Žymos archyvas: istorija

Adolfo Ramanausko-Vanago istorijos tyrimų pristatymas (0)

Adolfas Ramanauskas-Vanagas | LGGRTC nuotr.

Spalio 3 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje vyks A. Ramanausko-Vanago istorijos tyrimų pristatymas. Dalyvauja dr. Gintautas Vėlius, Dalius Žygelis, Eugenijus Peikštenis, dr. Arvydas Anušauskas.

2018 metai paskelbti legendinio lietuvių nacionalinio pasipriešinimo vado A. Ramanausko-Vanago (1918–1957) metais. Jis vadovavo vienam kovingiausių partizanų junginių – Dainavos apygardai, buvo išrinktas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Ginkluotųjų pajėgų vadu, vienuolika metų su ginklu rankose priešinosi sovietinei okupacijai. Skaityti toliau

Kokias paslaptis gali atskleisti senieji leidiniai (0)

Kokias paslaptis gali atskleisti senieji leidiniai | Lietuvos medicinos bibliotekos nuotr.

Lietuvos medicinos bibliotekoje Senosios literatūros fonde saugoma daugiau kaip 5000 fizinių vienetų dokumentų nuo XVI a. iki 1917 metų. Tai – enciklopedijos, žinynai, žodynai, atlasai, vadovėliai daugiausia lotynų, lenkų, prancūzų, rusų kalbomis. Taip pat saugoma pirmosios Lietuvoje išleistos medicininės knygos „Commentariola medicina et physica ad aliquot scripta“, išspausdintos Vilniuje 1584 m. Jono Karcano spaustuvėje, faksimilė. Skaityti toliau

Klaipėdoje bus atidaryta paroda, skirta Rumunijos Didžiojo Susivienijimo šimtmečiui (0)

PARODA: 100 metų Rumunijai | Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

Rugsėjo 14 d., 16 val., Klaipėdoje, Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2) bus atidaryta nuotraukų paroda, skirta 1918 metų Rumunijos Didžiojo Susivienijimo šimtmečiui.

Tarpukario Rumunijos fotografijų paroda apima šaliai svarbius šio laikotarpio įvykius: karaliaus Ferdinando karūnavimą, Pirmojo pasaulinio karo pabaigą, 1918 m. Didįjį susivienijimą (Besarabijos, Bukovinos ir Transilvanijos prijungimas prie Rumunijos), Paryžiaus taikos konferenciją (1919–1920 m.). Skaityti toliau

Atgyja Tautos diena! (nuotraukos) (1)

Ugniniai Gedimino stulpai | vilnius.lt nuotr.

Rugsėjo 8 dieną Vilniuje, Tauro kalno terasoje kilo aitvarai, skambėjo prasmingos mintys ir tauri muzika, sužibo didžiulės ugnies skulptūros, reginys „Ugniniai šimtmečio eskizai Vilniuje“.

Tautos diena plačiai švęsta tarpukariu, sovietų uždrausta, dabar grupės entuziastų prisiminta iš naujo, nes tam atėjo laikas: minimas Lietuvos valstybingumo šimtmetis paskatino atversti pamirštus istorijos ir kultūros puslapius.

Rugsėjo 8-ąją švęsdavo visa tarpukario nepriklausoma Lietuva. Diena pirmą kartą Prezidento Antano Smetonos siūlymu pažymėta 1930 m., minint 500-ąsias Vytauto Didžiojo mirties metines. Skaityti toliau

G. Zabiela: Žmogui, neturinčiam šaknų, nežinančiam savo valstybės istorijos – lengviau atsiskirti (11)

Archeologas Gintautas Zabiela | ve.lt nuotr.

Buvo ankstyvas rytas. Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto docentas mokslų daktaras, piliakalnių tyrinėtojas Gintautas Zabiela vienas sėdėjo viršūnėje ir kažką stropiai tikrino. Atkastas pirmas plotelis. Archeologas džiaugiasi, jog vietovė, matyt, nebuvo ariama, tai liudija stora velėna. Atsivėrė akmenų grindinys. Per pirmas kasinėjimų dienas surastas smeigtukas, kabučio, karolių elementų, ornamentuotos keramikos, kitų daiktų. Jie gali būti iš XIII amžiaus, tačiau dar teks tikrinti.

Archeologas G. Zabiela ant Kudinų piliakalnio ieško atsakymo, kur vyko Saulės mūšis. Skaityti toliau

Pakaunės litvakų gyvenimą primins knyga (0)

Pakaunės litvakų gyvenimą primins knyga | Rengėjų nuotr.

Rugsėjo 10 d. Kauno rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje, pristatyta autorių kolektyvo parašyta knyga „Žydai Pakaunėje“.

Leidinį sudarė Garliavos Jonučių gimnazijos mokytoja, Vilniaus universiteto Kauno fakulteto docentė, dr. Inga Stepukonienė. Knygoje atskleisti dar mažai žinomi Pakaunės litvakų gyvenimo puslapiai.

Renginyje dalyvavo knygos autoriai, istorikai, žydų bendruomenės atstovai. Skaityti toliau

B. Puzinavičius. Estams pasisekė – jie turi alergijai paminklams atsparią ir galvoti apie praeitį nevengiančią Prezidentę (4)

Estijos Prezidentė pagerbia žuvusiųjų už Tėvynę atminimą prie Nepriklausomybės monumento | wikipedia.org nuotr.

Rugpjūčio 31 dieną, Lukiškių aikštėje, Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė prisipažino, jog „jaučia alergiją paminklams“, nes bet kuris jų verčia galvoti ne apie dabartį ir ateitį, o apie praeitį, sakė, jog paliktų aikštę gyvą, kad žmonės joje galėtų džiaugtis, žaisti. Tokiu būdu, manau, Prezidentė faktiškai pritarė Kultūros ministerijos ir Vilniaus savivaldybės pastangoms paneigti Seimo nutarimu įtvirtintą Lukiškių aikštės kaip reprezentacinės Lietuvos valstybės aikštės su laisvės kovų memorialiniais akcentais statusą ir paversti ją vien tik pramogų, poilsio, triukšmingų renginių ir pasilinksminimų arena. Skaityti toliau

Naujose TV laidose – pasakojimai apie lankomas mitologines Lietuvos vietoves (3)

Padavimų žemėlapyje – nauji mitologiniai objektai | VAT nuotr.

Keliautojai žino, kad kiekviena kelionė, kokia ji bebūtų – ar per džiungles, ar – dykumas, ar per kitas nepažįstamas vietas, reikalauja jėgų ir ištvermės, tačiau vis vien keliauja. Gera žinia tai, kad ir toliau tęsiamas kelionių po baltų Lietuvą, po nuostabias slėpiningas vietoves, „braižant“ naujų mitologinių objektų, apie kuriuos iki šiol pasakojamos legendos ir padavimai, žemėlapis.

Tyrimų vietoje kadaise plytėjo senasis Švenčius. Per praėjusius šimtmečius ežeras traukėsi, o jo duburys pelkėjo. Vėliau jis suskilo į tris mažesnius ežerus: Švenčių, Švenčiuką ir Briaunį. Pasak Vykinto Skaityti toliau

V. E. Bortkevičienė, J. Prasauskas. Dar kartą apie Radvilas (4)

Radvilų rūmai Varšuvoje, dabar Lenkijos prezidento rūmai | A.Savin nuotr.

Apie Radvilas – lietuvių kilmės didikų giminę, iškilusią XVI a. pradžioje ir vyravusią ne tik Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, bet ir pasaulio politiniame ir kultūriniame gyvenime iki XVII a. antrosios pusės, o taip pat nemažą vaidmenį vaidinusios ir XVIII a., parašyta daugybė straipsnių, tačiau apie Radvilas, kurie priklausė taip vadinamajai „Berlyno atšakai“ mūsų literatūroje mažai teužsimenama.

Nuo XVIII a. pradžios didelę įtaką Abiejų Tautų Respublikai ėmė daryti Rusija. Skaityti toliau

M. Purvinas. Lietuvybė, antroji Lenkija ir Vyslos upė (video) (48)

Alfredas Bublauskas | Alkas.lt koliažas

Pernai sausio 27 d., Trakuose vietos žmonėms kalbėjęs madingasis Alfredas Bumblauskas ne vieną stulbino itin įžūliomis šnekomis ir neįprastais pašmaikštavimais [1; 2]. Demokratėjančiame pasaulyje visokie šnekoriai galėtų reikšti beveik bet kokia nuomonę. Prasčiau, kai klausytojai klaidinami, demagogams įtaigiai peršant neteisingą informaciją.

Vienas iš A. Bumblausko pamėgtų „arkliukų“ – prakeiksmai lietuvių kaimiečiams, esą nepasižymėjusiems nei verslumu, nei inovatyvumu, neturėjusiems nieko bendro nei su Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Bulgarija nusivyliau, kelione – ne (0)

Bulgarija | R. Jasukaitienės nuotr.

Nusivyliau Bulgarija. Tikėjausi rožių – daugybės rožių, užtvindžiusių gatves, spalvomis ir kvapais užliejusių slėnius, per kuriuos teko važiuoti, pakeles, kaimelius, kiemus, sodus… Deja, mitas apie Bulgariją rožių kraštą – subliuško, vos pajudėjus iš Bourgas aerouosto. Tiesa, paplūdimio kioskuose, o ir šiaip „rimtesnėse“ parduotuvėse rožių gaminių netrūko: rožių aliejus, rožių muilas, rožių kvepalai, rožių vynas… O rožių slėniai, sako, žydi už 6 valandų kelio nuo Juodosios jūros pakrantės. Skaityti toliau

V. Deniušas. Trys šv. Adalberto gyvenimo aprašymai ir kelionės pradžia (0)

Šv. Adalbertas (Vaitiekus), vyskupas, kankinys. (956-apie 997) | Žiežmarių parapijos nuotr.

Iki šių dienų yra išlikę trys žinomi vyskupo Adalberto kelionės į Prūsiją aprašymai: 998-999 m.  Romoje, kaip manoma, Jonas Kanaparijus (Johannes de Cannapara) parašytas „Vita S. Adalberti episcopi“, tarp 1005-1008 metų Vokietijoje sukurtas Brunono Kvenfurtiečio (Bruno Querfurtensis) „Vita S. Adalberti“ ir vėliausiai (manoma, kad vis dar valdant lenkų karaliui Boleslovui I Narsiajam), nežinomo vokiečių vienuolio paliktas paliudijimas „Passio sancti Adalperti martiris“. Mokslininkų manymu pirmasis aprašymas, kuris buvo pradėtas rašyti iškart po tragiškos Prahos vyskupo žūties, labiausiai tiksliai atspindi tuos 997 m. balandžio įvykius. Skaityti toliau

G. Karosas. A. Goštautas – šviesos riteris, nešantis Lietuvos vėliavą (0)

Liubavo dvaro sodyba-muziejus vasara | G. Karoso nuotr.

Rugsėjo 22 d., šeštadienį, 12 val., Liubavo dvaro muziejuje (oficinoje, Liubavo kaimas, Vilniaus rajonas), Baltų vienybės dienos proga, bus pristatyta Lietuvos didžiosios kunigaikštystės veikėjui, grafui Albertui Goštautui atminti skirta skulptūra.

Rugsėjo 22-ąją minėsime Baltų vienybės dieną. Viduramžiais, 1236 m. rugsėjo 22 d., Saulės arba Šiaulių žemėje įvyko Saulės mūšis tarp susivienijusių žemaičių ir žiemgalių (latvių). Mūšyje buvo sumuštas Kalavijuočių ordinas. Ši data minima kaip valstybinė šventė Latvijoje ir atmintina diena Lietuvoje. Tądien 1875 m. gimė ir genialusis mūsų menininkas M. K. Čiurlionis. Skaityti toliau

B. Puzinavičius. Talino pavyzdys Vilniui (3)

Estijos Nepriklausomybės šimtmečio iškilmių Laisvės aikštėje tribūna | B. Puzinavičiaus nuotr.

Neretai sakoma, kad estai mus lenkia, pirmauja daugelyje sričių, raginama iš jų pasimokyti, sekti jų pavyzdžiu. Bet tik ne istorinės atminties įamžinimo srityje. Čia estai ir jų sostinė Talinas irgi akivaizdžiai pirmauja, bet Vilnius neseka jo pavyzdžiu ir, sprendžiant iš pastarųjų metų Vilniaus savivaldybės atstovų veiksmų ir pareiškimų, net ir neketina to daryti.

Atrodo, kad mūsų sostinės vadovybei su meru priešakyje ne tik neįdomūs Talino pasiekimai šioje srityje. Jie nelinkę įsiklausyti ir į vietinių aktyvistų, Lietuvos patriotinių organizacijų atstovų nuomonę, Skaityti toliau

M. Balikienė. Lietuva ir lietuviai lenkų televizijos seriale „Karalių karūna“ (2)

Monika Balikienė | Asmeninė nuotr.

„Karalių karūna“ (Korona królów) – Lenkijos televizijos serialas, pasakojantis apie Lenkijos karaliaus Kazimiero III Didžiojo gyvenimo ir valdymo laikotarpį. Serialas pradėtas rodyti 2018-01-01 per Pirmąją Lenkijos televizijos programą (TVP1). Pirmasis 84 dalių (kiekvienos trukmė 25 minutės) sezonas baigtas 2018 m. gegužę. Kovo viduryje paskelbta, jog tęsinys pasirodys rugsėjo pradžioje ir žiūrovai dar išvys 160 dalių. Taigi, visą serialą sudarys 244 dalys.

Skaityti toliau

Minėsime Laisvės dieną ir 25-ąsias okupacinės kariuomenės išvedimo iš Lietuvos metines (1)

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis ir Rusijos Federacijos Prezidento Boriso Jelcino. | R.Jurgaicio nuotr.

Rugpjūčio 31 d., penktadienį, bus minima Laisvės diena, žyminti 25-ąsias Rusijos (okupacinės Sovietų Sąjungos) kariuomenės išvedimo iš Lietuvos metines. 1993 m. rugpjūčio 31 d. 23 val. 45 min. paskutinis okupacinės kariuomenės karinis ešelonas paliko Lietuvos teritoriją. Taip Lietuvos piliečių ir jų demokratiškai išrinktos valdžios pastangomis, remiantis tarptautinės teisės nuostatomis, buvo likviduota viena iš pagrindinių Lietuvos valstybės okupacijos ir aneksijos pasekmių. Lietuva tapo pirmąja Rytų Europos valstybe, išsivadavusia nuo Rusijos (okupacinės Sovietų Sąjungos) kariuomenės. Skaityti toliau

Mirė laisvės kovų metraštininkas, partizanas Andrius Dručkus (video, nuotraukos) (3)

Andrejus Dručkus | V.Bičiūnaitės nuotr.

Rugpjūčio 28 d., antradienį vakare netekome Laisvės kovų istorijos muziejaus Obeliuose Rokiškio rajone įkūrėjo, buvusio partizanų ryšininko Andrius Dručkaus (g. 1928 m.).

Sulaukus garbingo 90 metų amžiaus A. Dručkaus gyvybė užgeso jo paties įkurtame muziejuje Obeliuose.

Paskutinės dienos – tarp eksponatų

Buvęs partizanų ryšininkas, Rokiškio krašto garbės pilietis Andrius Dručkus padovanojo valstybei vertingą, beveik pusės milijono litų vertės, Skaityti toliau

„Istorijos laiptai“ Vilniaus rotušėje (5)

„Istorijos laiptai“ Vilniaus rotušėje | Vilniaus turizmo informacijos centro nuotr.

Nuo rugpjūčio 28 d., 18 val., Vilniaus rotušėje, vyks paskaitų, susitikimų ir diskusijų ciklas „Istorijos laiptai“, pristatantis įvairių laikotarpių architektūros stilius ir kontekstus.

Renginių ciklas prasidės Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, fotografijos istoriko Stanislovo Žvirgždo paskaita „Vilniaus architektūra fotografijose“.

Šis renginių ciklas skirtas Europos kultūros paveldo metams. Skaityti toliau

I. Ruginienė: Dar ateis nauja didelių asmenybių karta. Sąjūdininkės mintys po 30 metų (0)

Sąjūdis 1988-2018 | Rengėjų nuotr.

Seimas 2018 metus paskelbė Sąjūdžio 30-ųjų metinių minėjimo metais. 1988 m. birželio 3 d., Lietuvos Mokslų akademijoje, Vilniuje, buvo renkama Sąjūdžio iniciatyvinė grupė. Paskui jos buvo steigiamos bene visuose Lietuvos rajonuose, o 1988 m. spalio 22 d. jau vyko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamasis suvažiavimas. Sąjūdžio 30-mečio metais „XXI amžius“ tęsia pokalbius su įvairių Lietuvos rajonų iniciatyvinių grupių 1988 metais nariais.

Irena Ruginienė (tuomet Šimanauskaitė), 1988 metais dirbusi Mažeikių 1-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija) lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, Skaityti toliau

Architektūros kryptys Lietuvoje – nuo carizmo iki nepriklausomybės (0)

Stlininiai namai Kaune | Namų idėjų centro nuotr.

Lietuvoje architektūros stiliai keitėsi beveik tiek pat kartų, kiek ir šalies politinė situacija. Europietiškos estetikos tradicijos paieškas carizmo laikotarpiu, savitumo kūrimą ir ėjimą koja kojon su mada tarpukariu pakeitė ilga sovietmečio standartizacija. Pasak architektų, dešimtmečius pažangą stabdžiusi tarybinė estetika atgavus nepriklausomybę privertė iš naujo ieškoti savo identiteto.

Apie architektūros evoliuciją Lietuvoje pasakoja Namų idėjų centre NIC veikiančios interjero dizaino mokyklos „7 jausmai“ vadovas ir architektas Gediminas Preišegalavičius. Skaityti toliau

Lietuviai virtualioje realybėje atkūrė nepakartojamą Rygos gyvenimą prieš 100-metį (video) (1)

Lietuviai virtualioje realybėje atkūrė unikalią Rygą prieš 100 metų | „Nonsense.tv“ nuotr.

Vakar Rygoje pristatyta lietuvių sukurta naujovė – virtualioje realybėje (VR) atkurtas Latvijos sostinės gyvenimas prieš šimtmetį. „Riga Time Jump“ pavadintą minutės trukmės vaizdą galima stebėti bet kuriame išmaniajame įrenginyje arba Domo katedros aikštėje specialiai įrengtu teleskopu.

Lietuviškas sprendimas – tarp pirmųjų pasaulyje

Lietuviškos įmonės „Nonsense.tv“ sukurtas sprendimas tapo vienu pirmųjų pasaulyje Skaityti toliau

Lietuvio atsakymas lenkų istorikui (2)

dr. Napoleonas Kitkauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Napaleono Kitkausko vardas neatsiejamas nuo Tolminkiemio, Vilniaus arkikatedros, Vilniaus Žemutinės pilies rūmų šių dienų istorijos, – paprastai tariant, jis yra tas žmogus, kuris fiziškai įženklino Kristijono Donelaičio atminimą, kuris surado garsųjį Arkikatedros lobyną ir kuris savo delnais bus apčiuopęs Mindaugo katedros akmenis.

Kuklusis architektūros istorikas bei restauratorius N.Kitkauskas tuoj imtų taisyti, Skaityti toliau

V. Rubavičius. A. Smetonos reikšmė Lietuvos valstybės atgimimui ir lietuvybės įtvirtinimui (3)

Prezidentas Antanas Smetona Užugiryje su broliu. Ukmergės apskritis. 1938 m. | Nuotr. autorius nežinomas. LCVA

Lietuvos valstybingumo šimtmečio akivaizdoje vis labiau imame suvokti, kokį didžiulį įvairiapusį lietuvybės tvirtinimo ir nepriklausomos modernios valstybės kūrimo darbą atliko žurnalistas, kultūrininkas, politikas, o vėliau – ir prezidentas Antanas Smetona. Tas suvokimas verste verčia kelti klausimą – kodėl mūsų kultūrinėje istorinėje atmintyje Smetonos vaidmuo yra toks nuvertintas, sumenkintas ir net ironiškas.

Skaitydamas kai kuriuos mūsų istorikų, dirbančių net valstybiniuose institutuose ar universitetuose, tekstus, negali suprasti, Skaityti toliau

Senųjų amatų meistrai parodys savo išmonę Trakų Salos pilyje (0)

Trakų pusiasalio pilyje – XX Viduramžių šventė | Trakumuziejus.lt nuotr.

Rugpjūčio 18-19 d., Trakų Salos pilyje, jau keturioliktą kartą vyks renginys „Senųjų amatų dienos“.

Amatininkai ir senųjų amatų rekonstruktoriai entuziastai demonstruos arti dvidešimties amatų, vyks edukacinės veiklos, muzikinių kolektyvų pasirodymai, kausis ir nuotaikingas rungtis žiūrovams rengs riteriai.

Atvykusieji į renginį galės susipažinti su muziejaus nuolatine ekspozicija ir laikinomis parodomis. Renginį rengia Trakų istorijos muziejus. Skaityti toliau

E. Gečaitė. Kazachstano lageriai: Nepalaužto lietuvio istorija (0)

Žurnalistas Antanas Seikalis | Asmeninio archyvo nuotr.

Šių metų liepos 20 d., „Misijos Sibiras“ dalyviai nuvyko į Kazachstaną. Nors su XX a. viduryje sovietų sistemos vykdytais trėmimais pirmiausia siejamas Sibiras, Kazachstanas taip pat labai svarbi šių įvykių atminimo vieta.

Kalinių gabenimas vagonuose, sunkumai lageriuose, tardymai ir menka viltis giliai įsirėžę į ten buvusiųjų sąmonę. Skaityti toliau

Vilniuje vyks Istorinė Šv. Baltramiejaus mugė (1)

Baltramiejaus muge 2011. Bartholomew Fair 2011. Vilnius | Rengėjų nuotr.

Rugpjūčio 17-18 d., Vilniuje, Rotušės aikštėje, vyks 7-oji Istorinė Šv. Baltramiejaus mugė – vėlyvųjų viduramžių ir Renesanso epochos miesto amatų, menų ir cechų papročių šventė.

Nors mugė vilniečiams žinoma nuo XVII amžiaus vidurio, kuomet ji buvo paminėta pirmajame puodžių cecho statute 1664 metais, jos išvakarės siekia 1495 m. rugpjūčio 24-ąją. Tuomet Šv. Baltramiejaus dienos išvakarėse, didysis kunigaikštis Aleksandras patvirtino pirmojo LDK cecho statutą ir Vilniaus auksakalių cechui buvo suteikta valdovo privilegija. Skaityti toliau

Rugpjūčio 21 d. – rugsėjo 14 d.: fotografijų paroda „1988-ųjų rugpjūtis: Laisvės byla Vingio parke“ (0)

Sąjūdžio mitingas 1988m. | L.Skirpsto nuotr.

Rugpjūčio 21 d., antradienį, 16 val., Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje, vyks Leonardo Skirpsto fotografijų paroda „1988-ųjų rugpjūtis: Laisvės byla Vingio parke“, skatinanti prisiminti įspūdingą kovos už nepriklausomybę įvykį.

Paroda skirta Lietuvai Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) rugpjūčio 23-iosios dienos mitingo Vingio parke trisdešimtmečiui. Tai bene didžiausias mitingas šalies istorijoje, jame dalyvavo 250 000 žmonių. Mitinge buvo ne tik prisimintas tragiškas mūsų šalies istorijos įvykis, bet ir raginta parengti naują respublikos konstituciją, sugiedota „Tautiška giesmė“. Po renginio būsimasis Lietuvos Skaityti toliau

Sutartinės padeda vaikams atrasti ryšį su istorija ir vieni kitais (video) (2)

Gatves gyvos vaikamsVasaros atostogų metu vyksiantis renginys „Gatvės gyvos vaikams“, kviečia vaikus tyrinėti viso pasaulio pripažintas, į garsiuosius UNESCO sąrašus įtrauktas Lietuvos paveldo vertybes. Viena iš jų, pristatoma kartu su „Kristupo festivaliu“, – lietuviškos sutartinės.

Apie tai, kokios reikšmingos sutartinės yra tautinio paveldo kontekste bei ko jos gali išmokyti vaikus pasakoja sutartinių mokytoja Toma Čepaitė ir kiti renginio rengėjai. Skaityti toliau

Baltijos jūros šalis suvienys simboliniai šimtmečio laužai (1)

„Senovinė ugnies naktis“ | ve.lt nuotr.

Rugpjūčio 25 d. 20.30 val. Baltijos jūros pakrantėje Tarptautinės iniciatyvos „Senovinė ugnies naktis“ rengėjai kviečia uždegti simbolinius vienybės ir draugystės Baltijos jūros šalių šimtmečio laužus. Idėjos sumanytojai kviečia prisiminti Lietuvos valstybingumą kūrusias ir išsaugojusias šimtmečio iškiliausias asmenybes.

Šiais metais simboliniai „Senovinės ugnies nakties – šimtmečio laužai“ Lietuvos pakrantėje skiriami šimtmečio sėkmės istorijos kūrėjams, kurie išsaugojo ir kūrė valstybingumo tradicijas, Skaityti toliau

P. Šidagis. Lietuvos pozicija santykiuose su Lenkija ir Rusija (6)

Lietuva Lenkija veliaveles_urm.lt

Gilų pėdsaką Rytų Lietuvoje paliko mūsų karų su kaimynais istorija: tai žiauri Rusijos invazija ATR laikais, kada 1655 m. buvo sudeginta Lietuvos sostinė Vilnius, po jo sekė žiauri maro epidemija, išnaikinusi daug etninių Vilnijos gyventojų lietuvių valstiečių, Lietuvos bajorų lenkiška asimiliacija XVIII a. ATR laikais, formuojantis Lenkijos unitarinei valstybei, 1795 m. įvykęs III-asis ATR padalijimas – tai Lietuvos etninių žemių Rusijos įvykdyta okupacija ir jos metu vykę sukilimai, po kurių Rusijos žandarai vykdė sukilėlių žudymus bei trėmimus, svetimo etnoso atkėlimą į Lietuvą iš slaviškų Rusijos ir Baltarusijos sričių. Skaityti toliau