Žymos archyvas: invaziniai augalai

Sosnovskio barščiai nyksta iš sostinės – dvigubai mažiau apleistų sklypų (0)

Sosnovskio barštis | zum.lt nuotr.

Sostinės savivaldybė dar prieš trejus metus pradėjusi aktyviai kovoti su pavojingais augalais – Sosnovskio barščiais – šiemet jau du kartus nušienavo ir herbicidais nupurškė daugiau kaip 13 hektarų miesto teritorijų, kur invaziniai augalai buvo paplitę. Šiemet užfiksuota dvigubai mažiau tokių teritorijų – 87 privatūs sklypai, o pernai – 204.

„Paskaičiavome, kad Sosnovskio barščių naikinimas naudojant herbicidus yra itin efektyvus, nes nuo 50 iki 100 kv. m žemės sklypo plotuose galima išnaikinti iki 90 proc. šių augalų, Skaityti toliau

Atėjo laikas naikinti Sosnovskio barščius (0)

Seminaras apie Sosnovskio barščio naikinimą | am.lt nuotr.

Norint pasiekti efektyviausių Sosnovskio barščio naikinimo rezultatų ir mažiau pakenkti sveikatai, dabar pats laikas pradėti juos naikinti. Šiuos invazinius augalus rekomenduojama naikinti tiek cheminėmis, tiek mechaninėmis priemonėmis, kai jų aukštis siekia 20-40 cm. Praktinius Sosnovskio barščio naikinimo būdus pristatė Aplinkos ministerija kartu su VDU Botanikos sodu surengtame seminare Kaune.

Praėjusiais metais Lietuvoje įregistruoti 2 nauji selektyvūs herbicidai „Nuance 75 WG“ ir „Accurate 200 WG“, skirti Sosnovskio barščiui naikinti Skaityti toliau

Gėlė iš Amazonijos kelia grėsmę Europos vandens telkiniams (1)

Paprastoji eichornija (Eichhornia crassipes) | am.lt nuotr.

Į ES susirūpinimą keliančių svetimų rūšių sąrašą 2016 m. liepos 13 d. buvo įtrauktos 37 svetimos gyvūnų ir augalų rūšys. Iki 2018 m. rugpjūčio 3 d. leidžiama realizuoti jame įrašytus gyvus gyvūnus, gyvybingus augalus, grybus ir mikroorganizmus bei gyvybingas jų dalis arba  būtina gauti atitinkamą leidimą iš Aplinkos apsaugos agentūros. Kadangi svetimos rūšys auginamos, laikomos ar kitaip naudojamos įvairiais tikslais, o šis naudojimas bus ribojamas arba draudžiamas. Skaityti toliau

Velykų stalui puošti – ne nykstantieji pataisai, o zuikiakrūmio šakelės (1)

Zuikiakrumiai_S.Paltanavičiaus nuotr

Artėja Velykos ir, kaip kiekvieną pavasarį, kyla grėsmė pataisams, kurie raunami šventiniam stalui papuošti. Šių jautrių nykstančių augalų, įrašytų į Apribotų ar draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų ir grybų sąrašą, negalima nei rauti, nei skinti, nei kitaip naikinti, nei jais prekiauti.

Norintiems žalumynais papuošti velykinį stalą aplinkosaugininkai siūlo pasirinkti invazinio augalo – šluotinio sausakrūmio, kurį daugelis žino kaip zuikiakrūmį, šakelių. Skaityti toliau

Muilines gubojas skinkite drąsiai (0)

Muilinė guboja.Gypsophila paniculata_wikipedija.org

Kai kurie invaziniai augalai dėl gražios išvaizdos ir malonaus kvapo labai patinka žmonėms, todėl šie pamiršta apie invazinių rūšių daromą žalą. Dalis Invazinių Lietuvoje rūšių sąraše esančių augalų mums atrodo kaip savi – juk jie čia auga jau daugybę metų, kai kada – net specialiai sodinami darželiuose. Tačiau aplinkosaugininkai įspėja, kad invaziniai augalai kenkia Lietuvos biologinei įvairovei ir išstumia vietines augalų rūšis.

Muilinė guboja įrašyta į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą, todėl šį augalą skatinama naikinti. Nesusipainiokite – prieš keliasdešimt metų šis augalas iš tiesų buvo saugotas.

Skaityti toliau

Patvirtintas Europos invazinių rūšių sąrašas (2)

Sosnovskio barstis_zum.lt

Patvirtintas Europos Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių rūšių sąrašas. Ateityje norint sąraše įrašytas rūšis auginti, dauginti, pardavinėti, įvežti, išvežti ar kitaip naudoti reikės specialaus leidimo.

Invazinės rūšys – tai mūsų šalyje nebūdingos, atvežtinės rūšys, kurios prisitaikę svetimoje aplinkoje sparčiai dauginasi ir plinta, Skaityti toliau

Pasaulio paveldo savanoriai Kuršių nerijoje (0)

paveldosaugininkai Kursiu nerijoje_vstt.lt

Pirmąją rugpjūčio savaitę dešimt Kuršių nerijos ir Baltijos jūros bičiulių susivienijo bendro tikslo vardan – išsaugoti unikalią Kuršių nerijos gamtą. Vandens „žydėjimas“ ir invazinės rūšys – dvi didelės grėsmės unikaliai Kuršių nerijos gamtai, kurias pažaboti ėmėsi pirmosios Lietuvoje Pasaulio paveldo savanorių stovyklos dalyviai.

Poilsiautojus Nidoje bei Juodkrantėje savanoriai pasitiko klausimu: ar žinote, kodėl vanduo Kuršių mariose „žydi“? Savanoriai paaiškino, kad dumbliai mariose ir kituose vandens telkiniuose išvešėjo dėl aplinkos netausojančių ūkių, netinkamai valomų nuotekų ir kitų taršos šaltinių. Skaityti toliau

Kviečia į žvejybą, kuri padės išgelbėti Kuršių marias nuo ekologinės nelaimės (dienotvarkė) (0)

Rengėjų nuotr.

Invazinės rūšys – viena didžiausių grėsmių biologinei įvairovei. Siekdami atkreipti dėmesį į invazinių žuvų rūšių keliamas problemas, Lietuvos gamtos fondas kartu su Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija rengia juodažiočių grundalų gaudymo varžybas „Griebk grundalą atėjūną!”.

Birželio 6 d. (šeštadienį) 8 val. laukiami visi Smiltynėje, prie viešbučio „Palva“ (Smiltynės g. 19), tinkamai pasiruošę žvejybai (žvejybos įranga ir žvejo mėgėjo bilietas). Klaipėdos universiteto profesorius, Skaityti toliau

Šiaulių universitetas mokiniams rengia mokslo kavines, skirtas augalų įvairovei pažinti (0)

Plačialapė klumpaitė (Cypripedium calceolus) | wikimedija.org nuotr.

Pamažu besiskverbianti žaluma daugeliui džiugina akį. Vėlyvą pavasarį ar vasarą pievose, soduose ar miškuose tik spėk dairytis ir skaičiuoti skirtingas augalų rūšis. Tarp jų ne tik lietuviški, bet ir atsivežti iš kitų kraštų, ne tik gerai prisitaikę ir plintantys, bet ir nykstantys, įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą. Pastariesiems augalams priskiriama plačialapė klumpaitė (Cypripedium calceolus), baltijinė gegūnė (Dactylorhiza baltica), pievinis šalavijas (Salvia pratensis), melsvasis gencijonas (Gentiana cruciata) ir kiti.

„Augalai nyksta dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, plačialapė klumpaitė sunkiai dauginasi, tačiau daugiausiai įtakos jų išlikimui turi žmogaus veikla. Tarkime, iškirtus lapuočių Skaityti toliau