Žymos archyvas: invazinės rūšys

Svetimų rūšių nevaldomai plintančius medžius jau galima kirsti be leidimo (0)

baltaziede-robinija_am-lt

Į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą įrašytas medžių rūšis jau galima kirsti ar kitaip pašalinti be jokio leidimo. Tai numato prieš savaitę pakeista Saugotinų medžių ir krūmų, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarka. 

Todėl nebereikia leidimo nei uosialapiui klevui, nei baltažiedei robinijai, nei vėlyvajai ievai – jie įtraukti į minėtąjį sąrašą – pašalinti. Pažymėtina, kad negalima auginti ir jų porūšių, formų,

Skaityti toliau

„Gyva“ kalėdinė dovana neturėtų būti iš svetimų, priešiškų rūšių sąrašo (0)

sibirinis-burundukas-_-vstt-lt-nuotr

Raštuotasis ar puošnusis, vadinamasis amerikinis balinis, vėžlys, sibirinis burundukas, paprastasis meškėnas – gyvūnai, kuriuos apie svetimas priešiškas rūšis nežinantys žmonės vis dar mielai augina namuose. Artėjant šventėms dažnas vaikas pasvajoja apie „gyvą“ kalėdinę dovaną, todėl gamtosaugininkai pataria tėvams, prieš ieškant vėžlio ar kito laukinio gyvūno, pasitikrinti, ar jis nėra įrašytas į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą  ir Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą.

Į šiuos sąrašus įtrauktus gyvūnus draudžiama parduoti, perkelti, įsivežti ar kitaip platinti. Apskritai, prieš įsigyjant laukinį gyvūną, reikėtų gerai pasvarstyti, ar bus galimybių juo rūpintis, skirti laiko jo priežiūrai, taip pat būtina pasidomėti jo natūraliais instinktais. Lietuviški ir lotyniški rūšių pavadinimai kartais keičiasi, todėl prieš įsigyjant augintinį vertėtų pasitikslinti, Skaityti toliau

Svetimi gyvūnai ir augalai kelia susirūpinimą visai Europos Sąjungai (0)

Paprastasis meskenas.Procyon lotor_S.Paltanaviciaus

Liepos 14 d. Europos Komisija patvirtino pirmąjį Europos sąjungai (ES) susirūpinimą keliančių invazinių svetimų augalų ir gyvūnų rūšių sąrašą, į kurį įrašytos 37 invazinės gyvūnų ir augalų rūšys. Sąrašas sudarytas pagal 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1143/2014 dėl invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo prevencijos ir valdymo nuostatas.

Naudoti gyvus gyvūnus, gyvybingus augalus, grybus ir mikroorganizmus bei gyvybingas jų dalis, kai šios rūšys įtrauktos į ES susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą, leidžiama tik gavus leidimą Skaityti toliau

Aplinkosaugininkai kviečia į kovą su invazinėmis žuvimis (1)

Juodažiotis grundalas | LGF nuotr.

Aplinkos ministerija, sulaukusi visuomenės palaikymo mažinant invazinio gausialapio lubino gausą, kviečia kovoti ir su kitomis invazinėmis rūšimis. Į tokių rūšių Lietuvoje sąrašą yra įtraukti ir juodažiočiai bei nuodėguliniai grundalai. Kai tik šios ištvermingos ir plėšrios žuvys įsitvirtina vandens telkinyje, jame pradeda sparčiai mažėti kitų žuvų, varliagyvių, moliuskų.

Juodažiotis grundalas, žvejų vadinamas „byčioku“, Skaityti toliau

Papuoškime namus ir darbovietes skintais gausialapių lubinų žiedais (0)

guybiechele.com nuotr.

Aplinkos ministerija kviečia visus papuošti savo namus, darbovietes ar aplinką šiuo metu pakelėse, pamiškėse ir apleistose pievose skintais žydinčio gausialapio lubino žiedais. Šis augalas yra daugelio mėgstamas dėl savo intensyvios mėlynos ar violetinės žiedų spalvos, o žydinčių lubinų sąžalynai atrodo išties įspūdingai. Tačiau dėl plataus išplitimo šalyje ir reikšmingos žalos natūralioms pievų ir smėlynų buveinėms, gausialapis lubinas yra įtrauktas į Lietuvos invazinių rūšių sąrašą. Šis augalas patręšia dirvožemį azotu, Skaityti toliau

Invazinėms rūšims auginti ir naudoti reikės leidimų (0)

Lubinai_E.Drasucio nuotr

Į šiuo metu derinamą Europos Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių rūšių sąrašą planuojama įtraukti ir kai kurias Lietuvoje aptinkamas rūšis. Ateityje norint sąraše įrašytas rūšis auginti, dauginti, pardavinėti, įvežti, išvežti ar kitaip naudoti reikės specialaus leidimo.

Mokslininkų skaičiavimais, Europoje aptinkama daugiau kaip 12 tūkstančių svetimžemių rūšių, iš kurių 10–15 proc. yra invazinės. Šios rūšys dauginasi ir plinta, kenkdamos vietinei biologinei įvairovei, aplinkai, žemės ūkiui, žuvininkystei, žmonių sveikatai. Skaičiuojama, kad per metus invazinės rūšys Europoje pridaro žalos už maždaug 12 mln. eurų. Skaityti toliau

Pavyko išsaugoti lietuviškas orchidėjas (0)

Placialape klumpaite_Selemono Paltanaviciaus nuotr

Plačialapės klumpaitės, vadinamosios lietuviškos orchidėjos, šiemet pražydo Balsio ežero pakrantėje Vilniuje. Šiems labai retiems, į Raudonąją knygą įrašytiems augalams išsaugoti gamtininkai skyrė daug pastangų. Jau nekalbant apie tai, kad plačialapės klumpaitės yra lepios, kad joms reikia specifinių gamtinių sąlygų, jas dar reikėjo saugoti ir nuo piktavalių žmonių. Jų augavietę teko aptverti ir prie jos įrengti stebėjimo kameras.

Visa tai padaryta įgyvendinant Aplinkos ministerijos projektą, skirtą 23 retoms rūšims apsaugoti Skaityti toliau

Kviečia į žvejybą, kuri padės išgelbėti Kuršių marias nuo ekologinės nelaimės (dienotvarkė) (0)

Rengėjų nuotr.

Invazinės rūšys – viena didžiausių grėsmių biologinei įvairovei. Siekdami atkreipti dėmesį į invazinių žuvų rūšių keliamas problemas, Lietuvos gamtos fondas kartu su Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija rengia juodažiočių grundalų gaudymo varžybas „Griebk grundalą atėjūną!”.

Birželio 6 d. (šeštadienį) 8 val. laukiami visi Smiltynėje, prie viešbučio „Palva“ (Smiltynės g. 19), tinkamai pasiruošę žvejybai (žvejybos įranga ir žvejo mėgėjo bilietas). Klaipėdos universiteto profesorius, Skaityti toliau

Žemaitiškės pievų balos vėl tinkamos pauščiams veistis (0)

Žemaitiškės pievų balose atvertos erdvės paukščiams veistis | Aukštaitijos NPD archyvo nuotr.

Įgyvendinant projektą „Retųjų rūšių apsaugos ir invazinių rūšių gausos reguliavimo priemonių įgyvendinimas“ finansuojamą iš ES 2007–2013 m. programos lėšų (stulgio 2012–2014 m. apsaugos veiksmų planas Žemaitiškės pievose), Žemaitiškės pievų balose toliau buvo vykdyti tvarkymo darbai. 2014 metų rudenį specialia technika nušienauti ištisiniai švendrų sąžalynai. Iš šalies žiūrint, darbas atrodo beprasmis. Kam šienauti švendrus, kai jau augalas šaknyse sukaupęs maisto medžiagas ir pasiruošęs žiemojimui? Tačiau 2013 metais vykdyti darbai parodė, kad užteko vien nušienauti švendrus, kitą žolinę augmeniją ir paukščiams to pakako. Skaityti toliau

Dreisenų tyrimai vykdomi Platelių ežere (0)

Dreisenų kolonija | S.Olenin nuotr.

Žemaitijos nacionalinio parko direkcija kartu su Klaipėdos universiteto mokslininkais vykdo projektą „Ežerai ateičiai“. Šiais metais tęsiami dreisenų (Dreissena polymorpha) tyrimai. Kaip ši invazinė rūšis įtakoja vandens kokybę? Ar yra kokie būdai sumažinti šių moliuskų populiaciją? Ir dar daugelis kitų klausimų „kirba“ mokslininkų galvose.

Dreisenos yra kilusios Azijoje, vėliau išplito ir Europoje. Tai iki 4 cm ilgio užaugantis dryžuotas moliuskas. Jos sparčiai dauginasi ir padaro daug žalos užkimšdamos vandens valymo įrenginius, apaugdamos uostų, prieplaukų įrengimus. Skaityti toliau

Telkiama informacija kovai su svetimomis rūšimis Europoje (0)

efoto.lt, Armio nuotr.

Kiek Alpėse augančių augalų rūšių yra nevietinės kilmės? Kokių svetimų gyvūnų sąmoningai arba netyčia užveista Dunojaus upėje? Kokią grėsmę jie kels vietinei laukinei gyvūnijai? Atsakymus į šiuos ir kitus klausimus, susijusius su visoje Europoje užregistruotomis 16 000 svetimų rūšių, padės įminti Europos svetimų rūšių informacijos tinklas (EASIN), kurį  įsteigė Europos Komisijos mokslo reikalų tarnyba Jungtinis tyrimų centras. Šis pirmas tokio tipo Europos informacijos tinklas yra svarbus kovojant su tokiomis svetimomis rūšimis, kurios gali tapti invazinėmis. Invazinės rūšys kelia rimtą grėsmę biologinei įvairovei. Apskaičiuota, kad jų padaroma ekonominė žala siekia 12 mlrd. eurų per metus. Skaityti toliau

Plintančių svetimžemių paukščių kol kas naikinti nebūtina (0)

Kanadinė berniklė | efoto.lt, R.Karpavičiaus nuotr.

Nemažai diskusijų ornitologų rate sukėlė Aplinkos ministerijos sprendimas įtraukti kanadinę berniklę į invazinių rūšių sąrašus, kuriame yra pavojingi šalies faunai bei florai gyvūnai, todėl jie yra naikintini. Tačiau kartu iškilo klausimas ar kanadinė berniklė jau pasiekė tą „kritinę“ ribą? Ir kokios dar svetimžemės paukščių rūšys gali būti priskiriamos invazinių kategorijai?

Pirmiausiai svarbu išsiaiškinti terminologiją. Ornitologai svetimžemėms priskiria tas paukščių rūšis, kurios natūraliai neužklysta Skaityti toliau

Lietuvoje klesti svetimų žemių augalai ir gyvūnai (3)

Uosialapis klevas

Augalų ir gyvūnų rūšys, patekusios į naujas, joms neįprastas gamtos buveines, gali nustelbti vietinę augaliją bei gyvūniją ir pakenkti aplinkai. Tokie organizmai vadinami invazinėmis rūšimis. Pastaruoju metu šios gyvūnų ir augalų rūšys kelia nemažą grėsmę visos Europos gamtinei biologinei įvairovei. Todėl tiek Lietuvoje, tiek kitose ES šalyse imtasi priemonių kovoti su invazinėmis rūšimis.

Invazinės rūšys kelia pavojų šalies biologinei įvairovei

Viena didžiausių šiuolaikinių grėsmių biologinei įvairovei Skaityti toliau