Žymos archyvas: istorija

Lietuvos nacionalinis muziejus lankytojams siūlo naujovę – patyriminį žaidimą „Prieš užmingant“ (video) (0)

Prieš karantino paskelbimą įvykę žaidimo bandymai | LNM nuotr.

Lietuvos nacionalinis muziejus, iki metų pabaigos pratęsdamas dėmesio sulaukusią parodą „Pažadinti: Gedimino kalne rastų sukilėlių istorija“, kartu su VšĮ „Tartum be ribų“ pristato naujovę – patyriminį žaidimą, sukurtą pagal Buvusioje areštinėje šiuo metu veikiančią parodą.

Žaidimas nukelia į 1863–1864 metų sukilimo laikus, o dalyviai, atstovaudami vienam iš sukilime dalyvavusių luomų, nagrinėja laisvės, bendrystės, kovos temas, svarsto, kaip ir ar apskritai verta kovoti už savo idealus, kokia to kaina ir ką reiškia aktyviais savo veiksmais kurti istoriją. Skaityti toliau

Š. Valentinavičius. Istoriko Nikžentaičio „prajovai“. Ar tik tai? (13)

Jonas Noreika – Generolas Vėtra | LLKS nuotr.

LRT tinklapio skiltyje „Nuomonės“ gegužės 10 d. patraukė dėmesį straipsnis intriguojančiu pavadinimu „Alvydas Nikžentaitis. Antrasis pasaulinis karas ir lietuvių istorinės atminties paradoksai“.

Ką šiuo tarptautiniu žodžiu „paradoksai“ autorius siekia atskleisti? Atsidarau internetą, ir randu tokius šio žodžio prasmės paaiškinimus:

1. Paradoksas – teiginys, kuris iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti suprantamas Skaityti toliau

Skelbiamos 2020 metų Baltų apdovanojimo varžytuvės (0)

Skelbiamos 2020 metų Baltų apdovanojimo varžytuvės | urm.lt nuotr.

Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministerijos skelbia varžytuves 2020 metų Baltų apdovanojimui gauti. Baltų apdovanojimu bus įvertinti pasiekimai ir indėlis šiose srityse:  lietuvių literatūros vertimas į latvių kalbą arba latvių literatūros į lietuvių kalbą, lietuvių kalbos mokymas ir puoselėjimas Latvijoje arba latvių kalbos – Lietuvoje, abiejų šalių materialaus ir nematerialaus kultūros ir istorijos paveldo tyrimai, tiriamoji žurnalistika apie šalių istoriją, kultūrą ir turizmą. Skaityti toliau

G. Adomaitis. Švęsdami nepamirškime kančios (2)

Lietuvos Steigiamojo Seimo nariai prie paminklo žuvusiesiems už Lietuvos laisvę Karo muziejaus sodelyje (Kaunas, 1922 m. gegužės 15 d.) | Vytauto Didžiojo karo muziejaus fondo nuotr.

Kaip žinome, 2020-ieji yra paskelbti Lietuvos Steigiamojo Seimo šimtmečio metais. Taip siekiama priminti pirmojo moderniųjų laikų Lietuvos parlamento nuopelnus valstybingumui. Būtent ši institucija įstatymais įtvirtino Lietuvos valstybės nepriklausomybę. Kadangi gegužės 15 dieną sukako 100 metų, kai 1920 metais darbą pradėjo visos tautos balsais išrinktas Steigiamasis Seimas, šiandien apžvelgsime jo sudėtį, priminsime kai kurių narių tragiškus likimus.

Rinkimuose dalyvavo daugiau kaip 90 procentų rinkėjų Skaityti toliau

Devyniolikmetis Romas Kalanta paaukojo savo gyvybę protestuodamas prieš tarybinę-socialistinę santvarką (1)

Laisvės al. Kaune Romo Kalantos žūties įamžinimo vieta | wikipedija.org nuotr.

Gegužės 14-oji minima kaip Pilietinio pasipriešinimo diena. 1972 m. gegužės 14 d. devyniolikmetis jaunuolis Romas Kalanta paaukojo savo gyvybę protestuodamas prieš tarybinę-socialistinę santvarką. Kauno muzikinio teatro sodelyje jis apsipylė benzinu ir, sušukęs „Laisvę Lietuvai!“, susidegino.
Įvykiai Kaune sukėlė tuometinės Lietuvos komunistų partijos pareigūnų sumišimą – TSR Lietuvoje tai buvo precedento neturintis atvejis (panašūs įvykiai buvo užfiksuoti Čekoslovakijoje Prahos pavasario metu, tačiau buvo kruopščiai slepiami). Skaityti toliau

Visuomeninė Rasų kapinių draugija šiemet švenčia trisdešimtmetį (0)

Atnaujintas Dorotos Lovčinovskos antkapinis paminklas Senųjų Rasų kapinėse 2019 m. | Visuomeninės Rasų kapinių draugijos nuotr.

Vilniaus Rasų kapinės – vienos žymiausios ir seniausios išlikusios Lietuvoje kapinės, įkurtos 1801 m. Tai lietuviškos ir lenkiškos kultūros jungiamoji dalis, visos mūsų šalies istorijos bei kultūros paminklas, „atversta istorijos knyga“. Didžiausią niokojimo bangą kapinės patyrė po II pasaulinio karo. Sovietinis laikotarpis nešė vis didesnį kapinių nuosmukį: buvo vogiamos geležinės tvorėlės, šalinami metaliniai kryžiai, kurie dažnai patekdavo į metalo laužo supirktuves. Be to, vandalai niokodavo koplyčias, daužydavo antkapinius paminklus. 1991 m. Lietuva atgavo nepriklausomybę. Tais pačiais metais Lietuvos lenkė, gimusi ir užaugusi Vilniuje, Alicija Marija Klimaševska, kartu su kultūros veikėjais Halina Jotkela (Jotkiallo), Olgierdu Koženieckiu ir Ježi Survilo, pradėjo svarstyti, kokiu būdu gali praktiškai prisidėti prie Senųjų Rasų kapinių atnaujinimo ir klestėjimo. Skaityti toliau

D. Vilimas. Nutylima problema – LDK baltarusių istorinėje sąmonėje (34)

LDK | voruta.lt nuotr.

Apie baltarusių tautinio atgimimo veikėjų bandymus sukonstruoti savo tapatybę tarpukariu, pakeičiant carinį LDK kaip rusų-lietuvių valstybės projektą „LDK – baltarusių-lietuvių valstybės“ konstruktu rašė istorikai A. Dubonis ir Z. Butkus.

Neapsikentę emigracijos Kaune, daugelis baltarusių šviesuolių trečiojo XX a. amžiaus dešimtmečio viduryje pasirinko emigraciją kitose Europos valstybėse, tačiau dauguma jų sugrįžo į Tarybų Sąjungą, kurioje vyko sovietinės baltarusizacijos bandymas, greitai peraugęs į kruvinas represijas, kurių apogėjumi tapo 1937-1938 m. didžiojo teroro įvykiai. Skaityti toliau

M. Purvinas. Apie nutylėtus istorijos puslapius (8)

Dr. Martynas Purvinas | ve.lt nuotr.

Rusijoje rengiamasi (dėl koronaviruso pandemijos karinis paradas yra atšauktas – red. pastaba) pompastiškai paminėti Antrojo pasaulinio karo (ten vadinamo Didžiuoju tėvynės karu) pabaigą Europoje, šlovinant nenugalimąją Raudonąją armiją, išmintingąjį sovietinį režimą ir jo vadą J. Staliną. Vėl bus nutylimi ar ginčyjami dabartiniams vadams nepatogūs momentai (nuo Molotovo-Ribentropo pakto iki visko kitko). Deja, tam neretai talkinama ir Lietuvoje. Skaityti toliau

Vyriausybė raginama parengti ilgalaikę programą Lietuvos parlamentarizmo istorijos tyrimams ir istorinės atminties įamžinimui finansuoti (0)

Lietuvos Steigiamojo Seimo nariai prie paminklo „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“ Karo muziejaus sodelyje. Kaunas, 1922 m. gegužės 15 d. | Fotoateljė „Menas“ Vytauto Didžiojo karo muziejaus nuotr.

Gegužės 6 d. Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija užregistravo Seimo rezoliuciją „Dėl Lietuvos Respublikos Steigiamojo Seimo šimtmečio“ (XIIIP-4798). Dokumente Komisija ragina Vyriausybę iki 2020 m. spalio 1 d. parengti ilgalaikę programą Lietuvos parlamentarizmo istorijos tyrimams ir istorinės atminties įamžinimui finansuoti.

Šiemet minimas Steigiamojo Seimo –  šimtmetis. 1920 m. balandžio 14-15 dienomis įvyko pirmieji laisvi ir visuotiniai demokratiniai rinkimai Skaityti toliau

Trijų Baltijos šalių Prezidentai: griežtai atmetame pastangas vėl dalinti Europą į įtakos sferas (3)

Baltijos valstybių Prezidentai | lrp.lt nuotr.

Gegužės 7 d., 75-ųjų Antrojo pasaulinio karo baigties metinių proga trijų Baltijos šalių Prezidentai Gitanas Nausėda, Egilas Levitas ir Kersti Kaljulaid pasirašė bendrą pareiškimą. Jame šalių vadovai išreiškė pagarbą Antrojo pasaulinio karo aukų atminimui ir paragino atmesti bandymus perrašyti istoriją.

Prezidentai deklaravo, kad Antrojo pasaulinio karo pabaiga netapo daugelio Centrinės ir Rytų Europos valstybių laisvės simboliu, nes vieną totalitarinį režimą pakeitė kitas. Skaityti toliau

Krašto apsaugos sistemai – 30 metų: gimę sudėtingomis sąlygomis, šiandien esam stiprūs kaip niekada (video) (1)

1991 m. sujungus Atskirąją apsaugos ir Garbės sargybos kuopas suformuotas Mokomasis junginys. Nuotraukoje – su vadu Česlovu Jezersku. | kam.lt nuotr.

2020 m. balandžio 25 d. minime Krašto apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įkūrimo 30-ąsias metines.

„Prieš tris dešimtmečius itin sudėtingomis politinėmis sąlygomis pradėta kurti krašto apsaugos sistema, patyrusi įvairių transformacijų ir pertvarkų, išaugo į įvairiapusę ir kaip niekad aukštą Lietuvos visuomenės ir užsienio partnerių pasitikėjimą turinčią modernią krašto apsaugos sistemą. Gimę sudėtingomis sąlygomis, šiandien esam stiprūs kaip niekada,“ – sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, balandžio 25 d. krašto apsaugos sistemos įkūrimo trisdešimtmetį išvakarėse.

Skaityti toliau

A. Filinaitė apie UNESCO pasaulio paveldo metus: ne tik švęsti, bet ir šviesti (10)

A. Filinaitė | Paveldo komisijos archyvo nuotr.

2020-ieji Lietuvoje – UNESCO pasaulio paveldo metai. Šis sprendimas, kaip ir „paraleliniai“ Sugiharos, Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos, Steigiamojo Seimo, Tautodailės metai – nuostabi galimybė su mus supančia praeitimi ir įvairiomis jos formomis susipažinti artimiau. Net ir karantino metu, o gal kaip tik jo – šaltinių internete apstu, o ir gamtoje pasivaikščioti patariama, nesiburiuojant.

Ne tik švęsti, bet ir šviesti – toks, atrodo, galėtų būti bet kurių proginių metų moto. Apie tai, kaip lietuviai vertina ir priima UNESCO ženklą, kiek esame pasiruošę švęsti, o ko dar reikėtų išmokti, galų gale, ar Kaunas jau pasiruošęs būti įtrauktas į pasaulio paveldo sąrašą, kalbamasi su LR Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininko pavaduotoja Andrijana Filinaite. Skaityti toliau

Dingusių Klaipėdos bibliotekos knygų paieška (4)

Vilniaus Šv. Jurgio bažnyčia | R. Danisevičiaus nuotr.

2008 metais pradėti Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos pastato atnaujinimo darbai atskleidė tarpukariu šiose patalpose (H. Manto g. 25) veikusios Klaipėdos miesto bibliotekos ženklus. Smalsiems bibliotekininkams kilo natūralus klausimas: O kur dingo čia buvusios knygos? Tai paskatino leistis į neįtikėtiną, išskirtinę kelionę išblaškytų knygų pėdsakais.

Šiuolaikiška senoji biblioteka Skaityti toliau

Lietuva ir Lenkija išmoko bendras skaudžios istorijos pamokas (2)

Saulius Skvernelis | Alkas.lt nuotr.

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis išsiuntė laišką Lenkijos premjerui Mateušui Moravieckiui (Mateusz Morawiecki) ir partijos „Teisė ir teisingumas“ pirmininkui Jaroslavui Kačinskiui (Jarosław Kaczyński) kuriame Vyriausybės, Lietuvos žmonių vardu išreiškė tvirtą paramą, solidarumą su Lenkija, minint 80-ąsias kruvinų Katynės žudynių ir 10-ąsias Smolensko tragedijos metines.

„Niekuomet neužmiršime Sovietų Sąjungos įvykdyto nusikaltimo, kurio užsakovus ir vykdytojus mėginta paslėpti po ciniško melo skraiste. 22 tūkstančiai Lenkijos karininkų ir inteligentijos atstovų buvo nužudyti 1940 m. pavasarį, ir tai buvo baisi tragedija Antrojo pasaulinio karo parblokštai Lenkijai. Skaityti toliau

Ką istorija žino apie epidemijas? (0)

dr. Aistis Žalnora | mf.vu.lt nuotr.

Ligos ir epidemijos yra neatskiriama žmonijos istorijos dalis. Nors technologijos prisideda prie nuolatinio medicinos tobulėjimo, ilgėja gyvenimo trukmė, atrandami efektyvesni būdai kasdieniam gyvenimui ir buičiai palengvinti, šie pokyčiai smarkiai veikia mus supančią aplinką, teigia Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto medicinos istorijos dėstytojas dr. Aistis Žalnora.

Dar XVIII a. gyvenęs demografas Tomas Skaityti toliau

Ypatingu laikotarpiu Valdovų rūmų muziejus kviečia į išskirtines ekskursijas ir pažintinius užsiėmimus (0)

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų muziejus | V. Abramausko, Valdovų rūmų muziejaus nuotr.

Nacionalinį muziejų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmus jau seniai buvo galima lankyti virtualioje erdvėje, neišeinant iš namų, tačiau šiuo ypatingu laikotarpiu muziejus savo lankytojams dovanoja išskirtines paslaugas. Nuo šiol kiekvieną savaitę virtualioje erdvėje bus galima dalyvauti Valdovų rūmų muziejaus profesionalių gidų vedamose virtualiose ekskursijose, taip pat namie išbandyti išradingų švietimo specialistų paruoštus specialius mokomuosius užsiėmimus. Skaityti toliau

Istorikė I. Baranauskienė: Sąjūdis vėliavą priėmė iš partizanų (8)

Inga Baranauskienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Istorikę Ingą Baranauskienę kalbina Vidmantas Valiušaitis, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos (LNB) Informacijos analitikos skyriaus vyriausiasis tyrėjas. Šis interviu – LNB konferencijos „2020-ieji. Pasaulinės tendencijos ir nacionalinis saugumas. Įžvalgos. Iššūkiai. Scenarijai“ kontekstinė dalis.

„Litvinizmu“ kliedi nedidelė mažuma Skaityti toliau

Pokalbis su A. Saudargu: tauta gali neišlaikyti seklumos ir banalybės išbandymo (1)

Pirmosios atkurtos Lietuvos vyriausybės nuotrauka, padaryta iš karto po priesaikos Seime. 1991 m. balandis | Asm. archyvo nuotr.

Nuo kovo 11 d. iki rugsėjo 13 d., Lietuvos nacionaliniame muziejuje veikia paroda „Nesusitaikę“, skirta Kovo 11-osios trisdešimtmečiui. Parodoje pasakojama apie šalies žmonių pasipriešinimo, laisvėjimo ir laisvės kelią nuo XX a. 6 dešimtmečio iki pat 1993 metų, kai iš Lietuvos buvo išvestas paskutinis Sovietų Sąjungos karinis dalinys. Paroda veiks nuo kovo 11 d. iki rugsėjo 13 d. Pokalbis su Algirdu Saudargu yra parodos „Nesusitaikę“ dalis.

„Baltijos valstybės buvo jautrus klausimas ir niekas taip paprastai nesiimdavo jo spręsti“, – prisimindamas pirmuosius atkurtos Skaityti toliau

Filmas „Baltų gentys“: žiūrėti su vaikais nejauku (video) (5)

„Kūlgrinda“ atidarė istorinio filmo „Baltų gentys“ premjerą | rengėjų nuotr.

Lietuvos kino teatruose šiuo metu rodomas latvių sukurtas filmas „Baltų gentys. Paskutinieji Europos pagonys“. Latvijos šimtmečiui dedikuotas 2018 metais pasirodęs filmas Latvijoje buvo labiausiai žiūrimas dokumentinis filmas. Klaipėdoje gi pirmąją premjeros dieną salė nebuvo pilna, baltų genčių istorijos žinovai filmą vertina kritiškai.

Filmą „Baltų gentys. Paskutinieji Europos pagonys“ sukūrė trys broliai Raitis, Lauris ir Marcis Abele.

„Esame Baltijos šalys, turime bendras šaknis, bet nesuprantame vieni kitų kalbos, todėl privalome susikalbėti svetima kalba, nes aš nemoku lietuviškai, jūs – latviškai. Skaityti toliau

L. Milčius. Prisimenant 1990 m. kovo 11 d. (6)

Leonas Milčius | asmeninė nuotr.

Netikėjau, tikrai netikėjau, kad sulauksiu 2020-tųjų metų, kai visus galėsiu sveikinti Lietuvai ir mums istorinės Kovo 11-osios 30-mečio proga. Gražia viltimi tada atrodė ir 30 dienų ir treji metai, kurie ateities kartoms liudytų, kaip mes troškome savo nepriklausomos valstybės. Ir štai ji yra. Geresnė ar blogesnė, bet Lietuvos valstybė yra. Ir tai toks laimėjimas, tokie naujai sutvirtinti pamatai lietuvių tautos ateičiai, kad gal tik dar iš didesnio laiko atstumo jie bus tikrai tinkamai įvertinti. Skaityti toliau

Archeologai surengė ekspediciją vietovėje, kurioje buvo ruošiami partizanai (1)

Archeologinės ekspedicijos akimirka | G. Stirbos nuotr.

Kovo 4 d., 18 val., Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologijos ekspozicijoje (Arsenalo g. 3), vyks antrasis Marijos Gimbutienės skaitymų vakaras. Paskaitos – nemokamos.

Ką archeologams pavyko rasti vietovėje, kurioje 1944 m. vasarą buvo surengta karinė mokomoji partizanų stovykla? Kur atvedė poeto ir partizanų kapitono Broniaus Krivicko-Vilniaus žūties vietos paieškos? Šios dvi temos bus pristatytos kovo 4 d. Marijos Gimbutienės paskaitų cikle. Skaityti toliau

V. Terleckas. Žvilgsnis į sovietinę istoriografiją apie stribus (4)

Vladas Terleckas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras | voruta.lt nuotr.

Galėtų atrodyti, jog nėra reikalo raustis po rašliavą apie stribus ir tuo savaip ją reklamuoti. Bet jos analizė, gretinimas su nauja informacija įgalina nustatyti, kas labiausia norėta nuslėpti, kokios naudotos manipuliacijos.

Sistemiškai susipažinus su sovietmečio literatūra šia tema, vienareikšmiai pasakytina, kad tada nebuvo parašyta stribų istorija, neišleista darbų, kurie atitiktų bent minimalius mokslinius kriterijus. Jos nėra net daugiatomėje LSSR istorijoje, Algirdo Rakūno monografijoje „Klasių kova Lietuvije 1940-1951 m.“ Stribų Skaityti toliau

Užsienyje dirbantiems lituanistinių mokyklų mokytojams rengiamos sustiprintos studijos Lietuvoje (0)

VDU rengiami lietuvių kalbos kursai užsienyje dirbantiems lituanistinių mokyklų mokytojams | vdu.lt nuotr.

Užsienyje dirbantys lituanistinių mokyklų mokytojai jau trečius metus iš eilės kviečiami vasarą sugrįžti į Tėvynę – čia jie tobulinasi lietuvių kalbos, pedagoginius ir kitus įgūdžius, keičiasi patirtimis su Lietuvos mokytojais ir iš arti susipažįsta su šalies kultūra, istorija ir papročiais. Liepą ir rugpjūtį Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) organizuojamos intensyvios lituanistinės studijos siekia paruošti mokytojus XXI amžiaus iššūkiams, akcentuoja platų išsilavinimą, skirtingų gebėjimų ugdymą.

Dviejų savaičių trukmės studijose Kaune ir Vilniuje mokytojai galės išklausyti paskaitas, skirtas pedagogikai, lietuvių kalbai, poezijai, etnografijai, istorijai. Skaityti toliau

Vyks Vytauto V. Landsbergio filmo „Vanago portretas“ peržiūra (video) (0)

Vytauto V. Landsbergio filmas „Vanago portretas“ | R. Šeškaičio, V. V. Landsbergio asmeninio archyvo, V. Raupelio nuotr.

Kovo 4 d., 17:30 val., Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo centras kviečia į Vytauto V. Landsbergio filmo „Vanago portretas“ peržiūrą.

Vytauto V. Landsbergio dokumentinis filmas „Vanago portretas“ pasakoja apie Adolfą Ramanauską-Vanagą, vieną garsiausių Lietuvos pokario partizanų vadų, miškuose kovojusį su sovietų okupantais, net 11 metų priverstą slapstytis su šeima. Išduotą ir itin žiauriai Skaityti toliau

O. Voverienė. Lietuvos partizanas, poetas Bronius Krivickas (1919-1951) (2)

Bronius Krivickas (vidury) su Pilėnų tėvonijos vadu Stepu Giedriku-Giriečiu (dešinėje) ir Alfonsu Valentėliu-Bankininku Vailokaičiu. Biržų giria, 1951 ruduo | Biržų krašto muziejus „Sėla“, PL-4064 nuotr.

O, tėve Staline, brangus,
Jūs negražiai įpratęs:
Taip ryja nuosavus vaikus
Tik šlykščiosios gyvatės.
Bronius Krivickas.

Tai vienas žymiausių tarpukario nepriklausomos Lietuvos poetų ir rašytojų, rašęs poeziją ir prozą. Savo kūryboje Bronius Krivickas atsiskleidė, kaip žmogaus sielos žinovas, mokėjęs parodyti žmogų ir idealistiškai, atskleisdamas jo pozityviąsias savybes, jo siekį gėrio ir tiesos, pasiaukojimą bendrajam gėriui ir ypač talentingai – atskleisti žmogaus silpnybes, sarkastiškai pasišaipyti iš jų, ypač, kai rašo apie Lietuvos okupantus ir jų niekingiausius kolaborantus – stribus ir visokio plauko išdavikus. Skaityti toliau

Bus pristatytas filmas apie Sąjūdžio priešaušrio ekologinį judėjimą „Atgaja“ (video) (0)

Marvelės nuotekų valykla | A. Čiukšio nuotr.

Vasario 18 d., 18 val., Kauno apskrities viešoji biblioteka (Radastų g. 2, I a. salė), kviečia į penktą „Kauno atminties ekranai“ filmą „Žalieji muškietininkai“ (rež. Jonas Ohmanas, 2015) apie ekologinį Sąjūdžio priešaušrio judėjimą „Atgaja“ ir jos vadovą Saulių Gricių-Šerną. Svečiuose – Jonas Ohmanas ir atgajiečiai. Vakarą veda kino istorikas ir kritikas Gediminas Jankauskas.

„Būkim realistai, reikalaukim neįmanomo.“ (Saulius Gricius). Skaityti toliau

Šalia Vilniaus sporto rūmų bus prisiminti Lietuvos žydai kariai (3)

20200112-VilniausSportoRumai-SviesiauVasario 16 d., 12-14 val., šalia Vilniaus sporto rūmų sambūris „Lietuvos draugai“  prisimins ir pagerbs visus 1918-1922 m. kovojusius už Lietuvos nepriklausomybę tarp jų ir Lietuvos piliečius žydus.

„Kviečiame visus susirinkti ir pabendrauti čia buvusių senų Žydų kapinių vietoje ir kartu atjausti žydų kilmės Lietuvos piliečius. Atjautos pasigendame, kai Valstybė ketina čia įkurdinti Kongresų ir konferencijų centrą. Rinksimės kas mėnesį kol šis sprendimas bus atšauktas. Svarstysime kaip galime padėti šį klausimą išspręsti“, – sako šio minėjimo rengėjas filosofas Andrius Kulikauskas. Skaityti toliau

Pokalbis su archeologu apie 200 batų ir 700 metų (1)

A. Puškorius amatų mugės metu | L. Gureckienės nuotr.

Sulaukusi didžiulio lankytojų antplūdžio ir susidomėjimo iki balandžio 19 dienos Vilniaus miesto gynybinės sienos bastėjoje pratęsiama tarptautinė paroda „200 batų – 700 metų“. Prie jos atsiradimo prisidėjo ir jau 15 metų archeologinės avalynės rekonstruktoriumi dirbantis dr. Arūnas Puškorius. Jis sutiko plačiau papasakoti apie senų laikų avalynę, jos gaminimo būdus ir nešiotojus.

– Papasakokite, kaip atrodė mūsų seniausias apavas remiantis archeologijos duomenimis? Skaityti toliau

Partizaną suvaidinęs aktorius Paulius Markevičius nežino ar dabar griebtųsi ginklo (video) (1)

Filmas „Partizanas“ | M. Bartaševičiaus nuotr.

Vasario 14 d., visuose Lietuvos kino teatruose, vyks istorinio dokumentinio filmo „Partizanas“ pristatymas.

„Sunku prognozuoti save, kaip elgtumeisi tam tikru kritiniu momentu,“ – teigia Paulius Markevičius, suvaidinęs partizaną Juozą Paliūną-Rytą kitą savaitę kino teatrus pasieksiančiame dokumentiniame filme „Partizanas“.

„Vienas gali įsivaizduoti, kad rūpinsis savo ir savo artimųjų išgyvenimu ir rinksis pabėgėlio poziciją. Tačiau stojus akistaton su ta padėtimi tikrovėje, tas pats žmogus, užvaldytas jausmo, gimstančio jo viduje, gali būti pirmas stojantis pasipriešinimo gretose,“ – sako aktorius ir priduria, kad gali būti ir visai Skaityti toliau

Naujasis Mažosios Lietuvos turistinis maršrutas: intelektualiu asmenybių keliu (0)

skulptoriaus Vinco Grybo muziejus | Kauno savivaldybės nuotr.

Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vykusioje didžiausioje Baltijos šalyse turizmo parodoje „Adventur 2020“ buvo pristatytas Pagėgių ir Jurbarko savivaldybių parengtas bendras turistinis maršrutas, kviečiantis pakeliauti intelektualiu asmenybių keliu palei Nemuną nuo Jurbarko iki Bitėnų bei susipažinti su skulptoriaus Vinco Grybo, dailininkės, miniatiūrų meistrės Lidijos Meškaitytės, vokiečių rašytojo Johaneso Bobrovskio ir aušrininko, spaustuvininko Martyno Jankaus kūryba ir darbais. Visi šie žymūs žmonės pristatomi jų gyventoje, kurtoje aplinkoje – saugomuose kultūros paveldo objektuose. Skaityti toliau