Naujienų srautas (RSS) Alkas feisbuke

Žymos archyvas: istorija

Lietuvos vėliava galėjo atrodyti visai kitaip, o Baltijos jūrą ketinta sujungti su Juodąja – mūsų šaliai pieštos neįtikėtinos vizijos (0)

100 vizijų, baltos lankos knyga | „Baltų lankų“ leidyba nuotr.

Gyvensime kaip Švedijoje, žemės ūkio derlius bus kaip Danijoje, sujungsime Juodąją ir Baltijos jūras, perkelsime Lietuvą į kosmosą – per pastarąjį šimtmetį mūsų šalies politikai, menininkai, mokslininkai, tyrėjai ir kitų sričių specialistai daug svajojo, kūrė ir įsivaizdavo Lietuvos ateitį.

100 įdomiausių įgyvendintų ir neįgyvendintų, įtaigiai aprašytų vizijų pernai tapo knyga „Įsivaizduoti Lietuvą. 100 metų, 100 vizijų. 1918-2018“. Leidyklos „Baltos lankos“ išleistą knygą Vilniuje pristatė jos sudarytojai ir Rimvydas Valatka. Skaityti toliau

Žemaičiams pagerbti išleidžiamas pašto ženklas (3)

post.lt nuotr.

Prieš 800 metų, 1219 m., Ipatijaus metraščiuose buvo aprašyta Voluinės (Volynės) taikos sutartis, kurią su Voluinės didžiuoju kunigaikščiu pasirašė Lietuvos, Deltuvos ir Žemaitijos kunigaikščiai. Žemaičių kunigaikščių Gerdvilo (Erdvilo) ir Vykinto paminėjimas – pirmas patikimas įrodymas, kad jau tuo metu egzistavo Žemaitija ir stipri Lietuvių žemių konfederacija, dariusi didelę įtaką Vidurio ir Rytų Europos šiaurinei daliai. Tai progai paminėti šiandien, sausio 18 d., penktadienį, Lietuvos paštas išleidžia pašto ženklą „Pirmajam žemaičių paminėjimui istoriniuose šaltiniuose – 800 metų“. Skaityti toliau

A. Liekis. Prūsų – lietuvių žemių susigrąžinimo viltis Lietuvai (31)

Algimantas Liekis | Alkas.lt nuotr.

Neseniai elektroninėje bibliotekoje paskelbtas prof. dr. Algimanto Liekio 6 tomų veikalas, skirtas pirmojo Lietuvos Prezidento A. Smetonos darbams, mintims priminti ir įvertinti  šiandienos požiūriu (1 tomas – „Tautos prisikėlimas“, 2 – „Tautos vienybė“, 3 – „Nepriklausomybės pamatai“, 4 – „Tautinė Lietuva“, 5 – „Lietuvos šviesa‘, 6 – „Tautos valia“). Skaitytojų dėmesiui kai kurios ištraukos iš to veikalo, susijusios su Prūsų Lietuva ir galimybėmis atgauti ją, o  taip pat Lenkijos kolonizuotos lietuvių Tautos žemės šiauriau Vyslos.   Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Penktoji kolona: lietuviškasis dėmuo (II) (8)

Česlovas Iškauskas | Asmeninė nuotr.

Nėra abejonių, kad „penktakolonininkai“ nuo senų laikų reiškėsi bei reiškiasi ir Lietuvoje. Netiesa, kad mūsų šalis jiems nesvarbi, nereikšminga, per maža, kaip tvirtina Kremliaus propagandistai. Čia jie aktyvūs dėl keleto priežasčių: mūsų valstybė yra tarsi slenkstis tarp Rytų ir Vakarų, lyg jungiamoji grandis tarp euroatlantinių struktūrų ir posovietinio bloko, ji prieina prie jūros, svarbaus uosto, lietuviai nuolat kovojo su okupantais, yra nepakantūs bet kokiai priespaudai ir mylintys laisvę, kiek tai beskambėtų pompastiškai. Tai įrodo prieš beveik trys dešimtmečius metų vykę istoriniai pokyčiai. Skaityti toliau

Archeologė papasakojo apie tyrimus Gedimino kalno šlaituose (0)

Gedimino kalnas | alkas.lt, G. Brazauskaitės nuotr.

„Įtampos tikrai buvo. Dirbome ir kai lijo, ir kai snigo, ir kai gruntas čiuožė. Dirbom tikrai ekstremaliomis sąlygomis. Kartais tyrimus tekdavo stabdyti dėl saugos reikalavimų“, – pasakoja archeologė Dovilė Baltramiejūnaitė, ketvirtadienį Lietuvos nacionaliniame muziejuje skaitysianti paskaitą apie Gedimino kalno šlaituose vykdytus archeologinius tyrimus.

Kol viena archeologų grupė kasinėjo Gedimino kalno aikštelę, kurioje buvo rasti 1863 metų sukilimo dalyvių palaikai, kita tyrinėjo kalno šlaitus. Tyrimai užtruko daugiau nei metus ir nebuvo lengvi, prisipažįsta archeologė D. Baltramiejūnaitė. Skaityti toliau

D. Stancikas. Konstitucinis perversmas (video) (12)

Dainius Žalimas | lrs.lt, O.Posaškovos nuotr.

Jei kas nežinojo ar pamiršo, kam egzistuoja Lietuvos Konstitucija, labai aiškiai sausio 14 d., pirmadienį, paaiškino Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas: „Konstitucija ir yra tam, kad ji būtų interpretuojama. Ir interpretuojama ne jūsų, o Konstitucinio Teismo“.

Viskas aišku? O jei neaišku ir, neduokdie, manote kitaip, tai jūsų mintys „susišaukia su tuo, kas kalbama Rusijoje“ (čia dar vienas svarus KT pirmininko argumentas).

Iš čia ir išvada: netikėkite savo akimis, kai Lietuvos Konstitucijos preambulėje skaitote, kad „Lietuvių tauta“ savo Konstituciją priėmė „siekdama atviros, teisingos, Skaityti toliau

A. Verkelis. Svetimi didvyriai (II) (19)

1944 m. vasario 17 d. vokiečių pranešimas apie įvykusias derybas su Wilku | RVKA, f. 504, ap. 1, b. 14, l. 17 nuotr.

Pirma dalis ČIA.

1944 m. balandžio 14 d. gen. T. Komorovskis informavo vadovybę Londone:

[…] [1944] II. 10 ir 11 [vasario 10 ir 12 – aut. pastaba] Vilniuje 3 vokiečių karininkų pasiuntiniai apygardos komendantui mainais už ginklus ir šaudmenis siūlė bendradarbiauti kovojant su gaujomis [sovietų partizanais – aut. pastaba] ir netrukdyti ūkiams Skaityti toliau

D. Vaitkevičienė. Žemių sauja, arba į ką įsikūnija mirusieji (žuvusiems Sausio 13-ąją atminti) (7)

Darius Gerbutavičius | lrs.lt nuotr.

1991 metų sausis. Septyniolikmetis Darius Gerbutavičius, žuvęs prie Televizijos bokšto nuo sovietinių desantininkų šūvių, pašarvojamas šv. Teresės bažnyčioje. Vienoje pusėje karsto prie sūnaus palinkęs tėvas, kitoje – motina. Gedulas. Sunkią akimirką tėvai ištaria žodžius: „Viena paguoda – kad gulės savoj žemėj, ne afganistanuose“.

Šie žodžiai reiškia, kad žūti už Tėvynę yra visai kas kita, nei žūti už Sovietų Sąjungą kariaujant Afganistane. Bet reiškia ir dar kai ką daugiau: baisi yra ne pati mirtis, bet palaidojimas svetimoje žemėje.

Tai keista mintis, kurios paaiškinimas slypi kultūrinės sąmonės gelmėse. Prieš pusantro šimto metų Simonas Daukantas rašė: Skaityti toliau

J. Proškus. Istorinė atmintis Stakliškių seniūnijoje Gojaus miške (3)

Prienų miškų urėdijoje Verknės girininkijoje Gojaus miške senųjų metų šaulių palydėtuvės Lietuvos partizanų bunkeryje |

Laikas bėga nesustabdomai, nebeliko gyvųjų amžininkų kurie prisimintų pokario metus ir tas žūtbūtines Lietuvos partizanų kovas su naujais okupantais. Tą vaizdą galima atkurti tik prisiminus jau senai anapilin išėjusių tėvų pasakojimus bei atidžiai ir objektyviai išnagrinėjus išlikusius archyvinius dokumentus. Šie tragiški veiksmai Gojaus miške prasidėjo 1944 m. rūpjūčio mėnesį, tik ką sovietinei armijai nustūmus vokiečius už Nemuno o čia pradėjus šeimininkauti NKVD vidaus kariuomenei. Jų veiksmai atitiko visus stalininių okupantų kriterijus ir manieras.

Prasidėjus represijoms jaunesni vyrai vengė pakliūti okupantams į nagus, pradėjo Skaityti toliau

Tuskulėnuose atidaroma Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus paroda „Vanagas su vanagėliais“ (1)

Fotografijų paroda „Vanagas su vanagėliais“ | rengėjų nuotr.

Sausio 7 dieną Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje bus atidaryta Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus paroda „Vanagas su vanagėliais“. Parodoje pristatomos nuotraukos darytos 1947 m. liepos pradžioje Bingelių kaimo, esančio keli kilometrai nuo Merkinės, apylinkėse. Fotografijų autorė yra Gražina Pigagaitė-Vilbik, tarpukariu Merkinėje fotoateljė įsteigusio ir Dzūkijoje pagarsėjusio fotografo Luko Pigagos duktė.

Parodoje eksponuojamos fotografijos darytos 1947 m. liepos pradžioje Bingelių kaimo, esančio keli kilometrai nuo Merkinės, apylinkėse. Fotografijų autorė yra Gražina Pigagaitė-Vilbik, Skaityti toliau

V. Vaitkevičius. Iš miego pakilusi Gedimino pilies kalno kariuomenė (6)

1863 m. sukilėlių palaikų atradimas Gedimino pilies kalne. V. | Vaitkevičiaus nuotr.

„1919 m. sausio 1 d. [trečiadienį], vokiečiams baigiant kraustytis iš Vilniaus ir 15 val. 30 min. nuėmus nuo Gedimino pilies bokšto savo vėliavą, komendanto pareigas ėjęs [Kazys] Škirpa įsakė komendantūros adjutantui [Petrui] Gužui tuojau vykti į Valstybės Tarybos rūmus, Šv. Jurgio g. 13 ir, išgavus iš rūmų prievaizdo didelę trispalvę tautišką vėliavą, skubiai vykti į Gedimino kalną.

Tuo tarpu Škirpa nuvyko už Žaliojo tilto, į artilerijos kareivines paimti garbės sargybą iš 7 žmonių. Greitu laiku visi buvo prie Gedimino pilies. Čia pareikalavus, pilies sargas atidarė bokšto duris, kur einantis komendanto pareigas karininkas Škirpa, Skaityti toliau

Išeivijos lietuvis Valdovų rūmams padovanojo neeilinį XVII a. Vilniuje sukurtą stalinį laikrodį (0)

valdovurumai.lt nuotr.

Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų ir visos Lietuvos kultūros paveldo nacionalinius rinkinius papildė įspūdinga Kalifornijoje (JAV) gyvenančio lietuvių išeivijos teisininko, visuomenininko ir dosnaus mecenato Donato Janutos dovanota muziejinė vertybė – žinomo ir nagingo laikrodžių meistro Johano (Hanso) Klaseno (Johannes (Hans) Klassen) 1638 m. Vilniuje sukurtas stalinis laikrodis.

Laikrodžių meistras J. (H.) Klasenas yra gyvenęs ir dirbęs Vilniuje apie 1638–1655 metus. Skaityti toliau

2019-ieji paskelbti Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Prezidiumo Pirmininko generolo Jono Žemaičio-Vytauto metais (0)

Jonas Žemaitis-Vytautas | wikipedia.org nuotr.

Vyriausybė patvirtino Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Prezidiumo pirmininko generolo Jono Žemaičio-Vytauto metų programos planą, kurį parengė Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio potvarkiu sudaryta darbo grupė. 2019 metais numatyta paminėti šios Lietuvai ir jos žmonėms svarbios istorinės asmenybės atminimo metus įvairiais renginiais, viešinimo bei edukaciniais ir kultūriniais projektais.  

Numatoma surengti Jono Žemaičio-Vytauto atminimo pagerbimo renginį memoriale, Minaičiuose, kartu minint Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio tarybos Skaityti toliau

V. Terleckas. Knyga apie vimdančią istoriją, išvietes, okupacijos naudą ir kitką (16)

Vladas Terleckas | A. Baltėno nuotr.

Apie tokios istorijos poreikį nepaliaujamai kalba A. Bumblauskas.

Neseniai (š. m. pavasarį) knygynuose pasirodė istorikų A. Bumblausko, A.Eidinto, A. Kulakausko ir M. Tamošaičio knyga keistu pavadinimu „Lietuvos istorija kiekvienam“. Ar tai – tik reklaminis triukas norint nuslėpti, kad ši knyga tėra 2012 m. ir 2013 m. leidinio klonas? Tiesa, gerokai papildytas. Tokiais atvejais įprasta knygos tituliniame lape pateikti atitinkamą nuorodą, Skaityti toliau

Misionierių ansamblis Vilniuje: šiandien jis panašus į paukšį nukirstu sparnu (0)

Misionierių sodai. Statybos. | Gyčio Oržikausko nuotr.

Gruodžio 20 d. 17 val. 30 min., Lietuvos nacionaliniame muziejuje (Arsenalo g. 3),  architektūrologė Jūratė Markevičienė skaitys paskaitą apie Misionierių vienuolyną ant Išganytojo kalvos Vilniuje. Architektūrologė pristatys unikalaus ansamblio istoriją, misionierių ir Gailestingųjų seserų (šaričių) veiklą ir likimą.

Anot J. Markevičienės, Misionierių pastatų ansamblio kompozicija iki šiol priminė skrendantį paukštį: centrinėje ašyje išlaki dominantė bažnyčia bei už jos simetriškai išsidėstęs vienuolynas, o iš šonų skleidžiasi du ilgi žemi sparnai (vienaukščiai fligeliai prie Subačiaus gatvės ir sodai), Skaityti toliau

V. E. Bortkevičienė, J. Prasauskas. Goštautai – viena iš seniausių Lietuvos giminių (1)

Jonas Goštautas Hebdanko herbą gavo iš Sieradzės pakamrio Jokūbo | LDKistorija.lt., wikimedia.org nuotr.

Goštautas – gerai ir seniai Lietuvos istorijoje žinoma pavardė. Pasigilinus plačiau apie Goštautų giminę galima atrasti daug naujų ir įdomių faktų. Mūsų literatūroje skelbiama, kad pirmasis arba seniausias Goštautas paminėtas XIV amžiaus viduryje. Lenkų Goštautų genealogijoje teigiama, kad ši pavardė buvo minima dar 1215 metais (Dinamiczny Herbarz Rodzin Polskich). Goštautas joje minimas, kaip Lietuvos kariuomenės vadas (hetman woijsk Litewskich). Skaityti toliau

G. Martišius. Šviesos žmonės tamsoje (2)

Partizanai | LGGRTC Genocido aukų muziejaus fondų nuotr.

Matyt, likimas visada patvarko taip, kad amžinoje gėrio ir blogio kovos istorijoje niekada nesibaigiantys tos kovos atšvaitai nušviečia kiekvieno gyvenimą… Ir žmogus susimąsto – kodėl blogis (unde malum, kaip įvardijo Česlavas Milošas).

Toks jau yra šis pasaulis: diena keičia naktį, rytas – vakarą, gimimas – mirtį, liūdesys – džiaugsmą, pergalė – pralaimėjimą. Likimas taip jau suklostė, kad Lietuvai teko visko su kaupu – ir (bent dabar taip atrodo) sunkiai Skaityti toliau

Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje – paskutinis šių metų filmas „Ledo vaikai“ (video) (0)

Filmas „Ledo vaikai“ | Kauno apskrities viešosios bibliotekos nuotr.

Gruodžio 18 d., antradienį, 18 val., Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje ( I a. salė, Radastų g. 2), bus rodomas paskutinis šių metų filmas apie partizanus ir tremtinius „Ledo vaikai“.

Pagrindinė filmo herojė – Lietuvos karininko dukra Irena Saulutė Špakauskienė, paauglystėje sugebėjusi išgyventi tokiomis tremties sąlygomis, kokių neišlaikė net stipriausi vyrai. Nors ir patyrusi didžiulį blogį, ji nenustojo tikėjimo ir šviesaus požiūrio į gyvenimą. Lenos žiotys ir Trofimovsko sala – tai 800 kilometrų už poliarinio rato nuplukdytos mergaitės ir kitų vaikų istorija. Ji atgyja latvių, lietuvių moterų prisiminimuose. Skaityti toliau

Zapyškyje įvyko mažas kalėdinis stebuklas (0)

Zapyškio bažnyčia restauravimo pirmas etapas koncertas | Rengėjų nuotr.

Penktadienį, Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje, šventiniu koncertu prasidėjo šios unikalios gotikinės šventovės tvarkymo darbų pirmojo etapo pristatymas. Projektas, kurio vertė maždaug pusantro milijono eurų, prasidėjo 2017 m. rudenį.

Renginį vedęs Kauno nacionalinio dramos teatro direktorius Egidijus Stancikas kartu su šventės dalyviais keliavo per epochas, su meniniu polėkiu primindamas žinomus ir atskleisdamas dar negirdėtus bažnyčios istorijos faktus. Projekto autorius architektas Gintaras Prikockis tvirtino, kad darbai vyksta sklandžiai ir pasidžiaugė aptiktomis sienų tapybos liekanomis ir gausiais archeologų radiniais. „Didesnės apimties archeologiniai tyrimai vyko nebent Kernavėje“, – šypsojosi architektas. Skaityti toliau

Ventos regioniniame parke rasta žiemgalių šventvietė (6)

Rasta žiemgalių šventvietė | Ventės reg. parko nuotr.

Tikrinant legendą apie „nugrimzdusią bažnyčią“, aprašytą Vykinto Vaitkevičiaus knygoje „Senosios Lietuvos šventvietės. Žemaitija“, Ventos regioniniame parke, ties Krioklio upeliu, buvo atlikti archeologiniai žvalgymai ir aptiktas žiemgalių kapinynas arba baltiška šventvietė.

Radimvietė yra labai gražioje Ventos regioninio parko dalyje, primenančioje amfiteatrą. Jos apačioje yra neužšąlantis šaltinis. Iš kitos pusės šią vietą juosia Ventos upė su „bedugne“ sietuva. Pasak kraštotyrininko Egidijaus Jaramino, Skaityti toliau

Siūloma nuosekliai minėti partizaninio pasipriešinimo kovų istoriją (1)

Pagerbti partizanai ir kovotojai, žuvę už Lietuvos Laisvę | G. Masiulio nuotr.

Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) gruodžio 12 d. posėdyje apsvarstė Įstatymo Dėl Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos Nr. VIII-1021 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1052.

Minint 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos deklaracijos 50-ąsias metines, 1999 m. sausio 12 d. buvo priimtas „Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos“ Nr. VIII-1021. Šiame įstatyme numatytas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos (toliau –  Deklaracija) teisinis statusas Skaityti toliau

Nuotraukų albume įamžintas Ignalinos krašto dvarų istorijai skirtas projektas (1)

Nuotraukų albume įamžintas Ignalinos krašto dvarų istorijai skirtas projektas | Ignalinos rajono savivaldybės nuotr.

Gruodžio 10 dieną, Paliesiaus dvare, vyko Ignalinos viešosios bibliotekos rengto Lietuvos šimtmečiui ir bendruomenei skirto projekto „Dvarų istorija žadina vaizduotę“ skatinusio atsigręžti į dvarus, sužinoti jų istoriją, pajusti paslaptingą dvasią ir tokią skirtingą lemtį, baigiamasis šventinis renginys. Čia susirinko bibliotekos darbuotojai, bendradarbiavę partneriai, veiklų dalyviai ir visi talkinusieji. Projekto metu įvairūs renginiai rengti Vidiškių, Meikštų, Paliesiaus, Kazokinės, Kazitiškio, Antaprūdės dvaruose ir dvarvietėse, rengtas žygis „Senasis Daugėliškis – užmirštoji Skaityti toliau

Lietuvos archeologijos draugija pristatys archeologinių kasinėjimų įdomybes (video) (2)

Archeologiniai tyrinėjimai | I. Masiulienės nuotr.

Pagyvėjus visuomenės domėjimusi archeologinio kultūros paveldo tyrinėjimais Lietuvos archeologijos draugija sumanė parengti archeologinių žinių sklaidai  skirtą archeologinių laidų rinkinį  Archeomobilis.

Šiomis laidomis bus siekiama atskleisti  archeologijos mokslo ypatingumą, supažindinti visuomenę su įdomiausiais Lietuvos archeologų darbais bei  kultūros paveldu. Skaityti toliau

O. Voverienė. Mokslininko paminklai Lietuvos prisikėlimui ir tautos pasipriešinimui (5)

Profesorė Ona Voverienė LMA Vrublevskių bibliotekos balkone 2018 | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Vladas Terleckas, parašydamas knygas „Tragiški Lietuvos istorijos puslapiai 1940–1953“ ir „Priešinimasis Lietuvos nukryžiavimui 1944–1953. Mitai ir tikrovė“ tartum pastatė paminklus Lietuvos prisikėlimui ir tautos pasipriešinimui. Pirmoje knygoje perteikiama 1918–1940 m. Lietuvos Respublikos istorija, pasakojanti apie ūkio, kultūros pasiekimus, gražiausią fenomeną – tautinės mokyklos kūrimą ir jos tautinio modelio aprobacijos laikotarpį, valstybingumo praradimą, žmogžudiškas okupacijas. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Stribizmas: už ką M. Ivaškevičiui skiriama nacionalinė premija? (31)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Prisipažinsiu: šiaip jau filosofo Vytauto Radžvilo rašinius sunkiai įkandu, jo pozicija kartais atrodo pernelyg radikali ir prasilenkia su tikrove, būna kažkokia utopinė, idealistinė. Bet socialiniuose tinkluose išplitęs jo straipsnis „Stribo šmėkla“, kaip teigia viena veidaknygės bičiulė, tiesiog supurtė…

„Šmėkla klaidžioja po Lietuvą. Stribo šmėkla“, – rašo autorius. Papildyčiau: ir po Europą. Tai geriau atitinka Karlo Markso ir Fridricho Engelso perfrazuotus žodžius iš garsiojo „Komunistų partijos manifesto“. Žurnalistas Vytautas Matulevičius dar 2011 m. lapkritį rašė, Skaityti toliau

Įsivaizduoti Lietuvą: išleistas Lietuvos šimtmečio vizijų leidinys (0)

Įsivaizduoti Lietuvą: išleistas Lietuvos šimtmečio vizijų leidinys | „Baltų lankų“ leidyklos nuotr.

Istorija yra ne tik tai, kas įvyko, bet ir tai, kas neįvyko.

Neseniai knygynų lentynas pasiekė unikalus leidinys – „Įsivaizduoti Lietuvą. 100 metų, 100 vizijų. 1918–2018“ (sud. Norbertas Černiauskas, Tomas Vaiseta, Marija Drėmaitė; išleido leidykla „Baltos lankos“). Knygoje pateikiama per šimtą metų (1918–2018) valdžios pareigūnų, politikų, menininkų, mokslininkų, inžinierių, kitų intelektualų sugalvotos ir propaguotos ateities idėjos, siūlymai, planai, siekiai ar vaizdiniai, Skaityti toliau

„Terra Jatwezenorum“ konferencija Punske (2)

„Terra Jatwezenorum“ 2017 Punske | Punsko „Aušros“ leidyklos nuotr.

Gruodžio 8 d., šeštadienį, Punsko savivaldybės salėje (A. Mickiewicza 23 g.), vyks „Terra Jatwezenorum“ konferencija skirta Lietuvos Nepriklausomybės 100-mečiui paminėti

Punsko „Aušros“ leidyklos rūpesčiu jau dešimtus metus iš eilės išnyra iš istorijos ūkų tęstinis tarpregioninis istorijos paveldo metraštis, „Jotvingių kraštas“ („Terra Jatwezenorum“). Jo leidybą remia Lietuvos spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Skaityti toliau

J. Žąsinaitė-Gedminienė. Paskutinis pasivaikščiojimas su Profesoriumi Antanu Tyla (0)

Paskutinis pasivaikščiojimas su Profesoriumi Antanu Tyla | voruta.lt nuotr.

Pasakojimą apie neseniai mus palikusį šviesaus atminimo Profesorių, garbų akademiką, vieną darbščiausių Lietuvos istorikų Antaną Tylą pradėsiu nuo vieno prisipažinimo. Mane visuomet gąsdino „didelės“ sąvokos ‒ žmogiškumas, pilietiškumas, kilnumas, dora. Niekada nemokėjau jų deramai apibrėžti ir paaiškinti, netenkindavo ir žodyninės definicijos.

Dažnai savęs klausdavau, ar minėtas sąvokas turiu suvokti antropologiškai, kaip tai, kas genetiškai paveldima, uždara, nuo amžių duota ir todėl vienoda tiek praeityje, Skaityti toliau

V. Navaitis. Kodėl mes išsižadame savos valstybės? (2)

valstybe-diena-mindaugo-mikuleno-pies

Pagrindinį žodžio „valstybė“ aiškinimą rasime Dabartinės lietuvių kalbos žodyne arba akademiniame lietuvių kalbos žodyne. Valstybė – rengta politinė bendruomenė, turinti aukščiausiąją valdžią, tokios bendruomenės valdomas kraštas. Kiti žodynai tik papildo šį aiškinimą ir net gi priskiria kredito ir finansų įstaigai, bet vis vien tai yra politinių, teisinių ir ekonominių institucijų visuma, užtikrinanti tam tikros teritorijos ir jos gyventojų interesų apsaugą, paprastai pagal su šalies konstitucijoje patvirtintą jos visuomeninę santvarką; jūrų teisėje šalis, esanti tarp valstybės kontinento viduje ir jūros ir Skaityti toliau

Istorinėje prezidentūroje bus pristatytas dokumentų rinkinys „Lietuvos vyriausybių 1918–1920 metų posėdžių protokolai“ (0)

Protokolai_virselis_rengeju nuotrGruodžio 4 d., antradienį, 17 val. Istorinė Prezidentūra  kartu su Mokslo ir enciklopedijų leidybos centru kviečia paminėti 1918-ųjų lapkritį sudarytos pirmosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės šimtmetį ir sutikti profesorių Alfonso Eidinto ir Raimundo Lopatos parengtą dokumentų rinkinį „Lietuvos vyriausybių 1918–1920 metų posėdžių protokolai“.

Dokumentų rinkinyje „Lietuvos vyriausybių 1918–1920 metų posėdžių protokolai“ publikuojami pirmųjų Lietuvos vyriausybių protokolai – tai Lietuvos valstybės realaus atstatymo ir kūrimo istorija.

Skaityti toliau

srtfondas Init Vilniaus metro pigūs skrydžiai

Kelionės lektuvubilietai.lt