Žymos archyvas: internacionalizmas

P. Uleckas: Mano gyvenimo kredo – nenusilenkti prieš netiesą. Sąjūdininko mintys po 30 metų (10)

Paulius Uleckas | „XXI amžius“ nuotr.

Seimas 2018 metus paskelbė Sąjūdžio 30-ųjų metinių minėjimo metais. Prieš 30 metų, 1988 m. birželio 3 d., Lietuvos Mokslų akademijoje, Vilniuje, buvo renkama Sąjūdžio iniciatyvinė grupė. Paskui iniciatyvinės grupės buvo steigiamos bene visuose Lietuvos rajonuose, o 1988 m. spalio 22 d. jau vyko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamasis suvažiavimas. Sąjūdžio 30-mečio metais „XXI amžius“ tęsia pokalbius su įvairių Lietuvos rajonų iniciatyvinių grupių 1988 metais nariais. Skaityti toliau

A. Judžentis. Kai lietuvių kalba tampa kliūtimi internacionalizuotai Europai (24)

Artūras Judžentis | Alkas.lt nuotr.

Kovo 30 dieną Lietuvos universitetų rektorių konferencija (LURK), siekdama didinti aukštųjų mokyklų tarptautiškumą, nutarė kreiptis į Švietimo ir mokslo ministeriją ir siūlyti „keisti Valstybinės kalbos įstatymą. Rektorių manymu, aukštųjų mokyklų vadovams neturėtų būti taikomas reikalavimas mokėti valstybinę lietuvių kalbą, tokiu būdu atveriant galimybę dėl vadovaujančių pozicijų konkuruoti ir užsienio šalių piliečiams“. Balandžio 11 d. „Lietuvos žiniose“ paskelbtas Aušros Lėkos straipsnis „Iškreiptas lietuviškumas“, kuriame kalbinami Artūras Skaityti toliau

L. Šopauskas. Simuliakrinė, arba neoliberalioji, Vytauto Ališausko krikščionybė (I) (8)

Laisvūnas Šopauskas | asmeninė nuotr.

Tęsiame dr. Laisvūno Šopausko analitinių publikacijų ciklą „Intelektualų pasaulėžiūros totalitarizmas“ skirtą lietuviškųjų viešųjų intelektualų būdingų totalitarinių, antivalstybinių ir antitautinių pažiūrų nagrinėjimui. Pirmus du šio ciklo straipsnius „Kristina Sabaliauskaitė kaip tipiškas susovietinto lietuvių inteligento atvejis“ skaitykite  ČIA  ir ČIA

Įvadas

Portalas delfi.lt paskelbė Vilniaus universiteto docento dr. Vytauto Ališausko interviu „Vyksta kažkas didingo ir galbūt šiek tiek baisaus“, Skaityti toliau

L. Šopauskas. Mero R. Šimašiaus kitakalbių lentelių politinė prasmė (39)

Laisvūnas Šopauskas | respublika.lt nuotr.

„Demokratinės“ Lietuvos „laisvoji“ žiniasklaida… paskelbti šio straipsnio nesutiko. 

Įvadas

Kaip pranešė žiniasklaida, š. m. rugsėjo 4 d. Vilniaus meras Remigijus Šimašius Varšuvos ir Rusų gatvėse atidengė gatvės pavadinimo lenteles lenkų ir rusų kalbomis. Lentelės Varšuvos gatvėje atidengimą lydėjo protestas. Lentelė Rusų gatvėje po kelių valandų buvo užtepta dažais. Jos suniokojimą R. Šimašius iškart pasmerkė ir savo feisbuko paskyroje parašė apie savo paties gėdos jausmą: Skaityti toliau

M. Kundrotas. Patriotai, kosmopolitai ir vatnikai: kas yra kas? (30)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Dažnai tenka girdėti prašymus apibrėžti vieną ar kitą politikoje naudojamą sąvoką. Pasitaiko, jog žmonės svaidosi žodžiais be rimtesnio jų turinio apmąstymo, o kartais įvardija save vienaip, kai kiti juos linkę vadinti visai kitaip. Taigi – kas yra patriotas, tautininkas, nacis, kosmopolitas, vatnikas? Pamėginkime tai apibrėžti.

Patriotas. Patriotizmas – tai ištikimybė Tėvynei, o pirmiausiai – tapatinimasis su ja. Galima skirti du patriotizmo aspektus: krašto patriotizmą ir valstybės patriotizmą. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Geras vokietis – geriau už blogą čeką! (73)

Tautininkai | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

„Geras vokietis – geriau už blogą čeką!“ Anot istorikų, šiuos žodžius ištarė čekų tautos patriarchas Janas Husas. Didysis reformatorius siekė ne tik atnaujinti krikščionių tikėjimą, grąžindamas jį prie pamatų, bet ir atkurti čekų tautos teises į savo tėvynę, tuo metu pavergtą vokiečių. Vis dėlto geras kitatautis jam buvo artimesnis už blogą tautietį. J. Husą galima laikyti nacionalizmo ideologijos pirmtaku – jis dar gerokai prieš modernybės aušrą iškėlė principą, jog tauta savo tėvynėje – šeimininkė, nors iki demokratinės savivaldos dar buvo toli.

Nacionalizmo tėvai – Johanas Gotfrydas Herderis, Džiuzepė Madzinis, Žiulis Mišlė – tautą suprato kaip Dievo laboratoriją, kultūros kalvę, žmogiškumo mokyklą. Pats Dievas kuriantis žmoniją tautomis. Tautoje žmogus gręžiasi nuo savęs į kitą, atranda save bendroje visumoje, mokosi mylėti artimą. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (IV) (2)

Marius Kundrotas

5. E.Berko konservatizmas ir tautininkystė

Konservatizmo ir nacionalizmo, lietuviškai – tautininkystės – santykis gana glaudus per visą jų istoriją. Nors modernioji tautininkystė – šiek tiek jaunesnė už konservatizmą, jos šaknis galima įžvelgti jau Reformacijos procesuose, o pirmines ištakas – dar anksčiau. Konservatizmas ir nacionalizmas nuo pat pradžių iki šiol maitina vienas kitą idėjomis, vertybėmis, veiksmais, o šiuolaikinėje Europoje ir apskritai Vakarų pasaulyje šių ideologijų sąjunga pereina į dar glaudesnį būvį, nei ligšiol, sutinkant kraštutinio liberalizmo iššūkį.

Radikalusis liberalizmas maitina kosmopolitizmą, nacionalizmas savo ruožtu ieško sąjungos konservatizmo ir iš dalies – socializmo stovyklose. Skaityti toliau

A.Razinas. Udmurtų etnosas: patriotizmo ir internacionalizmo formavimosi problema (video) (12)

Udmurtai | portal.do.mrsu.ru nuotr.

1992 ir 1993 Jaano Tynisono (Tõnisson) institutas Estijoje organizavo konferencijas, skirtas Rusijos finougrų tautų išlikimo problemoms. Dalis skaitytų pranešimų pateko į 1994 m. Taline išleistą rinkinį „Finougrų tautos ir Rusija“. Tarp jų ir Alberto Razino pranešimas „Udmurtų etnosas: patriotizmo ir internacionalizmo formavimosi problema“, kurio ištraukas spausdiname. Nors aprašyta nedidelės udmurtų tautos padėtis XX amžiaus pabaigoje, kai kuriuos išsakytus svarstymus apie etninį nihilizmą galima nesunkiai pritaikyti ir šiandieninėje Lietuvoje „naujųjų“, „pažangiųjų“ kosmopolitų garsiai deklaruojamam niekinamam arba sutirštintai neigiamam požiūriui į mūsų tautą ir valstybę. Skaityti toliau

A.Avižienis. Nacionalinių valstybių neigimas – Europos neigimas (17)

Trečiojo pasaulio perspektyva

Stebina Lietuvos gyventojų gana pasyvus požiūris į sutemos tendencijas šalies ekonomikoje, politikoje bei kultūroje. Bet dar daugiau stebina didžiųjų Europos tautų menkas pasipriešinimas nuopoliui. Ne taip seniai pasaulį drebinusios savo galybe Vokietija, Anglija ir Prancūzija šiandien tyliai miršta. Garsus JAV apžvalgininkas Patrikas Dž. Bjukenenas (Patrick J. Buchanan) 2002 m. išleistoje knygoje „Vakarų mirtis“skambina pavojaus varpais dėl katastrofiškai sumažėjusio europiečių gimstamumo. Remdamasis Jungtinių tautų (JTO) duomenimis, Bjukenenas įspėja, kad jeigu ilgą laiką vyraujančios neigiamos gimstamumo tendencijos nepasikeis, Skaityti toliau