėjęs išsaugoti savastį per visas praėjusio amžiaus istorines kolizijas, vos per ketvirtį amžiaus jis įgavo daugybę atgrasių, niūrių bruožų. Skaityti toliau

„Misija Sibiras“ dalyviai Prahoje pristatė savo asmenines patirtis (1)

URM nuotr.

Lietuvos ambasada Čekijoje kartu su CEELI (Vidurio ir Rytų Europos teisės iniciatyvos) institutu Prahoje gruodžio 6 dieną surengė projekto „Misija Sibiras“ pristatymą, kurio metu atidaryta misijos dešimtmečio fotografijų paroda ir surengta diskusija.

Skaityti toliau

Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia į R. Paknio paroda „Išlikęs laikas. LDK mūrų istorijos“ (0)

Parodos rengėjų nuotr.

Gruodžio 8 d. 17.30 val. Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Naujajame arsenale, Arsenalo g. 1, atidaroma Raimondo Paknio fotografijų paroda „Išlikęs laikas. LDK mūrų istorijos“. Paroda veiks iki 2017 m. sausio 9 d.

Fotografo Raimondo Paknio vardas paprastai siejamas su leidyba: jo leidyklos istorija prasidėjo 1993-iaisiais nuo didžiulio pasisekimo sulaukusio albumo Lietuvos bažnyčių menas, parengto kartu su kolega Arūnu Baltėnu. Netrukus pasirodė vėlgi abiejų fotografų leidinys Senoji lietuvių skulptūra. R. Paknio leidykla užsiėmė teritoriją ir jau beveik ketvirtį amžiaus jos neapleidžia. Skaityti toliau

V. Sinica. Istorijos perrašymas: būtina skubiai pasmerkti Vincą Kudirką (9)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Pamenate, 2015-aisiais mėginta „nuvainikuoti“ tremtinį, kankinį ir nepriklausomybės gynėją Joną Noreiką-„Vėtrą“, kurio garbei esą nevertai kabo atminimo lenta ant Mokslų akademijos bibliotekos? Tąsyk nepavyko. Šiemet atėjo kito nepriklausomybės gynėjo, savanorio ir diplomato Kazio Škirpos eilė. Pasirodo, jo vardu nevertai pavadinta gatvė Vilniuje. Pernai tokia pati akcija inicijuota Kaune. 

Nelemtasis Birželio sukilimas

Lietuvių rezistentų kaltės Holokauste ieškantys ir ją pabrėžiantys istorikai, Lietuvos žydų bendruomenės nariai ir šiaip socialiniai aktyvistai ne pirmą kartą dėsningai nusitaiko į Skaityti toliau

Apie narsiausius iš narsiausių. „Terra Jatwezenorum“ 2016 metraščio sutiktuvės (programa) (1)

leidėjų nuotr.

Gruodžio 10 d. Punske vyks Istorijos paveldo konferencija ir „Jotvingių krašto“ metraščio (8 tomo) sutiktuvės.

Visam laikui nutilo jotvingių šneka, giesmės ir raudos, buvo sunaikintos jų gyvenvietės ir sudegintos pilys. Liko piliakalniai, pilkapiai, pasakojantys apie narsiausios iš narsiausių baltų genčių gyvenimą ir lemtį.

Lenkijos lietuvių „Aušros“ leidyklos Punske rūpesčiu jotvingiai žiemos pradžioj išnyra iš istorijos ūkų – jau aštuntus metus iš eilės.

„Terra Jatwezenorum“ („Jotvingių kraštas“) –tai tęstinis tarpregioninis, tarpvalstybinis jotvingių krašto istorijos paveldo metraštis, Skaityti toliau

„Auksinio scenos kryžiaus“ laimėtojas D. Jankauskas: Rezultatas pasiektas, jei vaidmuo įtikino (0)

filmo-savanoriai-kadras-jankauskas_kureju-nuotr

Jaunosios kartos teatro aktorius, „Auksinio scenos kryžiaus“ laimėtojas Dainius Jankauskas televizijoje save vis dar laiko naujoku. Tačiau neturtingo ūkininko Mykolo vaidmenį istoriniame seriale „Laisvės kaina. Savanoriai“ atlikęs vaikinas jį vadina išskirtiniu ir itin svarbiu.  Su scenos subtilybėmis dar vaikystėje susipažinęs aktorius apie nueitą kelią ir vaidmenis pasakoja atvirame interviu.

Pirmadienio vakarą 21.30 val. LRT televizijos žiūrovai turės galimybę išvysti jau penktąją serialo „Laisvės kaina. Savanoriai“ seriją. Įtraukiantis televizijos filmas pasakoja apie 1918 metų Nepriklausomybės akto pasirašymą, kariuomenės steigimąsi ir gražią, jausmingą meilės ir draugystės istoriją. Skaityti toliau

J. Streičas. Europos humanizmas yra pavojingas (0)

Janis Streičas | U. Žilytės pieš.

Janis Streičas, garsus latvių kino režisierius, rugsėjo 26 d. atšventė 80-metį. Populiariausi jo filmai – „Svetimos aistros“, „Teatras“, „Joninių nakties spalvos limuzinas“, „Žmogaus vaikas“, „Rudolfo palikimas“. Dabar užsiima tapyba, organizuoja plenerus Dzūkijoje, Veisiejuose. Dažnai lankosi sodyboje prie Kapčiamiesčio. Jo žmona Vida yra lietuvė, dukra Viktorija – Kauno muzikinio teatro aktorė ir dainininkė. Tad visai suprantamas jo prisipažinimas: „Taip, aš esu beveik lietuvis…“

– Sakoma, kad latgaliai skiriasi nuo kitų latvių, nežinia kuo jie dedasi!

Nereikia klausytis kvailų šnekų. Lat­galiai yra pagrindinė gentis, davusi Lat­vijai vardą, vėliavą ir kalbą, augusi kultūros vystymosi kelyje, sąlytyje su Europa, su kitomis tautomis, su lyviais, kuršiais, vokiečiais. Skaityti toliau

Seime atidaroma paroda „Lietuvos Nepriklausomybė – nuolatinis budėjimas: Justinui Staugaičiui –150“ (0)

j-_staugaitis_lrs-lt

Lapkričio 23 d., trečiadienį, 10.30 val. Seimo Vitražo galerijoje Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis atvers parodą „Lietuvos Nepriklausomybė – nuolatinis budėjimas: Justinui Staugaičiui –150“. Paroda skiriama arėjančiam Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui.

Parodoje eksponuojamos nuotraukos, dokumentai ir leidiniai iš Lietuvos archyvų, muziejų ir bibliotekų rinkinių, taip pat iš vyskupo Justino Staugaičio giminaičių prof. Audronės Juodaitytės, Elenos ir Dariaus Staugaičių privačių kolekcijų.

Minint Justino Staugaičio gimimo 150-ąsias gimimo metines ekspozicijoje atskleidžiamos Justino Staugaičio biografijoje glaudžiai persipinančios Skaityti toliau

Naujame G. Viliūnės istoriniame romane – XIX a. aukštuomenės gyvenimas iš arti (0)

imperatoriaus-meiluze1Kartais geriausias siužetas įtraukiančiam ir įspūdingam romanui yra tikri, nesuklastoti faktai. Būtent tokia yra ir Sofijos Tyzenhauzaitės gyvenimo istorija: gyvenusi XIX a., rašiusi istorinius romanus apie Lietuvą, ištekėjusi už prancūzų grafo, tačiau bejėgiškai pamilusi imperatorių Aleksandrą I-ąjį… Istorinį romaną, kurį jo autorė Gina Viliūnė sukūrė remdamasi amžininkų memuarais, išleido leidykla „Alma littera“. Pasak autorės, nors romanas ir yra grožinis kūrinys, jame nupasakojami tikri įvykiai, o beveik visi pristatomi veikėjai – istorinės asmenybės, kurių centre atsiduria ir du garsiausi XIX amžiaus vyrai – imperatorius Napoleonas Bonapartas ir Aleksandras I. Skaityti toliau

Diskusija apie atminties politiką ir klaidingus „atminties kodus“ (4)

lenkijos-institutas-vilniujeIstorinei politikai ir atminties politikai skiriama labai svarbi vieta kiekvienos tautos viešajame diskurse, taip pat ir lenkų, ir lietuvių tautose. Vis dažniau diskusijose, žiniasklaidoje, mokslinėse publikacijose pasirodo vadinamieji „klaidingi atminties kodai“, deformuojantys arba klaidinantys atminties apie tarptautinius nusikaltimus tema. Labai dažnai nusikaltimų kaltininkais vaizduojamos jų aukos, taip iškreipiama atsakomybė už veiksmus. Klaidingi kodai neleidžia jaunajai kartai suformuoti tinkamo požiūrio į praeitį bei į dabarties įvykius.

Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: N. Vaišnytė. Balatnos (Varanavo) apylinkių istorija (1)

varanavas-voranava_wikimapia-org

Iš Nijolės Vaišnytės straipsnio „Balatnos (Varanavo) apylinkės: istorija, kultūra ir kalba iš Ramaškonių gyventojų lūpų“ (Lydos krašto lietuviai, II. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2002, p. 545–556). Ištraukos.

Teritoriškai šios žemės dabar priklauso Baltarusijos Respublikai, tačiau ligi šiol daugelį kaimų nenutrūkstamas dvasinis ryšys sieja su Lietuva. Tai rytinė Balatnos (Varanavo) rajono dalis, kur kiekvienoje apylinkėje rastume kaimų, išsaugojusių baltišką kultūrą, turinčią daug archajiškų bruožų. Skaityti toliau

Istorinėje konferencijoje bus atskleistos Krokuvos ir Vilniaus katedrų paslaptys (programa) (0)

Valdovų rūmai | Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Rytoj, spalio 12 d., Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose prasidės tris dienas truksianti tarptautinė konferencija „ABIEJŲ TAUTŲ SOSTINIŲ KATEDROS. Krokuvos ir Vilniaus vyskupiškosios bažnyčios“. Pirmą kartą Lietuvos ir Lenkijos istorijoje vykstančiame tokio pobūdžio renginyje pranešimus apie Abiejų Tautų Respublikos – Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės – dviejų sostinių pagrindinių šventovių istorinius ryšius ir savitus fenomenus skaitys bemaž 50 mokslininkų, atvykusių iš Lietuvos ir Lenkijos, taip pat kitų Europos kraštų. Skaityti toliau

Užsienio fotografai įamžino Lietuvą – nuo komunizmo iki kapitalizmo (0)

Sovietinis bunkeris | MAP6, Barry Fauk nuotr.

Grupė europiečių fotografų, įkvėptų žymaus fotomenininko Henrio Karterio Bresono (Henri Cartier-Bresson), nusprendė ištirti Lietuvą ir palyginti šiuolaikinės Europos sampratą.

Per šešias dienas, „MAP6“ fotografai nuotraukomis perteikė vaizdais, kaip Lietuva buvo pritaikyta iš komunizmo į kapitalizmą.

Baris Faukas (Barry Fauk) fotografavo buvusį sovietų telekomunikacijų centrą, kuris dabar yra naudojamas mokymo tikslams. Skaityti toliau

Paminėti 1951 m. spalio mėn. trėmimai (2)

1951-trentiniu-minejimas_seimo-kanc-nuotr

Spalio 3 dieną prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms atminti vyko 1951 m. spalio 2–3 d. trėmimų paminėjimas.

Šiemet sukako 65 metai, kai 1951 m. spalio 2–3 d. iš Lietuvos į įvairias tremties vietas pajudėjo pilni ešelonai žmonių, daugiausiai į Krasnojarsko kraštą, kur ištremta daugiau nei 16 tūkst. žmonių, tarp jų apie 5 tūkst. vaikų. Anot Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos pirmininko Vytauto Saulio, skirtingai nuo ankstesnių vežimų, kurie buvo vykdomi savaitgaliais, šis prasidėjo ankstų antradienio rytą. Skaityti toliau