Gruodžio 6 d. Seime posėdžiavusi Seimo Valstybės istorinės atminties komisija (VIAK) svarstė visuomeninio judėjimo „Talka kalbai ir tautai“ prašymą išnagrinėti Kultūros ministerijos ir Šiuolaikinio meno centro rengto Lukiškių aikštės Vilniuje įprasminimo konkurso teisėtumą ir pripažinti šio konkurso rezultatus niekiniais.
„Talkos“ kreipimąsi VIAK posėdyje pristatęs šio judėjimo tarybos pirmininkas Gintaras Karosas sakė: Skaityti toliau
Spalio 25 d., trečiadienį, 14.15 val. Vitražo galerijoje (Seimo I rūmai) bus atverta Seimo kanceliarijos parengta nuotraukų ir dokumentų paroda „Kelias į Lietuvos Respublikos Konstituciją: Lietuvos Respublikos Konstitucijai – 25“.
Parodą atidarys Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Šiaulienė ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Petras Giniotas. Renginyje koncertuos Lietuvos edukologijos universiteto kamerinės muzikos ansamblis CREDO (vadovas – prof. Remigijus Vitkauskas). Skaityti toliau
Spalio 25 d., trečiadienį, 15 val. Kovo 11-osios Akto salėje (Seimo I rūmai) vyks iškilmingas minėjimas, skirtas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25-mečiui paminėti.
Minėjime kalbas sakys Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, kuris taip pat perskaitys Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimą renginio dalyviams, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, vienas iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kūrėjų, buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjas Egidijus Skaityti toliau
Visi mename, kokiomis vertybinėmis nuostatomis buvo grindžiamas Ramūno Karbauskio vadovaujamų žaliųjų valstiečių kelias į valdžią. Kultūros svarbos suvokimas, krikščioniškomis vertybėmis paremtas požiūris į gyvybę ir šeimą, socialinio teisingumo siekis, lietuvių kalbos valstybinio statuso puoselėjimas priešinantis dalies mūsų politikų užmačioms keisti lietuviškąją abėcėlę įvedant į ją naujų raidžių.
Žalieji valstiečiai padėjo „Talkos“ judėjimui surinkti 70 tūkst. Lietuvos žmonių parašų lietuvių kalbai apginti, tad daugelis pagrįstai tikėjosi, kad gavę valdžią ir tautos pasitikėjimą išrinktieji imsis konkrečių darbų. Skaityti toliau
Birželio 20 d. Seimas, atsižvelgdamas į būtinybę paspartinti Lietuvos valstybės atkūrimo procesų tyrimą, suprasdamas valstybės istorinės atminties reikšmę Tautos savimonei, išsivadavimo istorijos liudininkų pateikiamų faktų įtaką jaunosios kartos patriotiniam ir pilietiniam ugdymui bei jų svarbą Lietuvos mokslui bei Lietuvos įvaizdžio tarptautinėje arenoje formavimui, nutarė sudaryti Seimo Valstybės istorinės atminties komisiją. Už tai numatantį Seimo nutarimą (projektas Nr. XIIIP-582(4) balsavo 57 Seimo nariai, balsavusių prieš nebuvo, susilaikė 5 parlamentarai. Skaityti toliau
Gegužės 22 d., pirmadienį, 14 val. prasidėsiančiame posėdyje Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) svarstys išvadas įstatymų projektams dėl nelietuviškų asmenvardžių rašybos asmens dokumentuose. VLKK aptars ir pateiks išvadas dviem Seime pateiktiems projektams: vienu (Nr. XIIIP-535) siūloma leisti Lietuvos piliečiams atsisakyti pasuose įrašų valstybine kalba ir leisti juos rašyti nelietuviškais rašmenimis naudojant lotyniškos abėcėlės raides x, w, q, kitu (Nr. XIIIP-471) – nelietuviškais rašmenimis pavardžių rašyba numatyta papildomame paso puslapyje, neišstumiant įrašų valstybine kalba. Skaityti toliau
Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis Seimo nariams pristatė Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnės Irenos Šiaulienės kandidatūrą į Seimo Pirmininko pavaduotojus. Socialdemokratų atstovė į Seimo Pirmininko pavaduotojo pareigas buvo pasiūlyta vietoje šias pareigas palikusio Mindaugo Basčio.
Už jos kandidatūrą balsavo 73 Seimo nariai, prieš buvo 21 ir 13 susilaikė.
„Pažadu kantrumo turėti, kentėti, mylėti“, – sužinojusi balsavimo rezultatus sakė I. Šiaulienė. Ji žada atsisakyti Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnės pareigų. Skaityti toliau
Kovo 16 d. grupė konservatorių Seime įregistravo Vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projektą (XIIIP-471) leidžiantį nelietuviškais rašmenimis užrašyti asmenvardžius Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose.
Iniciatorių teigimu, šis įstatymo projektas – tai subalansuotas būdas išspręsti asmenvardžių rašymo klausimą, kuris aktualus įvairių tautybių Lietuvos piliečiams ir atitinka visus tarptautinius reikalavimus, taip pat ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas. Skaityti toliau
Šiandien, lapkričio 14 d., 12 val. į pirmąjį posėdį susirinko 2016–2020 metų kadencijos Seimas.
Seimo darbas prasidėjo iškilminga dalimi istorinėje Kovo 11-osios Akto salėje. Kaip nustatyta Seimo statute, pirmąjį po rinkimų Seimo posėdį pradėjo vyriausias pagal amžių išrinktas Seimo narys. Ši garbė atiteko Seimo nariui Juozui Imbrasui, kuris posėdžiui pirmininkaus tol, kol bus išrinktas Seimo Pirmininkas.
Pasveikinti išrinkto Seimo atvyko Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas. Skaityti toliau
Seime registruojant ką tik priimto naujojo Darbo kodekso pataisas, socialdemokratė Irena Šiaulienė, atsakydama į Seimo narių klausimus, ne kartą pažymėjo, kad jos suderintos su profesinėmis sąjungomis. Tuo tarpu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkas Artūras Černiauskas teigia, kad su LPSK, vienijančia 60 tūkst. dirbančiųjų, tartasi nebuvo.
„Su mumis nesikalbėta ir į mūsų Vyriausybei teiktus pasiūlymus dėl Darbo kodekso pataisų neatsižvelgta“, – akcentuoja LPSK pirmininkas Artūras Černiauskas. Skaityti toliau
Viešąją erdvę vėl pradėjo drebinti griausmingi pranešimai apie tai, kad jau trečias teismas leido asmenvardžius rašyti nelietuviškais rašmenimis. Skleidžiama informacija dozuojama: kas patogu skalambijama, o kas netinka teismo sprendime – nutylima.
Sąvokų painiava. Jau nuo pat praeitų metų Vilniaus miesto apylinkės teisėjo Gintaro Seikalio sprendimo, pasirodančiuose komentaruose viskas suplakama į vieną krūvą, sąmoningai neskiriami esminiai dalykai. Visais atvejais teismai ragina įgyvendinti Konstitucinio Teismo valstybinės kalbos konstitucinio statuso doktriną. O komentatoriai gal tyčia visai neskiria paso nuo kito Skaityti toliau
Pranešimas perskaitytas spaudos konferencijoje Seime 2016 04 19 d.
Balandžio 14 d. Seimas draugiškai priėmė įstatymą dėl Baudžiamojo kodekso papildymo 2471 straipsniu, kuriuo numatoma baudžiamoji atsakomybė dėl teismo nustatytos medžiagos paviešinimo. Prezidentė D. Grybauskaitė, turinti pasirašyti šį įstatymą, neperskaitė šio įstatymo kelių sakinių ir dėl to negali jo pakomentuoti. Kaip ir Prezidentės „skiepų“ bylos atveju, susirūpinusi žiniasklaida jau aplankė valstybės vadovę ir paprašė vetuoti šį įstatymą.
Vetuoti būtina, tačiau ne tik dėl žiniasklaidos atsakomybės dėl informacijos apie teisme Skaityti toliau
Balandžio 14-ąją Seimas papildė Baudžiamąjį kodeksą straipsniu, numatančiu, atsakomybę už uždarame teismo posėdyje nagrinėjamos ar išnagrinėtos bylos medžiagos atskleidimą ar viešą paskelbimą. Už tai grės viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas. Pataisą pateikusios socialdemokratės Irena Šiaulienė ir Rimantė Šalaševičiūtė iš pradžių siūlė, kad atsakomybė būtų taikoma, tik tada, kai atskleidžiama su nepilnamečiu asmeniu susijusi informacija, tačiau Vyriausybė (Teisingumo ministerija) pasiūlė, kad būtų baudžiama už bet kokios medžiagos paviešinimą. Tokios pataisos be diskusijų ir buvo priimtos Seime 79 balsais „už“, vienam buvus „prieš“ ir 11 parlamentarų susilaikius. Įdomiausia tai, kad už Skaityti toliau
Lietuvos žurnalistų bendruomenė prašo prezidentės Dalios Grybauskaitės vetuoti Seime priimtas pataisas, numatančias baudžiamąją atsakomybę už neviešų teismo posėdžių medžiagos atskleidimą ir viešą paskelbimą.
Penktadienį kelios dešimtys žiniasklaidos priemonių vadovų, redaktorių, žurnalistų viešai kreipėsi į šalies vadovę reikšdami susirūpinimą, Skaityti toliau
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija Seime piktinasi opozicijos veiksmais neeilinės Seimo sesijos metu, giedant valstybės himną.
Taip pat Seimo frakcija „Tvarka ir teisingumas“ kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narės Rasos Juknevičienės atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 127 straipsnį (Valstybės simbolių išniekinimas). Skaityti toliau
Seime neseniai vykusioje konferencijoje „Valstybinės kalbos politika ir asmenvardžių rašyba valstybės dokumentuose“ išsakiau pagiriamuosius žodžius Latvijos atstovams. Kai mes Lietuvoje pešamės dėl vardų ir pavardžių rašybos, Latvijoje puikiai įgyvendinami teisės aktai, sudarantys galimybę saugoti valstybinę kalbą, o paso savininkui pageidaujant, pavardę ir vardą rašyti jo gimtąja kalba lotyniškais simboliais antrajame paso puslapyje.
Konferencijoje kalbėję Latvijos mokslininkai, politikai prof. dr. Ina Druvietė ir prof. dr. Skaityti toliau
Šioje „Savaitės pjūvio“ laidoje politikos apžvalgininkas Česlovas Iškauskas apie tragiškus įvykius Paryžiuje ir apie religinį terorizmo atsiradimo aspektą kalbasi su kunigu jėzuitu Antanu Saulaičiu.
Su piliečių iniciatyvinės grupės „Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“ atstovu Gintaru Songaila kalbama apie šią savaitę Seimo pradėtą svarstyti Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo pataisas, kurioms pateikti buvo surinkta beveik 70000 piliečių parašų. Skaityti toliau
Skelbiame piliečių iniciatyvinės grupės „TALKA: už Lietuvos valstybinę kalbą“ atstovo, akademiko Eugenijaus Jovaišos kalbą pasakyta šių metų lapkričio 19 d. Lietuvos Respublikos Seime pristatant Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3796. Skaityti toliau
Paradoksas, bet kalbininkams tenka aiškinti, kad rašyti valstybine kalba nėra nusižengimas. Turiu galvoje Lietuvos piliečių vardų ir pavardžių rašymą asmens dokumentuose: pasuose ir asmens tapatybės kortelėse.
Internete kai kuriuose straipsniuose gėdinama visuomenė ir siūloma, kaip apeiti įstatymus, kad būtų galima išstumti valstybinę kalbą. Ir išstumti ne iš bet kur, o iš itin svarbios viešojo gyvenimo srities: piliečių ir valstybės nuolatinių teisinių ryšių fiksavimo. Skaityti toliau
Šių metų lapkričio pradžioje DELFI svetainėje pasirodė doc. Dr. Antano Smetonos, VU Filologijos fakulteto dekano, rašinys „Kaip 150 visuomenės veikėjų kalbą gelbėjo“.
Jam akstiną davė autoriaus skausmingas jaudinimasis dėl tuščių ginčų svetimvardžių rašybos lietuvių kalboje klausimu: „… nuolat randasi visokios iniciatyvos, talkos, peticijos, mitingai [=visokių iniciatyvų, talkų, peticijų, mitingų. – A.P.], kurie, užuot leidę ramiai dirbti specialistams, dažniausiai siekia nuvesti klystkeliais ar konkrečių veikėjų interesų keliais. Jei naujosios „Talkos“ iniciatyvos tebūtų grupelės suokalbininkų reikalas – tiek to. Skaityti toliau
Lapkričio 4 d. piliečių iniciatyvinė grupė „TALKA: už Lietuvos valstybinę kalbą“ Vyriausiajai rinkimų komisijai Konstitucijos ir konstitucinio įstatymo nustatyta tvarka pristatė beveik 70 000 piliečių parašų, įpareigojančių Seimą svarstyti įstatymo projektą.
Šio projekto pagrindinė idėja: nustatyti tokį piliečių asmenvardžių rašymo tapatybės dokumentuose principą, koks jau daugelį metų sėkmingai galioja Latvijoje, t.y., kad pagrindinis piliečio asmenvardžių įrašas juose visuomet būtų rašomas tik valstybine kalba, tačiau paso kitų įrašų skyriuje ar tapatybės kortelės kitoje pusėje būtų Skaityti toliau
Lietuvos viešojoje erdvėje ir toliau vyksta diskusijos apie tai, ar leisti kitataučiams piliečiams rašyti savo asmenvardžius kita kalba, o, jei leisti, tai kaip ir kur. Dauguma piliečių sutinka, kad sprendimas būtinas, nes besitęsiantys ginčai skaldo ir poliarizuoja visuomenę. Tačiau nesutariama dėl sprendimo būdų.
Štai susibūręs judėjimas „Talka: Už Lietuvos valstybinę kalbą“ siūlo, kad kitataučių asmenvardžiai ne lietuvių kalba lotyniškais rašmenimis būtų rašomi ne pirmajame, o antrajame paso puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje. Apie šio siūlymo argumentus kalbėjomės su vienu iš „Talkos“ iniciatorių, politologu Vytautu Sinica. Skaityti toliau
Piliečių iniciatyvinė grupė „TALKA: už Lietuvos valstybinę kalbą“ paskelbė, kad spalio 1 d. duomenimis per pirmąjį parašų rinkimo mėnesį yra surinkta apie 30 000 TALKOS siūlymą palaikančių Lietuvos piliečių parašų.
Pagal Piliečių įstatymo iniciatyvos teisę reglamentuojantį įstatymą, kad teikiamas įstatymo projektas būtų privalomai svarstomas Seime TALKA turi iki lapkričio 4 dienos surinkti 50 000 Lietuvos piliečių parašų.
Šiuo metu TALKOS dalyviai yra išsidalinę beveik 1800 iš 2000 Vyriausiosios rinkimų komisijos išduotų parašų rinkimo lapų, kurių kiekviename telpa 70 parašų. Skaityti toliau
Rugsėjo 9 d. iniciatyvinės grupės „TALKA: už Lietuvos valstybinę kalbą“ atstovai susitiko su Seimo Pirmininkę Loretą Graužinienę ir įteikė jai prašymą į Seimo rudens sesijos darbotvarkę neįtraukti Gedimino Kirkilo ir Irenos Šiaulienės užregistruotų Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektų, kadangi šiuo metu renkami parašai dėl savo esme alternatyvaus projekto pateikimo Seimui svarstyti privaloma tvarka.
Visuomenininkai taip pat paprašė bent iki lapkričio mėnesio vidurio susilaikyti nuo visų teisės aktų, susijusių su piliečių asmenvardžių rašymo dokumentuose reglamentavimu, svarstymo. Skaityti toliau
Rugsėjo 8 d. patriotinio jaunimo sambūris „Pro Patria“ išplatino kreipimasi į Lietuvos jaunimo organizacijas kviesdamas palaikyti Vyriausioje rinkimų komisijoje VRK rugpjūčio 19 d. užregistruotą piliečių iniciatyvą „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“. Skelbiame visą šį kreipimąsi:
Jums tikriausiai žinoma, kad Vyriausiojoje rinkimų komisijoje užregistruota pilietinė iniciatyva „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“. Ji siekia pateikti Seimui privalomai svarstyti projektą, pagal kurį pagrindiniame pasų puslapyje, kaip ir dabar, būtų leidžiami įrašai tik valstybine kalba pagal tarimą, o papildomų įrašų puslapyje arba tapatybės kortelės kitoje pusėje norintis pilietis galėtų Skaityti toliau
Kaip bus išspręsta svetimvardžių rašymo asmens dokumentuose problema?
Lietuvos Respublikos Seimas, grįžęs po vasaros pertraukos į savo rūmų salę, rudens sesijos pradžioje tikriausiai, kaip yra žadėta, svarstys svetimvardžių rašymo Lietuvos valstybės dokumentuose problemą ir priims dėl jo šiokį ar tokį nutarimą.
Lietuvių tautai jos kalbos rašyba, raidynas nuo XIX a. vidurio yra tapęs ypač brangiu ir jautriu dalyku. Dėl jo tūkstančiai knygnešių ir jų talkininkų buvo pasiryžę aukoti savo jėgas, sveikatą ir net gyvybę. Keturiasdešimt metų trukusi kova dėl lietuviško žodžio ir raidyno baigėsi tautos laimėjimu. Skaityti toliau
Gerbiamas ministre Juozai Bernatoni, kreipiuosi į Jus matydamas nesiliaujančias socialdemokratų partijos ir konkrečiai Jūsų pastangas Lietuvoje įteisinti asmenvardžių rašymą pasuose nevalstybine kalba. Nuoširdžiai stebiuosi, kad turiu Jums šiuo viešu laišku priminti mokslo patvirtintus faktus, kuriuos jau turėjau garbės Jums akis į akį išsamiai išdėstyti per mūsų pokalbį praėjusių metų pavasarį.
Tą sykį aptarėme Lietuvos piliečių asmenvardžių rašymo valstybine kalba svarbą, pagrįstumą ir galimas eksperimentų šioje srityje pasekmes. Žinome, kad jokia išsivysčiusi Vakarų valstybė neleidžia rašyti atitinkamų asmenvardžių ne valstybine kalba. Skaityti toliau
Iniciatyvinė grupė „Talka už Lietuvos valstybinę kalbą“ Vyriausiojoje rinkimų komisijoje (VRK) užregistravo įstatymo projektą, kuriuo numatoma, kad pagrindiniame asmens dokumentų puslapyje galimi įrašai tik valstybinės lietuvių kalbos abėcėlės raidėmis pagal tarimą, o įrašai nevalstybine kalba gali būti rašomi paso papildomų įrašų puslapyje arba tapatybės kortelės antroje pusėje.
Prie iniciatyvos parašais, jų rinkimu ar vieša parama prisidėti kviečiami visi piliečiai ir visos politinės partijos, kurioms tai yra proga parodyti savo pagarbą arba abejingumą valstybinės kalbos statuso Skaityti toliau
Konstitucijos niekinimas Lietuvoje tapo įpročiu. Žalingu įpročiu. Apskritai mūsų šalyje jau senokai tik dėl akių, ir tai labai retai, prisimenamas teisės viršenybės principas. Pagal jį teisė aukščiau mūsų, piliečių. Ji aukščiau net už Dalią Grybauskaitę ir, nepatikėsite, už Vytautą Landsbergį. Konstitucijai ir įstatymams turi paklusti ir teisėjai. Ypač turint galvoje, jog jie nuo jaunystės, nuo studijų teisės fakultetuose buvo išmokyti: teisė yra aukščiau, prieš teisę visi lygūs.
Tačiau mūsų šalyje tai veikia tik iš dalies. Tik tada, kai tai patogu valdančiajai nomenklatūrai. Tuomet, kai reikia pamokyti nenomenklatūrinius, valdžia Skaityti toliau
Birželio 17 dieną LRT po „Panoramos“ transliavo įprastinę laidą „Dėmesio centre“. Tą kartą laidos tikslas buvo įvertinti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos teikimą nepritarti Lietuvos Respublikos Seime svarstomam įstatymo projektui leisti tautinių mažumų Lietuvos piliečiams rašyti vardus ir pavardes lietuviškuose dokumentuose tautinio alfabeto raidėmis. Dėl tokio leidimo jau pora dešimtmečių labai atkakliai kovoja tam tikros Lietuvos lenkų grupės. Tą kovą visą laiką rėmė ir remia ne tik Lenkijos Respublikos vadovybė, bet ir kai kurie šio dalyko esmės nesuvokiantys lietuviai, linkę „tautų draugystei“ aukoti savo tautos interesus. Skaityti toliau
