Žymos archyvas: istorija

LLTI kviečia į pokalbį „Humanitarika mokykloje: kokios jos reikia mūsų vaikams ir jaunimui?“ (0)

„Lietuvos humanitarinių mokslų raudonoji knyga“ | amb.lt nuotr.

Spalio 18 d., penktadienį, 13 val., Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas (Antakalnio g. 6, Centrinių rūmų II aukšto salėje, Vilniuje) kviečia į diskusiją „Humanitarika mokykloje: kokios jos reikia mūsų vaikams ir jaunimui?“

Lietuvių kalbos ir literatūros, istorijos mokyklinės programos, vadovėliai, egzaminai nuolat sulaukia mokytojų, mokinių, tėvų kritikos. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija artimiausiu laiku ketina atnaujinti pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrąsias programas. Ji jau yra viešai paskelbusi Bendrųjų programų atnaujinimo gairių projektą: https://www.mokykla2030.lt/ Skaityti toliau

G. Merkys. Kloaka? Negaliu nesutikt. Arba paminklus daužyti galima… (11)

Stanislovas Tomas su bendrininkais nusikaltimo vietoje | Feisbuko nuotr.

Trijų teisėjų kolegija S.Tomą išteisino pagal kaltinimą dėl viešosios pagarbos vietos išniekinimo, tačiau pripažino kaltu dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Teismas nusprendė, kad ši atminimo lenta žymėjo Jono Noreikos – Generolo Vėtros darbo, o ne palaidojimo vietą, todėl ji nepagrįstai pripažinta viešosios pagarbos vieta.

Kodėl nuo Antikos laikų civilizuotas ir teisingas teismas yra viešas? Todėl, kad plačioji publika matytų visą procesą, šalių varžytuves, įrodymus.

Skaityti toliau

Nėra pinigų Lietuvos valdovo Vytauto Didžiojo paminklui (video) (4)

Vytauto Didžiojo skulptūra stovi Vilniuje, prie Gedimino kalno. Tačiau tai - ne paminklas, o vieno eksponato ekspozicija. | I. Sidarevičiaus nuotr.

Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija pritarė Vytauto Didžiojo sąjungos siūlymui statyti monumentą Lietuvos valdovui Vytautui Trakuose. Tiesa, kol kas tam pinigų nenumatyta, tačiau Trakų rajono savivaldybė tikisi, kad jie bus surasti… O štai Vilnius tokį monumentą iš viso atsisakė įsileisti.

Projektą Seimo komisijai vakar pristatė 2009 m. įsikūrusios Vytauto Didžiojo sąjungos pirmininkė, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė. Pasak jos, šis Skaityti toliau

Statomas memorialas visiems Lietuvos partizanams Kryžkalnyje (video) (1)

Kryžkalnio memorialo statybos pradžios iškilmės | Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuotr.

Spalio 7 dieną, Kryžkalnyje, prasidėjo memorialo partizanams statyba. Toje vietoje, kur iškils obeliskas, Lietuvos partizanai Juozas Jakavonis-Tigras bei kiti buvę partizanai, NOKT vadovė Angelė Jakavonytė į statinio pamatus nuleido kapsulę su žemių žiupsneliais, paimtais iš partizanų žūties vietų.

Memorialą visiems Lietuvos partizanams sudarys partizanų kovos istorijos ekspozicijos paviljonas kalno papėdėje, 25 metrų lietuviško kalavijo formos Skaityti toliau

2021-uosius planuojama skelbti Archyvų ir Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metais (0)

LCVA | archyvai.lt nuotr.

Spalio 8 d. Seimas po svarstymo pritarė Seimo nutarimo projektams (Nr. XIIIP-3427(2), Nr. XIIIP-3503(3), kuriais siūloma 2021-uosius paskelbti Archyvų ir Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metais.

2021-aisiais sukaks 100 metų nuo pirmojo valstybės archyvo įkūrimo Lietuvos Respublikoje. Pasak pasiūlymo iniciatorių, Lietuvos atminties institucijų vaidmuo saugant ir įprasminant tautos istorinę kultūrinę atmintį, skatinant Lietuvos Respublikos piliečių sąmoningą kultūrinės tapatybės kūrimą, ugdant pagarbą valstybei, jos istorijai, nacionalinei kultūrai yra ypač svarbus. Skaityti toliau

Šimtmetį kauptas ir saugotas dokumentinis paveldas lankytojams pristatomas pirmą kartą (0)

Paroda „Verba volant, scripta manent“: iš Nacionalinės bibliotekos lobyno“ | Rengėjų nuotr.

Spalio 9 d. – gruodžio 31 d., Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Parodų salėje, III a., vyks paroda „Verba volant, scripta manent“: iš Nacionalinės bibliotekos lobyno“. Parodos atidarymas spalio 9 d. 17.30 val. III a. atrijuje. Tik parodos atidarymo vakarą bus galimybė pamatyti įspūdingą, savo dydžiu išsiskiriantį garsios Valenrodtų giminės genealoginį medį, nupieštą ant pergamento XVIII a. antrojoje pusėje. Renginyje skambės instrumentinio ansamblio „Vilniaus klarnetai“ muzika. Skaityti toliau

Paminėtos 1951 m. spalio mėn. tremtys (0)

Sovietinės okupacijos aukų pagerbimo iškilmės prie sovietinės okupacijos aukų atminimo paminklo | wikipedija.org nuotr.

Spalio 2 d. Seimo Laisvės kovų komisijos narys Laurynas Kasčiūnas ir Seimo narys Audronius Ažubalis dalyvavo 1951 m. spalio 2–3 dienų trėmimų paminėjime, kuris vyko prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms atminti.

Šiemet sukako 68 metai, kai 1951 m. spalio 2–3 dienomis iš Lietuvos į įvairias tremties vietas pajudėjo pilni ešelonai žmonių, daugiausia – į Krasnojarsko kraštą, kur ištremta daugiau nei 16 tūkst. žmonių, tarp jų – apie 5 tūkst. vaikų. Šio trėmimo pavadinimas buvo „Ruduo“. Anot L. Kasčiūno, tauta turi būti stipri, atspari išoriniam spaudimui. Skaityti toliau

Žemaitijoje pagerbtas „Pėstysis riteris“ – profesorius Česlovas Kudaba (1)

Po atminimo ženklo prof. Č. Kudabai atidengimo Strazdalių k. Šilalės r. | A. Stričkos nuotr.

Rugsėjo 26 d., N. Vėliaus gatvėje Strazdalių kaime Šilalės r., įžanga į praktinę konferenciją „Vietovardžiai – tautos ir valstybės būties ženklai“, skirtą Vietovardžių bei Žemaitijos atmintiniems metams Varniuose, buvo paminklinio ženklo profesoriui dr. Česlovui Kudabai atidengimas.

Daugelio pritarmu, perteikiant ir pavaizduojant profesoriaus veiklos esmę panaudota metafora – Pėstysis riteris. Iš Romualdo Norkaus 1995 m. sudaryto leidinio „Pėsčiojo riterio dalia: Česlovo Kudabos laikas ir asmenybė.“ Tautodailininkas Raimundas Puškorius tai išskuobė ant drūto ąžuolo rąsto. Skaityti toliau

Pajūryje – bus atidaryti trys nauji sveikatos takai (0)

Pajūrio reg. parko nuotr.

Per pusseptinto tūkstančio – toks skaičius turistų šią vasarą aplankė įdomiausias Klaipėdos rajono vietas. Didžioji dalis turistų – lietuviai, tačiau netrūko ir svečių iš užsienio. Tačiau besilankančiųjų skaičiai gali būti gerokai didesni, nes dalis turistaujančiųjų keliauja savarankiškai ir neprašo Turizmo informacijos centro pagalbos, kuris ir registruoja rajono svečius. Daugiausiai susidomėjimo sulaukė objektai, susiję su vandeniu, istorija ir etnografija. O jau šią savaitę rajono lankytinų vietų sąrašą papildys ir dar vienas naujas objektas – sveikatos takų sistema.

Skaityti toliau

A. Aleksandravičius. Gal 1939 m. Lietuva būtų lengviau persirgusi ruduoju maru, negu 1940 m. raudonaisiais raupais? (8)

Urbšys neatidžiai klausosi A. Hitlerio Berlyne 1939 m. gegužės 21 d. | ukininkopatarejas.lt nuotr.

2016 m. liepą Vokietijos kanclerė Angela Merkel Varšuvoje įsipareigojo ginti Lietuvą nuo Rusijos agresijos. Lietuvą dabar saugo vokiečių vadovaujama NATO kovinė grupė. 1939 m. rugpjūtį Vokietijos kancleris Adolfas Hitleris pareiškė sovietų lyderiui Josifui Stalinui, kad Lietuvos valstybė su Lenkijos okupuota Pietryčių Lietuva, įskaitant ir Vilnių, yra „gyvybinių Vokietijos interesų zona“, tačiau jau po mėnesio mūsų šalis atsidūrė Maskvos letenose. Ar pati Lietuva išmintingai elgėsi baisiausių Europos dalybų laikais?

Rusiškasis protokolas Skaityti toliau

Prieš 75 metus Tuskulėnuose užkasti pirmieji sovietinių okupantų nukankinti žmonės (3)

Masinėje kapavietėje buvusiose Tuskulėnų arklidėse rasti 611 žmonių palaikai. 1995 m. | LGGRTC it LYA archyvų nuotr.

Rugsėjo 27 d., 13 val., Tuskulėnų koplyčioje-kolumbariume, vyks Tuskulėnų kapaviečių 75-ečio minėjimas.

Prieš 75 metus, 1944 m. rugsėjo 28 naktį, į Tuskulėnų dvarvietę įsuko brezentu dengtas sunkvežimis ir nuvažiavo į rytinėje parko pusėje buvusias dvaro arklides. Užsidarius arklidės vartams iš sunkvežimio buvo ištraukti dešimt sušaudytų žmonių lavonų ir suversti į iš anksto iškastą didelę duobę. Taip prasidėjo tragiška Tuskulėnų masinės kapavietės istorija.

Per trejus metus NKVD–MGB–KGB vidaus kalėjime Vilniuje, Aukų g. 2A, buvo nužudyti Skaityti toliau

Baltarusiai nori išsivežti K.Kalinausko palaikus (20)

Gedimino pilies kalno fragmentas. 2012m. Vaizdas is pietu puses

Lietuva rengiasi lapkritį numatytoms 1863-1864 metų sukilimo dalyvių, tarp jų ir sukilimo vado Kosto Kalinausko, perlaidojimo iškilmėms. Tačiau Baltarusijos inteligentijos atstovai atviru laišku kreipėsi į Lietuvos vadovybę svarstyti galimybę baltarusių nacionalinio didvyrio K.Kalinausko palaikus perlaidoti Baltarusijoje. Ar Lietuva leisis į diskusijas? Ir kas tai turėtų nuspręsti?

Baltarusių kreipimasis Skaityti toliau

„Iš savo varpinės“: Tomas Čyvas: Kas traukia „žydų kortą“? (video) (10)

Vitalijus Balkus ir Tomas Čyvas | Youtube nuotr.

Paskutiniais mėnesiais vyksta keisti dalykai. Diskusija dėl Lietuvos istorinės atminties įgavo skandalingą pavidalą. Tik štai ar mes matome visas suinteresuotas puses?

Kas vyksta ir kur slypi povandeniniai akmenys „Iš savo varpinės“ laidoje kalba žurnalistas bei politikos apžvalgininkas Tomas Čyvas. Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Pasižvalgymas po Dzūkijos žemę (0)

Liškiavos Švč. Trejybės bažnyčioje | A. Grigaitienės ir V. Sungailos nuotr.

Prisiminus prieškaryje vykusią Tautos šventę, skatinusią Lietuvos žmonių širdyse patriotizmą, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kauno filialo vadovybė surengė tokios pačios krypties pažintinę ekskursiją, aplankant kai kuriuos Dzūkijos krašto kampelius.

Pirmasis stabtelėjimas – prie Nemuno ir Merkio upių santakos įsikūrusioje Merkinėje. Ji 2016 metais buvo paskelbta Mažąja Lietuvos kultūros sostine. Archeologų duomenimis šioje vietovėje žmonių gyventa jau paleolito – akmens amžiaus pabaigoje. Miestelis 14 amžiuje, kaip žymus gynybinis, administracinis bei prekybos centras, minimas svarbiausių rytų Europos miestų sąrašuose. Skaityti toliau

O. Voverienė. Tautiškumo gaivinimas tarpukario Raseiniuose (1)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Dabar, nubloškus svetimųjų naštą,
prabilk visos Tautos vardu,
kalbėk iš švento mūsų rašto,
pašauki protėvių balsu.

Jonas Staliulionis

Su malonumu visada į rankas imu mano kraštiečio istoriko tautotyrininko Jono Brigio naują knygą. Šį kartą – tai „Pasistačius bendrą darbo tikslą“ (Raseiniai, 2017), pavadintą prieš šimtmetį vartojamais protokoliniais terminais, kai tikslai buvo statomi, o ne keliami, formuojami. Tai – enciklopedinio pobūdžio leidinys, papildantis kitas šio Skaityti toliau

Rusijos pastangos iškreipti istoriją kelia EP susirūpinimą (4)

Rugsėjo 19 d. vykusioje plenarinėje sesijoje Europos Parlamentas (EP) pareiškė, kad Rusija turi nustoti šlovinti stalinizmą, o ES šalys turi tinkamai įvertinti totalitarinių režimų nusikaltimus.

Priimtoje rezoliucijoje, prie kurios rengimo prisidėjo ir Lietuvoje išrinkti europarlamentarai, reiškiamas susirūpinimas dėl šiandieninės Rusijos vadovybės pastangų iškreipti istorinius faktus ir pateisinti sovietinio režimo nusikaltimus. EP teigimu, tai yra „pavojinga prieš demokratinę Europą nukreipto informacinio karo dalis“. Rusijos virsmas demokratine valstybe nebus sėkmingas, kol šalis toliau pateisins komunistinius nusikaltimus Skaityti toliau

Kazachstane atidarytas memorialas žuvusiems Kengyro lagerio sukilime atminti (0)

Kazachstane atidarytas memorialas Kengyro lagerio sukilimo aukoms atminti | urm.lt nuotr.

Minint 65-erių metų Kengyro sukilimo sukaktį ir ten žuvusius lietuvius, rugsėjo 14 d. Džeskasgane, Kazachstane,  Kengyre atidengtas memorialinis paminklas, o Kazachstano sostinėje  Nur Sultane, Kazachstano tautos asamblėjoje, pristatyta paroda „Lietuviai Kengyro sukilime. 1954 m. gegužės 16–birželio 26 d.“. Memorialą suprojektuotavo architektas Algis Vyšniūnas.

Sakydamas sveikinimo žodį, Lietuvos ambasadorius Kazachstane Gintautas Vasiulis pabrėžė šio memorialo svarbą pagerbiant ne tik Kengyro sukilimo dalyvių, bet ir dešimčių tūkstančių lietuvių, prieš savo valią atsidūrusių Kazachstano žemėse, atminimą. Skaityti toliau

Rokiškio J. Keliuočio bibliotekoje pristatoma paroda „Rokiškio krašto istorijos pėdsakai VU bibliotekos dokumentuose“ (0)

Rokiškio Juozo Keliuočio viešoji biblioteka | Rokiškio rajono savivaldybės nuotr.

Rugsėjo 13 d., 11 val. Rokiškio rajono Juozo Keliuočio viešojoje bibliotekoje (Nepriklausomybės a. 16), Vilniaus universiteto biblioteka pristatys parodą „Rokiškio krašto istorijos pėdsakai Vilniaus universiteto bibliotekos dokumentuose“. Po atidarymo renginio 11 val., iki 15 val. parodoje bus pateikiami įdomiausi su Rokiškio krašto praeitimi ir žymiais asmenimis susiję XVI–XX a. rankraščiai ir reti spaudiniai, saugomi VU bibliotekos fonduose.

Parodos lankytojai turės retą galimybę pamatyti unikalius XVI–XIX a. rankraščius, susijusius su Rokiškio krašto Panemunio, Kriaunų, Kraštų dvarais ir bažnyčiomis. Skaityti toliau

Kvies tradicinė folkloro šventė „Į Vidurio Lietuvą susiėję“ (0)

Rugsėjo 7-8 dienomis, kėdainiečius ir miesto svečius džiugins tradicinė folkloro šventė „Į Vidurio Lietuvą susiėję“. Besidomintys etnokultūra tikrai turės ką paklausyti, pamatyti, paragauti ir išbandyti.

Lietuvos Respublikos Seimas 2019 metus paskelbė Vietovardžių metais, tad šioje šventėje didelis dėmesys folkloro ansamblių programose bus skirtas Kėdainių ir kitų Lietuvos kraštų senųjų vietovardžių ir gyvenamųjų vietų vardų garsinimui, kurių pavadinimuose glūdi etnologinė, lingvistinė, istorinė, kultūrinė prasmė. Skaityti toliau

Pristatytas pirmasis Bažnyčios metrikų knygų skaitmeninimo etapas (2)

Pristatytas pirmasis Bažnyčios metrikų knygų skaitmeninimo etapas | Projekto rengėjų nuotr.

Bažnyčia yra viena seniausių institucijų pasaulyje, o jos archyvai – reikšminga visuotinės kultūros dalis. „Šventasis Sostas akcentuoja istorinės atminties išsaugojimo svarbą ir skatina mus, vyskupus, visame pasaulyje prie to prisidėti.“ Taip trečiadienį pirmojo Bažnyčios metrikų knygų skaitmeninimo etapo pristatyme sakė Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas, arkivyskupas Gintaras Grušas.

Arkivyskupas dėkojo Bažnyčios metrikų knygų skaitmeninimo projekto vadovams ir visai skaitmenintojų komandai: „Šis darbas svarbus archyvui, Bažnyčiai ir visiems, kurie rūpinasi savo tapatybe, šeimos, šalies istorija. Skaityti toliau

Lietuvos didikų ženklai pasaulio žemėlapyje. Kur dingo Radvilų lobiai? (0)

Radvilų rūmai Varšuvoje, dabar Lenkijos prezidento rūmai | A. Savin nuotr.

Kokie vaizdiniai pirmiausia iškyla paminėjus Radvilų vardą? Atmintyje greičiausiai matomi legendinės Vilniaus moters Barboros Radvilaitės portretas ar Radvilų rūmų muziejaus sostinėje vaizdai. Visgi šios Lietuvos giminės istoriją geriausiai atskleidžia ne Lietuvoje, bet užsienyje esantys paveldo objektai. Valstybinė kultūros paveldo komisija renka informaciją apie Lietuvai reikšmingą kultūros paveldą, esantį užsienyje ir šį kartą domisi didikų Radvilų lobiais, išbarstytais po visą pasaulį. Skaityti toliau

A. Juozaitis: Žvaigždžių valanda tautos istorijoje būna retai. (20)

Baltijos kelio 30-mečio minėjimas Saločočiuose. | A. Stalilionio nuotr.

Taip teigia filosofas, rašytojas, visuomenės veikėjas Arvydas Juozaitis, su kuriuo kalbėjomės jam svečiuojantis Nepriklausomybės atkūrimo dieną švenčiančioje Estijoje, Baltijos kelio 30-mečio minėjimo išvakarėse.

– Šiomis dienomis gyvename Baltijos kelio prisiminimų nuotaikomis. Apie ką 1989-ųjų rugpjūčio 23-oji jus verčia daugiau galvoti – apie praeitį, dabartį ar ateitį? Skaityti toliau

Islandija sveikina Lietuvą Baltijos kelio 30-mečio proga (1)

Islandijos prezidentas Gudnis Jouhanesonas | Shutterstock nuotr.

Rugpjūčio 23 d. Islandijos Respublikos Prezidentas Gudnis Jouhanesonas (Gudni Johannessonas) pasveikino Lietuvą Baltijos kelio 30-mečio proga.

Islandijos vadovas oficialiame laiške akcentavo draugišką bendradarbiavimą su Lietuva ir priminė apie prieš 80 metų pasirašytą Molotovo–Ribentropo paktą, kuriuo iš suverenių valstybių buvo atimta jų nepriklausomybė ir laisvė, panaudota ekstremali jėga prieš teisę tarptautiniuose santykiuose.

Skaityti toliau

Vrublevskių bibliotekoje atidaryta „Baltijos keliui“ skirta paroda (0)

Kadras iš fotografo Raimondo Malaiškos (g. 1958) fotografijų triptiko „Viltis. Tikėjimas. Ryžtas“ | R. Malaiškos, LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Rugpjūčio 20 – gruodžio 31 d., LMA Vrublevskių bibliotekos Tado Vrublevskio skaitykloje veikia paroda „Baltijos keliui – 30: 1989-ųjų įvykius prisiminus“.

Rugpjūčio 23 d. minimas „Baltijos kelio“ 30-ies metų jubiliejus, šiais metais minimas šūkiu „Baltijos kelias – tai mes“, simbolizuojančiu tautos vienybę ir valstybės tęstinumą. Šia proga Tado Vrublevskio skaitykloje eksponuojama paroda „Baltijos keliui – 30: 1989-ųjų įvykius prisiminus“, kurios dėmesio centre – fotografo Raimondo Malaiškos (g. 1958) fotografijų triptikas „Viltis. Tikėjimas. Ryžtas“, autoriaus dovanotos Vrublevskių bibliotekai. Skaityti toliau

Minint Baltijos kelio 30-metį parengta virtuali paroda „Baltijos keliu – į Laisvę!“ (video) (0)

Parodos vizualizacija | Dokumentų saugojimo ir informacijos skyriaus nuotr.

Šių metų rugpjūčio 23 d. minėsime Baltijos kelio 30-metį. Tą dieną, 1989-aisiais, lietuviai, latviai ir estai sudarė gyvą, apie 600 km., žmonių grandinę, kuri išreiškė Baltijos tautų vienybę kelyje į Nepriklausomybę. Ši taiki akcija akimirksniu plačiai pasklido po visą pasaulį.

Šiai progai Lietuvos valstybės naujojo archyvo (LVNA) Dokumentų saugojimo ir informacijos skyriaus archyvaras Darius Gudelis parengė virtualią parodą „Baltijos keliu – į Laisvę!“. Skaityti toliau

Minime Baltijos kelio 30-metį (1)

Tautos ir šeimų šventė „Baltijos keliui – 30“ | Alkas.lt koliažas

Rugpjūčio 23 d., 17 val., Europos dieną stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio dieną, Baltijos kelio 30-mečio minėjimo renginiai pasieks kulminaciją – Lietuvos ir Latvijos pasienyje prie atminimo ženklo, skirto Baltijos keliui, įvyks susitikimas „Baltijos kelias – tai mes“, kuriame dalyvaus Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir Latvijos Respublikos Prezidentas Egilis Levitas.

Visą rugpjūtį, įvairiose Lietuvos vietose – miestų ir rajonų savivaldybėse – vyksta Baltijos kelio 30-mečio minėjimo renginiai. Skaityti toliau

Kaunas prisimena (1939–1989–2019) (0)

Baltijos kelias | E. Gudišauskienės nuotr.

Rugpjūčio 22 d., Kaune vyks renginys „Kaunas prisimena (1939–1989–2019)“, skirtas Molotovo-Ribentropo pakto 80-mečiui ir Baltijos kelio 30-mečiui paminėti.

16 val. Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje, Audiencijų salėje vyks visuomenės veikėjų, politikų ir istorikų diskusija apie Molotovo-Ribentropo pakto pasekmes šių dienų kontekste ir Baltijos kelio nenugalimą jėgą, atvedusią Baltijos valstybes į nepriklausomybių atkūrimą. Dalyvauja Kauno arkivyskupas emeritas J. E. Sigitas Tamkevičius, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas, Sąjūdžio garbės pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis, Lietuvos Respublikos Seimo narys Kazys Skaityti toliau

Su „Baltijos kelio“ šviesa (0)

tradicinė meno kūrėjų šventė „Langas į širdį“ | Rengėjų nuotr.

Rugpjūčio 3 dieną, Toliūnų kaime, Ukmergės rajone, įvyko šių metų tradicinė meno kūrėjų šventė „Langas į širdį“, kuri buvo skirta Baltijos kelio 30-čiui. Renginio dalyviai susitiko prie šventės iniciatoriaus ir rengėjo fotomenininko ir poeto Albino Kuliešio autorinio kūrybinio darbo – „Širdies Angelo“, kuris pastatytas gimtajame Toliūnų kaime, pagerbiant į Amžinybę išėjusius kaimo gyventojus, o gyviesiems sukuriant bendruomenišką poilsiui ir renginiams skirtą erdvę.

Aštuntosios respublikinės meno kūrėjų šventės „Langas į širdį“ ugnį uždegti šeimininkas Skaityti toliau

Miuziklas „Lituanica“ grįžta į didžiausias šalies scenas (0)

Lituanica | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Gruodžio 6-ąją, „Žalgirio“ arenoje, Kaune, žiemos pasirodymus pradės miuziklas „Lituanica“. Gruodžio 13-ąją, miuziklas bus rodomas Palangos koncertų salėje, o gruodžio 27-ąją, Vilniuje, „Siemens“ arenoje.

Įspūdingo žiūrovų bei kritikų palaikymo sulaukęs miuziklas „Lituanica“ skelbia naujas šių metų pasirodymų datas 2019-ųjų gruodį. Jau galima įsigyti bilietus. Tai vienas didžiausių Lietuvoje kada nors pastatytų miuziklų, pasakojantis apie nepalaužiamą tautos dvasią, vienybę ir apie itin reikšmingą epizodą šių laikų istorijoje. Skaityti toliau

O. Voverienė. Lietuvos Respublikos šimtmečio didieji: istorikas Algimantas Liekis (7)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Diena atrištom akim. Tauta iš kapo pakilus. Viešpatie, leisk jai atkimt. Tebūna jos žodžiai kilnūs.
Justinas Marcinkevičius, 1989.

Istorikas Algimantas Liekis, kurio visa kūrybinė rašytojo, mokslininko ir žurnalisto veikla yra persunkta rūpesčiu ir nerimu dėl mūsų Tautos ir jos valstybingumo likimo ir išlikimo globalizacijos cunamių pagairėje. Kaip tik šia tema jis parašė per 40 monografijų, sudarė per 60 knygų ir paskelbė viešojoje spaudoje daugiau negu 1500 straipsnių. Sunku net įsivaizduoti, kad vienas žmogus gali tiek nuveikti, savo nenuilstančia kūrybine veikla atlikti tokį žygdarbį. Tai dar kartą patvirtina, kad lietuvis gali. Skaityti toliau