Žymos archyvas: išeivija

Kviečia tarptautinė paroda „Praradę Tėvynę. Išeivių iš Baltijos šalių istorija. 1944-1952“ (2)

„Praradę Tėvynę“ plakatas, paroda Kėdainiuose | Janinos Monkutes-Marks muziejaus-galerijos nuotr.

Nuo birželio 19 dienos, Janinos Monkutės-Marks muziejuje-galerijoje veiks Tarptautinė paroda „Praradę Tėvynę. Išeivių iš Baltijos šalių istorija. 1944-1952“. Šios parodos atidarymas vyks birželio 26 dieną, 17 val.

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje vengdami sovietinių represijų iš savo gimtinių pasitraukė dešimtys tūkstančių Baltijos šalių gyventojų. Išgyvendami praradimo skausmą, gelbėdami savo gyvybes, vilkstinės šeimų traukėsi į Vakarus. Išeivijos fotografas Kazys Daugėla rašė: „Visi jie paliko namus genami baimės, kuri, kaip vagis naktį įsėlino į jų tarpą ir pasklido po visą šalį… Kai per pralaužtus vokiečių frontus Skaityti toliau

J. Survilaitė. Europos širdis Lietuvoje (4)

Šveicarijos Fribūro universitete 1899 metais įsteigta ir išsaugota lietuvių studentų „Lituanika“ draugijos vėliava | J. Survilaitės nuotr.

2002 metais Šveicarijos lietuvių bendruomenės (ŠLB) 50-mečio sukaktuvėse pasisakę senieji išeiviai didžiavosi savo turtinga veikla, kuri per Lietuvos  okupacijos metus išlaikė stiprią patriotišką sampratą. Tai giliai susipratusių užsienio lietuvių bendruomenė, kuri nemąstė, kad jų nedaug, ir kad Lietuva maža. (1954 metais lietuvių Šveicarijoje liko tik 36, kai tuo tarpu Ameriką tais metais pasiekė 33 tūkstančiai karo pabėgėlių).

Po 1944 metų Šveicarijoje įsikūręs negausus lietuvių karo pabėgėlių būrys Skaityti toliau

V. Kavolis. Laisvė, ištikimybė ir abejonė (1)

Vytautas Kavolis | šaltiniai.info nuotr.

Ištraukos iš Vytauto Kavolio darbo „Nužemintųjų generacija: Egzilio pasaulėjautos eskizai“ (Kavolis, V. Žmogus istorijoje. Vilnius: Vaga, 1994, p. 93–113). Visi išskyrimai autoriaus.

Laisvės dviprasmybė

Laisvė tėra sąlyga ištikimybės įsipareigojimams, kuriais žmogus apibrėžia ir išbando, kas jis iš tikrųjų yra: Skaityti toliau

J. Survilaitė. Lietuviško avangardo pavasaris (0)

 Janina Survilaitė | J. Survilaitės asmeninio archyvo nuotr.

Visi, kuriems teko laimė baigti Vilniaus universiteto lietuvių filologijos fakultetą septintąjame aštuntąjame 20 amž. dešimtmetyje, jiems dėsčiusia universiteto profesūra niekada nenusivylė: dėstytojai studentams perdavė žinias, kiek tik buvo įmanoma, nuo sovietinės kritikos pasislėpti po potekstėmis, kurias, tiek akademinė, tiek studentų bendruomenė galėjo abipusiškai suprasti ir įvertinti… Ypač gerbėme docentą A. Sprindį, prof. V. Zaborskaitę, prof. J. Dumčių, KGB nužudytą dr. Joną Kazlauską, dr. E. Bukelienę, kurie mums atidavė savo gilų nacionalinės literatūros žinojimą… Skaityti toliau

J. Survilaitė. Minime trijų Šveicarijos lietuvių bendruomenės įkūrėjų 100-ąsias gimimo metines (0)

Stanislovas Vaitkevičius | Alkas.lt koliažas

Šiemet sutinkant Lietuvos atgimimo 30-metį trims veikliausiems Šveicarijos lietuvių išeivijos bendruomenės įkūrėjams šiais metais būtų sukakę 100 metų:  dr. Vaclovui Dargužui, Narcizui Prielaidai ir Stanislovui Vaitkevičiui. Visų trijų gyvenimas ir veikla prasidėjo Šveicarijos antrojo pasaulinio karo pabėgėlių stovykloje 1945 metų vasaryje ir tęsėsi iki pirmojo XXI a. dešimtmečio t.y. iki jų mirties.

Išeivių karta sudėtingomis aplinkybėmis pokario Šveicarijoje 1952-02-17 d. įkūrė lietuvišką Skaityti toliau

J. Survilaitė. Lietuvos atgimimo vaizdai Alpėse (1)

 Janina Survilaitė | J. Survilaitės asmeninio archyvo nuotr.

Su Lietuvos atgimimu susijusius darbus mirusioji  Šveicarijos išeivių karta laikė pačiais svarbiausiais. Tą rodo jų pasakojimai, dienoraščiai, archyvai. 1990 metų pabaigoje įsijungusi į senosios patriotiškos mūsų išeivijos 1952-02-17 d. teisiškai įkurtos ŠLB gretas, o 1999-2006 vadovaudama Bendruomenės valdybai, sutikdama Lietuvos nepriklausomybės atgimimo 30-metį, jaučiu tapusi pati išeivijos istorinės veiklos dalimi, todėl noriu pasidalinti kai kuriais atgimimo metų prisiminimais iš Šveicarijos.

1989 metų vasarą Šveicarijos lietuvių išeivių delegacija, vadovaujama profesoriaus kunigo Skaityti toliau

Filme „Kelionės namo“ – Amerikos lietuvių akistatos su okupuota tėvyne (video) (0)

Filme „Kelionės namo“ – Amerikos lietuvių akistatos su okupuota tėvyne | VDU nuotr.

Vasario 6 d., ketvirtadienį, 16 val., Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje (S. Daukanto g. 25, Kaunas), vyks dokumentinio filmo „Kelionės namo“ peržiūra ir susitikimas su jo režisiere Ramune Rakauskaite. Filme pasakojama nuotaikinga, iki tol kine dar nepasakota istorija apie pirmąsias Amerikos lietuvių akistatas su okupuota tėvyne.

Pasak filmo kūrėjų, tai, ką jautė ir matė atvykstantys – šiandien nepakartojama bei keista. Karo metais priverstiems palikti šalį filmo veikėjams įstrigo nostalgiški, naivūs tėvynės vaizdiniai ir lūkesčiai. Tačiau atvykus jų laukė kitokia tikrovė. Filme prisiminimais dalijasi įvairių kartų lietuviai išeiviai, pasakojimams praturtinti režisierė pasitelkia išskirtines, sovietmečiu jų filmuotas juostas, Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Pirmoji Lietuvos Respublika ir JAV lietuviai (video) (0)

Juozas Skirius ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt, Jono Vaiškūno nuotr.

Šiandien mes pakalbėsim vėl Pasaulio lietuvių metams skirta tema. Praėjusį kartą kalbėjom apie Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių paramą besikuriančiai Lietuvos valstybei, o dabar kalbėsim apie santykius tarp Amerikos lietuvių ir Lietuvos jau tai valstybei susikūrus, Tarpukaryje.

Su mumis kalbasi istorikas Juozas Skirius, daugelio knygų Amerikos lietuvių tema autorius, tame tarpe apie Lietuvos valdžios santykius su Amerikos lietuviais 1926–1940 metais, taip pat apibendrinanti studija „JAV lietuvių darbai Lietuvai 1918–2018 metais“. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kaip Amerikos lietuviai padėjo atsikuriančiai Lietuvos valstybei? (video) (3)

Juozas Skirius ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt, Jono Vaiškūno nuotr.

Šiandien mes pakalbėsime viena tema, bet skirta net dviem šiemet Seimo paskelbtiems metams, tai yra Laisvės kovų metams ir Pasaulio lietuvių metams.

Su mumis kalbėsis istorikas Juozas Skirius – daugelio knygų išeivijos tema autorius. Ypač išskirtina naujausioji, apibendrinanti monografija „JAV lietuvių darbai Lietuvai 1918-2018 metais“. Ji išėjo visai neseniai – pernai metais, tų metų išvakarėse. Turbūt mažai kas Lietuvoje šitokiu būdu pasitiko Pasaulio lietuvių metus – kapitalinis darbas…

Ir iš tikrųjų 1918 metai kaip tik yra beveik pradžia tų laisvės kovų Lietuvoje. Nors Amerikoje kovos nevyko, bet Amerikos lietuviai nebuvo abejingi. Skaityti toliau

Pažintis su išeivijos partine veikla, siekiant Lietuvos nepriklausomybės (0)

Juozas Vilčinskas | mab.lt nuotr.

Liepos 2 d., 16.30 val., LMA Vrublevskių bibliotekoje, 2019-ųjų paskelbimo Pasaulio lietuvių metais proga, pirmąkart bus pristatyta inžinieriaus, totorių kilmės lietuvių išeivijos visuomenės ir politikos veikėjo Juozo Vilčinsko archyvo dalis.

Renginyje, skirtame J. Vilčinsko 110-osioms gimimo metinėms, dalyvaus J. Vilčinsko sūnus Aleksandras Vilčinskas, archyvą bibliotekai iš Jungtinės Karalystės pervežęs ambasadorius J. V. Paleckis. Taip pat prisiminimais dalinsis ir Socialdemokratų partijos istorines ištakas apžvelgs prof. biomedicinos mokslų daktaras D. J. Kirvelis, istorikas prof. habil. dr. E. Aleksandravičius pristatys J.Vilčinskio dienoraštį Skaityti toliau

Kultūros ministerija stiprins lietuvybės puoselėjimą užsienyje (1)

Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovai Kultūros ministerijoje | lrkm.lt nuotr.

Birželio 28 d. Kultūros ministerijos vadovybė susitiko su Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovėmis Dalia Henke, Jūrate Caspersen ir Vida Bandis.

Susitikime aptarti būdai ir priemonės lietuvybei stiprinti bei išsaugoti diasporoje, Pasaulio lietuvių bendruomenės kuravimo klausimai. Numatoma juos patikėti Lietuvos nacionaliniam kultūros centrui. Ši įstaiga pagal savo kompetenciją jau rūpinasi lietuvių išeivijos bendruomenių tapatybės saugojimu, nacionalinių tradicijų tęstinumu ir plėtra, teikia bendruomenėms metodinę paramą, padeda organizuoti išeivijos dainų ir šokių šventes, kitus renginius, koordinuoja išeivijos meno kolektyvų dalyvavimą Lietuvos dainų šventėse.

Skaityti toliau

Lietuvių šaulių sąjunga išeivijoje siūlo Vilniuje statyti paminklą A. Smetonai (39)

Skulptoriaus A. Žukausko sukurtas paminklo projektas Prezidentui A. Smetonai | aidas.us nuotr.jpg

Kovo 15 d. Čikagoje lietuvių išeivių leidžiamame laikraštyje „Čikagos aidas“  Lietuvos šaulių sąjunga išeivijoje (LŠSI) paskelbė kreipimąsi į Lietuvos valdžią, kuriame siūlo už privačius pinigus Vilniuje statyti paminklą pirmąjam Lietuvos Prezidentui, atvedusiam prieš šimtą metų Lietuvą į Nepriklausomybę.

Ryšium su to LŠSI išplatino viešą kreipimais:

„Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei
Seimo pirmininkui prof. Viktorui Pranckiečiui Skaityti toliau

Čikagoje paminėtos Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjo V. Putvinskio-Pūtvio 90-osios mirties metinės (11)

Sąjungos ir šaulių dalinių Čikagoje vėliavos | R. Marganavičiaus, D. Gilio, Ž. Gurauskienės nuotr.

Kovo 10 d., kaip ir kasmet, Vytauto Didžiojo šaulių Rinktinė išeivijoje pakvietė visus į renginį skirtą Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjo V. Putvinskio-Pūtvio 90-osioms mirties metinėms paminėti.

Renginys prasidėjo Šv. Mišiomis Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčioje. Uniformuoti šauliai dalyvavo Vėliavų rikiuotėje. Po Mišių visi skubėjo į Šaulių namus.

Iškilmingą minėjimo dalį pradėjo Vytauto Didžiojo Rinktinės vadas Linas Marganavičius. Įnešamos vėliavos, sugiedoti JAV ir Lietuvos himnai. Tylos minute pagerbti žuvusieji už Tėvynę, pagerbti kuopų nariai, kurių nebėra mūsų tarpe. Skaityti toliau

Seimo ir PLB komisija: Pasaulio lietuvių metai – puiki proga vienytis (1)

Pasaulio lietuvių bendruomenė | Seimo kanceliarijos nuotr.

Vasario 14 d. Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) komisija aptarė įsibėgėjančius Pasaulio lietuvių metus, Vyriausybės patvirtintą Pasaulio lietuvių metų minėjimo 2019 m. planą, kuriame numatyti 95 renginiai Lietuvoje ir užsienyje. Pasitarime akcentuota, kad vienas svarbiausių pasaulio lietuviams metų renginių yra jubiliejinis Mokslo ir kūrybos simpoziumas, kuris vyks lapkričio mėnesį Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos institute. Simpoziumo siekis – stiprinti Lietuvos ir lietuvių kilmės mokslininkų, verslininkų, Skaityti toliau

J. Valiušaitis. Mano atsakymas išeivijoje nugyvenusiam gyvenimą literatui Tomui Venclovai (12)

Juozas Valiusaitis | V. Gelumbausko nuotr.

Daug diskutuojate, daug svarstote, išvedinėjate toli siekiančias išvadas, praktiškai ant provokacijos ribos uždavinėjate rašytojui klausimus – ir abu – tiek klausiantysai, tiek atsakinėjantysai – labai akivaizdžiai uždavinėjate žmonėms didaktišką, „gero, pamokančio dėdės“ nuostatą: esą, lietuviai, susigėskite dėl dainininkės E. Masytės pasakytų žodžių. O juk nukreipinėjate visiškai tendencingai, visiškai į šalį, ir nukreipiate kalbą į visiškai šalutinę temą – ar iš tiesų ta, pateiktoji už „Lietuvos simbolį“

Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Išeivija, įsipareigojusi Lietuvai. Ar Lietuva įsipareigojusi išeivijai? (0)

Valdas Vasiliauskas | penki.tv nuotr.

Politinė kultūra, tauta ir suverenitetas

Kadangi išeivijos palikimas ir nuopelnai Lietuvai  prisikėlusios valstybės šimtmečio fone – vienam autoriui neįveikiama tema, apsiribosiu retesniu politinės kultūros aspektu.

Apie ridiko vidų ir skonį

„Lietuvos politinė kultūra ir laiko reikalavimai“ – taip vadinosi  1993 m.  Skaityti toliau

Projektas „Šimtmečio dovana pasauliui“ stiprins ryšį su išeivija (2)

Projektas „Šimtmečio dovana pasauliui“ stiprins ryšį su išeivija | Rengėjų nuotr.

Švenčiant atkurtos Lietuvos šimtmetį į užsienio lietuvių mokyklėles iškeliauja daugiau kaip 1200 lietuvių autorių grožinės literatūros kūrinių, skirtų vaikams, jaunimui ir suaugusiesiems. Šios knygos – tai Lietuvos įvaizdžio skyriaus inicijuota „Šimtmečio dovana pasauliui“, skirta išeivijoje gyvenantiems ir lietuvių kalbą puoselėjantiems tautiečiams. Iniciatyvos dovanos pasieks gausiausias lietuvių bendruomenes turinčių šalių (JAV, Didžioji Britanija, Airija, Rusija (Karaliaučiaus sritis), Norvegija) mokyklas, kurios turi nuolatines patalpas, taip pat ambasadas. Skaityti toliau

PLB ir toliau vadovaus Dalia Henke (nuotraukos, video) (3)

Dalia Henkė | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) pirmininke dar trejiems metams išrinkta Dalia Henke.

PLB išsirinko ir naują valdybą: už viešuosius ryšius atsakingas Vaidotas Matulaitis (Estija); Visuomeninių ir specialių projektų reikalus – Rolandas Žalnierius (Latvija), Finansų ir lėšų telkimą – Eglė Garik (Garrick) (Australija), Švietimą – Alvija Černiauskaitė (UK), Kultūrą – Jūratė Kaspersen (Šveicarija), Plėtrą ir tvarumą – Sigutė Šimkuvienė (JAV), Ekonomikos bendradarbiavimo sritį – Rimvydas Baltaduonis (JAV), Sportą –

Skaityti toliau

„Mes ir jie“: Angelė Nelsienė – kova dėl Lietuvos nebaigta (video) (0)

Angelė Nelsienė, Audrys Antanaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Aktyvi Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB)narė, Baltų laisvės lygos vykdomoji direktorė Angelė Nelsienė gali valandų valandas pasakoti apie Lietuvos kelią į Kovo 11-osios Nepriklausomybę, apie išeivijos indėlį, apie žmones, kuriems laisvės reikalas rūpėjo labiausiai.

Tačiau, pasak jos, kova dėl Lietuvos nebaigta, kol mūsų šalyje dedasi keisti dalykai, apie kuriuos ji Bistrampolyje vykusio PLB karštų atstovų suvažiavimo metu papasakojo Audriui Antanaičiui. Jų pokalbį filmavo Arūnas Sartanavičius. Skaityti toliau

Pernai iš Lietuvos emigravo 50 tūkst., šiemet – jau 14 tūkst. žmonių (0)

Vilniaus oro uostas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

2016 metais iš Lietuvos emigravo daugiau, nei 50 tūkst. šalies gyventojų, o imigravo – 20,2 tūkst.

O per pirmus du šių metų mėnesius – beveik 14 tūkst. gyventojų, rodo vieša statistika: sausį ir vasarį iš Lietuvos emigravo maždaug po 7 tūkst. žmonių (7048 ir 6895), imigravo keturiskart mažiau (1821 ir 1700).

Pernai Britaniją pasirinko 46 proc. Lietuvos emigrantų. Skaityti toliau

„Mes ir jie“: Sankt Peterburge atidaryta lietuvių tekstilės paroda (nuotraukos, video) (1)

Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Vasario 16-ąją pačiame Sankt Peterburgo centre esančioje galerijoje „Ruskyj levša“ (Русский левша) atidaryta iki kovo 8 d. veiksianti tekstilės paroda „Trys gamtos nuojautos“.

Parodoje pristatomi trijų lietuvių menininkių – Laimos Kantakevičienės, Arianos Numgaudienės ir Irenos Seniūnienės per pastaruosius keletą metų sukurti darbai.

Tai – skiautinių sustatymai, nėriniai, papuošalai į kuriuos įnešti praeities atsiminimai, suteikiantys ne tik prasmę, bet ir gyvybę Lietuva dvelkiantiems darbams… Skaityti toliau

Mirė buvęs Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkas, žymus išeivijos atstovas Bronius Nainys (video) (2)

Bronius Nainys (1920-2016) | youtube.com stop kadras

Gruodžio 20 d. JAV mirė buvęs Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkas, ilgametis žurnalo „Pasaulio lietuvis“ redaktorius Bronius Nainys. Jis ėjo 96-uosius metus.

„Drąsiai galiu teigti, kad buvo mano mentorius ir patarėjas. Susipažinti man teko pereitais metais Čikagoje. Jis mane iš pagrindų ištyrinėjo, kritiška akimi žiūrėjo, bet ant galo tapome draugais. Siuntė daug elektroninių ir paprastų laiškų buvo tikru patarėju daugeliu klausimų, nors ne su viskuo sutikdavo. Išėjo didis PLB kūrėjas, patriotas ir mentorius. Džiaugiuosi, kad galėjau su juo susipažinti“, –  sako Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Dalia Henkė. Skaityti toliau

Mirė iškilus lietuvių kilmės dainininkas ir dainų kūrėjas L. Koenas (video) (11)

Leonardas Koenas (1934–2016) | wikipedia.org nuotr.

Eidamas 83 metus mirė Kanados dainininkas, poetas, rašytojas Leonardas Koenas (Leonard Cohen).

Jis laikomas vienu ryškiausių ir didžiausią įtaką XX amžiaus antros pusės muzikai padariusių dainininkų.

Meno kritikas Briusas Ederis (Bruce Eder), vertindamas visą Koeno karjerą populiariosios muzikos srityje, rašė: „[Koenas yra] vienas iš žavingiausių ir mįslingiausių … septintojo dešimtmečio pabaigos dainininkų/ dainų autorių, kuris … išlaikė savo auditoriją per keturis muzikavimo dešimtmečius… Jis vienintelis po Bobo Dylano (Bob Dylan) (ir, galbūt, Polo Simono (Paul Simon) [įtakos požiūriu], kuris valdo kritikų ir jaunesnių muzikantų dėmesį stipriau už bent kurią kitą Skaityti toliau

Niujorke Prezidentei įteiktas „Metų žmogaus“ apdovanojimas (4)

Prezidentės spaudos tarnybos nuotr.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė darbinės viešnagės Niujorke metu atsiėmė Lietuvių kultūros muziejaus įsteigtą „Metų žmogaus“ apdovanojimą.

Šis apdovanojimas šalies vadovei įteiktas už ženklų jos indėlį į lietuvių tautos bei kultūros puoselėjimą.

„Metų žmogaus“ apdovanojimas buvo įsteigtas dar 1969 metais. Kasmet jis teikiamas Lietuvai, jos kultūrai ir pažangai nusipelniusiems žmonėms.

„Kad ir kur begyventume, mus visus jungia stiprūs jausmai Tėvynei, Skaityti toliau

Išleista istoriko J. Skiriaus knyga apie Lietuvos valdžios ryšius su JAV lietuviais 1926–1940 m. (0)

S. Černiutės nuotr.

Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) istorikas prof. dr. Juozas Skirius išleido knygą „Lietuvos valdžios ryšiai su JAV lietuviais 1926–1940 metais: suartėjimo kelių paieškos“. Knygoje autorius pasakoja apie Lietuvos ir išeivijos itin komplikuotų santykių raidą, analizuoja Lietuvos valdžios tikslus, priežastis, pastangas, priemones, būdus ir formas, siekia suartėti su užsienio lietuviais ir išryškinti skirtingus JAV lietuvių organizacijų ir įtakingų veikėjų požiūrius į suartėjimą su Lietuva, jo prielaidas ir konkrečius veiksmus. Knygoje bandoma atkreipti dėmesį į tai, kokį poveikį JAV lietuviai padarė Lietuvos vidaus ir užsienio politikai. Skaityti toliau

Šventojoje stovyklaujantys Karaliaučiaus mokiniai kuria „Rėzaniumą“ (0)

ŠMM nuotr.

Šventojoje veikiančioje Karaliaučiaus vaikų kūrybinėje stovykloje „Palikimas 3“, naudojant piešimo smėlyje techniką, kuriamas muzikinis animacinis filmas „Rėzaniumas“. Šiemet čia stovyklauja apie dvidešimt Karaliaučiaus srities mokyklų mokinių. Šią vaikų kūrybinę stovyklą parėmė Švietimo ir mokslo ministerija.

Trylikos šešiolikos metų paaugliams susidoroti su nelengva kūrybine užduotimi – pagal Liudviko Rėzos veiklos ir kūrybos motyvus sukurti animacinį muzikinį filmą – padeda jauni muzikos, teatro ir dailės profesionalai iš Vilniaus, Maskvos ir Karaliaučiaus. Skaityti toliau

Vilniuje vėl bus svarstomas referendumas dėl dvigubos pilietybės (0)

Lietuvos piliečio pasas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Vilniuje renkasi Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės  komisija. Nuo antradienio, gegužės 17 dienos, iki penktadienio, gegužės 20 dienos, Seimo rūmuose dirbsianti komisija  planuoja dar kartą svarstyti ketinimus kartu su Seimo rinkimais surengti privalomą referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo.

Išeivija nesutinka, kad būtų rengiamas šį referendumas.

Grupė socialdemokratų siūlo Referendumo įstatymo pataisą, kad Konstitucijos 12 Skaityti toliau

Šiaulių universitetas sulaukė dovanų iš JAV (0)

Z. Ripinskio nuotr.

Šiaulių universiteto bibliotekoje pristatyta Kento valstybinio universiteto (JAV) ir lietuvių išeivijos vertinga dovana Universiteto bibliotekai – keturių asmenų kolekcijos, sukauptos Kento valstybinio universiteto bibliotekos Specialiųjų rinkinių ir archyvų skyriuje (Department of Special Collections and Archives). Ši siunta – tai 2011 m. birželio 9 d. pasirašytos bendradarbiavimo sutarties tarp Kento (JAV) ir Šiaulių universitetų rezultatas. Pirmoji siuntos dalis atkeliavo 2015 m. rudenį, o 2016 m. vasario 10 d. gauta dar beveik 300 lietuviškų knygų bei Skaityti toliau

Lietuvos konsulate Sankt Peterburge – skubantys praleisti šventes Lietuvoje (0)

Palanga.lt nuotr.

Kaip praneša , prieš šventes Lietuvos konsulato Sankt Peterburge darbuotojai vos spėja suktis – padaugėjo norinčių vizas ir šventes praleisti Lietuvoje.

Tiesa, jau pora mėnesių imami pirištų antspaudai, todėl pailgėja aptarnavimo laikas.

Eilėje laukiantis vaikinas i sako, kad jis nedalyvauja politikoje, tikisi, kad žmonės gerai ji priims. Sako, kad nuvažiuos ir pažiūrės, kaip ten yra. Skaityti toliau

Prezidentūroje kaimyninių šalių vaikai išreiškė meilę Lietuvai (nuotraukos) (1)

lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Baltarusijoje, Lenkijoje, Latvijoje ir Kaliningrado srityje veikiančių lietuviškų mokyklų mokiniais ir jų mokytojais.

Į tradicinį kalėdinį susitikimą Prezidentūros Baltojoje salėje atvyko daugiau nei 150 vaikų iš kaimyninių šalių. Šiais metais renginį papuošė vaikų sukurtų piešinių paroda „Mano Lietuva“.

Vieni sklandesne kalba, kiti – su pedagogų pagalba pristatinėjo savo darbus. Mokytojai sakė dedantys daug pastangų, kad vaikai nepamirštų lietuvių kalbos ir savo šalies. Skaityti toliau