Žymos archyvas: istorija

Sąjūdžio gimimas: Dokumentinio filmo „Įkvėpti laisvės“ premjera (0)

Arvydas Juozaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gegužės 28 d., pirmadienį, 18 val., Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje, (Konferencijų salėje, V a.) Lietuvos dailininkų sąjunga ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į atvirą dokumentinio trumpametražių filmų ciklo „Įkvėpti laisvės“ premjerą.

Dar iki oficialaus Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės susirinkimo 1988 m. birželio 3 d. Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) būstinėje rinkosi klubo „Istorija ir kultūra“ aktyvas. Skaityti toliau

Pirmasis budistinis istorinis romanas lietuviškai (2)

Knygos autorė, istorijos mokslų daktarė, budologė-tibetologė, vyriausioji žurnalo „Буддизм.ру“ redaktorė Jelena Leontjeva | Asociacijos „Tibeto kultūros namai“ nuotr.

Gegužės 23 d., 18 val., Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, bus pristatyta asociacijos „Tibeto kultūros namai“ ką tik išleista knyga „Nam Thar. Penki gyvenimai išsilaisvinimo kelyje“. Tai pirmasis budistinis istorinis romanas lietuviškai. Kūrinys pasakoja apie garsiausius Tibeto budizmo jogus ir joges. Jo veiksmas prasideda istorinio Budos epochoje ir tęsiasi iki šių laikų.

Pristatyme bus galima pabendrauti su specialiai šia proga į Vilnių atvykusia knygos autore Jelena Leontjeva – ji yra istorijos mokslų daktarė, budologė-tibetologė, vyriausioji žurnalo „Буддизм.ру“ redaktorė. Skaityti toliau

Muziejų diena ir naktis jūrų muziejuje skirta ypatingai trispalvei (0)

Lietuvos karo laivas Prezidentas Smetona. Šventoji, 1940 m. | Lietuvos jūrų muziejaus rinkinio nuotr.

Gegužės 18-ąją, Lietuvos jūrų muziejuje, bus atidaryta paroda „Trispalvė jūroje saugo“.

Apie Trispalvę, kuri Lietuvą jūroje saugo

Lietuvos jūrų muziejus Tarptautinę Muziejų dieną ir naktį dedikuoja ypatingam eksponatui – pirmojo Lietuvos karo laivo „Prezidentas Smetona“ trispalvei. Visą šventinę dieną prie parodos bus rengiamos edukacinės veiklos, o 10.30, 13.00 ir 15.00 val. – susitikimai su vėliavos atgabenimo į Lietuvą iniciatoriais, istorikais Romaldu ir Romualdu Adomavičiais. Skaityti toliau

Muziejuje tęsiamas paskaitų ciklas „Trys pokalbiai apie Lietuvą ir tarpukario Klaipėdą“ (0)

Klaipėdos krašto direktorijos pirmininkas Otas Biočeris (Otto Biotcheris) | Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

Gegužės 18 d., 16 val., Klaipėdoje Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2), vyks lietuvių diplomato, istoriko, Lietuvos užsienio reikalų ministerijos ambasadoriaus ypatingiems pavedimams dr. Vytauto Žalio antroji paskaita „Kuo Lietuvos valstybei nusikalto Klaipėdos krašto direktorijos pirmininkas Otas Biočeris (Otto Biotcheris)?“ iš ciklo „Trys pokalbiai apie Lietuvą ir tarpukario Klaipėdą“.

Anot paties pranešėjo, tai pamąstymai Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga apie lietuviškosios politikos Klaipėdos krašte kelius bei klystkelius. Skaityti toliau

K. Šeraitė. Ar Europos Sąjunga parašys Lietuvos istorijos vadovėlį? (34)

Kamilė Šeraite | Propatria.lt nuotr.

Šiandien istoriją perrašyti nelengva, tačiau pasitelkti ją savo tikslams kurį laiką bandė dažnas Europos federalizmo šalininkas. Jų teigimu, istorija priklauso tiems, kurie ją kuria šiandien, o ne „populistams“, kurie „nostalgiškai laikosi įsikibę į praeitį ir atsisako žvelgti į ateitį“. Supraskime – noras stiprinti valstybingumą, ugdyti tautinę ir istorinę savimonę yra siejamas su populizmu.

Atrodo, esame pernelyg silpni, kad galėtume atsilaikyti tokioms manipuliacijoms kaip ankstesnio Europos Komisijos pirmininko Chose Manuelio Diurano Baroso (José Manuel Durão Barroso), kuris Europos Sąjungą (ES) lygino su imperija Skaityti toliau

Kirkilų apžvalgos bokšte – „Skambantys amžių laiptai“ (video) (0)

Kirkilų apžvalgos bokštas | Biržų rajono savivaldybės nuotr.

Gegužės 19 d., 13 val., Kirkilų apžvalgos bokšte (Kirkilų k. Biržų r)., vyks koncertas „Skambantys amžių laiptai“.

Klaipėdos Vydūno gimnazijos vaikų choras (vadovas Arvydas Girdzijauskas, chormeisterė Ingrida Bertulienė) pakvies kilti į Kirklių apžvalgos bokštą muzikiniais „Amžių laiptais“.

Bokšto laiptų aikštelėse, bus pristatomi vis kito laikotarpio muzikiniai kūriniai, Skaityti toliau

Vyksta T. Baranausko „Kuršo aktai. Acta Curoniae“ bei „Garuozos mūšis. Šaltiniai ir interpretacijos“ knygų pristatymai (video) (0)

Kuršo-aktai.-Acta-CuroniaeNuo gegužės 11 d. Skuodo muziejuje (Šaulių g. 3, Skuodas) 13 val. vyksiančio Tomo Baranausko knygos „Kuršo aktai. Acta Curoniae“ pristatymo prasideda šios ir kartu kitos –  „Garuozos mūšis. Šaltiniai ir interpretacijos“ – knygų pristatymai Žemaitijoje.

Knygoje „Kuršo aktai. Acta Curoniae“ skelbiami svarbiausi su Kuršo nukariavimu ir jo dalybomis susiję 1230–1254 m. dokumentai originalo ir lietuvių kalba, o taip pat pateikiama glausta Kuršo nukariavimo XIII a. istorinė apžvalga, detalūs jo žemių žemėlapiai pagal 1253 m. dalybų aktus, išsamūs skelbiamų aktų geografiniai ir istoriniai komentarai. Skaityti toliau

Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyne bus švenčiamas Valstybės atkūrimo 100-metis (0)

1989 pavasaris. Sodinamas Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas Ožkabaliuose | R. Čėplos nuotr.

Gegužės 12 d. nuo 12 iki 18 val. Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia į tradicinę Ąžuolyno dienos sueigą Jono Basanavičiaus gimtinėje – ošiančiame Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyne, Ožkabalių kaime, Vilkaviškio rajone.

Pradėtas sodinti dar 1989 metais, šiandien ąžuolynas pripažįstamas kaip unikalus Lietuvos valstybės ir lietuvių tautos istorijos paminklas. Nuolat puoselėjamas ir kasmet plečiamas ąžuolynas pamažu didėjo ir dabar užima net 40 hektarų plotą. Skaityti toliau

Praeities aidas – šiandienos stiprybei: istorijos ir pilietiškumo renginys visai šeimai (video, programa) (3)

IX forte renginys | 9fortomuziejus.lt nuotr.

Gegužės 12 d. (šeštadienį) Kauno IX forto muziejuje vyks Lietuvos valstybės ir Lietuvos kariuomenės atkūrimo šimtmečiui paminėti skirtas istorijos ir pilietiškumo renginys „Praeities aidas – šiandienos stiprybei!“

Nuo 12.00 val. – nemokamas muziejaus lankymas ir specialiųjų tarnybų mokomoji veikla. Skaityti toliau

Bus pristatyta prieš 100 metų išleista knyga „Vilniaus kelrodis. 1918-ųjų miesto veidas“ (0)

Paul Monty knygos viršelis | Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos nuotr.

Gegužės 10 d., ketvirtadienį, 19 val., kokteilių namuose „Salionas“ (K. Sirvydo g. 6, Vilnius), vyks Pauliaus Monty (Paul Monty) knygos „Vilniaus kelrodis. 1918-ųjų miesto veidas“ pristatymas. Pristatyme dalyvaus įvado autorius dr. Laimonas Briedis, Vilniaus tyrinėtojas Darius Pocevičius ir knygos vertėja Aida Ivinskis.

Ar kada svajojote pasivaikščioti po Vilnių prieš šimtą metų? O gal įsivaizdavote, koks jis buvo? P. Monty knyga „Vilniaus kelrodis. 1918-ųjų miesto veidas“ – tai pasakojantis žemėlapis, leidžiantis palyginti dabartinį miestą su tuo, kuris gyvavo prieš šimtą metų. Skaityti toliau

Seimas priėmė Gegužės 3-iosios deklaraciją (10)

Gegužės 3 d. Konstitucijos priėmimas | Wikipedia.org, J. Mateikos pav.

Gegužės 8 d. Seimas priėmė Andriaus Kubiliaus, Viktoro Pranckiečio ir Gedimino Kirkilo pateiktą dokumentą pavadintą „Gegužės 3-iosios dienos deklaraciją“ skirtą 1791.05.03 d. Dviejų tautų respublikos“ seime priimtą „Valdžios įstatymą“,  kitaip dar vadinąmą Gegužės 3-iosios konstitucija.

Už  šio „Valdžios įstatymo“ sureikšminimui skirtą deklaraciją (projektas Nr. XIIIP-2066(2)) vieningai balsavo 100 Seimo narių.

Deklaracijoje kviečiama „Gegužės 3-iosios Konstitucijos kūrėjų įpėdinius“ padaryti viską, Skaityti toliau

Gegužės 7 d. Lituanistiniai institutai surengs literatūrinę protesto akciją (6)

Gegužės 7 d. Lituanistiniai institutai sureng literatūrinę protesto akciją | Rengėjų nuotr.

Gegužės 7 d. – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena – šiais metais neliks vien simbolinė. 12 val. lituanistiniai institutai surengs subtilią literatūrinę protesto akciją. Keturių mokslo įstaigų darbuotojai ir visi knygos bičiuliai Vileišių rūmuose skaitys Maironio poemą „Jaunoji Lietuva“ – tarytum paraginimą valdžiai rimčiau susirūpinti humanitarinių mokslų padėtimi.

Atsakydami į Švietimo ir mokslo ministerijos optimizavimo lūkesčius apjungiant keturis institutus, patys keturi institutai Skaityti toliau

G. Navaitis. Nacionalizmas – ES gelbėjimosi ratas (11)

Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Ateinantys 2019 metai – turėtų tapti demokratijos šventė. Numatomi net treji rinkimai – savivaldybių merų ir tarybų, Respublikos Prezidento bei Europos parlamento rinkimai. Visi svarbūs ir įdomūs. Visi skatina diskusijas apie savivaldą, apie Prezidento asmenybę ir politines galias. Proga ir diskusijai, kurios Lietuvos politikai sumaniai vengia, – apie sąjungas, federacijas, imperijas, apie ES ateitį ir Lietuvos valstybės vietą joje.

Šiandieną matome dvi laibai aiškias tendencijas. Skaityti toliau

Skulptorius A. Bosas: istorija ir dailininkas – dailininko istorija (0)

Paroda „Istorija ir dailininkas: Algirdas Bosas“ | J. Karosaitė, Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Balandžio 12 d., Lietuvos nacionaliniame muziejuje, buvo atidaryta retrospektyvinė skulptoriaus Algirdo Boso mažosios plastikos ir medalių paroda. Ekspozicija pristatoma kaip vienas iš muziejaus inicijuotų tęstinės serijos „Istorija ir dailininkas“ renginių, kuriame akcentuojamas modernių menininkų santykis su istorinio naratyvo siužetais ir jų interpretacijomis.

Algirdas Bosas – jau beveik penkis dešimtmečius kuriantis Lietuvos menininkas. Jo moderni meninė raiška, atsispindinti tiek abstrakčiose kompozicijose, Skaityti toliau

Lietuva skaito: Istorijų mugė – laisvė tikroms ir geriausioms istorijoms (0)

Lietuva skaito: Istorijų mugė – laisvė tikroms ir geriausioms istorijoms | Lietuvių kalbos instituto nuotr.

Gegužės 7 d., visoje Lietuvoje minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Lietuvių kalbos institutas kviečia į netradicinę „Istorijų mugę“, kurioje kiekvienas turės progą išgirsti Gyvųjų knygų istorijas, laužančias mūsų visuomenės stereotipus, bei pasikeisti didžiausią įspūdį palikusiomis savo skaitytomis istorijomis.

Renginys prisideda prie kasmetinės skaitymo skatinimo akcijos „Lietuva Skaityti toliau

„Piliečių mokslas“: apie praeitį pasakojantys sakurų žiedai (video) (0)

„Piliečių mokslas“: apie praeitį pasakojantys sakurų žiedai | LRT nuotr.

Vyšnių žydėjimas – nuostabus pavasario pranašas. Tačiau pastebima, jog vyšnios ir kiti augalai kiekvienais metais pražysta vis kitu metu…

Japonijos imperatoriaus metraščiuose jau nuo 8-ojo amžiaus buvo kruopščiai registruojama Japoniškųjų vyšnių – sakurų – žydėjimo data. Šią dieną prasidėdavo iki šiol gyvuojanti tradicinė Japonijos vyšnių žydėjimo šventė. Svarbiausia tai, jog daugiau nei tūkstančio metų senumo metraščiai išliko ir iki šiol yra saugomi Kioto universiteto bibliotekoje. 2007-aisiais metais, Osakos prefektūros Skaityti toliau

Pasibaigus visuomeninėms trispalvės 100-mečio iškilmėms LRT apie tai surengs tiesioginę laidą? (2)

Lukiškių aikštė, 2018 balandžio 10 d. 12:53 val. | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

LRT radijas pranešė, kad balandžio 25 d. nuo 16 iki 18 val. surengs proginę tiesioginę laidą, skirtą Trispalvės 100-mečiui. Šią laidą ves  Agnė Skamarakaitė ir Deividas Jursevičius, prodiuseris  Vytautas Markevičius.

1918-ųjų balandžio 25 d. Lietuvos Taryba  vienbalsiai patvirtino Trispalvę kaip Lietuvos vėliavą ir nutarė ją, gavus Vokietijos okupacinės administracijos leidimą, iškelti Vilniuje, Gedimino pilies bokšte.

„Rytoj Lietuvos trispalvei sukanka 100 metų. Ką reiškė vėliava tada ir ką ji reiškia Skaityti toliau

Augustino Voldemaro gimtinėje paminėtos 135-osios jo gimimo metinės (0)

Augustino Voldemaro gimtinėje paminėtos 135-osios jo gimimo metinės | Ignalinos rajono savivaldybės nuotr.

Balandžio 20 d., Ignalinos rajone vyko renginiai, skirti pirmosios Lietuvos Vyriausybės vadovo Augustino Voldemaro 135-osioms gimimo metinėms ir Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui paminėti. Gimtajame Dysnos kaime, šalia 1996 metais pastatyto paminklinio akmens, buvo atidengtas informacinis stendas, o Ignalinos krašto muziejuje atidaryta Augustino Voldemaro gyvenimą ir veiklą pristatanti paroda.

Augustinas Voldemaras gimė 1883 m., balandžio 16 d., Dysnoje, Ignalinos rajone. Tai viena garsiausių politinių asmenybių Lietuvos istorijoje: pirmosios Vyriausybės vadovas, du kartus ėjęs ministro Skaityti toliau

J. Laučiūtė. Konstituciją į makulatūrą? (27)

Jūratė Laučiūtė | Propatria.lt nuotr.

Kažkas atsitiko Lietuvos valstybėje, jei daug vienas į kitą nepanašių žmonių staiga prabilo apie vieną ir tą patį dokumentą – Konstituciją.

Balandžio 15 d. Rimvydas Valatka skėlė „spyčą“ per radiją, kurį atkartojo „Delfis“: „Grybauskaitei – špygą, Konstituciją – į makulatūrą“.

Žurnalistas taip susisielojo, kad Žemės ūkio ministras Markauskas „pamynė šventą privačios nuosavybės principą“, Skaityti toliau

P. S. Krivickas. Kas rūpėjo paskutiniam LDK piliečiui Česlovui Milošui? (119)

Česlovas Milošas Lietuvos respublikos Prezidentūroje. 1997 metai | P. S. Krivicko archyvo nuotr.

1997-ųjų rugsėjo pradžia. Į Vilnių suskrido ir suvažiavo dvylikos Europos valstybių prezidentai, premjerai ir tuntai žemesnio rango valdininkų, verslininkų bei šiaip mokančių aukštajai valdžiai įtikti apsukruolių. Lietuvos ir Lenkijos prezidentų Algirdo Mykolo Brazausko ir Aleksandro Kvašnievskio iniciatyva surengta Vilniaus konferencija regioninio saugumo klausimais.

Kaip skelbė oficialūs komunikatai, ši konferencija įtikinamai parodė naujų iniciatyvų jėgą, o Lietuvą ir Lenkiją įtvirtino kaip Vidurio ir Rytų Europos valstybių lyderes. Iš tiesų, kaip konferencijos stebėtojui, buvo smagu matyti bičiuliškai bendraujančius artimus kaimynus – Skaityti toliau

Augustino Voldemaro 135-osioms gimimo metinės (0)

Augustinas Voldemaras | Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Balandžio 20 d., Ignalina kviečia į renginį, skirtą Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui ir pirmosios Lietuvos vyriausybės vadovo Augustino Voldemaro 135-osioms gimimo metinėms paminėti.

Pasak lietuvių tautos poeto Justino Marcinkevičiaus, „Istorija, į kurią atsiremiam, yra mūsų istorija. Šviesos ir tiesos spindulys teapšviečia skurdžius ir garbingus, kraujuojančius ir sopulingus jos puslapius, senus ir naujus kultūros paminklus…“. Skaityti toliau

Prof. Augustino Voldemaro 135-ųjų gimimo metinių minėjimas Kaune (1)

Prof. Augustino Voldemaro 135-ųjų gimimo metinių minėjimas Kaune | Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos informacinio biuro nuotr.

Balandžio 16 d., Kaune, vyko pirmojo Lietuvos Ministro pirmininko prof. Augustino Voldemaro 135-ojo gimtadienio paminėjimas.

Pertašiūnų kapinėse, prie prof. A. Voldemaro kenotafo sąjūdiečiai, savanoriai, šauliai, ukrainiečių bendrijos atstovai, Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus mokiniai padėjo gėles ir sugiedojo Lietuvos himną. Ekskursiją „Po Kauną prof. A. Voldemaro keliais“ vedė gidas dr. R. Kaminskas. Skaityti toliau

A. Ruginis. Žemalės krašto partizanai (3)

Atminimo ženklas partizanams Jonaičių miške (Tirkšlių sen.), prie kelio Tirkšliai–Užlieknė | mazeikiai.lt nuotr.

Nuo Žemalės miestelio iki Sedos tęsiasi didelė Sedos giria. Viena jos dalis vadinasi Žemalės miškas. Dar tebegriaudėjant Antrojo pasaulinio karo paskutiniams akordams, minėtoje girioje ėmė burtis prieš naują sovietinį okupantą nusiteikę vyrai, tos valdžios paieškomi, taip   pat  vengiantys tarnauti sovietinėje kariuomenėje.

Su sovietų valdžia kovoti išėjo Pranas ir Algirdas Čeplinskai, Jonas Ulskis, Zigmas Gurauskas, Feliksas Gerulskis, Pranas ir Zigmas Krakauskai, Zigmas Klemenis, Jonas Riauka, Kazys Visockas ir kiti. Skaityti toliau

Kaune – tarpukario Lietuvos fotografo J. Miežlaiškio nuotraukų paroda „Vyčiai“ (0)

J. Miežlaiškio fotoparoda Istorinėje Lietuvos respublikos prezidentūroje | Rengėjų nuotr.

Iki gegužės 1 d., Lietuvos Respublikos istorinėje prezidentūroje, Kaune, veiks tarpukario fotografo Juliaus Miežlaiškio nuotraukų paroda – „Vyčiai“. Vėliau paroda bus perkelta į Marijampolę, Ukmergę, Vilnių.

Julius Miežlaiškis – vienas produktyviausių ir kūrybingiausių tarpukario metraštininkų, fotožurnalistų. Fotografu tapo tarnaudamas nepriklausomos Lietuvos kariuomenėje, buvo aviacijos puskarininkis, fotografas, pilotas, radiotechnikas, aktyvus „Kario“ žurnalo bendradarbis. Tik, kaip neretai atsitinka, yra nepelnytai užmirštas, patekęs į šalikelę. Jo vardas ir nuveikti darbai fotografijos istorikų straipsniuose dar ir šiandien tebesutelpa pasakyme „ir kiti“… Skaityti toliau

Z. Zinkevičius. Senieji lietuvių ir slavų santykiai (45)

Zigmas Zinkevičius | Alkas.lt nuotr.

Lietuvių tautos ir jos vardyno tolimoji praeitis buvo glaudžiai susijusi su senųjų baltų slavėjimu. Didžiuliuose senovės baltų gyventuose plotuose, kuriuos galima nustatyti iš baltiškos kilmės vandenvardžių, ilgainiui buvo pereita prie slavų kalbos. Tai – ilgas ir labai sudėtingas istorinis vyksmas, kurį suintensyvino, iš esmės nulėmė rytų slavų krikštas (X a.) ir su juo susijęs slavų raštijos atsiradimas bei bizantinė kultūra.

Manoma, kad slavų skverbimasis į senąsias baltų žemes prasidėjo apie IV a. po Kristaus, kai hunų įsiveržimas į Europą (375 m. po Kr.) sukėlė didįjį tautų kraustymąsi. Didžiuliuose plotuose tarp Kijevo ir Naugardo slavų kalba įsivyravo V–VIII amžiais. Skaityti toliau

Miškininkas Kauno rajone rado partizanų rankraščius (0)

Kauno rajone, Alšėnų seniūnijoje, Girininkų I kaime rasti rankraščiai | Kauno VPK nuotr.

Balandžio 10 d. apie 10.25 val. Kauno apskrities pareigūnai sulaukė miškininko pranešimo, kad Kauno rajone, Alšėnų seniūnijoje, Girininkų I kaime, jis vaikščiodamas miške rado rankinę granatą. Į įvykio vietą atvykusiems Kauno apskr. VPK pareigūnams vyras paaiškino, jog dirbdamas valstybiniame miške, Šališkių girininkijoje, atlikdamas sklypų ribų žymėjimo darbus, pastebėjo kyšančio metalinio bidono viršų. Atėjęs arčiau ir atidaręs bidono dangtį viduje pamatė vandenį. Po vandeniu vyras rado seną granatą ir rankraščius.

Sprogmuo buvo perduotas Lietuvos kariuomenės Juozo Vitkaus Skaityti toliau

Gražutės regioninis parkas kviečia pažinti paveldą (0)

GRP vertybės | Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcijos nuotr.

Balandžio 15 d., Lietuvoje jau dvyliktą kartą švenčiama – Pasaulinė kultūros diena. Ją Lietuvos Respublikos Seimas 2006 m., liepos 19 d., įteisino kaip atmintiną dieną. Kultūros dienos minėjimas balandžio 15 d., susietas su Taikos vėliavos simboliu ir Nikolajaus Rericho paktu – sutartimi dėl kultūros vertybių apsaugos, kuri tapo pagrindu kultūros vertybių saugojimui 1954 m. Hagos konvencijoje.

Šiemet Pasaulinė kultūros diena ypatinga, kadangi 2018 m. paskelbti Europos kultūros paveldo metais. Skaityti toliau

Seime vyks apskritojo stalo pokalbis apie partizaninį karą Lietuvoje (tiesioginė transliacija) (0)

Adolfas-Ramanauskas Vanagas | LGGRTC nuotr.

Balandžio 11 d., trečiadienį, 12 val., Konstitucijos salėje (Seimo I r.), vyks apskritojo stalo pokalbis „Partizaninio karo problematika istoriografijoje“, skirta Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio ginkluotųjų pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 100-osioms gimimo metinėms.

Renginio dalyviams sveikinimo žodį tars Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė ir Valstybinės istorinės atminties komisijos pirmininkas prof. dr. Arūnas Gumuliauskas. Diskusijoje taip Skaityti toliau

Vrublevskių bibliotekoje bus atidaryta Latvijos kultūros istorijai svarbi paroda (0)

Johano Kristofo Brocės kolekcija | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Balandžio 12 d., 17 val., Vilniuje, Lietuvos Mokslų akademijos (LMA) Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1) bus atidaryta išskirtinė pedagogo, kraštotyrininko Johano Kristofo Brocės (1742–1823) Livonijos piešinių ir aprašymų kolekcija iš Latvijos universiteto akademinės bibliotekos. Ši kolekcija turi išskirtinę reikšmę Latvijos kultūros istorijai.

Paroda skirta Lietuvos ir Latvijos valstybių atkūrimo 100-mečiui paminėti. Atidaryme dalyvaus dr. Einaras Semanis, Skaityti toliau

Sudarytas Lietuvai svarbiausių istorinių įvykių, nusipelniusių asmenybių ir minėtinų sukakčių sąrašas (3)

Pirmą kartą sudarytas Lietuvai svarbiausių istorinių įvykių ir nusipelniusių asmenybių minėtinų jubiliejinių sukakčių sąrašas | Kultūros ministerijos nuotr.

Kultūros ministerija patvirtino 2019–2023 metais patariamų minėti Lietuvai reikšmingų įvykių ir nusipelniusių asmenybių sukakčių sąrašą.

Prieš sudarant šį sąrašą buvo kreiptasi į visuomenines, nevyriausybines organizacijas, valstybines institucijas su prašymu pateikti pasiūlymus, kokias svarbiausios istorinių įvykių ir nusipelniusių asmenybių jubiliejinės sukaktys minėtinos per ateinančius penkerius metus. Buvo prašyta teikti įvykių ar asmenybių jubiliejus, Skaityti toliau