Žymos archyvas: istorija

Ketinama atkurti akmens amžiaus gyvenvietę Samantonių kaime (nuotraukos, video) (0)

Gvidas Slah_R.E. Sutinytės nuotr.

Liepos 20 d. Ukmergės rajone Kultuvėnų kaime vyko konferencija „Akmens amžiaus gyvenvietės rekonstrukcijos galimybės Samantonių kaime“.  Priešistorinė gyvenvietė (orientuojamasi į vėlyvojo neolito ir ankstyvąjj bronzos laikotarpius) būtų kuriama Samantonių kaime, Veprių sen., Ukmergės rajone – netoli tos vietos, kur archeologė Rimutė Rimantienė atrado akmens amžiaus gyvenvietę.

Numatoma rekonstruoti akmens amžiaus gyvenvietė būtų skirta ne tik besidominčiųjų apsilankymui, bet ketinama sudaryti sąlygas ir pagyventi akmens amžiaus sąlygomis. Skaityti toliau

Telšiai kviečia į Durbės mūšio minėjimo iškilmes (0)

Paminklas Durbės mūšiui atminti, Telšiuose | rengėjų nuotr.

Liepos 13 d. 20 val. visi kviečiami atvykti į Durbės mūšio skverelį Telšiuose paminėti Durbės mūšio pergalės. Skambės patrankų šūviai, bus įteikti žemaičių pasai, Respublikos gatvėje kaukšės Žemaitukų arklių kanopos, koncertuos Telšių kultūros centro vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Čiučiuruks“, skambės pergalės muzikos garsai.

1260 m. pergalė Durbės mūšyje – viena svarbiausių Lietuvos ir net visų Baltijos šalių istorijos datų. Istorikai pastebi, kad jos reikšmė vis dar neįsisąmoninta, tačiau mūšis savo mastais nusileidžia nebent tik Žalgirio mūšiui. Skaityti toliau

Palangos viešojoje bibliotekoje kilnojama paroda „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945–1948“ (1)

Palanga.lt nuotr.

Liepos 11 d. Palangos viešojoje bibliotekoje atidaryra paroda „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945–1948“, kuri veiks iki rugpjūčio 29 dienos.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, suniokotoje Rytų Prūsijoje liko dešimtys tūkstančių beglobių vaikų. Ne vienas tūkstantis šių vaikų atkeliavo į Lietuvą ir šiandien yra Lietuvos visuomenės dalis, apie kurią, deja, labai mažai kalbama ir žinoma. Ilgainiui šiuos vaikus imta vadinti „vilko vaikais“. Skaityti toliau

Nauji Trakų bažnyčios varpai skelbs istorinę žinią (0)

TrakuDievoMotinos varpas_ Andzejaus Čapkovskio nuotr.

Trakai artėjantį Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį ir Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, paveikslo 300 metų karūnavimo jubiliejų sutiks įspūdingu naujų varpų gausmu.

Du naujieji bažnyčios varpai, išlieti Lenkijoje, brolių Kruševskių varpų liejykloje Vengruve, jau atkeliauja į senąją Lietuvos sostinę. Liepos 16 dieną, sekmadienį, 12 val. Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje įvyks iškilmingas naujų varpų pašventinimas. Iškilmėms vadovaus Jo Ekscelencija Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas. Skaityti toliau

Nacionalinėje bibliotekoje atidaryta paroda skirta Petrui Klimui (0)

Petriui Klimui skirta paroda_lnmb.lt

Nacionalinėje bibliotekoje atidaryta paroda „Petras Klimas: visada ieškojau Lietuvos“, taip pat pristatyta to paties pavadinimo knyga. Parodoje pristatoma dalis unikalios P. Klimo šeimos dovanos Lietuvos kultūrai – Nacionalinei bibliotekai perduota daugiau kaip 600 išskirtinių lituanistinių knygų, per dešimtmečius diplomato surinktų Europoje ir išsaugotų per visas istorines negandas. Parodoje galima pažiūrėti Lietuvos centriniame valstybiniame archyve saugomą dokumentinį filmą, Skaityti toliau

Valdovų rūmus sudrebino didingiausio J.Marcinkevičiaus kūrinio „Mindaugas“ premjera (2)

Valdovu rumai_madeinvilnius.lt

Įspūdinga scena tapusiuose Valdovų rūmuose trečiadienio vakarą įvyko visą šalį vienijančios Justino Marcinkevičiaus dramos „Mindaugas“ premjera.

Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijoje daugiau nei 1000 žiūrovų galėjo nemokamai mėgautis prieš pusšimtį metų parašytos istorinės poemos šiuolaikiniu pastatymu. Šį istorinį vyksmą vilniečiai ir sostinės svečiai kviečiami pamatyti ir per valstybės gimtadienį – Liepos 6-ąją, 22 valandą.

Po Valdovų rūmų kiemą sudrebinusio didingiausio J. Marcinkevičiaus kūrinio premjeros spektaklio režisierei Marijai Simonai Šimulynaitei Skaityti toliau

Premjeras išlydėjo „Misija Sibiras’17“: dalijimasis tremtinių patirtimi stiprina lietuvių vienybę (0)

Facebook.com nuotr.

Liepos 5 d. Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis Vyriausybės rūmuose priėmė „Misija Sibiras‘17“ dalyvius. Premjeras, išlydėdamas jaunąją kartą į 16-ąją ekspediciją, padėkojo jai už šio kilnaus tikslo tąsą ir palinkėjo dar stipriau skleisti lietuvių vienybės dvasią.

„Tai, ką daro šis jaunimas, yra prasminga ir naudinga. Jų sąlytis su vietos lietuvių bendruomene, sužinant tremtinių gyvenimo patirtį ir dalijantis ja su kitais, stiprina mūsų tautos vienybę. Iš tiesų, įdomu sužinoti, kaip gyvena ir jaučiasi svetur esantys lietuviai, todėl labai svarbu, kad šią žinią parvežtumėte atgal į mūsų šalį“, – sakė Vyriausybės vadovas S. Skvernelis.

Skaityti toliau

Biudžetiniai istorikai Vorutos paslapties neatskleis (35)

Architekto restauratoriaus Napalio Kitkausko atrastos Mindaugo laikų Vilniaus katedros grindys, išklotos keraminėmis glazūruotomis plytelėmis | Archyvinė nuotr.

Svarbiausio šiuolaikinės Lietuvos valstybingumo dokumento, 1918 m. vasario 16-osios akto, originalą surado entuziastas, kurį net artimieji ir pažįstami vadina keistuoliu.  Akto paieškas išjudino alkoholio ir žiniasklaidos  bendrovės pasiūlytas  milijono eurų atlygis už radinį.  Tačiau įstaiga, kurios pareiga užpildyti baltąsias ir pilkąsias  istorijos dėmes, valstybinis Lietuvos istorijos institutas, taip  pat universitetų istorijos fakultetai, katedros kitų  Lietuvos praeities paslapčių  iki šiol neatskleidė.  Visuomenė tebespėlioja,  kur yra  tiksli Vorutos, legendinės  karaliaus Mindaugo laikų Lietuvos sostinės, geografinė vieta, kas 1382 m. įsakė nužudyti  garsiausią Skaityti toliau

Mindaugo vardo reikšmė ir ką reiškia „karalius“ (23)

Mindaugas. Dail. Arūnas Slapšys, 2012 m.

Liepos 6-ąją švenčiame Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną. Istorikai teigia, kad Didysis Lietuvos kunigaikštis ir pirmasis Lietuvos karalius Mindaugas buvęs labai valingas, atkaklus ir nuoseklus, garbėtroška, negailestingas, tačiau ir labai išmintingas.

Nesunku atspėti, kodėl lietuviai apie jį taip manė – jis tuo metu sugebėjo vykdyti tokią lanksčią politiką, kuri niekais pavertė daugelį Kryžiuočių ordino planų. Istorikas A. Dubonis knygos „Mindaugo knyga: istorijos šaltiniai apie Lietuvos karalių“ įžangoje rašo: Toks žmogus, kurio praeities šaltiniai neįstengia apibūdinti Skaityti toliau

Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaroma paroda „Istorija ir dailininkas: Bronius Leonavičius“ (0)

B.Leonaviciaus paroda.vilniaus_legendos_rengeju nuotr

Nuo birželio 29 d. iki rugsėjo 17 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaroma Broniaus Leonavičiaus kūrinių paroda.

„Turiu keturis kūrybinius atramos taškus – tai gamta, mitologija, istorija ir kaligrafija“, – sako menininkas B. Leonavičius, Lietuvos nacionaliniame muziejuje pristatantis savo kūrybos parodą.

Parodoje „Istorija ir dailininkas: Bronius Leonavičius“ eksponuojamas vienas naujausių grafiko kūrinių – triptikas „Žalgirio mūšis“, kurį sukurti menininkui prireikė dvejų metų: „Skaičiau nemažai istorinių knygų, Skaityti toliau

Kultūros bendruomenė kviečia pasirašyti viešą laišką, raginantį valdžią susirūpinti Lietuvos kultūros ateitimi (1)

Lietuvos kulturos taryba_youtube.com

Atsiliepdamos į politikų viešojoje erdvėje paskleistą žinią, jog 2018 m. žadama ženkliai sumažinti valstybės skiriamas lėšas kultūrai, bei norėdamos atkreipti dėmesį į tai, kaip menkinamas ir nepripažįstamas kultūros vaidmuo mūsų visuomenėje, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno įstaigos išplatino viešą laišką skirtą svarbiausiems šalies asmenims ir valdžios įstaigoms – Prezidentei, Seimui, Vyriausybei, Seimo Kultūros komitetui.

Laiško kūrėjai kviečia visus kultūrai neabejingus asmenis ir organizacijas palaikyti šį Skaityti toliau

V. Sinica. Kaip sunaikinti tautinę valstybę vardan atviros Lietuvos? (18)

vytautas-sinica-ausra.pl-nuotr.

Nebus jokia naujiena, kad Sąjūdis siekė atkurti modernią tautinę valstybę. Taip pat nebus naujiena, kad tautinę valstybę kūrė ir Vasario 16-osios akto signatarai. Tai nebuvo joks atsitiktinumas. Modernus pasaulis yra modernių tautinių valstybių pasaulis. 1918-ioliktieji buvo tautų apsisprendimo teisės metai. Tautų apsisprendimo teisė skelbė, kad kiekviena to siekianti tauta turi teisę į nepriklausomybę ir teisę pati save valdyti. Neatsitiktinai XX amžiaus pradžioje sukurtą pasaulinę sistemą apibrėžia būtent tautų, o ne klasių, rasių, religijų ar dar kokia apsisprendimo teisė. Skaityti toliau

V. Sinica. „Savi šaudė į savus“? Kas rašo Lietuvos istoriją? (24)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Prasmingam pokalbiui apie istorijos politiką reikia tikėti, kad istorijoje konkrečiais klausimais egzistuoja ir tiesa, o ne vien tik įvairios nuomonės ir interpretacijos. Kiekviena interpretacija gali ir turi būti įvertinta santykyje su tiesa, ir kiekvienas vertinimas – su valstybinės sąmonės būtinybe.

Istorijos politika vadinkime nuoseklias valstybės pastangas stiprinti konkrečius istorijos aiškinimus ir nustatyti, kokie istorijos aiškinimai šalyje yra absoliučiai nepriimtini. Visame pasaulyje tokios pastangos remiasi gana paprasta logika. Pirma, beveik visos mūsų dienų valstybės yra modernios tautinės valstybės, įsteigtos tautos apsisprendimo teise. Antra, tautinėje valstybėje Skaityti toliau

Seimas svarstys siūlymą 2019 metus paskelbti Žemaitijos metais (2)

Žemaitija 1613 m. LDK žemėlapyje

Seimui pristatytas siūlymas 2019 metus paskelbti Žemaitijos  metais. Teikiamu nutarimo „Dėl 2019 metų paskelbimo Žemaitijos metais“ projektu Nr. XIIIP-762 siūloma Seimui, atsižvelgti į tai, kad 2019 m. bus minimos pirmą kartą Žemaitijos vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose (Ipatijaus kronikoje, aprašant Haličo-Volynės didžiųjų kunigaikščių ir Lietuvos  taikos sutartį minimi ir du žemaičių kunigaikščiai Gedvilas ir Vykintas) 800-osios metinės.

Kartu pabrėžiama Žemaitijos lemiama reikšmė Lietuvos ir Baltijos jūros rytų pakrantės XIII–XIV a. valstybių formavimosi istorijoje Vokiečių ordinui vykdant kuršių ir prūsų genčių nukariavimus; Skaityti toliau

Iš praeities į dabartį: nematytos Lietuvos šimtmečio nuotraukos spalvotai (0)

Simtmecio spalvos_Raciuniene-ant-motociklo-Indian-1911_simtmeciospalvos.lt

Viena nuotrauka gali papasakoti daugiau už tūkstantį žodžių. O įspūdingos nuotraukos iš Lietuvos literatūros ir meno archyvo gali įamžinti valstybės šimtmetį – sukaktį, kuri gaivina tautinį pasididžiavimą, vienybę ir žvilgsnį į ateitį. Lietuvos šimtmečio istorija tapo pamatu unikaliam „Šimtmečio spalvų“ projektui, kuriuo „Stumbras“ per šiuolaikines technologijas sujungė įdomiausius istorijos kadrus.

Projektas bendram darbui suvienijo 28 profesionalų komandą. Iki projekto pradžios peržiūrėta daugiau negu 6000 nuotraukų. Atrinkta 50 išskirtinių kadrų, kurių seniausias užfiksuotas 1918 metais. Nuotraukų spalvinimo procesas jau užtruko daugiau negu 300 valandų ir vis dar tęsiasi. Skaityti toliau

Nuo birželio 11 d. Ukrainos piliečiams įsigaliojo bevizis režimas į Šengeno erdvės šalis (7)

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Birželio 11 d. įsigalioja bevizis režimas Ukrainos piliečiams į Šengeno erdvės valstybes. Nuo šios dienos visi Ukrainos piliečiai, įskaitant gyvenančius laikinai okupuotų Krymo ir rytų Ukrainos sričių teritorijose, turintys biometrinius pasus, gali be vizų keliauti į 26 ES šalis (išskyrus Didžiąją Britaniją ir Airiją) bei 4 asocijuotas Šengeno erdvės valstybes (Islandiją, Lichtenšteiną, Norvegiją ir Šveicariją) trumpalaikėms (iki 90 dienų trukmės 180 dienų laikotarpyje) kelionėms, skirtoms verslo reikalų, turizmo, šeimos, kultūros, sporto renginiams, trumpoms studijoms, mokymams, gydymuisi ar panašiais tikslais. 

Skaityti toliau

Archeologai grįžta ant Gedimino kalno: tirs dešimt kartų didesnį plotą (0)

Archeologai-ant-Gedimino-kalno.A.-Sileikio-nuotr.-LNM

Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologai atnaujina archeologinius tyrimus Gedimino kalne. Tikimasi, kad šie tyrimai padės sužinoti daugiau apie piliakalnio apgyvendinimą, Aukštutinę pilį ir patvirtinti keliamą hipotezę, jog šių metų pradžioje ant Gedimino kalno rasti 1863–1864 m. sukilėlių palaikai.

„Archeologiniai tyrimai užtrunka, iš lėto kasime numatytą plotą ir nuodugniai jį tirsime. Bėgant metams ant Gedimino kalno susiformavo nemenkas kultūrinis sluoksnis, tad radinių čia gali būti įvairiausių“, – sakė Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologas Valdas Steponaitis. Skaityti toliau

Seimo Pirmininkas ragina nepamiršti Sąjūdžio idėjos (1)

Sajudis-1988-MA-sale-j-cesnaviciaus-nuotr

Prieš dvidešimt devynerius metus birželio 3 dienos pavakary Mokslų akademijos salėje netilpo visi norintys pakeisti Lietuvos ateitį. Susirinkusiųjų daugumai balsuojant „už“, buvo išrinkta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė. Šiandien birželio 3-ioji yra atmintina diena – Sąjūdžio diena. Sąjūdis budino, kėlė Tautą, jo dėka iškilo trispalvių jūra, suskambėjo garsiau žodžiai „Lietuva“, „Laisvė“. Žmonių troškimas matyti laisvą Lietuvą liejosi tūkstantiniais Sąjūdžio mitingais. Laisvės sparnai apglėbė Lietuvą, visus ragino burtis, tikėti savo jėga ir tiesa. Skaityti toliau

Tremtinės Jozefos B. laiškai scenoje (0)

Paroda Jozefos laiskai

Gegužės 22 d. 19 val. Vilniaus lenkų kultūros namuose (Naugarduko g. 76) rengiamas ypatingas vakaras, kuriame bus skaitomi vienos iš tūkstančių 1940 m. ištremtųjų, vilnietės J￳zefos Bujdo laiškai.

Lietuvos gyventojų tremtis po 1940 metų paliko skaudžių pėdsakų daugelyje šeimų, šiandien gyvenančių ne tik Lietuvoje, bet ir svetur. Išreikšti ir įveikti traumines patirtis, atgaivinti istorinę atmintį padeda menas. 

Šis renginys uždarys iki gegužės 21 d. Genocido aukų muziejuje eksponuojamą parodą „Jozefos laiškai“. Skaityti toliau

„Išaugintas LDK raštijos tradicijų: Pranciškus Skorina ir jo Rusėniškoji Biblija“ (0)

Sigitas Narbutas | Rengėjų nuotr.

Gegužės 18 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1), vyks šios bibliotekos direktoriaus doc. dr. Sigito Narbuto vieša paskaita „Išaugintas LDK raštijos tradicijų: Pranciškus Skorina ir jo Rusėniškoji Biblija“.

Lektorius pristatys LDK raštiją, kuri suformavo Pranciškų Skoriną – vertėją, leidėją, poetą ir religinių raštų rengėją. Bus pasakojama apie LDK rankraštinių knygų savitumą, taip pat Rusėniškosios Biblijos amžininkes – pirmąsias Lietuvos autorių parengtas ir užsienyje išspausdintas knygas. Pasirėmus tokiais kontekstais, atskleidžiamas Rusėniškosios Biblijos savitumas. Skaityti toliau

Tailande atidaryta Lietuvos vaikiškų knygų dailininkų paroda (0)

Lietuvos vaikiškų knygų iliutratoriu paroda Tailande_lrp.lt

Gegužės 15 d. Bankoke (Tailandas) Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė atidarė tarptautinį pripažinimą pelniusių Lietuvos vaikiškų knygų dailininkų darbų parodą ir pakvietė visus aplankyti mūsų šalį.

Parodos atidaryme dalyvavo Tailando garbės konsulė Nalfin Lamsin (Nualphan Lamsan), Užsienio reikalų ministerijos atstovai, diplomatai, verslininkai, lietuvių bendruomenė.

Paroda surengta artėjant Lietuvos ir Tailando diplomatinių santykių 25 m. jubiliejui, kuris bus minimas kitais metais. Joje eksponuojama 50 darbų, Skaityti toliau

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro veikla svarbi puoselėjant istorinę atmintį (0)

Partizanas Antanas Baksys-Klajunas_genocid.lt

Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) išklausė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro 2016 metų ataskaitą, kurią pristatė Centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė.

Genocido centras 2016 metais nuosekliai vykdė tęstines istorinių ir specialiųjų tyrimų programas, šių programų rezultatus skelbė mokslinėse publikacijose bei konferencijų pranešimuose. Taip pat buvo projektuojami ir statomi memorialiniai ženklai, Skaityti toliau

Lietuviška dokumentika ir jos kūrėjai – dėmesio centre Gruzijoje (0)

Kino sale.Ziurovai_Tbilisio kino festivalio rengeju nuotr.noosfera-foundation.com/cinedoc_tbilisi

Gegužės 11 d. Gruzijos sostinėje prasideda tarptautinis dokumentinių filmų festivalis „CineDOC-Tbilisi“, kuriame Lietuva pakviesta dalyvauti kaip šalis viešnia. Festivalio programoje – šeši lietuviški filmai bei susitikimai su kūrėjais ir diskusijos apie dokumentinį kiną.

Tai dar vienas šiais metais Lietuvos kino centro įgyvendinamas projektas, kai  užsienio šalių kino forumuose mūsų šaliai skiriamas ypatingas dėmesys. Kartu su kitomis Baltijos valstybėmis jau prisistatyta festivaliuose Trieste (Italija) ir Teherane (Iranas). Skaityti toliau

Minėsime Steigiamojo Seimo dieną ir Lietuvos Valstybės Konstitucijos 95-metį (0)

Lietuvos Respublikos Konstitucija | D.Vasiliauskienės nuotr., diena.lt

Gegužės 17 d., trečiadienį, Seime vyks renginiai, skirti Steigiamojo Seimo dienai ir 1922 m. Lietuvos Valstybės Konstitucijos 95-mečiui paminėti.

11.30 val. Vitražo galerijoje (Seimo I r.) bus atverta Seimo kanceliarijos parengta paroda „Ne vienai valandai: Lietuvos Valstybės Konstitucijai – 95“, skirta Lietuvos Konstitucijos istorinei raidai XX amžiuje, 12 val. Konstitucijos salėje (Seimo I r.) įvyks apskritojo stalo diskusija „Lietuvos konstitucingumo raida“.

Apskritojo stalo diskusijos dalyvius pasveikins Seimo Pirmininkas prof. Viktoras Pranckietis, pranešimus skaitys Lietuvos istorikai ir teisininkai: Skaityti toliau

Jaunoji karta – daug pilietiškesnė, nei manėte (0)

KarolisZemaitis._asmen.nuotr

Gegužės 10 d. LDK Valdovų rūmuose vykusioje konferencijoje „Socialiniai mokslai šiuolaikinėje mokykloje“ apie jaunosios kartos pilietiškumą ir jį lydinčius mitus kalbėjo Karolis Žemaitis, vienas iš projekto „Misija Sibiras’16“ rengėjų ir ekspedicijos dalyvių. „Misija Sibiras“ subūrė Lietuvos mokyklų vadovus, istorijos, geografijos, ekonomikos, pilietinio ugdymo mokytojus ir ekspertus, priėmusius iššūkį pažvelgti į savo šalies ir pasaulio pažinimą jaunosios kartos akimis.

„Kiekviena karta turi savą ir unikalų santykį su Lietuvos istorija, su įvykusiais istoriniais įvykiais. Mes galime džiaugtis Lietuvos nepriklausomybe, galime laisvai keliauti ir Skaityti toliau

Kas šiandien žinotina apie Pranciškų Skoriną? (0)

 Pranciškus Skorina. Graviūra iš „Būties“ knygos Praha 1519 m. | Wikipedia.org nuotr.

Gegužės 11 d. 17 val. Vilniuje, Lietuvos Mokslų Akademijos Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1) įvyks prof. habil. dr. Sergejaus Temčino paskaita „Kas šiandien žinotina apie Pranciškų Skoriną?“.

Rusėnas Pranciškus Skorina (*prieš 1490 Polocke – †prieš 1552-01-29 Prahoje) buvo pirmasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (ir visų rytų slavų) knygų leidėjas, vertėjas, rašytojas ir liturginis poetas, švietėjas humanistas ir mokslininkas (medikas ir botanikas). 2017 m. Europa mini reikšmingą jubiliejų: 500-ąsias Pranciškaus Skorinos Prahoje išspausdintos rusėniškos Biblijos metines. Skaityti toliau

Konkurso „Lietuvos spaudos fotografija” nugalėtojams 16-ąjį kartą įteikti Auksinio kadro apdovanojimai (0)

Europos metai_Saulius Ziura

Gegužės 5 d. Vilniaus rotušėje įvyko 16-ojo nacionalinio fotografijų konkurso „Lietuvos spaudos fotografija 2017“ nugalėtojų paskelbimo iškilmės. Jos metu fotografams buvo įteikta dvylika Auksinio kadro apdovanojimų, įteiktas Kolegų prizas ir pirmą kartą apdovanota naujos konkurso temos „Multimedija” kūrėjų grupė. Šiais metais tarptautinė komisija Auksinio kadro nugalėtojus rinko iš daugiau nei 4 000 fotografijų. Visas atrinktas fotografijas iki gegužės 31 d. bus galima pamatyti Vilniaus rotušėje veiksiančioje parodoje. Vėliau paroda tęs kelionę po Lietuvą. Skaityti toliau

Europos šalis vienys pilys pašto ženkluose (0)

Lietuvos pašto nuotr.

Lietuvos paštas į apyvartą išleido du naujus pašto ženklus. Šiais metais visų Europos šalių paštų leidžiama pašto ženklų serija „Europa“ pasipuoš įspūdingomis Senojo žemyno pilimis, tarp kurių bus ir Biržų bei Klaipėdos pilys.

Dviejų pašto ženklų seriją „Europa. Pilys“ sukūrė dailininkas Domantas Vildžiūnas. Viename iš pašto ženklų pavaizduota Biržų pilis, kitame – Klaipėdos. Kiekvienas pašto ženklas bus išleistas 80 tūkst. tiražu. Abiejų pašto ženklų nominalai – po 0,81 eurą. Skaityti toliau

Kviečiama prisiminti legendinį kovotoją už laisvę Tadą Kosciušką (1)

Tadas Kosciuška | Juliušo Kosako paveikslas

Balandžio 25 d. Lietuvos Respublikos Seimas vienbalsiai priėmė rezoliuciją, skirtą paminėti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės 1794-ųjų sukilimo vado, generolo, kovų už Jungtinių Amerikos Valstijų nepriklausomybę dalyvio Tado Kosciuškos 200-ąsias mirties metines.

Rezoliucija, kurios autorius – Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, kreipiamasi  į valstybės ir savivaldybių institucijas, nevyriausybines organizacijas, gyventojus ir užsienio lietuvių bendruomenes kviečiant 2017-aisiais minėti Tado Kosciuškos metus ir aktualizuoti šios iškilios istorinės asmenybės vertybinį palikimą.  

Skaityti toliau

Istorijos mokytojas: Mokinius išmokome begalės enciklopedinių faktų, jų galvose nesuformuojančių jokių prasminių ryšių (1)

MoksleiviaiKTUSantakosslenyje_ktu.lt

Artėja egzaminų laikotarpis, o su juo – ir neišvengiama diskusija dėl „neteisingų“, „netikslių“ ir „mokymo programų neatitinkančių“ egzaminų užduočių bei pasvarstymai, kad „anksčiau žmonės mokėsi geriau“. Kauno technologijos universiteto gimnazijos (KTUG) istorijos mokytojas Domas Boguševičius ramina – populiarus viešojoje erdvėje dabartinės ir sovietmečiu užaugusios kartos žinių lyginimas yra iš principo neteisingas.

„Reikėtų suvokti, kad gyvenimas sovietiniame informaciniame vakuume ir dabarties informacijos perteklius neleidžia adekvačiai gretinti skirtingų kartų. Skaityti toliau