Žymos archyvas: istorija

Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai susitarė įsteigti Baltų apdovanojimą (4)

5-baltai-VIIIa-K100

Baltų vienybės dienos, kai lietuviai ir latviai kartu mini istorinį Saulės mūšį, išvakarėse Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai Linas Linkevičius ir Edgaras Rinkevičius pranešė, kad steigiamas Baltų apdovanojimas.

Ministras Linas Linkevičius pasveikino bendras pastangas suartinti baltus stiprinant jų abipusius kultūrinius ryšius. „Norime pagerbti Lietuvos ir Latvijos žmones už jų kūrybinę veiklą, padedančią mūsų visuomenėms geriau susipažinti su giminingos kaimyninės šalies menu, literatūra, mokslu ir kultūra“, – sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras.

Skaityti toliau

Atidaryta paroda – „Lietuvos tautinės bendrijos: istorijos keliu“ (0)

Atidaryta paroda – „Lietuvos tautinės bendrijos: istorijos keliu“ | tbn.lt nuotr.

Rugsėjo 20 – spalio 16 d., LMA Vrublevskių bibliotekoje, pradėjo veikti paroda – „Lietuvos tautinės bendrijos: istorijos keliu“.

Dar 1323 m. Lietuvos Didysis kunigaikštis Gediminas išsiuntė žinią Liubeko, Zundo, Bremeno, Magdeburgo, Kelno ir kitų miestų piliečiams, įvairių profesijų ir amatų atstovams, kviesdamas juos atvykti į Lietuvą ir apsigyventi joje, žadėdamas sudaryti palankias gyvenimo ir darbo sąlygas. Vilnius augo, plėtėsi, jo raidą veikė įvairūs istoriniai įvykiai, jis visada buvo daugiatautis. Jame sugebėjo sugyventi gausybė skirtingų tautybių, kultūrų žmonių. Skaityti toliau

Muziejai moksleiviams nemokamai suteiks galimybę pažinti iškiliausius mūsų valstybės kūrėjus ir puoselėtojus (0)

Nemokami muziejai moksleiviams_lrkm.lt

Įgyvendindama Vyriausybės programą ir siekdama užtikrinti vaikų ir jaunimo kultūrinių kompetencijų ugdymą ir kultūros prieinamumą, Kultūros ministerija, bendradarbiaujant su Lietuvos muziejų asociacija (LMA), inicijavo specialią muziejų kultūrinio svetingumo programą moksleiviams – „Vasario 16-osios kūrėjai ir puoselėtojai“.

„Kultūra yra vertybinio ugdymo pagrindas. Kultūra besidomintis, kultūrą vartojantis,

Skaityti toliau

Vilniaus Šv. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia, vėl atveria duris lankytojams (2)

Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia | Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos nuotr.

Rugsėjo 11 diena, Lietuvos Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos 273-4703 fonde, Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos mokytojas Rimvydas Ginkus surado Vilniaus Vyskupo Jurgio Bialozoro raštą-leidimą, datuojamą 1664 metais kovo 7 dienos data, kuriame rašoma apie Vilniaus Augustijonų (Augustinų) Švenčiausios Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčios, esančios Savičiaus gatvėje, Vilniuje, statybų pradžia.

Rastas dokumentas yra svarbus visos Lietuvos tikinčiųjų bendruomenei. Toje pačioje byloje yra saugoma ir Kamandulių Pažaislio įsteigimo dokumentai. Skaityti toliau

Širvėnos seniūnijoje įvyko piliakalnio – „Velniakalnio“ atgimimo šventė (0)

Širvėnos seniūnijoje įvyko piliakalnio – „Velniakalnio“ atgimimo šventė | Biržų rajono savivaldybės nuotr.

Šių metų rugsėjo 10 d., biržiečiai buvo pakviesti atvykti į vėl atgimstančio ir visuomenės reikmėms pritaikomo piliakalnio pristatymą. Etnografinėje šventėje, Biržų rajono savivaldybės meras Valdemaras Valkūnas, padėkojęs piliakalnio tvarkymo sumanytojams ir dalyviams, uždegė laužą.

2017 – ieji – Lietuvos Respublikos Seimo paskelbti Piliakalnių metais. Piliakalniai – istorinė mūsų šalies atmintis, kraštovaizdžio dalis, lietuvių tautos tapatumą stiprinančios vertybės, tad jų sutvarkymui bei apsaugai šiais metais raginama skirti įpatingą dėmesį.

Biržų rajono savivaldybės administracijos, Širvėnos seniūnijos, Biržų regioninio parko Skaityti toliau

Istorikai prisimins Vasario 16-osios Lietuvą (0)

Istorikai prisimins Vasario 16-osios Lietuvą | Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Rugsėjo 14–16 dienomis, Kaune, istorikai prisimins Vasario 16-osios Lietuvą – Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vyks ketvirtasis šalies istorikų suvažiavimas, kuris šį kartą bus skirtas 100-osioms Lietuvos valstybingumo atkūrimo metinėms.

Pasak vieno iš renginio rengėjų, VDU Istorijos katedros profesoriaus Jono Vaičenonio, nacionalinio masto suvažiavime iš viso susirinks apie 150 istorijos mokslo atstovų, kurie aptars svarbius istorijos, politikos ir visuomenės raidos klausimais. Šių metų renginio tema – „Vasario 16-osios Lietuva: pirmtakai ir paveldėtojai“. Skaityti toliau

Žvilgsnis į Lietuvos piliakalnius piliakalnių metais (0)

Medvėgalio tyrimai 2017 m. | Varnių regioninio parko nuotr.

Rugsėjo 13 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, viešą paskaitą „Žvilgsnis į Lietuvos piliakalnius piliakalnių metais“ skaitys doc. dr. Gintautas Zabiela, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos įstaiga vyriausiasis mokslo darbuotojas.

Lietuvos piliakalnių pažinimo pradžią galime datuoti XVI a. Nuo tada iki dabar apie juos sukaupta daug įvairių duomenų, nors tyrinėtų piliakalnių skaičius tik nežymiai viršija ketvirtį visų žinomų piliakalnių. Be gerai žinomų piliakalnių raidos žingsnių, lieka daug menkai pažintų ar net išvis nepažintų jų raidos puslapių. Skaityti toliau

V. Bubnys: Laisvė – vandenynas, kuriame skęstame (4)

Vytautas Bubnys. Irmanto Sidareviciaus nuotr.

Visuotinai žinomas ir pripažintas Lietuvos rašytojas, jau neretai ir lietuvių literatūros klasiku pavadinamas prozininkas, šešiolikos romanų autorius Vytautas Bubnys rugsėjo devintąją švenčia solidžią aštuoniasdešimt penkerių metų sukaktį. Jubiliejaus dieną kalbamės apie tai, kas rašytojui visą gyvenimą buvo svarbiausia, – apie žmogų, Dievą ir Lietuvą.

Aštuoniasdešimt penkeri – geras pretekstas atsigręžti atgal, įvertinti prabėgusius metus, savo kūrybinį kelią… Nesigailit savąjį gyvenimą atidavęs literatūrai? Juk kiek per naktis prasėdėta, kiek popieriaus prirašyta, nervų ir akių prigadinta, kaip šiandien jums visa tai atrodo – ar ne veltui? Skaityti toliau

Šalia Gedimino kalno pastatyta Vytauto Didžiojo skulptūra (0)

Vytauto-Didziojo-skulptura.-Fot.-K.-Stoskus.-LNM

Lietuvos nacionalinio muziejaus Senojo arsenalo kiemelyje, kur rengiamos vieno eksponato ekspozicijos, lankytojai gali susipažinti su Vytauto Kašubos sukurta Vytauto Didžiojo skulptūra.

Toks eksponavimo būdas muziejuje yra pasirenkamas jau ne pirmą kartą. Tai yra daroma norint supažindinti visuomenę su išskirtiniais eksponatais.

Vienas iš ankstesnių tokios vieno eksponato ekspozicijos pavyzdžių – toje pačioje vietoje ilgą laiką eksponuota unikali stepių kultūros akmeninė moters skulptūra, kuri buvo dovanota Senienų muziejui 1867 metais. Šiam eksponatui sugrįžus į muziejaus saugyklą eksponuojama Vytauto Didžiojo skulptūra. Skaityti toliau

Vilniaus Didžiųjų žydų maldos namų liekanos įrašytos į Kultūros vertybių sąrašą (2)

Žydų maldos namų vietoje stovi 1964 m. pastatytas pastatas, kuriame paskutiniu metu buvo įsikūrusi Vytės Nemunėlio pradinė mokykla. Vaizdas iš R, iš kiemo pusės | Kultūros vertybių registro nuotr.

Kultūros paveldo departamento Pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba suteikė teisinę apsaugą Vilniaus Didžiųjų žydų maldos namų liekanoms, esančioms Vokiečių g. 13A, Vilniuje. Vilniaus Didieji maldos namai buvo viena iš didžiausių žydų religinių įstaigų Rytų Europoje. Ji garsėjo kaip svarbus žydų dvasinis ir švietimo centras, suteikęs Vilniui Šiaurės Jeruzalės vardą.

Kaip vertingųjų žydų maldos namų savybės Kultūros vertybių registre yra įvardintos Vilniaus Didžiųjų maldos namų dalys (PV prienavio XVIII a. II p. – XIX a. pab. mūrinės sienos dalis su įėjimo į maldos namų vieta; XVII a. I p. PR mūrinės sienos dalis su Aron ha kodešo niša bei maldos namų R kampo mūro dalis); Skaityti toliau

Kviečia paroda „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945–1948“ (1)

Vyks paroda – „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945–1948“ | Rengėjų nuotr.

Rugsėjo 6 d. Klaipėdoje, Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje atidaryta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido aukų muziejaus parengta kilnojamoji paroda – „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945–1948“ (lietuvių ir vokiečių kalbomis). Parodos atidaryme dalyvavo Genocido aukų muziejaus direktorius Eugenijus Peikštenis ir Istorijos skyriaus vedėja Ramunė Driaučiūnaitė bei vokiečių bendrijos – „Edelweiss-Wolfskinder“ pirmininkė Luise Kažukauskienė.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, suniokotoje Rytų Prūsijoje liko dešimtys tūkstančių beglobių vaikų. Ne vienas tūkstantis šių vaikų atkeliavo į Lietuvą ir šiandien yra

Skaityti toliau

Sudeginta partizanų žeminė atstatyta trečiąjį kartą (2)

Rietavo uredijos Girenu girininkijos Silu partizanu bunkeris _silale.lt

Šių metų rugsėjo 17 d. 14 val. Šilų-Girėnų miške bus atidengta trečią kartą atstatyta slėptuvė ir pagerbti už Lietuvos laisvę žuvę partizanai, aukojamos šv. Mišios. Iškilmėse laukiami visi, kuriems svarbi mūsų krašto ir Lietuvos istorija.

Kadaise Šilalės rajonui priklausiusios Šilų miško teritorijos, kuri vėliau priskirta Rietavui, eglynuose partizanai įsirengė erdvią, gana sausą ir jaukią žeminę. Jau trečią kartą atstatyta slėptuvė mena Šalnos tėvūnijos Lukšto būrio partizanus, žuvusius 1952 metais. Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Jis buvo Lietuvos ąžuolas, likimo persodintas (0)

Ilgametis Vydūno fondo valdybos pirmininkas bei VF tarybos narys Vytautas Mikūnas. Nuotrauka daryta 2004 m, švenčiant jo 80 metų amžiaus sukaktį | Vydūno fondo nuotr.

Vytautą Mikūną (1922 – 2007) prisimenant

1968 m. vasarą Vilniaus universiteto bibliotekos specialiam fonde kvapą užgniaužęs skaičiau Čikagoje leidžiamo žurnalo – „Mūsų Vytis“ tų metų ketvirtąjį numerį. Jis buvo skirtas Vydūno šimtosioms gimimo metinėms. Ką tik buvau pradėjęs rinkti medžiagą moksliniam darbui apie Vydūną, ir tai, ką čia radau, buvo tikras lobis. Pamačiau keliolika mūsuose neprieinamų nuotraukų, paties Vydūno pasakojimą apie skaudžią bėglio kelionę Vokietijos gilumon baigiantis karui, įdomius Jono Dainausko, Jono Kubiliaus straipsnius, Erdmono Simonaičio bei Igno Končiaus atsiminimus apie pažintį su Vydūnu. Skaityti toliau

Atidaroma paroda „Pranciškaus Skorinos Rusėniškajai Biblijai – 500“ (video) (0)

„Pranciškaus Skorinos Rusėniškajai Biblijai – 500“. Knygos viršelis | Rengėjų nuotr.

Rugsėjo 7 d., 16 val., Tautinių bendrijų namuose, įvyks kilnojamosios parodos – „Pranciškaus Skorinos Rusėniškajai Biblijai – 500“ atidarymas. Parodą pristatys dr. Sigitas Narbutas, LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius, vienas parodos autorių ir rengėjų.

Parodai medžiagą rinko, jos išdėstymą kūrė ir tekstus rašė grupė Lietuvos, Baltarusijos ir Čekijos mokslininkų. Rengiant parodą, LMA Vrublevskių bibliotekai talkino Vilniaus universiteto biblioteka, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai ir Baltarusijos NMA Centrinė mokslinė Jakubo Kolaso biblioteka. Lėšų leidybai skyrė Lietuvos mokslo taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros Skaityti toliau

Lietuviai pabėgėliai Antrojo pasaulinio karo metais: kas slypi už kadro? (nuotraukos) (0)

Paskutiniai pietūs Lietuvoje. Gale stalo sėdi advokatas Juozas Stonaitis su žmona | LNM, V. Augustino nuotr.

„Iš Lietuvos per Antrąjį pasaulinį karą pasitraukę žmonės Vokietijoje pakliūdavo į perkeltųjų asmenų stovyklas. Tuo metu Vokietijoje laikytasi ypatingos tvarkos: atvykėliai būdavo apgyvendinami šalia stočių, jiems buvo išduodamos maisto kortelės. Pabėgėliai gyveno buvusiose kareivinėse, darbininkų barakuose ar net arklidėse. Kambariuose tilpdavo po keletą šeimų, atsiskyrusių vieni nuo kitų paklodėmis. Labai daug vaikų sirgo tuberkulioze, ši liga buvo paplitusi ir tarp suaugusiųjų“, – pasakoja fotografijų parodos „Lietuviai perkeltųjų asmenų stovyklose Vokietijoje 1945–1950 metais“, vykstančios Kazio Varnelio namuose-muziejuje, kuratorė istorikė Irena Mikuličienė. Skaityti toliau

Maskvoje pasitikti iš Vorkutos grįžtančios lietuvių ekspedicijos dalyviai (0)

Ekspedicijos dalyviai Maskvoje_urm.lt

Maskvoje rugpjūčio 25 d. iš ekspedicijos po Komiją grįžtančius jos narius pasitiko Lietuvos diplomatai Rusijoje.

Iš Vorkutos į Maskvą traukiniu grįžusią dvylikos asmenų grupę sutikęs Lietuvos ambasados Rusijoje ministras patarėjas Giedrius Galkauskas pasveikino prieš dvylika dienų į tolimąją Komiją išlydėtos ekspedicijos dalyvius su sėkmingai atlikta misija. Skaityti toliau

Po 17 metų lietuviškas filmas – Toronto kino šventėje (0)

Kadras iš filmo „Stebuklas“ | Mato Astrausko nuotr.

Nuo rugsėjo 7 d., iki rugsėjo 17 d., vyks Tarptautinė Toronto kino šventė. Šiais metais į šią šventę pateko Lietuvės režisierės Eglės Vertelytės tragikomedija – „Stebuklas“, pasakojanti apie socializmo ir kapitalizmo kaktomušą lietuviškoje kiaulių fermoje. Tai itin didelis laimėjimas, kadangi paskutinį kartą, Toronte, lietuviškas filmas buvo rodomas tik 2000 metais. Tuomet į šventės programą pateko Šarūno Barto filmas – „Laisvė“. Taigi, po 17 metų pertraukos lietuviškas filmas vėl bus rodomas Toronto kino festivalyje ir tai bus

Skaityti toliau

Iš Vokietijos archyvų gautos Molotovo-Ribentropo pakto kopijos (13)

Ribentropo-Mo;otovo aktas_urm.lt

Rugpjūčio 22-ąją, Juodojo kaspino dienos  išvakarėse, Lietuvos prašymu iš Vokietijos užsienio reikalų ministerijos Politinio archyvo gautos prieš 78 metus pasirašytų Molotovo-Ribentropo pakto, protokolo ir itin geros raiškos žemėlapio su parašais skanuotos kopijos.

„Molotovo-Ribentropo pakto turinys gerai žinomas, tačiau pirmą kartą oficialiai Vokietijos užsienio reikalų ministerija mums perdavė slaptųjų protokolų ir žemėlapio skanuotas versijas“, – teigia užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Skaityti toliau

B. Lisauskaitė. Ką dar padaryti, kad Trakai išliktų… (1)

Juzefo Cechaviciaus Traku nuotrauka, saugoma Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkinyje

XX a. II pusėje įvertinus Trakų istorinę ir kultūrinę reikšmę istorijoje buvo susirūpinta kultūros vertybių  apsauga. 1958 m. Trakų Pusiasalio pilies ir Užutrakio dvaro parkai buvo įtraukti į gamtos paminklų sąrašus, o 1960 m. dar įkurtas ir Trakų landšaftinis draustinis, kuriame turėjo būti saugomas ežerynas su istoriniu Trakų miestu. Tais pačiais 1960 m. miestui buvo suteiktas vietinės reikšmės urbanistikos paminklo statusas, tačiau kartu buvo pradėtas  realizuoti 1956 m. miesto generalinis planas: pagal kurį buvo naujai įrengtos Banelio, dabar Mindaugo, ir Birutės g. atkarpos, pastatyta 964 vietų I vidurinė mokykla su internatu, dabar Birutės g. 44. Buvusios šv. Trejybės Skaityti toliau

Dzūkijos muziejai kalba apie Nepriklausomos Lietuvos idėjos skleidėjus (0)

vasario 16-sios kūrėjai ir puoselėtojai_muziejai.lt

„Vasario 16-osios kūrėjai ir puoselėtojai“ – šios temos renginiai Lietuvos muziejuose vyksta jau beveik tris mėnesius. Šeštąjį kartą organizuojamas projektas „Lietuvos muziejų kelias“ į turiningas veiklas kviečia visuose šalies regionuose, o artimiausias tris savaites sutelks savo dėmesį į Dzūkiją ir čia esančius muziejus.

Pažinti Dzūkijos krašto iškilias asmenybes ir kalbėti apie Lietuvai svarbias asmenybes lankytojus kviečia 10 muziejų. Kasmet augant projektui, jo veikla apima vis platesnes auditorijas – kai kurie renginiai vyksta ne tik muziejų, Skaityti toliau

Kuo Lietuvai ir užsieniui svarbus prezidentas K. Grinius? (0)

prezidentas-k-grinius_lnb-lt

Dr. Kazys Grinius buvo iškilus XIX–XX a. visuomenės ir kultūros veikėjas, politikas. Nuveikęs daugybę prasmingų darbų, labiausiai lietuvių atmintyje K. Grinius įsirėžė kaip trečiasis Lietuvos Respublikos prezidentas. Tačiau kuo svarų indėlį į Lietuvos istoriją įnešęs politikas svarbus šiuolaikinei visuomenei? Kiek jis įdomus bei žinomas ir užsienyje, ne tik Lietuvai?

Šia tema mintimis dalijasi filosofas ir istorikas, Pietų Karolinos (JAV) universiteto profesorius Kęstutis Skrupskelis, anglų kalba rašantis knygą apie K. Grinių. K. Skrupskelį kalbina Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centro vadovas Vidmantas Valiušaitis Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Ko liūdi Karo muziejaus liūtai? (1)

R. Jasukaitienės nuotr.

Liūtų kailis blizga – jie neseniai restauruoti, bet akyse – skausmas… 1938-aisiais Karo muziejui juos padovanojo paskutinysis Astravo dvaro paveldėtojas Jonas Jurgis Tiškevičius, tuo metu jau gyvenęs Paryžiuje. Liūtų didingumas, įkūnijęs ne grėsmę, greičiau mažos tautos laisvą dvasią, šiandien atspindi nostalgiją praeičiai: kurgi tie vaikai, kurie, karčių prisilaikydami, ropšdavosi jiems ant nugaros, laimingai šypsodavosi, tėvų paveiksluojami? (Kas gi iš vyresnės kartos neturi nuotraukos su Karo muziejaus sodelio liūtais?!)

Tėvai dar mažą atsiveždavo mane į Kauną. Atminty išliko varpų muzika. Kiekvieną vakarą Skaityti toliau

Bus minimos 26-osios Medininkų tragedijos metinės (0)

VRM.lt nuotr.

Liepos 31 d. sukaks dvidešimt šešeri metai nuo tragiškų įvykių Medininkuose, kai septyni nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos pareigūnai už mūsų šalies laisvę paaukojo savo gyvybes.

1991 m. liepos 31-osios naktį Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje Medininkų kontrolės poste per omonininkų išpuolį buvo žiauriai nužudyti Lietuvos policijos pareigūnai Mindaugas Balavakas, Algimantas Juozakas, Juozas Janonis, Skaityti toliau

Gedimino kalne galimai aptikti 1863 m. sukilimo vado Z. Sierakausko palaikai (0)

Gedimino kalno radiniai ziedas_zygmunt KStokausnuotr

Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologai atlikdami archeologinius tyrimus Gedimino kalno aikštelėje aptiko keletą mirusiųjų palaikų. Pagal pirminius duomenis vienas iš mirusiųjų galimai yra 1863 m. sukilimo vadas Zigmantas Sierakauskas.

Šiuo metu archeologai baigia antrąjį archeologinių tyrimų etapą Gedimino kalno aikštelėje. Buvo ištirtas 36 m² plotas, užfiksuoti iki 1,1-2,7 metro storio kultūrinio sluoksnio horizontai, dauguma jų sietini su XIX a. čia buvusia Vilniaus karine tvirtove.

Skaityti toliau

Ketinama atkurti akmens amžiaus gyvenvietę Samantonių kaime (nuotraukos, video) (1)

Gvidas Slah_R.E. Sutinytės nuotr.

Liepos 20 d. Ukmergės rajone Kultuvėnų kaime vyko konferencija „Akmens amžiaus gyvenvietės rekonstrukcijos galimybės Samantonių kaime“.  Priešistorinė gyvenvietė (orientuojamasi į vėlyvojo neolito ir ankstyvąjj bronzos laikotarpius) būtų kuriama Samantonių kaime, Veprių sen., Ukmergės rajone – netoli tos vietos, kur archeologė Rimutė Rimantienė atrado akmens amžiaus gyvenvietę.

Numatoma rekonstruoti akmens amžiaus gyvenvietė būtų skirta ne tik besidominčiųjų apsilankymui, bet ketinama sudaryti sąlygas ir pagyventi akmens amžiaus sąlygomis. Skaityti toliau

Telšiai kviečia į Durbės mūšio minėjimo iškilmes (0)

Paminklas Durbės mūšiui atminti, Telšiuose | rengėjų nuotr.

Liepos 13 d. 20 val. visi kviečiami atvykti į Durbės mūšio skverelį Telšiuose paminėti Durbės mūšio pergalės. Skambės patrankų šūviai, bus įteikti žemaičių pasai, Respublikos gatvėje kaukšės Žemaitukų arklių kanopos, koncertuos Telšių kultūros centro vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Čiučiuruks“, skambės pergalės muzikos garsai.

1260 m. pergalė Durbės mūšyje – viena svarbiausių Lietuvos ir net visų Baltijos šalių istorijos datų. Istorikai pastebi, kad jos reikšmė vis dar neįsisąmoninta, tačiau mūšis savo mastais nusileidžia nebent tik Žalgirio mūšiui. Skaityti toliau

Palangos viešojoje bibliotekoje kilnojama paroda „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945–1948“ (1)

Palanga.lt nuotr.

Liepos 11 d. Palangos viešojoje bibliotekoje atidaryra paroda „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945–1948“, kuri veiks iki rugpjūčio 29 dienos.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, suniokotoje Rytų Prūsijoje liko dešimtys tūkstančių beglobių vaikų. Ne vienas tūkstantis šių vaikų atkeliavo į Lietuvą ir šiandien yra Lietuvos visuomenės dalis, apie kurią, deja, labai mažai kalbama ir žinoma. Ilgainiui šiuos vaikus imta vadinti „vilko vaikais“. Skaityti toliau

Nauji Trakų bažnyčios varpai skelbs istorinę žinią (0)

TrakuDievoMotinos varpas_ Andzejaus Čapkovskio nuotr.

Trakai artėjantį Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį ir Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, paveikslo 300 metų karūnavimo jubiliejų sutiks įspūdingu naujų varpų gausmu.

Du naujieji bažnyčios varpai, išlieti Lenkijoje, brolių Kruševskių varpų liejykloje Vengruve, jau atkeliauja į senąją Lietuvos sostinę. Liepos 16 dieną, sekmadienį, 12 val. Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje įvyks iškilmingas naujų varpų pašventinimas. Iškilmėms vadovaus Jo Ekscelencija Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas. Skaityti toliau

Nacionalinėje bibliotekoje atidaryta paroda skirta Petrui Klimui (0)

Petriui Klimui skirta paroda_lnmb.lt

Nacionalinėje bibliotekoje atidaryta paroda „Petras Klimas: visada ieškojau Lietuvos“, taip pat pristatyta to paties pavadinimo knyga. Parodoje pristatoma dalis unikalios P. Klimo šeimos dovanos Lietuvos kultūrai – Nacionalinei bibliotekai perduota daugiau kaip 600 išskirtinių lituanistinių knygų, per dešimtmečius diplomato surinktų Europoje ir išsaugotų per visas istorines negandas. Parodoje galima pažiūrėti Lietuvos centriniame valstybiniame archyve saugomą dokumentinį filmą, Skaityti toliau

Valdovų rūmus sudrebino didingiausio J.Marcinkevičiaus kūrinio „Mindaugas“ premjera (2)

Valdovu rumai_madeinvilnius.lt

Įspūdinga scena tapusiuose Valdovų rūmuose trečiadienio vakarą įvyko visą šalį vienijančios Justino Marcinkevičiaus dramos „Mindaugas“ premjera.

Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijoje daugiau nei 1000 žiūrovų galėjo nemokamai mėgautis prieš pusšimtį metų parašytos istorinės poemos šiuolaikiniu pastatymu. Šį istorinį vyksmą vilniečiai ir sostinės svečiai kviečiami pamatyti ir per valstybės gimtadienį – Liepos 6-ąją, 22 valandą.

Po Valdovų rūmų kiemą sudrebinusio didingiausio J. Marcinkevičiaus kūrinio premjeros spektaklio režisierei Marijai Simonai Šimulynaitei Skaityti toliau