Kiek laiko reikia valstybei tam, kad iš civilizuoto krašto virsti pragaru žemėje? Istorijos mastais tai ganėtinai trumpas laikas.
Šioje „Iš savo varpinės“ laidoje keliausime nuo Somalio ir Afganistano katastrofų iki Vakarų civilizacijos realijų.
Čia surasime iš pirmo žvilgsnio „neįtikėtiną“ dalyką, kuomet tariami žmogaus teisių bei tolerancijos apologetai gina radikalius islamistus ir net, kaip tapo aišku jiems aktyviai padeda. Skaityti toliau
Religinė agresija ir smurtas kitatikių atžvilgiu Vakarų pasaulyje ir Lietuvoje pirmiausiai siejami su islamo religija. Nors Lietuvoje kelis šimtus metų gyvuoja tradicinė musulmonų totorių bendruomenė, labai tolima nuo Artimuosiuose Rytuose, Vakarų Europoje, o iš dalies – ir Rusijos imperijos administruojamose musulmoniškose teritorijose bundančio islamiškojo ekstremizmo.
Lietuvoje veikia vos keletas religinių bendrijų, kurios kelia rimtų abejonių. Ošo centrą Skaityti toliau
Pranešimas skaitytas „Tautos santalkos“ konferencijoje „Lietuvos išlikimas: geopolitinai aspektai“
Šiuo metu Lietuvoje migracijos problema labiausiai matoma per emigracijos procesus. Oficialiais duomenimis, š.m pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 849 tūkst. nuolatinių gyventojų, kas greičiausiai neatitinka realių skaičių, nes juose niekaip neatsispindi piliečiai nedeklaravę savo išvykimo. Tam, kad gautume realius skaičius, reikia sugretinti dirbančių, t.y. mokančių SoDros mokestį, deklaravusių savo gyvenamą vietą ir deklaravusių savo išvykimą iš Lietuvos. Taip tendencijos bus kur kas Skaityti toliau
– Nori namo Anglijoj? – užklausė Štirlicas.
– Pinigų neturiu, – atsakė psichiatras K. Masiulis.
– Pinigų nereikia, tik islamistu reikia tapti. Barzdą užsiaugint, koraną iš kur nors gaut, rėkaut alaka akbara, rengtis juodai, fotografuotis su kalašnikovu. Na, dar gali kokią galvą nupjauti.
– Galvą? Man atrodo už tai į kalėjimą sodina, – abejojo psichiatras K. Masiulis. Skaityti toliau
Gegužės 22 Jungtinėje Karalystėje Mančesterio miesto arenoje JAV dainininkės Arianos Grande koncerto pabaigoje, kaip įtariama savižudis, susprogdino sprogstamąjį užtaisą, kurio metu žuvo 22 daugiausia jauni žmonės, mažiausiai 119 buvo sužaloti. Kaip visada tokiais atvejais, kai Vakaruose įvykdomi aukšto lygio teroro aktai, taip ir šį kartą ant įtariamojo savižudžio kūno buvo rasta asmens tapatybės kortelė, tarsi teroristai negalėtų išeiti iš namų be asmens dokumentų. Kaip pranešama bomba buvo viena iš moderniausių kada nors sprogdintų Britanijoje ir turėjo du sprogdiklius iš jų vieną valdomą nuotoliniu būdu. Skaityti toliau
Kova su islamistais – šiandien bene aktualiausia geopolitinė tema. Kas ir kaip turi su jais kovoti? Kas turi susivienyti šioje kovoje? Koks Izraelio vaidmuo Sirijos pilietiniame kare? Kaip turėtų bendradarbiauti JAV ir Rusija? Kaip turėtų atrodyti pokarinė Sirija?
Apie tai laidoje „Jaunimo balsas“ Beata Katiliūtė kalbėjosi su politologu Arminu Lydeka. Skaityti toliau
Pamirškite daugumą pasipiktinimų ir kaltinimų, nukreiptų prieš Donaldą Trampą, kuriuos girdite šiomis dienomis. Vis labiau įsiplieskia augantis, bjaurus ir smurtingas karas prieš Trampo administraciją ir jos rėmėjus. Didžiąja dalimi šiam karui vadovauja ir jį finansuoja stambiojo kapitalo elitas, priklausantis bendram prieš kelis dešimtmečius prasidėjusiam judėjimui už agresyviai sekuliarią, be sienų, radikaliai sumažintu gyventojų skaičiumi Naująją pasaulinę tvarką ir pasaulinę vyriausybę.
Primygtinai siūlau pažiūrėti vaizdo įrašą, kurį sukūrė Remnant televizija. Jame Skaityti toliau
Antano Smetonos vadovaujama Lietuva sukūrė tautinę valstybę, ant kurios pamatų stojo šių dienų Respublika. Pagrindiniai principai, sudarę sąlygas tautinei valstybei kurtis, augti, klestėti, buvo tautinis švietimas, tautinė kultūra ir stipri socialinė struktūra, pagrįsta stipriu savininkų sluoksniu ir kooperacija. Šalia tautiškos mokyklos tautinį ugdymą vykdė platus tautinių organizacijų tinklas – tautininkai, jaunalietuviai, skautai, šauliai, ūkininkų draugijos.
Nūdienos Lietuva, atgimusi iš tarpukarinės Respublikos, greitai nutolo nuo savo pamatų. Vyraujančios politinės jėgos pasirinko liberalų, kosmopolitinį ir globalistinį raidos kelią. Joms talkina liberali Skaityti toliau
Teroristiniai išpuoliai sprogdinant ir šaudant jau tapo ganėtinai įprastu dalyku. Nebestebina ir dar visai neseniai nesuvokiamais ir pasibaisėtinais atrodę mirtininkų „fejerverkai“. Įpratome prie standartinių sakinių, kuriais aukštieji Europos Sąjungos politikai reiškia užuojautą, tvirtą pasiryžimą kovoti su terorizmu ir patikinimus, kad tautos nesileisiančios įbauginamos ir nekeisiančios savo gyvenimo būdo. Tiesa, Prancūzija jau kuris laikas gyvena nepaprastosios padėties sąlygomis, o prancūzai tarsi nepastebi šio pokyčio. Galima nujausti, kad prireikus tokios padėties nepastebės ir daugelio kitų demokratinių valstybių piliečiai, o tik džiūgaus dėl neva padidėjusio saugumo. Skaityti toliau
Po buvusių straipsnių publikavimo, kai kurie klausė, kodėl rašau apie problemas su migrantais ir teroristais, kodėl „gąsdinu“ žmones faktais, kurie kol kas vyksta ne Lietuvos teritorijoje? Atsakymas paprastas – tik suvokdama problemos sudėtingumą, pilietinė visuomenė sugebės padaryti taip, kad šios problemos liktų už Lietuvos ribų. Priešingu atveju, pavėluotas reagavimas ir kultūrinis šokas gali virsti niekam nenaudinga „islamofobija“ ar „migrantofobija“.
Nereikia jokių fobijų, kurias mums primeta islamistai. Tačiau nereikia ir „lietuviufobijos“ – mes privalome žinoti tiesą ir suprasti, kaip panašias problemas sprendžia kitų šalių Skaityti toliau
Apipelijusių kaulų šokis
Ne orveliškais, o kalendoriniais 1984-aisiais Milanas Kundera paskelbė esė, pavadintą „Europos pagrobimas. Vidurio Europos tragedija“[1]. Pirmoji šio teksto pastraipa primena dramatiškus įvykius: 1956 metų lapkričio mėnesį Vengrijos naujienų agentūros direktorius dar spėjo išsiųsti teleksą, pranešdamas pasauliui, kad rusų puolimas prieš Budapeštą prasidėjo. Netrukus sovietų artilerija Vengrijos naujienų agentūros pastatą sulygino su žeme. Paskutiniai skubaus pranešimo žodžiai buvo tokie: „Mes mirštame už Vengriją ir Europą.“ Skaityti toliau
Prancūzijai teko išgyventi dar vieną siaubingą teroristinį išpuolį – žmonės verkia, drąsinasi, užjaučia vieni kitus ir stengiasi kuo gali padėti. Gausu nesavanaudiškos veiksmingos užuojautos pavyzdžių, kurie rodo europietiškos visuomenės solidarumo galią. Užjaučiame prancūzus ir mes, lietuviai. Ašaros kaupiasi akyse regint tragedijos aukų artimuosius, jų palaikyti prie Prancūzijos ambasadų kitose šalyse besibūriuojančias minias.
Užuojautos negana – reikia ne tik veiksmingai padėti, bet ir patiems ruoštis naujų geopolitinių realijų keliamiems iššūkiams. Terorizmo virusas suleido šaknis europietiškoje terpėje ir nepaliaujamai plinta. Skaityti toliau
Vietoje įžangos
Baigiant rašyti šį straipsnį, sužinojau apie teroro aktą Paryžiuje. Prancūzijos sostinėje žuvo 129 žmonės, keli šimtai sužeistų. Jau nustatyta, kad tarp nusikaltėlių buvo ir Prancūzijos piliečiai, ir nauji migrantai, praėję „patikrą“. Prancūzija paskelbė karą „Islamo valstybei“. Tačiau „Islamo valstybė“, tai ne teritorija, kurią galima apmėtyti bombomis, tai ne grupelė teroristų, kuriuos galima paimti į nelaisvę – tai, pirmiausia, galinga ideologija, besiremianti iškraipytais senovinės religijos vertinimais, verbuojant į savo gretas pasekėjus visame pasaulyje. Skaityti toliau
Būtent toks klausimas dabar jaudina nemažą dalį Lietuvos piliečių.
O aiškių ir konkrečių atsakymų mūsų valdžioje šiuo metu sėdintys aukštieji valdininkai nepateikia – arba jų nežino, arba „politkorektiškai“ vengia atvirai pasakyti Lietuvos visuomenei žiaurią tiesą, kuri gali sukelti nepakeliamą siaubą lietuviams ir visiems kitiems dabartiniams Lietuvos Valstybės gyventojams…
Todėl visų pirma būtina nuosekliai išvardinti tuos, šiuo metu jau visiškai akivaizdžius (išmanantiems šias problemas žmonėms), pavojus, kurie paskandins Lietuvą bei Europą, į Skaityti toliau
Apie vadinamą „pabėgėlių krizę“ „Kauno diena“ žurnalistė Jurgita Šakienė kalbasi su humanitarinių mokslų daktaru, VDU profesoriumi, Letonikos centro vadovu Alvydu Butkumi.
– Kokia jūsų nuomonė apie Europoje susidariusią situaciją dėl pabėgėlių?
– Situacija neeilinė. Keista, kad pabėgėlių bangos plūstelėjo staiga ir būtent dabar, kai karai ir revoliucijos bent jau Šiaurės Afrikoje lyg ir pasibaigę. Taip pat keista, kad tos bangos tokios tirštos. Skaityti toliau
Pasibaisėtinas ir šaltakraujis prancūzų satyrinio tabloido Charlie Hebdo redakcijos darbuotojų išžudymas sukrėtė Europą. Įvairių šalių žmonės reiškia užuojautą Prancūzijai ir žuvusiųjų artimiesiems, plinta spontaniškos solidarumo su laisvą žodį ginančia žiniasklaida demonstracijos. Į gatves ir aikštes išeinantys žmonės sako, kad teroristai jų neįbaugins. Prancūzijos ir kitų šalių vyriausybės, taip pat Europos Sąjungos Parlamentas rengia skubius pasitarimus, kad būtų nusakytos aiškios kovos su terorizmu, taip pat ir naujos imigracijos politikos gairės. Kad ir kaip liūdėtume, būtina ir bandyti pasiaiškinti jei ne šio baisaus nusikaltimo priežastis, tai bent aplinkybes, kurios vienaip ar kitaip skatina islamistinės ideologijos, islamistinio ekstremizmo ir terorizmo plitimą Europoje. Skaityti toliau
Prasideda antimusulmoniška kampanija. Dalis lietuvių žvelgia rusų akimis, remdami juos kovoje su užgrobtų musulmoniškų šalių patriotais. Dalis – prancūzų ir kitų vakariečių akimis, regėdami radikalių islamistų imigrantų siautėjimus. Jei žvelgsime lietuviškai – išvysime, kad mūsų šalyje jau nuo XIV a. gyvena musulmonai – totoriai. Kultūringi, integruoti, ištikimi Lietuvos patriotai. Lietuva daug kam galėtų būti pavyzdžiu, kaip suderinti įvairias tautines ir religines grupes darnioje visuomenėje. Deja, šiuo metu būtent mes griebiamės svetimų pavyzdžių ir ne visuomet – geriausių.
Naują antiislamizmo bangą sukėlė trečiadienio drama Prancūzijoje. Kas gi įvyko? Liberali ir kairuoliška Skaityti toliau
2012 metais rugsėjo mėnesį Vokietijos centrinis bankas (Bundesbankas) pareikalavo Prancūzijos sugrąžinti 374 tonas aukso liejinių saugomų Prancūzijos Banke Paryžiuje ir 300 tonų iš 1 500 tonų laikomų Niujorko Federaliniame Rezervų Banke (sutr. Fed).
Šis Vokietijos sprendimas buvo priimtas po to, kai Vokietijos Audito Teismas savo ataskaitos pranešime sukritikavo Bundesbanko valdymą dėl nesugebėjimo valdyti savo aukso atsargas, kurios niekada nebuvo „fiziškai patvirtintos“.
Amerikos Federalinis Rezervų bankas (sutr. Fed) neleido Vokietijai patikrinti jai priklausančio Vokietijos aukso atsargų, laikomų Fed’e. Skaityti toliau
Kas pasėta prievarta ir netiesa, pūva, vargsta ir dingsta be pėdsakų. (Talmudas)
Spalio 21 dieną, sekmadienį prasidėjo bendri ir stambiausi istorijoje Izraelio ir JAV kariškių manevrai, kuriuose mokomasi gintis nuo įvairaus nuotolio raketų. Pavasarį buvo planuota, kad manevruose „Rūstusis iššūkis 2012“ (Austere Challenge 2012) dalyvaus 5000 JAV karių, tačiau, baiminantis „negatyvios arabų reakcijos“, planuotas jų skaičius sumažintas iki pusantro tūkstančio, o manevrų dieną Izraelio naujienų šaltiniai pranešė, jog dalyvaus 3,5 tūkstančio Amerikos kariškių. Skaityti toliau
