Žymos archyvas: Irena Tumavičiūtė

Lietuvos mokslų akademijoje bus pristatytos Vydūno knygos vokiečių kalba (0)

Vydūnas | Archyvinė nuotr.

Kovo 22 d., ketvirtadienį, 18 val. Vilniuje, Lietuvos Mokslų akademijos (LMA) mažojoje konferencijų salėje (Gedimino pr. 3) žymiojo lietuvių mąstytojo, rašytojo, publicisto, kultūros veikėjo, senojo lietuvių prigimtinio tikėjimo puoselėtojo Vilhelmo Storostos-Vydūno 150-ųjų gimimo metinių proga LMA ir Vydūno draugija surengs  Vydūno knygų vokiečių kalba pristatymą.

Renginyje dalybvaus: Vydūno kurybos populiarintojas, knygų leidmo koordinatorius, kun. Miroslavas Danys, Vokietijos Detmoldo miesto Burmistras Raineris Heleris (Rainer Heller),  Detmoldo miesto atstovė spaudai Petra Heidrich-Šrioder Skaityti toliau

A. Aleksandravičius. Kodėl „holokausto industrijos“ kūrėjams leidžiame klastoti istoriją? (40)

Arnoldas Aleksandravičius | lzdraugija.lt nuotr.

Lietuviška „holokausto industrijos“ biblioteka papildyta dar vienu kūriniu –  pantomimos aktorius Arkadijus Vinokuras  Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis išleido knygą „Mes nežudėme“.  Nuo kitų šio žanro veikalų pastarasis skiriasi tuo, kad autorius kalbino 35-is „žydų žudikų ar kitaip žydus persekiojusių lietuvių nusikaltėlių vaikus, vaikaičius, gimines“, duomenis apie juos surinkęs iš suklastotų sovietinių baudžiamųjų bylų. Knygą išleido Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC), kurio uždavinys – atkurti tiesą apie Lietuvos okupacijas 1939–1990 metais.   Skaityti toliau

I. Tumavičiūtė. Kodėl serbų žudynės iliustruoja „Mūsiškius“? (26)

Vokiečiai šaudo serbų kovotojus Smederevska Palankoje 1941 m. liepos 20 d.

Ši nuotrauka žinoma visiems, kas bent kiek giliau domisi nacionalsocialistinės Vokietijos nusikaltimais jos okupuotose teritorijose. Nuotraukos komentarų galima aptikti interneto svetainėse įvairiomis kalbomis. Esmė visur ta pati – serbų sušaudymas 1941 m. Rūta Vanagaitė apversta šios nuotraukos kopija papuošė savo knygos „Mūsiškiai“ ketvirtąjį viršelį.

Buvusios Jugoslavijos teritorijoje nuotraukos istoriją žino kiekvienas gimnazistas. Vokietijoje į ją buvo atkreiptas dėmesys 1961 m., kai vokiečių žurnale „Neue Illustrierte“buvo paskelbtos kelios nuotraukos, Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą?.. (7)

Česlovas Iškauskas | delfi.lt nuotr.

Artėdami prie Sausio 13-osios, mes ir vėl pagerbiame tą naktį žuvusias aukas, visus nukentėjusiuosius, lenkiame galvas prieš tuos, kurie (nebijau to skambaus įvaizdžio) savo krūtinėmis pridengė Lietuvos nepriklausomybę, kaip minime ir tuos, kurie – dažniausiai bevardžiai, valdžios pamiršti ir niekur nekviečiami – budėjo karščiausiose mūsų šalies vietose, taip išreikšdami viena: iškovotą laisvę stojo ginti kone visa Lietuva.

Taip jau sutapo, kad tomis dienomis, teisingiau – po Vatikano II Susirinkimo liturginio kalendoriaus reformos 1969 m. buvo nutarta, jog pirmą sekmadienį po Trijų Karalių arba Viešpaties Apsireiškimo krikščionys pažymi ir Viešpaties Krikšto (lot. Baptisma Domini) metą. Skaityti toliau

Juozo Lukšos knygos „Partizanai“ vertimai (0)

Vertėjai M. Roduneris ir J. Ohmanas (kairėje)

Juozas Lukša – vienas iš iškiliausių partizanų vadų pokario Lietuvoje. 1997 11 20 apdovanotas (po mirties) Vyčio kryžius ordino Didžiuoju kryžiumi, jo vardu pavadinta gimnazija Garliavoje (Kauno rajonas), stovi atminimo ženklai gimtosiose ir kovų vietose, taip pat Veiveriuose, sukurtas apie didvyrį dokumentinis ir meninis filmai, spektaklis, pavadintos jo vardu gatvės, o vieta, kur žuvo – vietinės reikšmės kultūros paminklu.

Šiandien apie partizanų majoro Juozo Lukšos-Kazimiero, Skirmanto gyvenimą ir veiklą byloja knygos, mokslo darbai, Skaityti toliau

I. Tumavičiūtė. Vokietijos turkų integracija? (1)

A. Merkel ir R. T .Erdoganas | guardian.co.uk nuotr.

Vokietijoje dar nenutilo diskusijos dėl Sarrazino knygos apie užsieniečių integraciją, o žiniasklaidoje  jau  kilo nauja audra.

Mirga straipsniai, kuriuose piktinamasi Turkijos premjero Recepo Tayyipo Erdogano kalba, kurią jis sekmadienį pasakė Diuseldorfe susitikime su daugiau kaip 11 000  „turkų ir turkų kilmės vokiečių“.

Erdoganas ragino tautiečius integruotis į Vokietijos gyvenimą ir išmokti vokiškai. Bet jis pasisakė prieš asimiliaciją, prieš visišką prisitaikymą. Skaityti toliau