Žymos archyvas: istorija

R. Jasukaitienė. Legendose – tautos amžinybės siekis (0)

Vaizdai nuo Karalių kalvos | R.Jasukaitienės nuotr.

Airių praeityje, kaip ir kiekvienoje tautoje, yra daugybė moksliškai nepatvirtintų, tačiau ligi šiol legendų pavidalu gyvuojančių  mitologinių artefaktų, apgaubtų romantikos skraiste.

Viena iš tokių legendų pasakoja, kad kadaise, kai salą valdė moterys (matriarchatas neolito amžiuje buvo būdingas daugeliui tautų), Airija gyveno aukso amžių: buvo laisva, nepatyrusi karų ir vergystės. Tuo metu kraštą valdžiusi  legendinė karalienė (pavadinimas sąlyginis – neolito amžiuje nebuvo nei karalių, nei karalienių. Anot istorikų, airiai apskritai niekada neturėjo karaliaus), vardu Maeve (tariama Medu). Ji yra tapusi savotišku airių laisvės ir nepriklausomybės simboliu, tad jos palaidojimo vieta (Slaigo grafystė, Knocknarea – Karalių kalva) ant Atlanto kranto aukšto kalno, siekiančio puskilometrį, nuo kurio į visas puses atsiveria įspūdinga panorama,  yra gausiai lankoma ne tik airių, bet ir atvykusių turistų. Skaityti toliau

Pastatytas paminklas pirmajam rusų okupantų nužudytam Lietuvos pasieniečiui Aleksandrui Barauskui (7)

Aleksandras Barkauskas | Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pasieniečių muziejaus nuotr.

Rugsėjo 15 d. Ūtos kaime, Varėnos raj., Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC)  Ūtos kaime, Varėnos raj., pastatė paminklą pirmajam rusų okupantų nužudytam Lietuvos  pasieniečiui Aleksandrui Barauskui jo žuties vietoje. A. Barauskas saugodamas Lietuvos Respublikos sieną žuvo prieš 80 metų, 1940 m. birželio 15 d. kai Sovietų sąjungos kariuomenė užpuolė Lietuvos respubliką.

Paminklo autorius: a.a. skulptorius Jonas Jagėla, paminklą savo lėšomis pastatė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Skaityti toliau

Rugsėjo 17 d. bus pristatyta knyga „Atkurtos Lietuvos sienos. Sėkmės istorija“ (0)

Rugsėjo 17 d. bus pristatyta knyga „Atkurtos Lietuvos sienos. Sėkmės istorija“ | lnb.lt nuotr.

Rugsėjo 17 d., 15 val., Lietuvos Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekos Konferencijų salėje, V a., bus pristatyta knyga „Atkurtos Lietuvos sienos. Sėkmės istorija“.

Anksčiau sienas teko ginti ginklu, o sienų sutartys liudijo šalių karinių galimybių pusiausvyrą. Po 1990 metų kovo 11-osios sienas pavyko nustatyti diplomatinėmis priemonėmis. Autorius Zenonas Kumetaitis, aktyviai dalyvavęs atkuriant ir nustatant Lietuvos sienas 1990–2015 metais, knygoje „Atkurtos Lietuvos sienos. Sėkmės istorija“ atskleisdamas įdomias ir niekur neskelbtas permainingų derybų detales rašo nesenų laikų istoriją. Ją neabejotinai galime pavadinti mūsų šalies sėkmės istorija. Skaityti toliau

J. Survilaitė. Išeivijos dienoraščiai (3)

Janina Survilaitė | asmeninė nuotr.

1999 m.Išrinkta Šveicarijos bendruomenės (ŠLB) valdybos pirmininke senosios išeivijos prašymu pirmiausia savo veiklą pašvenčiau ŠLB archyvų sutvarkymui. Šešias savo atostogų vasaras (1999-2005 m.) praleidau studijuodama Vilniaus universiteto Rankraščių skyriuje dr. A. Geručio, dr. E. Turausko, dr. V. Dargužo archyvus.

Tada Šveicarijoje senųjų lietuvių išeivių Skaityti toliau

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-metis bus paminėtas šiandien (tiesioginė transliacija) (2)

Minėjimas Seime | E. Genys, LRT nuotr.

Rugsėjo 10 d., ketvirtadienį, 12 val., Lietuvos Respublikos Seime bus surengtas Kovo 11-ios minėjimas. Seimo kanceliarija praneša, kad Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-metis bus paminėtas Kovo 11-osios Akto salėje (Seimo I rūmai) šiandien 12 val. Nors pranešime nenurodomos priežastys kodėl Kovo 11-oji bus minima rugsėjo 10 d., bet akivaizdu, kad tokio perslinkimo priežastimi yra koronavirusinis užkratas.

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečio minėjime kalbės Seimo Pirmininkas Skaityti toliau

Europos paveldo dienos Lietuvoje prasideda: proga pasimokyti iš praeities (19)

Europos paveldo dienos Lietuvoje prasideda: proga pasimokyti iš praeities | EDP nuotr.

Rugsėjo 11-20 dienomis vyksiantys Europos paveldo dienų Lietuvoje renginiai jau 27-tą kartą sieks atkreipti visuomenės dėmesį į kultūros paveldą – mums atitekusį ankstesnių kartų palikimą. Jis nuolat šalia mūsų, tik ne visada įvertintas, pažintas. Europos paveldo dienos – puikus būdas mums visiems prisiminti, kokį turtą turime. Šių metų Europos paveldo dienų tema – kultūros paveldas ir švietimas, tad daugelis renginių leis iš arčiau patyrinėti, savo rankomis kartu su restauratoriais prisiliesti prie paveldo vertybių, susipažinti su senosiomis statybos technologijomis, pastatų puošybos papročiais. Teatralizuoti renginiai stengsis atgaivinti buvusią kultūros paveldo vertybių dvasią. Skaityti toliau

S. Birgelis. Jotvingiai (15)

Jotvingių kariai | punskas.pl nuotr.

X a. Kijevo metraštyje rašoma: „Vladimiras žygiavo prieš jotvingius, ir nugalėjo jotvingius, ir paėmė jų žemę“. Nestoro kronikoje rašoma Jatvagi. Iš lenkų šaltinių jotvingiai (Yaczwagi) minimi Mozūrų Konrado dokumentuose. J. Dlugošas rašo Jaczwingi, o kryžiuočių kronikose minima Terra Jatwezenorum. Prūsai šią tautą bus vadinę jotvings. Kartu minimas ir sūduvių vardas – Sudovia. K. Liuksemburgiečio 1421 m. laiške kryžiuočių magistrui rašoma: terra Sudorum et Jacuitarum. Lietuviai jotvingių kraštą (ar jo sritį) galėję vadinti Dainava. Pasak lenkų mokslininko J. Nalepos, šiaurės vakarų Jotvos dalyje (ties Vilkaviškiu ir Skaityti toliau

J. Brazauskas. Į Vakarus pasitraukė… (1)

Juozas Brazauskas | lietuviai.lt nuotr.

Apie tai istorijos vadovėliuose parašytas tik sakinys.

1944 m. vasara. Artėjo karo frontas prie Lietuvos. Skausminga tapo būsimo pasirinkimo galimybė. Vieni inteligentai traukėsi į Vakarus, kiti skausmingai ieškojo prieglobsčio atokesnėse Lietuvos vietose, pas gimines, treti jaunuoliai iš klojimų pastogių ar kitų vietų traukė ginklus suvokdami, jog artėja metas, kai jų prireiks ir ruošėsi į mišką kovai prieš okupantus. Skaityti toliau

Apsispręsta dėl lituanistiką puoselėjančių projektų dalinio parėmimo (0)

Irena Degutienė | lrs.lt

Rugpjūčio 28 d. posėdyje Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija svarstė lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo projektus, kuriuos pateikė įvairios įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos. Iš viso buvo gautos net 39 paraiškos daliniam finansavimui gauti. Tai yra didžiausias paraiškų skaičius per šią Komisijos kadenciją.

Komisija, vadovaudamasi kultūros ministro 2016 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. ĮV-392 „Dėl Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo projektų dalinio finansavimo taisyklių, paraiškos sąmatos, Skaityti toliau

V. Krištaponis. Generolo Povilo Plechavičiaus gyvenimas ir veikla (3)

Generolas Povilas Plechavičius | Vytauto Didžiojo karo muziejaus nuotr.

Povilas Plechavičius gimė 1890 m. vasario 1 d. Bukončių k., Židikų vls. (dabartinis Mažeikių rajonas) ūkininkų šeimoje. Ši šeima, pagal žmonos giminę, priklausė bajorų luomui. Būsimasis generolas buvo antras šios gausios šeimos vaikas, nes be jo čia dar augo penki broliai ir šešios seserys.

Pradėjęs mokytis gimtajame krašte, 1908 m. Maskvoje P. Plechavičius baigė gimnaziją. Siekdamas aukštesnio išsilavinimo, jis 1911 m. baigė Maskvos komercijos institutą, o 1914-ųjų gegužės 13 d. Orenburgo kavalerijos karo mokyklą. Skaityti toliau

V. Kavolis. Represyvioji sistema lietuvių kultūroje (5)

Vytautas Kavolis | šaltiniai.info nuotr.

Ištraukos iš Vytauto Kavolio knygos „Epochų signatūros“ (V. Kavolis. Žmogus istorijoje. Vilnius: Vaga, 1994, p. 384–402 ir išnašos p. 533–536).

Daugelio, ypač Europos, istorinių kultūrų modernizacijoje galime atpažinti mus ne per daug žavintį laikotarpį, kuriame susiformuoja represyvioji sistema. Tokios sistemos žymės:

1) institucinis autoritetas ar kolektyvas, galintis nustatyti, ką ir kaip laikyti esminiais dalykais; 2) ideologinių mažumų su skirtingom esminių dalykų sampratom visokeriopas slopinimas; 3) hegemonijos teisinimas iracionaliais, egzaltuotais siaubą ir išsigelbėjimo viltį intensifikuojančiais argumentais; 4) tokios struktūros ir tokio diskurso pasekmės: rezignavęs klusnumas, „savo likimo“ pasyvus priėmimas ir pusiau spontaniškos, pusiau organizuotos agresijos prieš „svetimuosius“ pagausėjimas. Skaityti toliau

Pirmosios lietuviškos gimnazijos direktorė praskleidė 30 metų darbo užkulisius: papasakojo stebinančių istorijų (0)

Buvusi direktorė Danutė Bronė Puchovičienė ir Vilniaus Vytauto Didziojo gimnazija | VVDG nuotr.

1915 metais įkurtos pirmosios Vilniaus krašto lietuvių gimnazijos, kurios direktoriumi tuomet tapo Nepriklausomybės akto signataras Mykolas Biržiška, istorija sudėtinga. Vėtyta ir mėtyta mokykla ne kartą keitė ne tik savo pavadinimą, bet ir lokaciją, tačiau pritraukė ne vieną šaliai nusipelniusią asmenybę, tarp kurių – Antanas Smetona, Aleksandras Stulginskis, dr. Jonas Basanavičius, Jonas Vileišis ir kt. 2021-aisiais mokykla minės jau šimtą metų nuo tada, kai pirmą kartą buvo pavadinta Vilniaus Vytauto Didžiojo vardu. Apie vadovavimą gimnazijai, džiaugsmingus, o taip pat ir skaudžius ar net šokiruojančius įvykius 30 metų Lietuvos švietimo sistemos kontekste pasakoja šį pavasarį darbą baigusi Skaityti toliau

Paskelbtos varžytuvės paminklui žydus gelbėjusių lietuvių įamžinimui (3)

Paminklas_lrkm.lt

Paskelbtas paminklo Lietuvos gyventojams, gelbėjusiems žydus nacių okupacijos metais, skulptūrinio-architektūrinio sumanymo atviros varžytuvės.

Vilniaus miesto savivaldybės ir Kultūros ministerijos projekto tikslas ir uždaviniai – vadovaujantis istorinio teisingumo principais pagerbti, įamžinti ir aktualizuoti nacionaliniu ir pasauliniu lygmeniu Lietuvos gyventojus, gelbėjusius žydus nacių okupacijos metais, sukurti pagarbų, socialiai paveikų, tęsiantį žydų tautos pagerbimo tradicijas sprendinį, tinkamai reprezentuoti Pasaulio Teisuolius įamžinančios vietos turinį ir esmę, prisidėti prie pasauliui ir istorijai atviros visuomenės ugdymo. Skaityti toliau

Vasaros palydėtuvės Juodkrantėje – su vėju ir daina! (0)

Vasaros palydėtuvės Juodkrantėje – su vėju ir daina! | Lietuvos kultūros tarybos nuotr.

Rugpjūčio 28–30 d. Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centras ruošia ypatingą vasaros palydėtuvių programą – turtingą Pamario krašto etnokultūros paveldą pristatys XIII-oji folkloro šventė „Pūsk, vėjuži!“. Paskutinis vasaros savaitgalis Juodkrantėje stebins išskirtiniais meno kūriniais, išskirtinėmis dokumentinių filmų peržiūromis, paskaitomis, drabužių demonstravimais bei Lietuvos ir užsienio folkloro kolektyvų pasirodymais.

Kaip ir kasmet, švente bus paminėta lietuvių folkloristikos pradininko Martyno Liudviko Rėzos gimimo metinių sukaktis, šiemet jau – 244-oji. Skaityti toliau

Rastas prezidento Aleksandro Stulginskio lagerio dienoraštis (11)

Aleksandras Stulginskis kalinys | LYA ir LGGRTC archyvų nuotr.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui pavyko atrasti Lietuvos prezidento Aleksandro Stulginskio (1922 – 1926 m.) dienoraščio originalą, kuris buvo rašytas Kanske,  Krasnojarsko pataisos darbų lageryje (sutrumpintai – Kraslagas). Dienoraštis rastas Ypatingajame archyve saugomoje aštuoniolikos asmenų byloje K1-58-42880, kurią sudaro apie tūkstantis puslapių.

Kalėdamas Kraslage dienoraštį A. Stulginskis rašė nuo 1941 m. rugpjūčio iki spalio, nes vėliau kratos metu jį konfiskavo lagerio prižiūrėtojai ir pateikė kaip „kontrrevoliucinės veiklos“ įrodymą. Dienoraštis rašytas paprastu pieštuku mažoje 5×7 cm dydžio languoto popieriaus užrašų knygelėje, joje – 14 lapelių, bet  visų nespėta prirašyti.

Skaityti toliau

Salantų regioninio parko pažiba – Kartenos piliakalnis – sužibs 2 tūkstančiais žvakių (0)

Kartenos piliakalnis | vstt.lt nuotr.

Rugpjūčio 8 d. Kartenos piliakalnis, esantis Salantų regioniniame parke,  trauks lankytojų žvilgsnius išskirtiniu reginiu. Piliakalnis virs jūra, laivo burės atspindės palengva slenkančius gamtos stebuklus, sklis terapiniai garsai, įtraukiantys kiekvieną į atgijusios gamtos ir kultūros spektaklį.

Salantų regioninio parko traukos objektu tapęs, šiemet išrinktas vienu gražiausių Lietuvos piliakalnių, Kartenos pažiba – Kartenos piliakalnis – pasipuoš 2 tūkstančiais žvakių ir stebins išskirtinėmis projekcijomis Skaityti toliau

Trakų salos pilyje – D. Stanciko knygos „Kūju per Lietuvos istoriją“ pristatymas (3)

D. Stanciko knyga „Kūju per Lietuvos istoriją“ | Rengėjų nuotr.

Rugpjūčio 5 dieną, 16.30 val., Trakų salos pilyje vyks daug diskusijų sukėlusios Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro specialisto Daliaus Stanciko knygos „Kūju per Lietuvos istoriją“ pristatymas. Birželio sukilimo dieną pasirodžiusi knyga analizuoja šiandien Lietuvoje išpopuliarėjusius rezistentų juodinimo atvejus, argumentuotai paneigia daugelį viešumoje nuskambėjusių pramanų apie XX amžiaus Lietuvos istoriją, ieško šio keisto reiškinio priežasčių.

„Ši knyga – tai rimtas ir savalaikis atsakas į bandymą diskredituoti Lietuvos valstybę ir lietuvių tautą Vakarų visuomenių akyse, išnaudojant jautrią ir skausmingą XX a. įvykių Skaityti toliau

Augusto ir Barboros meilė įamžinta pašto ženkle (3)

Augusto ir Barboros meilė įamžinta pašto ženkle | AB Lietuvos pašto nuotr.

Rugpjūčio 1 dieną, Lietuvos paštas, 500-ųjų Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto gimimo metinių proga, išleis naują pašto ženklą. Neatsitiktinai jame Augustas vaizduojamas kartu su jo gyvenimą pakeitusia mylimąja Barbora Radvilaite – jų meilės istorija garsi iki šių dienų. Įkvėpti šios istorijos, savaitgalį vilniečiai ir miesto svečiai bus kviečiami parašyti laišką savo mylimiesiems.

Pašto ženklą kūrė lenkų dailininkas Božydaras Grozdevas (Božydar Grozdew). Skaityti toliau

JAV okupacijos nepripažinimo politika įtvirtino Baltijos šalių valstybingumą (0)

JAV ir Lietuvos vėliava | lrv.lt nuotr.

Šiandien, liepos 23 d. švenčiame Samnerio Veleso (Sumner Welles) deklaracijos 80-ąsias metines. Šis dokumentas padėjo pamatus JAV Lietuvos, Latvijos ir Estijos okupacijos bei aneksijos nepripažinimo politikai.

Samnerio Veleso deklaracija padėjo sukurti trijų Baltijos valstybių de jure išlikimo per visą sovietinės okupacijos laikotarpį tarptautinį pagrindą ir, galiausiai, atkurti Estijos, Latvijos ir Lietuvos valstybingumą. Estai, latviai ir lietuviai vertina bei brangina Samnerio Veleso deklaraciją už suteiktą viltį sunkiais totalitarinio valdymo metais. Skaityti toliau

P. S. Krivickas. Nepamirštami metai su Lietuvos radiju (3)

Povilas Sigitas Krivickas | S. Paškevičiaus nuotr.

Atminties ekrane iškyla praeities vaizdai, nužymėję visų mūsų kelią į Nepriklausomybę. Jame ryškūs ir lietuviškojo eterio – radijo bei televizijos – pėdsakai. Teko būti kai kurių iš jų liudininku ir dalyviu.

Lietuvos radijo korespondentu (tiesa, dar neetatiniu) pirmąkart pasijutau 1959-ųjų birželį po trečio žurnalistikos kurso Vilniaus universitete. Prieš vasaros praktiką, man paskirtą Kelmės rajono Skaityti toliau

Šiemet Žalgirio mūšiui – 610 (0)

Vytautas Bičiūnas, Žalgiris | lnb.lt nuotr.

Šiemet sukanka 610 metų nuo legendinės lietuvių pergalės Žaliajame miške (Grünwald) – Žalgirio mūšio. 1410 m. liepos 15 d. Vytauto ir Jogailos vadovaujama Lietuvos ir Lenkijos kariuomenė stojo akistaton su Vokiečių ordino pajėgomis. Nors priešininkai ginkluotės atžvilgiu turėjo kur kas didesnį pranašumą – dauguma lietuvių ir lenkų pėstininkų buvo ginkluoti vėzdais, o kryžiuočiai turėjo apie 100 patrankų – šis mūšis nulėmė Vokiečių ordino viešpatavimo pabaigą. Mūsiškių pergalę lėmė strategija. Daugelio istorikų tvirtinimu, rašytiniai šaltiniai rodo, kad lietuvių atsitraukimas iš mūšio lauko buvo iš anksto numatytas Vytauto žingsnis. Naudojant apgaulingą, ankstesniuose mūšiuose pasitvirtinusią taktiką, besivejanti kryžiuočių Skaityti toliau

Prezidentas ir pirmoji ponia lankėsi pilietiškumo ir patriotiškumo stovykloje (4)

Prezidentas jaunimo stovykloje „Mes – Lietuvai“ | prezidentas.lt nuotr.

Pirmadienio popietę Prezidentas Gitanas Nausėda ir ponia Diana Nausėdienė lankėsi vaikų ir jaunuolių pilietiškumo ir patriotiškumo stovykloje „Mes – Lietuvai“.

Stovyklą jau ne pirmus metus organizuoja Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjunga, kurios garbės nare yra Diana Nausėdienė. Šiais metais vieta stovyklai pasirinkta Lietuvos istorijos lopšiu vadinamoje Kernavėje atsižvelgiant į šių metų stovyklos temą „Kuo mums svarbi Lietuvos karybos istorija per 100 metų: įvykiai ir žmonės“. Skaityti toliau

Prof. Liudas Mažylis pristato virtualią parodą „Karaliaus Mindaugo II laiškai apie Lietuvą“ (3)

Parodos skelbimas | Europos Parlamento nario Liudo Mažylio biuro nuotr.

Nuo liepos 11 dienos, adresu: www.liudasmazylis.lt, atidaryta virtuali paroda „Karaliaus Mindaugo II laiškai apie Lietuvą“. Europos Parlamento narys prof. Liudas Mažylis ir toliau neapleidžia istorinės atminties temų ir kviečia aplankyti šią virtualią parodą.

Būtent 1918 m. liepos 11 d. Lietuvos Taryba paskelbė Vilhelmą fon Urachą Lietuvos karaliumi Mindaugu II-uoju. Kalbėdamas apie šią istorinę asmenybę prof. Liudas Mažylis teigia: „Vilhelmas von Urachas buvo vertas Lietuvos, o Lietuva – jo…“ Skaityti toliau

J. Survilaitė. Pokario tremčių prisiminimai (3)

Janina Survilaitė | Asmeninio albumo nuotr.

Šių metų birželio mėnesį buvo paminėta 79 metų sukaktis nuo 1941 m. mūsų Tautai vykdyto genocido – nekaltų piliečių trėmimų į Sibirą. Kitąmet bus 80, ir vargu kiek bus dar gyvų pirmųjų trėmimų liudininkų. Kaip Lietuvos vyriausybė rengiasi paminėti šias skaudžias Tautos istorijai datas? 30 metų mūsų seimai, prezidentai ir vyriausybės atrodo kaip Tautos moralinių, politinių, kultūrinių vertybių ir idealų neginanti beveidė visuomenės dalis, nes nerodo jokios atsakomybės suprasti 10 % komunizmo sunaikintos Tautos istorijos vidinių žaizdų, kurios niekada neužgis. Skaityti toliau

J. Survilaitė. Kada bus išgirstas mirusios išeivijos balsas? (2)

Janina Survilaitė | J. Survilaitės asmeninė nuotr.

Lietuvos sovietinės valdžios smerkiama, niekinama ir kolaborantų keikiama Lietuvos išeivija 50 metų užsienio lietuvių bendruomenėse kūrė Tėvynei reikšmingos istorijos puslapius, kurių ištrinti niekas neturi teisės. Atgimus Lietuvai, nuo 1991 metų kartu su senaisiais Šveicarijos išeiviais akademikais ne kartą teko susitikti su pirmais LR diplomatais Vakarų Europoje, kurie išimtinai buvo draugo A. M. Brazausko statytiniai. Sovietinių nuostatų juodus šešėlius išeivijai jie metė ir toliau: „išeiviai – tarybinės Lietuvos išdavikai, užsienyje sukūrę buržuazinių nacionalistų gaujas, kaip pirmąsias nelegalias bendruomenes, kad vykdytų kovą prieš tarybinę santvarką Lietuvoje…“ Skaityti toliau

Prezidentas dalinosi istorija (4)

Prezidentas renginyje „Kviečiame dalintis istorija“ | lrp.lt nuotr.

Liepos 6 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda atidarė renginį „Kviečiame dalintis istorija“, pristatydamas pasakojimą apie istoriką, rašytoją, vieną pirmųjų tautinio atgimimo ideologų Simoną Daukantą.

„S. Daukantas yra tas žmogus, kuris tiesė kelius į mūsų nepriklausomybę, mūsų valstybės sukūrimą. Savo gyvenimo moto jis išreiškė labai aiškiai ir suprantamai: „Mano knygelės ne mokytiems vyrams, jos – mamoms, kurios mokys savo vaikus Lietuvos istorijos. Skaityti toliau

V. Terleckas: Tauta rengiama dvasinei kapituliacijai (16)

Vladas Terleckas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras | voruta.lt nuotr.

Šis rašinys buvo paskelbtas knygoje „Lietuvos laisvės lyga: nuo „Laisvės šauklio“ iki nepriklausomybės, Vilnius, 2004, p. 446–454.

Kai norime kalbėti apie tėvynę,
Pirmiausia žodį žuvusiems suteikim,
Kad mūsų žuvusieji mus suprastų.

Justinas Marcinkevičius Skaityti toliau

„Iš savo varpinės“: Juodieji Amerikos vergvaldžiai (video) (1)

„Iš savo varpinės“: Juodieji Amerikos vergvaldžiai | varpinė.org nuotr.

Vergovės JAV istorija yra kur kas turtingesnė įvykiais ir įdomesnė, nei galime išgirsti iš „ideologiškai teisingų“ medijų.

Pati tema apie juodaodžius JAV vergvaldžius, kurių buvo ne tiek jau ir mažai – prilygsta šventvagystei.

Tačiau iš istorijos faktų neišmesi ir nenuslėpsi. Taigi šioje „Iš savo varpinės“ laidoje ir kalbėsime būtent apie juoduosius JAV vergvaldžius. Skaityti toliau

Žalgirio mūšio sukaktuvėms paminėti Krašto apsaugos ministerijoje pristatomas dailininkės L. Tubelytės-Kriukelienės paveikslas (0)

Žalgirio mūšio sukaktuvėms paminėti Krašto apsaugos ministerijoje pristatomas dailininkės L. Tubelytės-Kriukelienės paveikslas | L. Kalvaitis, KAM nuotr.

Artėjant Žalgirio mūšio 610-osioms metinėms Krašto apsaugos ministerijoje eksponuojamas dailininkės Laimos Tubelytės-Kriukelienės paveikslas „Žalgirio mūšis“.

„Kurti paveikslą pradėjau nuo idėjos, kurią brandinau labai ilgai, keletą dešimtmečių. Idėją įgyvendinti paskatino artėjantis 600 metų jubiliejus. Turėjau tikslą sukurti savo stiliaus, kupiną lietuviško pasididžiavimo Žalgirio mūšio paveikslą“, – sako dailininkė. Skaityti toliau

„Iš savo varpinės“: Liberija. Kuo virto išsvajotas Amerikos vergų rojus (video) (0)

Vitalijus Balkus | varpine.org nuotr.

Istorija yra labai nepolitkorektiškas mokslas jei tik pradedi kalbėti faktų kalba.

Šiandien Liberija – valstybė, sukurta buvusiems JAV vergams. Tik štai joje nebuvo nei brolybės nei lygybės, o susikūrė tikrų tikriausia vergovinė santvarka. Skaityti toliau