Žymos archyvas: istorija

Kviečia paskaita „Sovietų Lietuvos kinas kaip Holokausto atminties palimpsestas“ (1)

Vyks paskaita „Sovietų Lietuvos kinas kaip Holokausto atminties palimpsestas“ | lnb.lt nuotr.

Sausio 16 d., 18 val., Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į trečiąjį ciklo „Jaunoji judaika“ renginį – šįkart paskaitą „Sovietų Lietuvos kinas kaip Holokausto atminties palimpsestas“ skaitys dr. Justas Stončius.

Po Antrojo pasaulinio karo kino filmai, susiję su vadinamuoju „žydų klausimu“, iš esmės buvo ištrinti iš sovietinės kinematografijos. Nors meniniuose-vaidybiniuose ir dokumentiniuose filmuose kartais būdavo vaizduojamos nacistų vykdytos žydų žudynės arba su jomis susiję epizodai, apibūdinimas žydai Skaityti toliau

O. Voverienė. Lietuvoje kovojama ir mirštama už savo tautos ir valstybės laisvę ir nepriklausomybę (1)

Seimo gynėjai, 1991 m. | V. Daraškevičiaus nuotr.

Minint Sausio 13-osios 29-ąsias metines

1990-ų metų Kovo 11-oji paskelbė: „VALSTYBĖ YRA!“ 1991-jų metų SAUSIO 13-ji patvirtino: „MES BŪSIME!“ Lietuvos Nepriklausomybės priešai taikė tiesiai į širdį. Buvo šaudoma į laisvą žodį, į lietuvišką kalbą. Lietuva. 1991.01.13 (V., 1991).

Dar prisimename Sausio 13-osios tragedijos eskalaciją, prasidėjusią sausio 8 dieną. Gyvenome tada Minties gatvėje šalia sovietinio karinio miestelio, Skaityti toliau

R. Požerskis: Išaušęs Sausio 13-osios rytas buvo labai skausmingas (0)

1991 metų sausis | R. Požerskio nuotr.

Fotomenininkas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Menų fakulteto profesorius Romualdas Požerskis lemtingus Sausio 13-osios įvykius stebėjo ir fiksavo slapta įsprukęs į Aukščiausiosios Tarybos rūmus.

Jo teigimu, tą naktį sprendėsi Lietuvos likimas. „Jeigu ne Lietuvos žmonių masiškas išėjimas į gatves, budėjimas prie strateginių objektų, būtų prarasta ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – nepriklausomybė“, – įsitikinęs R. Požerskis. Skaityti toliau

Kodėl užsieniečiai nori mokytis lietuvių kalbos? (1)

„Kokį Lietuvos įvaizdį kuria užsienietis, besimokantis lietuvių kalbos?“ | lnb.lt nuotr.

Sausio 14 d. 17.30 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks diskusija „Kokį Lietuvos įvaizdį kuria užsienietis, besimokantis lietuvių kalbos?“ Diskusijoje bus svarstoma, kodėl užsieniečiai nori mokytis lietuvių kalbos, kuo juos žavi mūsų šalis, kaip užsieniečiams sekasi įsitvirtinti Lietuvoje.

Sausio mėnesį Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje Vilniuje vyksta Lietuvių kalbos ir kultūros žiemos kursai, kuriuose studentai iš daugiau nei penkiolikos pasaulio šalių mokosi lietuvių kalbos, susipažįsta su Lietuvos kultūra, istorija.

Pastaraisiais metais Lietuvių kalbos ir kultūros kursuose dalyvauja studentai, kurie, vedami stiprios motyvacijos, ieško mūsų šalyje lietuviškų šaknų, susiburia dėl būsimų studijų ir karjeros Lietuvoje.

Skaityti toliau

Sausio 13-osios karta: istorinių piešinių autoriai pasidalijo, kuo gyvena šiandien (0)

Sausio13 plakatas | Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Prieš metus Lietuvos nacionalinis muziejus pristatė virtualią galeriją http://sausio13.lnm.lt/, kurioje – beveik 6000 piešinių, vaizduojančių Sausio 13-osios įvykius vaikų akimis. Per šį laiką galerija peržiūrėta daugiau nei 113 tūkstančių kartų, savo piešinius (nupieštus 1991 metais) joje surado šimtai žmonių, kelios dešimtys iš jų laiškuose muziejui pasidalijo savo atsiminimais.

„Buvo tikrai maloni staigmena, kai Google išmetė nuorodą į mano piešinį. Jau buvau pamiršusi, kaip piešėm ir mokytoja aiškino, kad piešiniai bus siunčiami pakabinimui į Vilnių“, – savo laiške muziejui rašo Vaiva, kuri 1991 metais buvo trečiokė. Skaityti toliau

Sausio kinas Nacionalinėje bibliotekoje (video) (0)

„Nematomas frontas“ | Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos nuotr.

Pirmą metų mėnesį kino mėgėjai kviečiami pamatyti tikras istorijas. Nacionalinė biblioteka pristatys dokumentinius filmus apie Panevėžyje gyvenantį ir kuriantį skulptorių Algimantą Vytėną ir misionierių, kunigą, gydytoją, filantropą ir aristokratą Aleksandrą Ferdinandą Bendoraitį. Laisvės gynėjų dieną vyks net dvi peržiūros – iš dalies animuoto dokumentinio režisieriaus Andriaus Lekavičiaus filmo „Spec. Žvėrynas“ ir filmo „Nematomas frontas“, pasakojančio apie partizanus, kovojusius su komunistiniu pasauliu.

Sausio 9 d. 18 val. ir sausio 10 d. 12 val. – „Mudu abudu“ ir „Algimantas Vytėnas“ Skaityti toliau

Bus pristatyta knyga „Pasižvalgymas po Vilniaus apylinkes“ (0)

Sausio 8 d., 17.30 val., Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1), vyks architektūros istorikės Mortos Baužienės studijos „Pasižvalgymas po Vilniaus apylinkes“ pristatymas. Susitikime dalyvaus knygos autorė, paveldo ekspertas prof. Jonas Glemža, gidė Aldona Mikulionienė, leidyklos „Savastis“ direktorius Juozas Bardauskas.

Architektūros istorikė Morta Baužienė naujausioje knygoje kviečia pakeliauti, pasidomėti Vilniaus apylinkių istorija ir paveldu. Pasižvalgymo maršrutai nusidriekia per kadaise klestėjusias, mūsų laikais Skaityti toliau

„Iš savo varpinės“: Algis Avižienis: Rotšildai – paslaptingoji bankininkų dinastija (video) (1)

„Iš savo varpinės“: Algis Avižienis: Rotšildai – paslaptingoji bankininkų dinastija | Varpinė.org nuotr.

Parengti atskirą „Iš savo varpinės“ laidą apie Rotšildų dinastiją buvo prašoma jau ne vieną kartą. Tai visiškai natūralu, nes būtent Rotšildai yra kone labiausiai paslaptimis ir gandais apaugusi finansininkų šeima.

Šioje laidoje mes tikrai neatskleisime visų paslapčių ir neatsakysime į visus klausimus, tačiau čia bus kone pirmas išsamus pasakojimas apie jų sustiprėjimo bei turtų istoriją lietuviškoje informacinėje erdvėje.

Na o Rodšildų dinastijos istorijoje buvo ir pelnymosi iš karų ir iš prekybos vergais. O taip pat kalbėsime apie ryšius su Pasaulio galingaisiais, papirkimus bei apie tai kaip XIX a. Rodšildų šeima turėjo kone stipriausią to meto žvalgybą Pasaulyje. Skaityti toliau

Šiemet atgijusios kultūros paveldo vertybės laukia lankytojų (0)

Raižių totorių mečetė | kpd.lt nuotr.

Galbūt jau pagalvojote, kad ateinančiais 2020-aisiais metais daugiau norėtumėte pakeliauti po Lietuvą ir susipažinti su gimtosios šalies istorija artimiau? Šiais metais atgaivintos ir vėl lankymui pritaikytos kultūros paveldo vertybės įvairiuose šalies regionuose kviečia apsilankyti ir atrasti kultūros paveldą iš naujo.

Kaip ir Žemaitijoje, šįmet nemažai tvarkybos darbų atlikta ir Aukštaitijoje esančiuose kultūros paveldo vertybėse, o ypač išsiskiria Panevėžys. Keliaujantiems po jo apylinkes, durys vėl atviros į dvaro rūmus ar seną malūną. Skaityti toliau

Heraldikos paslaptys ir pasakojimai (2)

Doc. dr. Edmundas Rimša | D. Červokienės nuotr.

Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugija įsteigė A. Kojalavičiaus-Vijūko medalį už reikšmingiausių darbų, susijusių su Lietuvos istorijos, genealogijos, heraldikos plėtojimą ir tyrinėjimą, paveldo išsaugojimą, sklaidą, inovacinę, kūrybinę, edukacinę ir mokslinę tiriamąją veiklą. Pirmasis juo apdovanotas buvo istorikas doc. dr. Edmundas Rimša.

Po Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos konferencijos, kurioje laimėtojui buvo įteiktas apdovanojimas, jam pateikėme keletą klausimų.

– Kaip susidomėjote heraldika? Skaityti toliau

R. Čerškus. Lisauskėliai (V) (video) (0)

Zborovo pilis | Vikipedijos nuotr.

I dalis – ČIA, II dalis – ČIA , III dalis bus paskelbta vėliau, IV dalis – ČIA

400 metų Humenės mūšiui, arba kaip Kauno raiteliai išgelbėjo Vieną

1619 metų rudenį, kai Lisauskėliai po ilgų žygių Maskolijoje, gyveno savo bazinėje stovykloje Kauno apylinkėse (gal tai buvo kur Aukštojoje Panemunėje ar dabartiniame Aleksote, o gal Marvelėje – tą tikslią vietą dar reiktų nustatyti), Skaityti toliau

Bus pristatyta kario E. Kuckailio knyga „Partizano žiedas“ (0)

Seimo lankytojų centre bus pristatyta profesionalaus Lietuvos kario, viršilos Ernesto Kuckailio knyga „Partizano žiedas“ | lrs.lt nuotr.

Gruodžio 18 d., trečiadienį, 13 val. Vilniuje, Seimo lankytojų centre (Gedimino pr. 60) bus pristatyta profesionalaus Lietuvos kario, viršilos Ernesto Kuckailio knyga „Partizano žiedas“.

„Partizano žiedas“ – penktoji autoriaus knyga. Joje E. Kuckailis virtualiai nusikelia į 1948-uosius ir kartu su Tauro apygardos vadu Faustu bei Pietų srities atstovu Vanagu keliauja į Žemaitiją, partizanų vadų susitikimą, kurio metu gimė 1949 m. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis ir garsioji sąjūdžio deklaracija. Partizanai keliauja dešimtis ir šimtus kilometrų, Skaityti toliau

R. Čerškus. Lisauskėliai (IV) (video) (1)

 „Lietuvos raitelis“ („Cosaque à cheval“) – garsusis Rembranto šedevras, nutapytas 1655 m. | Vikipedijos nuotr.

I dalis – ČIA, II dalis – ČIA , III dalis bus paskelbta vėliau

Rembranto „Lietuvių raitelis“

Bet kurioje lenkų ar net kitomis užsienio kalbomis parašytoje publikacijoje, kurioje mėginama pasakoti apie lisauskėlius, kaip taisyklė, galima pamatyti ir garsųjį olandų dailininko Rembranto Harmenso van Reino (1606–1669) paveikslą „Kazokas ir žirgas“ (Cosaque à cheval), kuris dažnai tik vienintelis ir iliustruoja tuos rašinius, ypač – jeigu jie trumpesni. Šis garsaus Nyderlandų Karalystės dailininko Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Kur veda K. Kalinausko ir Z. Sierakausko gatvės? (17)

1863–1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių laidojimo iškilmės | S. Žumbio nuotr.

Į mūsų laisvę, žinoma. Vedė net okupacijos metais, drauge su Vinco Mykolaičio-Putino „Sukilėliais“ (neleistais užbaigti), pagal juos parašyta Juliaus Juzeliūno opera „Sukilėliai“ (uždrausta, leista pastatyti tik 1979 m.), Konstantino Bogdano skulptūrinė kompozicija „1863-1864 m. sukilimas Lietuvoje“, taip ir likusi skulptoriaus dirbtuvėje (makete). Bet niekam nešovė į galvą pastatyti J. Juzeliūno operos ar realizuoti K. Bogdano skulptūros 2013 m., kuriuos Seimas buvo paskelbęs 1863-1864 m. sukilimo metais. Niekam šių kūrinių neprireikė nė dabar, laidojant sukilimo vadus ir dalyvius. Ne tokia epochos dvasia? Ar šioje bevaisėje žemėje jau niekas nebeauga? Skaityti toliau

Seime – konferencija apie lietuvybės būklę viešajame gyvenime (tiesioginė transliacija) (8)

„Lietuvybė viešajame gyvenime“ | lrs.lt nuotr.

Gruodžio 6 d., penktadienį, 11 val. Seimo Konstitucijos salėje įvyks konferencija „Lietuvybė viešajame gyvenime“. Konferencijoje įvairiais pjūviais bus aptarta lietuvybės istorinė sklaida laike ir erdvėje, taip pat – moderniosios lietuvybės šerdį sudarančios lietuvių kalbos būklė Lietuvos gyvenime.

Konferenciją sudarys dvi dalys. Pirmojoje bus pristatyta lietuvybės raida istoriniu, archeologiniu, antropologiniu, genetiniu ir kalbiniu požiūriu. Antrojoje bus nagrinėjama lietuvių kalbos teisinė padėtis nepriklausomoje Lietuvoje, nagrinėjami atskiri asmenvardžių, vietovardžių, Skaityti toliau

V. Vaitkevičius. Širdies kelrodis – Lietuva (1)

Virginija Ina Bedarfienė savo atsiminimų knygos „Gyvenimo akimirkos“ pristatyme | J. Ivaškevičiaus nuotr.

Prieš šimtmečius įaugo mano šaknys šiton žemėn. Bernardas Brazdžionis.

Neseniai užverčiau paskutinį Virginijos Inos Bedarfienės atsiminimų knygos „Gyvenimo akimirkos“ („Naujasis lankas“, Kaunas, 2019) puslapį. Skaitydamas tarsi nuolat ėjau šalia autorės, žavėjausi jos ryžtingumu, tikslo siekimu, jaučiau jos nepaliaujamą meilę tėvynei ir artimiesiems, sielojausi dėl autorės kilmingos bajorų šeimos ir lietuvių tautos kančių. „Gyvenimo akimirkos“ – glausta, detali, informatyvi, gausiai iliustruota nuotraukomis knyga, nestokojanti ir tragizmo, ir jausmingų autorės sielos atsivėrimų. „Knyga įdomi tuo, kad joje užfiksuoti kelių amžių istoriniai įvykiai: tai – visų pirma garbinga jos (V. I. Bedarfienės – V. V.) giminės istorija, Skaityti toliau

A. Pasenau. Ilgesio žemės vaikai (0)

Paroda „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą. 1945–1948“ Pagėgių Vydūno viešojoje bibliotekoje | A. Andrulienės nuotr.

Neseniai Vokietijoje eksponuota paroda „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą. 1945–1948“. Iš ten ji buvo atvežta į Pagėgių viešąją biblioteką ir veikė visą rugsėjį. Spalį ji veikė Šilutės Hugo Šojaus muziejuje, o lapkričio 6 dieną persikėlė į Plungės Oginskių rūmus ir ten bus eksponuojama iki kitų metų sausio 6 dienos ir po to toliau tęs kelionę po Lietuvą. Daugiau kaip 20 stendų paroda pasakoja apie „vokietukų“ (taip Lietuvoje pokaryje vadinti našlaičiai iš Prūsijos) klajonių kelius po visą Lietuvą. Apie ką ši paroda? „Apie karą, – sako Vokietijoje, Granzės (Gransee) mieste gyvenantis Olafas Pasenau. – Apie karo vaikus, apie šalį, kuri staiga dingo iš visų žemėlapių kartu su šimtamete jos istorija, s Skaityti toliau

Istorijos paradoksai: partizanų vado pagerbimas ir sunaikinimas (0)

Lietuvos partizanų vadas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos prezidiumo pirmininkas, generolas Jonas Žemaitis-Vytautas | Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuotr.

Prieš 75 metus, 1954 m. lapkričio 26 d., Maskvos Butyrkų kalėjime buvo sušaudytas Lietuvos partizanų vadas, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos prezidiumo pirmininkas, generolas Jonas Žemaitis-Vytautas. Jo kūnas buvo sudegintas, o pelenai užkasti kartu su kitų aukų pelenais – kad niekada nebegrįžtų į Tėvynę.

„Kiek man teko vadovauti Lietuvos kovotojų už laisvę kovai, aš stengiausi, kad ši kova prisilaikytų humanizmo principų. Koks bus teismo sprendimas – man žinoma. Bet aš vis tiek laikau, kad kova, kurią vedžiau devynerius metus, turės savo rezultatus“, – toks buvo paskutinis partizanų vado žodis okupantų teisme.

Prieš dešimt metų, minint Jono Žemaičio-Vytauto 100-ias gimimo metines, nepriklausomos Lietuvos Seimas Joną Žemaitį paskelbė ketvirtuoju prezidentu – taip, kaip ir buvo numatyta laikinojoje partizanų konstitucijoje, Skaityti toliau

Minint Liublino unijos 450-ąsias metines Seime – apskritojo stalo diskusija (tiesioginė transliacija) (51)

Janas Mateika. Liublino unija. 1869 m. | wikipedia.org nuotr.

Lapkričio 27 d., trečiadienį, 12 val., Seimo Konstitucijos salėje (I rūmai) rengiama apskritojo stalo diskusija „Abiejų Tautų Respublikos parlamentarizmo sistema ir Lietuva 1569–1793 metais“, skirta Liublino unijos 450-osioms metinėms. Liublino unija – unikalus Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinis projektas, kuriuo buvo sukurta bendra federacinė valstybė – Abiejų Tautų Respublika – ir bendras valdžios institutas – Abiejų Tautų Respublikos Seimas. Ši bendra Lenkijos ir Lietuvos bajoriškosios demokratijos institucija gyvavo per 200 metų, o Seimo veikla buvo nutraukta tik svetimų jėgų. Skaityti toliau

Mažvydo bibliotekoje bus pristatyta knyga „Vilnius 1915. Diena po dienos“ (1)

Lapkričio 27 d.: knygos „Vilnius 1915. Diena po dienos“ pristatymas | lnb.lt nuotr.

Lapkričio 27 d., 17.30 val., Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Valstybingumo erdvėje, II a., vyks knygos „Vilnius 1915. Diena po dienos“ pristatymas.

XX a. Lietuva ir didžiausias jos miestas Vilnius išgyveno du pasaulinius karus, nusinešusius daugybę gyvybių, pridariusius didžiulės žalos krašto ūkiui. Antrojo pasaulinio karo įvykiai Lietuvoje daugeliui iš esmės yra žinomi, bet daugiau nei prieš šimtmetį vykęs Pirmasis pasaulinis dažno gerokai primirštas. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir leidykla „Briedis“ pristato naują leidyklos knygą „Vilnius 1915. Diena po dienos“, kurios istorijose vaizdžiai, ryškiausiomis spalvomis, prisiminimais ir potyriais atgyja prabėgęs karas. Skaityti toliau

Lietuvos kariuomenė – nepajudinamas mūsų nepriklausomybės ramstis (0)

Prezidentas sveikina Lietuvos kariuomenę | prezidentas.lt nuotr.

Lapkričio 23 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda Kariuomenės dienos proga pasveikino šalies, sąjungininkų ir partnerių karius. Vilniaus Katedros aikštėje įvyko iškilminga Lietuvos karinių pajėgų rikiuotė ir paradas, kuriuose taip pat dalyvavo krašto apsaugos savanorių pajėgų ir Šaulių sąjungos būriai, Lietuvoje dislokuotų NATO Priešakinių pajėgų kovinės grupės padaliniai iš JAV, Norvegijos, Nyderlandų, Vokietijos, Belgijos ir bendros Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigados kariai.

Šalies vadovo teigimu, šiemet sveikindami prieš 101 metus atkurtą šalies kariuomenę, joje matome profesionalumo, ryžto bei pasiaukojimo pavyzdį. Šią dieną 1918 m. Lietuvos valstybės Ministro Pirmininko Augustino Valdemaro įsakymu pradėtas formuoti pirmasis pulkas.

Skaityti toliau

Europa demografijos veidrodyje: geriau užsimerkti? (0)

valstietis.lt nuotr.

Europa bando atremti vis stiprėjantį demografinių iššūkių, susijusių su visuomenės senėjimu ir darbo jėgos trūkumu, spaudimą. Padėtis tokia rimta, kad, pasak konservatyvios pakraipos JAV leidinio „National Review“, europiečiams iškilo klausimas: ar jie išvis turi ateitį?

Taps įvairesnė

Prieš kelias dienas Vokietijos Skaityti toliau

Valdovų rūmų muziejuje visą lapkričio mėnesį galima pamatyti, kaip vyksta archeologiniai tyrimai (0)

Valdovų rūmų muziejuje – ne tik eksponatai, bet ir archeologiniai tyrimai | valdovurumai.lt nuotr.

Jau visą mėnesį Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų lankytojai skuba ne tik apžiūrėti atnaujintų ekspozicijų bei net keturių įstabių parodų, bet ir gyvai pamatyti, kaip vyksta archeologiniai tyrimai.

Valdovų rūmų muziejaus Archeologijos grupės vadovo dr. Povilo Blaževičiaus vadovaujama archeologų grupė istoriją, archeologiją ir architektūrą pristatančiame pirmajame ekspozicijos maršrute vykdo archeologinius tyrinėjimus, kurie jau dabar pateikė naujos ir įdomios medžiagos bei staigmenų. Skaityti toliau

Netekome žymaus Lietuvos istoriko, profesoriaus Mečislovo Jučo (1)

Profesorius Mečislovas Jučas | valdovurumai.lt nuotr.

Lapkričio 6 d., eidamas 93-iuosius metus mirė vienas žymiausių Lietuvos istorikų, profesorius Mečislovas Jučas.

„2019 m. lapkričio 6 d. Lietuva patyrė didžiulę netektį – sulaukęs 93 metų, mus paliko vienas žymiausių ir produktyviausių XX–XXI a. sandūros Lietuvos istorikų, tikrasis lietuvių istoriografijos klasikas, vienas aktyviausių Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų tyrimų ir atkūrimo idėjos rėmėjų, muziejaus bičiulis ir bendražygis Profesorius Mečislovs Jučas (1926–2019).“ – skelbiama Valdovų rūmų pranešime.

Profesorius Mečislovas Jučas gimė Vabaliuose, Baisogalos valsčiuje, baigė Vilniaus universitetą, didelę dalį savo profesinio gyvenimo praleido Lietuvos istorijos institute. Skaityti toliau

Pirmą kartą bus pristatyti į lietuvių kalbą išversti Zigmanto Sierakausko žmonos atsiminimai (8)

Sukilimo vado Zigmanto Sierakausko žmona Apolonija Dalevskytė-Sierakauskienė | Lietuvos Nacionalinio Muziejaus nuotr.

Lapkričio 7 d., likus dviem savaitėms iki sukilėlių, rastų Gedimino kalne, laidotuvių, Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia į sukilimo vado Zigmanto Sierakausko žmonos Apolonijos Dalevskytės-Sierakauskienės „Atsiminimų“ pristatymą. Ką tik išleista knyga – tai autentiškas autorės pasakojimas apie vyrą, šeimą ir sukilimą. Lietuviškai šie atsiminimai išleisti pirmą kartą.

„Atsiminimų“ knygos sudarytojos istorikės Tamara Bairašauskaitė ir Jolanta Sikorska-Kulesza teigia, kad dažniausiai sukilimo istorija yra perteikiama vyrų. Bet ir moterys parašė nemažai atsiminimų, ir jų dalyvavimas bei vaidmuo 1863–1864 m. įvykiuose yra neabejotinas. Skaityti toliau

Mokytojai turėtų pradėti gerbti save (0)

M.Lukšienės premijos laimėtojas – istorijos mokytojas Arnas Zmitra | smm.lt nuotr.

„Nesu idealus mokytojas, dar mokausi iš kitų“, – sakė Meilės Lukšienės premiją neseniai pelnęs Raseinių Šaltinio progimnazijos istorijos mokytojas Arnas Zmitra. Nors iš tiesų 26 metų mokytojas savyje talpina viską, ko šiandien trūksta Lietuvos mokyklai. Iniciatyvą, entuziazmą, ištikimybę mokytojo profesijai, įsipareigojimą savo kraštui, skatinantį prisidėti prie jo klestėjimo.

– Jauni žmonės po studijų dažniausiai nelinkę grįžti į mažą miestelį – nori likti didmiestyje. Jūs iškart grįžote. Kas buvo tas stimulas sugrįžti? – „Respublika“ paklausė istorijos mokytojo Arno Zmitros.

Skaityti toliau

Baltų apdovanojimas įteiktas VDU profesoriui Alvydui Butkui (7)

Baltų apdovanojimas įteiktas VDU prof. Alvydui Butkui | urm.lt nuotr.

Spalio 31 dieną Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai 2019 metų Baltų apdovanojimą įteikė Vytauto Didžiojo universiteto profesoriui Alvydui Butkui. A. Butkus apdovanotas už savo veiklą pristatant Latvijos kultūrą ir kalbą Lietuvoje, akademinių mainų tarp abiejų šalių skatinimą, kūrybinę veiklą letonistikos srityje.

„Linkiu jums toliau dirbti dviejų broliškų tautų suartėjimo labui“, – apdovanojimo ceremonijos metu sakė ministras Linas Linkevičius. Baltų apdovanojimo laimėtoją iš penkių kandidatų atrinko bendra Lietuvos ir Latvijos ekspertų komisija. Skaityti toliau

G. Aleknonis. Beširdystės mada (10)

Ąžuoliukas gen. Vėtrai | Rengėjų nuotr.

Laimingos tautos, kurioms nereikia didvyrių. Tačiau net ir laimingiausi žmonės turi savo didvyrių. Pabandę suprasti, kas ir kodėl vienu ar kitu metu tapo didvyriais, ir pamatę, kaip jie gerbiami, galime nesunkiai nustatyti tautos dvasinę sveikatą.

Ne veltui „juodųjų technologijų meistrai“ pataria: visų pirma atimkite iš žmonių dvasinius ramsčius, suniekinkite jų gerbiamus didvyrius. Ir jeigu tai sugebėsite padarysite jų pačių rankomis, su tokiais žmonėmis jau bus galima daryti bet ką. Skaityti toliau

Seime atidaryta paroda „Sveika, Nepriklausomoji! Tautiškumo ir modernumo ženklai tarpukario Lietuvoje“ (0)

Seime atidaroma paroda „Sveika, Nepriklausomoji! Tautiškumo ir modernumo ženklai tarpukario Lietuvoje“ | lrs.lt nuotr.

Tarpukario nepriklausomos Lietuvos (1918–1940) laikotarpis – tai visų valstybės ir visuomenės gyvenimo sričių pažangos ir pokyčių laikotarpis. Pažinti jį iš arčiau padės Šiaulių „Aušros“ muziejaus paroda „Sveika, Nepriklausomoji! Tautiškumo ir modernumo ženklai tarpukario Lietuvoje“, kuri atidaryta Vitražo galerijoje (Seimo I rūmai) ir veiks nuo spalio 28-os iki lapkričio 11-os.

Paroda supažindina su tarpukario Lietuva ir tuo laikotarpiu susiformavusiais ir Skaityti toliau

Spalio 28-oji – Vilniaus grįžimo 80-osios metinės (3)

Žygis į Vilnių. 1939 m. spalio 28 d. | Vytautas Augustinas. Fotografavau Lietuvą… Vilnius, 2017. Lietuvos fotografijos istorija – 8, 440 p. nuotr.

Spalio 28 d., pirmadienį, 14 val. Vilniaus Rasų kapinėse bus pagerbti kariai, žuvusieji už Lietuvą. Tą pačią dieną 17 valandą Vilniaus karininkų ramovėje minėsime Lietuvos kariuomenės žygio į Vilnių 80-metį. Koncertuos Vilniaus karininkų ramovės vyrų choras „Aidas“, Vilniaus karininkų ramovės folkloro ansamblis „Vilnelė“.

Šiemet yra Nepriklausomybės kovų metai. 1939 m. spalio 27-29 d. Lietuvos kariuomenė padėjo įgyvendinti tautos siekį susigrąžinti Lietuvai ilgaamžę istorinę sostinę Vilnių ir jo apylinkes. Skaityti toliau