Žymos archyvas: istorija

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Donato Malinausko tėviškės takais (2)

Renginio dalyviai | voruta.lt nuotr.

Lapkričio 11 d., Strėvos kaime, žvarbokas oras nesutrukdė susirinkti entuziastams, išsiruošusiems į kelionę Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Donato Malinausko (1869–1942) tėviškės takais.

D. Malinauskas, baigęs agronomijos mokslus, grįžo į savo dvarus buvusioje Trakų apskrityje. Gyvendamas Onuškyje susipažino su klebonu Stanislovu Šlamu, jau nuo seminarijos laikų platinusiu lietuvišką spaudą. Donatas Malinauskas tapo jo patikimu padėjėju. Duodavo S. Šlamui pinigų lietuviškoms knygoms pirkti.

Skaityti toliau

Vilniuje atidarytas pasaulinio garso dailininko Samuelio Bako muziejus (2)

Samuelio Bako paroda Vilniuje | VVGŽM Tolerancijos centro nuotr.

Lapkričio 16 d., sostinėje atidarytas Vilniuje gimusio pasaulinio garso dailininko Samuelio Bako muziejus. Naujai atidarytas muziejus – pirmasis ir kol kas vienintelis muziejus pasaulyje, skirtas šio litvakų dailininko kūrybai. Kolekciją muziejui padovanojo pats dailininkas, kuris šiuo metu gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Naujojo muziejaus, skirto tik Samuelio Bako kūrybai, salėse bus eksponuojama per 125 tapytojo darbų. Muziejuje taip pat bus eksponuojama ir knyga, kurios puslapiuose piešė devynerių metų berniukas, Skaityti toliau

Ginkluotu žygiu pagerbti laisvės kovotojai (nuotraukos) (0)

Pagarbos žygis A. Ramanauskui - Vanagui paminėti | rengėjų nuotr.

Mūsų šalies didvyriui, laisvės kovotojui Adolfui Ramanauskui-Vanagui buvo mesti rašytojos Rūtos Vanagaitės kaltinimai, kuri teigė surinkusi skandalingų faktų apie šį Lietuvos karininką, partizanų vadą. Partizanas esą buvo KGB agentas.

Seimo narys, istorikas Arvydas Anušauskas sako, kad R. Vanagaitei, ko gero, nežinomos nei klastotės, nei bandymai kompromituoti asmenį. Adolfas Ramanauskas-Vanagas buvo verbuojamas KGB, tačiau slaptajai tarnybai, kuri iki 1954 m. vadinta NKVD, informacijos neteikė. Skaityti toliau

Dusetų K. Būgos bibliotekoje vyko knygos „Aisčių dvasinės tapatybės beieškant“ sutiktuvės (0)

Įvyko knygos „Aisčių dvasinės tapatybės beieškant“ sutiktuvės Dusetų K. Būgos bibliotekoje | Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos nuotr.

Lapkričio 8 d., Dusetų K. Būgos biblioteka sulaukė gražaus būrelio svečių iš Vilniaus, Molėtų, Utenos. Tai Lietuvos antropoteosofų draugijos nariai, atvykę papasakoti dusetiškiams apie ekspediciją į Graikijos salą Samotrakę, kurioje buvo ieškota mūsų protėvių aisčių pėdsakų.

Svečius pristatė Antropoteosofų draugijos narė gydytoja Jurga Baikauskienė. Renginį pradėjusi istorikė Jurgita Girkantaitė-Rumšienė pirmiausia paklausinėjo susirinkusiųjų, kokias lietuvių kilmės teorijas žinome. Juk lietuviai kildinami iš trakų, frigų, romėnų (Palemono legenda) genčių, taip pat egzistuoja vadinamoji sarmatų teorija, kildinanti lietuvius iš sarmatų karių. Neretai šios teorijos grindžiamos ne konkrečiais istoriniais, Skaityti toliau

Išleistas pirmasis leidinys Lietuvoje, apžvelgiantis didikų biologinę istoriją (0)

LEU nuotr.

Pasirodė Lietuvos edukologijos universiteto Humanitarinio ugdymo fakulteto istorikės prof. dr. Raimondos Ragauskienės knyga „Mirties nugalėti nepavyko: Biržų ir Dubingių kunigaikščių Radvilų biologinė istorija (XV a. pab. – XVII a.)“. Ši monografija yra apskritai pirmas Lietuvoje leidinys, apžvelgiantis didikų biologinę istoriją.

Monografijoje atskleidžiama XV a. pab. susiformavusios ir iki XVII a. pab. gyvavusios įtakingiausios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų kunigaikščių Radvilų giminės – Biržų ir Dubingių šakos – biologinė istorija. Remiantis „mažosios biologinės istorijos“ konceptu,

Skaityti toliau

„Moterys moksle“: Kas sukūrė pirmąją kompiuterio programą? (video) (1)

Ada Lovelace | LRT nuotr.

Kaip atrodytų mūsų kasdienybė, jei kompiuteriu tegalėtume atlikti matematinius veiksmus, o štai naršyti internete ar žiūrėti filmus būtų neįmanoma? Juk kompiuterio pavadinimas kilęs iš žodžio, reiškiančio „skaičiuoti“ (angl. compute).

Taip ir būtų jis tik tam iki šiol ir skirtas, jei ne keletas genialių žmonių, kurie įžvelgė šiame prietaise gerokai didesnį potencialą. Tarp jų buvo ir Ada Loveleis (Ada Lovelace) – pirmoji programuotoja pasaulyje, gyvenusi laikais, kai kompiuteriai dar net nebuvo sukurti.

Skaityti toliau

Moteris, gimusi valdyti: Bonos Sforcos veiklos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje aspektai (1)

 Lenkijos karalienė ir Didžioji Lietuvos kunigaikštienė Bona Sforca | wikipedia nuotr

Lapkričio 15 d., 17 val., Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Vrublevskių bibliotekoje, įvyks Lietuvos istorijos instituto doktorantės Rasos Leonavičiūtės paskaita „Moteris, gimusi valdyti: Bonos Sforcos veiklos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje aspektai“. Joje bus aptariami Lenkijos karalienės ir Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Bonos Sforcos veiklos bruožai bei nagrinėjama šios asmenybės įtaka XVI a. LDK politiniam, ekonominiam bei kultūriniam gyvenimui.

Bona Sforca Lenkijos karaliene ir Lietuvos didžiąja kunigaikštiene tapo 1518 m., kai ištekėjo už Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo. Kilusi iš garsios Milano Sforcų giminės, ji išsiskyrė iš ankstesnių valdovų sutuoktinių tiek savo asmeninėmis savybėmis, tiek ir didelėmis politinėmis bei ekonominėmis ambicijomis.

Skaityti toliau

L.V. Medelis. Kaip tapti klasiku: patarimai jaunimui kito Mariaus Ivaškevičiaus pavyzdžiu (4)

Linas V. Medelis | asmeninė nuotr.

Įžanga

 „Begalinėje daugybėje atvejų  įžanga yra kažkas tarp užstalės sveikinimų ir kalbų prie kapo duobės, todėl ji sklidina neatsakingiausių pervertinimų, kuriuos nepatiklus skaitytojas priima kaip žanrinį sąlygotumą“. Taip kažkada rašė Ch. L. Borchesas (Borges). Tad,  kaip žanrinį sąlygotumą kūrybinėje užstalėje ar prie kūrybinio kapo duobės prašyčiau priimti ir mano samprotavimus apie  rašytojo, scenaristo, dramaturgo, režisieriaus ir (širdyje tikiu) net poeto kūrybos vertinimą,  kaip naudingus pamokymus  jauniems,  pripažinimo siekiantiems, talentams. Kas yra Jis? Skaityti toliau

Istorijos mokytojas: Yra žmonių grupė, kurie savęs nelaiko patriotais (0)

Dalius Miknevičius_| asmeninė nuotr.

Istorijos mokytojas Dalius Miknevičius – tas žmogus, kuris aktyviai prisideda prie ateities Lietuvos. Jau  kelerius metus dirba mokykloje. Vyras ilgai svarstė, ar rinktis pedagogo profesiją. „Mokytojo darbas nuo dešimtos klasės atrodė įdomus ir prasmingas, tačiau pedagogai ne itin siūlydavo rinktis šį kelią. Kelerius studijų metus svarsčiau, ar tikrai noriu mokyti vaikus. Po pedagoginės praktikos Vilniaus Žirmūnų gimnazijoje galutinai supratau, kad noriu eiti dirbti į mokyklą, noriu būti mokytoju“, – kalbėjo D. Miknevičius.

Baigęs istorijos bakalauro studijas Lietuvos edukologijos universitete (LEU), Dalius Skaityti toliau

Įvyks mokslinė konferencija „Moderni visuomenė ir Lietuvos valstybė“ (1)

Įvyks mokslinė konferencija „Moderni visuomenė ir Lietuvos valstybė“. Plakatas | Lietuvos istorijos instituto nuotr.

Lapkričio 9 d., ketvirtadienį, Vilniuje,  Signatarų namuose, Lietuvos istorijos institutas kartu su Lietuvos nacionaliniu muziejumi, kviečia dalyvauti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtoje moksliniėje konferencijoje – „Moderni visuomenė ir Lietuvos valstybė“.

Nepriklausomos Lietuvos valstybės ištakų tyrimai paprastai apsiriboja politiniu ar tautiniu aspektu, politinėmis ir ideologinėmis priešpriešomis, lyderių vaidmeniu kuriant valstybę. O koks buvo modernėjančios XIX a. pabaigos – XX a. pradžios visuomenės santykis su Lietuvos valstybės projektu? Dvylika Lietuvos istorikų pristatys mažai dėmesio šalyje sulaukusias ar iki šiol visai neaptartas temas bei problemas, susijusias su Lietuva ir Lietuvos valstybingumu XX a. pradžioje, ir kvies apie jas kalbėtis. Skaityti toliau

V. Bukovskis. Ar Europos Sąjunga tampa kita Sovietų Sąjunga? (23)

Vladimiras Bukovskis_youtube.com

2006 metais „Brussel’s Journal“ korespondentas Polis Beljenas (Paul Belien) paskelbė garsaus rusų rašytojo, vieno iš disidentinio judėjimo Sovietų Sąjungoje pradininkų Vladimiro Bukovskio (Vladimir Bukovskij) interviu ir kalbą Briuselyje su atitinkamais komentarais.

Nuo Polio Beljeno rašomojo stalo; pirmadienis, 2006 m. vasario 27 d.

Vladimiras Bukovskis, 63 metų amžiaus buvęs sovietų disidentas, baiminasi, kad Europos Sąjunga pamažu tampa kita Sovietų Sąjunga. Praėjusią savaitę Briuselyje sakydamas kalbą, Skaityti toliau

Vilniaus alaus šventės rengėjas: norime keisti sovietmečiu įsivyravusius papročius (3)

Vilniaus alaus šventės rengėjas: norime keisti sovietmečiu įsivyravusius papročius | Pixabay nuotr.

Gruodžio 1–2 dienomis, menų fabrike „Loftas“, įvyks didžiausia Lietuvoje, nepriklausoma „craft“ alaus šventė, subursianti aludarius, alaus mylėtojus, megėjus ir visus, besidominčius ar norinčius susipažinti su „craft“ alaus kultūra.

Be daugiau nei 200 skirtingų rūšių, kurias pristatys 37 daryklos iš viso pasaulio, šventėje dalyvaus gatvės maisto atstovai, kurie sieks parodyti, kad alus gali derėti su skirtingais patiekalais. Skaityti toliau

Sesė Gražina Judickienė savo gyvenimą pašventė Dievui, Tėvynei ir artimui (1)

Gražina Judickienė | Lietuvos žurnalistų sąjungos nuotr.

„<…>. Sodinkim medį, auginkim gėlę,/ Mylėkim artimą kaip mylime save/ Mylėkim savo mes Tėviškėlę,/ Darbais didingais išgarsinkim ją./ Žygiuoja, žygiuoja, žygiuoja skautija,/ Pušynai kur žaliuoja, kur laukia stovykla. <…>.“ (Lietuvos skautijos himnas).

Skautų šūkis – „Dievui, Tėvynei, Artimui“ bei pareiga kiekvieną dieną tobulinti save tapo sesės Gražinos Judickienės (1937-2017) gyvenimo norma ir gražiu pavyzdžiu Panevėžio krašto ir visos Lietuvos skautams. Jos jautri, mylinti kiekvieną žmogų širdis, iki paskutinio dūžio tikėjo Lietuvos gražesne ateitimi. Savo gyvenimą ji skyrė vaikams, jaunimui, mokė juos mylėti Tėvynę ir nuolat daryti gerus darbus, kurie, pasak prancūzų filosofo, rašytojo Ž. Ž. Ruso, taurina sielą ir nuteikia ją dar geresniems darbams. Skaityti toliau

Bus minimos Oskaro Milašiaus 140-ųjų gimimo metinės (2)

Milasiui-140_plakatasLapkričio 3 d. penktadienį, 17 val. Istorinėje Prezidentūroje bus paminėtos pirmojo Nepriklausomos Lietuvos pasiuntinio Prancūzijoje, aktyviausio lietuvių kultūros propaguotojo Vakarų Europoje, poeto Oskaro Milašiaus (1877–1939) 140-tosios gimimo metinės.

Pranešimą „Oskaras Milašius – poetas ir diplomatas“ skaitys Vilniaus universiteto  prof. Genovaitė Dručkutė. Skaityti toliau

R. Čepaitienė. Vanagai prieš maitvanagius (30)

Rasa Cepaitiene_youtube.com

Žuvusiems nereikia apgynimo. Už juos kalba jų nuveikti darbai. Jo reikia mums, gyviesiems. Jei vis dar jaučiamės kartu šioje žemėje gyvenančia bendro likimo ir istorinio pasakojimo vienijama garbinga tauta.

Praeities įvykių ir asmenybių vertinimai, kad ir kokie jie būtų, niekuomet nėra neutralūs, atsieti nuo dabarties. Priešingai, jie nukreipti ne tik į dabartį, bet ir į ateitį. Tad ką mums byloja eilinis R.Vanagaitės, kaip ir kitų priešiškų valstybių informacinio karo kareivių, išpuolis prieš istorinę tiesą. Į ką jis nukreiptas? Skaityti toliau

Lemtis paaiškėja, prisiglaudus prie savo šaknų (1)

Darius Vilius_ukininkopatarejas.lt

Kodėl dailininko, kalvio Dariaus Viliaus kūryboje vyrauja senieji lietuviški ženklai, simboliai? Ar vien todėl, kad gražūs, įdomūs? „Noriu priminti apie negražiai pamirštą senąją baltišką kultūrą. Šie ženklai – tai žynių, aiškiaregių palikimas. Juos vaizduodamas, stengiuosi perteikti jutiminę žinią“, – sako Vilkyčiuose, Šilutės rajone, gyvenantis menininkas.

Viso pasaulio žyniai čia mokėsi

Kalviaudamas D. Vilius senųjų lietuviškų ženklų neretai įterpia į stambiosios kalybos darbus, pavyzdžiui, metalo tvoras. Tačiau labiausiai jie vyrauja metalo plastikos miniatiūrose. Skaityti toliau

Trakų Salos pilyje įvyks renginys Vytautui Didžiajam atminti (0)

Vytautui Didžiajam atminti. 2017 plakatas | Trakų istorijos muziejaus nuotr.

Šių metų spalio 27 dieną, penktadienį, 16.30 val., Trakų Salos pilyje, įvyks tradicinis istorinis vakaras, skirtas Vytautui Didžiajam atminti.

Trakų istorijos muziejaus darbuotojas, istorikas Tomas Petrauskas, skaitys pranešimą „Pirmieji Vytauto dešimtmečiai didžiojoje politikoje“.

Meninėje renginio dalyje – spektaklis „Karūnos šešėlyje“ (scenarijaus autorius ir režisierius Vytautas Mikalauskas, vaidins „Trakų karališkasis rūmų“ ir „Vilniaus senjorų“ teatrai). Renginį rengia Trakų istorijos muziejus.

Skaityti toliau

Klaipėdoje bus atidaryta paroda „Vydūnas. Gyvenimas, mirtis ir kas toliau…“ (0)

V. Jankausko parodos afiša | Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

Spalio 25 d., 18 val., Klaipėdoje,  Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2) bus atidaryta Virgilijaus Jankausko nuotraukų paroda – „Vydūnas. Gyvenimas, mirtis ir kas toliau…“. Ji veiks iki lapkričio 25 d.

2018 m. Lietuva minės garsaus literatūros klasiko, filosofo Vilhelmo Storostos-Vydūno 150-ąjį gimimo jubiliejų. Šio vieno ryškiausių mūsų kultūros asmenybių reikšmingumas yra akivaizdus. Jis visą savo gyvenimą paskyrė tautos išlikimo, jos žadinimo darbams. Skaityti toliau

Įvyks renginiai, skirti Klaipėdos skulptūrų parko 40-mečiui paminėti (0)

B. Aleknavičiaus daryta nuotrauka iš I. Simonaitytės bibliotekos archyvo | Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

Spalio 20 d., Mažosios Lietuvos istorijos muziejus (MLIM) drauge su Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriumi kviečia į renginius, skirtus Klaipėdos skulptūrų parko 40-mečiui paminėti.

12 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) vyks seminaras, kuriame bus pristatomas Klaipėdos skulptūrų parkas kaip įsimintinai svarbus Lietuvos dailės istorijos puslapis. Pranešimus skaitys menotyrininkė doc. dr. R. Rachlevičiūtė, skulptorius K. Musteikis, ilgametis Klaipėdos m. architektas A. Skiezgelas papasakos, kaip buvo rengiami susirinkimai, architektai pristatys baigiamą parengti parko sutvarkymo projektą, vyks pokalbiai. Skaityti toliau

Pyplių piliakalnį kasinėję archeologai rado įdomių radinių (0)

Pyplių piliakalnį kasinėję archeologai rado įdomių radinių | Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Spalio 20 d. (penktadienį), 14 val., ant Pyplių piliakalnio (Kauno r., Ringaudų sen.) vyks spaudos susirinkimas, kuriame archeologas Zenonas Baubonis pristatys čia vykstančių tyrinėjimų rezultatus. Kauno rajono savivaldybės ir UAB „HSC Batic“ atstovai taip pat pristatys šio piliakalnio sutvarkymo projektą, prasidės darbai.

Kasinėjant piliakalnį, jau ištirtas 216 kv m plotas. Aptikti įvairių laikotarpių radiniai leidžia teigti, kad gyvenimas Pyplių piliakalnio apylinkėse vyko jau nuo paleolito Skaityti toliau

Klaipėdoje nuotraukų paroda – „Mažoji Lietuva per Albino Stubros objektyvą“ (1)

Klaipėdoje nuotraukų paroda – „Mažoji Lietuva per Albino Stubros objektyvą“ | Rengėjų nuotr.

Spalio 20 d., 17.30 val., Klaipėdoje, Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2), bus atidaryta nuotraukų paroda – „Mažoji Lietuva per Albino Stubros objektyvą“. Renginyje dalyvaus A. Stanevičius, E. Barauskienė, J. Stubraitė, lietuvininkų bendrijos nariai. Klaipėdos krašto dainas atliks Klaipėdos etnokultūros centro folkloro ansamblis „Kuršių ainiai“ (vadovai Jolita ir Alvydas Vozgirdai).

Parodoje matysite Mažosios Lietuvos paveldo objektus, bažnyčias, jų griuvėsius, kapines ir pačius lietuvininkus bei jų papročius. Skaityti toliau

Garliavoje įamžintas lietuvybės puoselėtojo K. Aglinsko atminimas (nuotraukos) (3)

Spalio 11 d. Jonučių kapinėse (Kauno r.) atidengtas koplytstulpis vienam „Aušros“ steigėjų Kaziui Aglinskui (1851–1924). Baigta rekonstruoti ir šio šviesuolio vardu pavadinta gatvė.

Koplytstulpį sukūrė K. Aglinsko gatvėje ilgą laiką gyvenęs istorijos mokytojas Ričardas Gudaitis.  Renginyje dalyvavo Jonučių gimnazijos ir progimnazijos mokiniai.

„Pasitikdami atkurtos Lietuvos valstybės šimtmetį, privalome prisiminti ne tik Vasario 16-osios akto signatarus, bet ir tuos, kurie tiesė kelią į Nepriklausomybę. Savo pasiaukojama veikla K. Aglinskas buvo ryškiausia to meto pakaunės krašto asmenybė“, – pabrėžė istorikas. Skaityti toliau

G. Šeikis. Užburtų lobių beieškant. Iš Petro Tarasenkos ankstyvojo biografijos laikotarpio (0)

Karališkių Švenčiausios Dievo Motinos Globos Cerkvė. 1957 m. | Kęstučio Rimo asmeninio archyvo nuotrauka

Petro Tarasenkos (1892–1962) – kariškio, istoriko archeologo, muziejininko, rašytojo ankstyvasis gyvenimo laikotarpis iki 1915 metų yra palyginti mažai nagrinėtas ir aprašytas. Trūksta istorinių šaltinių, išlikę tik daliniai liudininkų prisiminimai. Pats P. Tarasenka apie savo artimus gimines, vaikystės ir jaunystės laikotarpį savo prisiminimuose užsiminė gana skurdžiai, nors šis laikotarpis ir Rytų Aukštaitijos kraštas visą gyvenimą jam išliko brangus ir artimas, o jo aplinka ir žmonės ugdė jį kaip asmenybę.

Šaknys – Karališkiai Skaityti toliau

Seime bus paminėtos generolo Tado Kosciuškos 200-osios mirties metinės (tiesioginė transliacija) (0)

Tadas Kosciuska_wikipedija.org nuotr

Spalio 13 d., penktadienį, 10 val. Konstitucijos salėje (Seimo I rūmai) Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos iniciatyva rengiama mokslinė konferencija, skirta generolo Tado Kosciuškos (1746–1817) 200-osioms mirties metinėms paminėti. Renginio globėja – Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė.

Mokslinės konferencijos dalyvius pasveikins Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas brg. gen. Valdemaras Rupšys, Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos vadas Perlis Vaisieta. Skaityti toliau

Trišalei Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigadai suteiktas didžiojo etmono Konstantino Ostrogiškio vardas (3)

Spalio 5 d. krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis Liubline kartu su Lenkijos gynybos ministru Antonu Macierevič (Antoni Macierewicz) ir Ukrainos gynybos ministru armijos generolu Stepan Poltorak pasirašė Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lenkijos Respublikos Vyriausybės ir Ukrainos ministrų kabineto 2014 m. rugsėjo 19 d. sudaryto susitarimo tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lenkijos Respublikos Vyriausybės ir Ukrainos ministrų kabineto dėl bendro karinio vieneto, brigados LITPOLUKRBRIG, įsteigimo pakeitimą.

Susitarimo pakeitimo tikslas – suteikti Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigadai Konstantino Ostrogiškio vardą ir patikslinti, kad brigada ar jos elementai gali būti Skaityti toliau

Lietuvos ir Vokietijos ministrai pasirašė sutartį dėl Vasario 16-osios akto perdavimo (0)

URM.lt nuotr.

Spalio 5 dieną užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir Vokietijos užsienio reikalų ministras Sigmaras Gabrielis Berlyne pasirašė sutartį dėl Vasario 16 d. nutarimo dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės pripažinimo eksponavimo Lietuvoje. Ceremonijoje dalyvavo ir dokumentą Vokietijos užsienio reikalų ministerijos Politiniame archyve radęs profesorius Liudas Mažylis.

Pagal sutartį dokumentas penkerius metus bus eksponuojamas Lietuvoje.

Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Atsigręžus pasiklausti kelio (5)

?

Parduotuvėje „IKI“ užtikau nematyto, juolab neragauto brendžio, mįslingu pavadinimu „Daos“. Priminė rytiečių „Dao“, kuris reiškia Kelią. Etiketėje  emblema, kurioje vaizduojamas ratas su hieroglifais, primenančiais runas.  Rate – keturi vilkai. Nudžiugau (ir, prisipažinsiu, nustebau) radusi kitoje butelio pusėje išsamų paaiškinimą: brendis – moldavų, Daos – dakų kalba reiškia vilką. Dakų tauta – dabartinės Moldovos tautos protėviai, garsėję savo narsa ir stiprybe. Drąsos ir pasitikėjimo dakai sėmėsi iš savo toteminio gyvūno vilko Daos. Emblemoje – saulėgrąžos ratas, kuriame 4 vilkai žymi pavasario ir rudens lygiadienius bei vasaros ir žiemos saulėgrąžas. Skaityti toliau

Paminklą dr. Jonui Basanavičiui žadama atidengti per Tautos patriarcho gimtadienį (1)

J.Basanaviciaus paminklo modelis_S.Ziuros nuotr, vilnius.lt

Paminklą dr. Jonui Basanavičiui ir jo vardo aikštę vilniečiai ir miesto svečiai išvys kitų metų lapkričio 23-ąją, minint Jono Basanavičiaus gimtadienį. Rugsėjo 28 d. Nacionalinėje filharmonijoje vyko konsultacinis pasitarimas, kuriame pristatytas tarpinis skulptūros modelis ir preliminarus aikštės sutvarkymo projektas.

Paminklo ir aikštės idėjos autoriai – skulptorius Gediminas Piekuras ir architektai  Gediminas Antanas Sakalis ir Algirdas Rasimavičius – siekė išraiškingai ir kontekstualiai įprasminti dr. Jono Basanavičiaus asmenybę, charakterį, jo ryžtą, valią ir Skaityti toliau

A. Butkus. Palemoniškosios legendos kontekstas (53)

dr. Alvydas Butkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Praeityje būta įvairiausių mėginimų aiškinti lietuvių ir kitų baltų kilmę iš kitų tautų, tikrų ir spėjamų – alanų, herulų, trakų, frygų, sarmatų, keltų ir pan. Kai kurie mėginimai, tiesa, turėjo ir politinių tikslų. Pavyzdžiui, XV-XVI a. autorius Erazmas Stela (tikrasis vardas – Johanas Štiuleris (Stüler)) lotyniškai parašęs „Dvi knygas apie prūsų senovę“ (išleista 1518 m.), įrodinėjęs, kad prūsai (borusai) atsikėlę į jau gotų gyventas žemes, tačiau, būdami žemesnės kultūros, buvo germanų nugalėti. Kadangi Prūsija nuo 1466 m. Torūnės sutartimi buvo tapusi Lenkijos vasale, toks aiškinimas turėjo paneigti lenkų politikų teiginius esą didžioji Prūsijos dalis yra lenkų gyvenamos žemės (žr. Jurginis 1971, 69-75). Skaityti toliau

Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse, buvo pagerbtas Tuskulėnų aukų atminimas (0)

Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse pagerbtas Tuskulėnų aukų atminimas | Alfredo Pliadžio nuotr.

Rugsėjo 28 d., krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse, pagerbė Tuskulėnų aukų atminimą. Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai, iškilmingai įnešė vainiką, buvo padėtos gėlės, uždegtos žvakės.

Ši diena skirta atminti ir pagerbti 1944–1947 m. NKGB–MGB vidaus kalėjimo rūsiuose kalintiems, kankintiems ir vėliau nužudytiems 767 asmenims, kurių palaikai buvo slapta užkasti Tuskulėnų dvaro teritorijoje. Tik 7 žmonių palaikai buvo atiduoti artimiesiems ir Telšių vyskupijai, o kitų 717 sovietinio genocido aukų palaikai, 2004 m. lapkričio 2 d., buvo perkelti į koplyčią-kolumbariumą.

Skaityti toliau